Bažnyčios gatvė .

Iš pirmo žvilgsnio darbai eina į pabaigą .

Restauruojama bažnyčios siena ir šventorius . Šventoriaus nefotografavau.

Bažnyčios gatvės ir P.Armino gatvės kampas.

Pritrūko bažnyčios gatvėje granito trinkelių tai nuardė tas kur buvo suklotos Bendoriaus gatvėje .
Kaip dabar yra .

Kaip buvo sudėta.

Darau prielaidą jog chaltūrinama ,verčiamasi tuo ką turima nes pinigai ''įsisavinti'' į pabaigą . Tad planas toks padaryti Bažnyčios gatvę nes ji matoma visiems o Bendoriaus gatvės užkampį daryti tuo kas liks . Jog yra projektas nei iš šio nei iš to nesumaišysi gatvių dviejų ir jų dangų ir ''netyčiomis'' ne ten suklosi dangą . Bet gal aš klystu , tai tik teorija .

Klausimas

Kokia paskirtis yra granito skaldytų trinkelių prie perėjos , ir kokia paskirtis yra baltų plytelių juostos (ta juosta manau susijusi su neregiais) . Norėčiau kad atsakytų kurie tikrai žino atsakymą ir galėtų pagrįsti str. ar kitu normatyviniu dokumentu , teorijų nereikia nes ir pats nemažai turiu sugalvojęs .

Jeigu šlaitas nuo erozijos tvirtinamas akmenimis tai jie turi būti dedami ant ne mažesnio kaip 8 cm žvyro sluoksnio arba geosintetinės medžiagos. Šiuo atveju norint įvykdyti greičiau darbus buvo pasirinkti polipropileno gijų tinklai berods. Bent taip išsiaiškinau pagooglinęs.

Nežinau tiksliai ar dėl erozijos , kitų minčių į galvą nešovė kam dar reikėtų naudoti tą tinklo medžiagą . Gal kiti forumo nariai turės minčių ar atsakymą tikslų ?

Ačiū už reportažą, InžinieriauLt. Smagu matyt gražėjančią Marijampolę.

Truputį teorijos apie geosintetinius gaminius.

Geosintetiniai gaminiai:
1) Geotekstilė - tai austiniai ir neaustiniai sintetiniai audiniai. Svarbiausia šių audinių paskirtis - atskirti gruntų sluoksnius, neleidžiant smulkioms frakcijoms susimaišyti su stambiomis. Geotekstilė gerai filtruoja ir drenuoja vandenį, apsaugo hidroizoliaciją nuo galimų pažaidų.
2) Geotinklai - tai sintetiniai tinklai, galintys atlaikyti dideles tempimo jėgas. Pagrindinė jų paskirtis - grunto armavimas. Taip pat prie geotinklų priskiriami ir geotinklai nuo erozijos.
3) Geomembranos - tai įvairaus storio sintetinės plėvelės, kurių pagrindinė savybė - nepraleisti vandens ar kitų teršalų.
4) Geokompozitai - tai medžiagos, sudarytos komponuojant pirmiau minėtas medžiagas.

Geosintetinių gaminių taikymo sritis:
1. Šlaitams nuo erozijos apsaugoti ir stiprinti. Šiuo atveju naudojami geotinklai, geotekstilė arba geokompozitai.
2. Gruntiniams statiniams armuoti (sutvirtinti). Šiuo atveju naudojami geotinklai.
3. Filtruojantiems sluoksniams. Šiuo atveju naudojami geokompozitai arba neaustinės geotekstilės.
4. Vandeningiesiems gruntams nusausinti (drenažui). Šiuo atveju naudojami geokompozitai arba neaustinės geotekstilės.
5. Dviem gretimiems grunto sluoksniams atskirti. Šiuo atveju naudojama neaustinė arba austinė geotekstilė.
6. Hidroizoliacijai nuo galimų pažaidų apsaugoti. Šiuo atveju naudojama neaustinė geotekstilė.
7. Konstrukcijoms nuo vandens arba skysčių su kenksmingosiomis medžiagomis izoliuoti. Šiuo atveju naudojamos geomembranos.

Ir vienas iš sprendinių šlaitų apsaugojimui nuo erozijos naudojant akmenų sampylą:


Tik kadangi tavo pateiktose nuotraukose šlaitas nėra status (ko gero 1:1,5) tai manau parodytų dešiniau stambiagrūdžių smėlio ir žvyro grunto sluoksnių, apgaubtų geotinklais ir geotekstile naudoti nereikėjo.

Gal dabar patikėsi?

Labai garžiai tvarkomasi.

Gal būtų galima daugiau, vienuolyno restauravimo ir pritaikymo turistinėms reikmėms, fotografijų ?

Nežinau kas domina , nes realiai tvarkomas tik tas vienas pastatas kuris matomas nuotraukose , o kokie daugiau statiniai sudaro tą vienuolyną kaip ir nesidomėjau ir trūksta bendros informacijos , šalia vienuolyno yra lyg ir kunigų seminarija ar kažkas panašaus tad nežinau ar ir tai įeina į vienuolyną , manau kad ne , teritorija kaip ir daugelis kitų manau sovietmečio laikotarpiu pajuto žalą .

čia buvusi marijonų vienuolyno spaustuvė foto tarpukario laikotarpio kažkur ~1935m.

Ta lenta dar iki šiol vietoj bordiūro .

[QUOTE=InžinieriusLT;666468]Kokia paskirtis yra granito skaldytų trinkelių prie perėjos , ir kokia paskirtis yra baltų plytelių juostos (ta juosta manau susijusi su neregiais) . Norėčiau kad atsakytų kurie tikrai žino atsakymą ir galėtų pagrįsti str. ar kitu normatyviniu dokumentu , teorijų nereikia nes ir pats nemažai turiu sugalvojęs .

Čia viskas žmonių su negalia labui daroma. Trinkelėmis žymimas šaligatvio kraštas ties pėsčiųjų perėja, kai jie jungiasi viename lygyje. O baltos plytelės - perėjos plotis.
Čia pagrindinis str su reikalavimais neįgaliesiems:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai..._l?p_id=139277
Kažkokių griežtų standartų žymėjimam lyg ir nėra, o lass'o rekomendacijų pilna. Pvz.:
http://www.lass.lt/files/fizines%20a...%20negalia.doc

Tuomet kas keisčiausia jog per visas miesto viešas erdves kur yra renovuojama ta balta juosta kuri žymi pėsčiūjų tako plotį yra tik vienoje vietoje kurią nufotografavau, o trinkeles kurios žymi šaligatvio kraštą deda tik viena firma iš dviejų , nes rekonstrukcijos darbus mieste atlieka dvi firmos . Tad kaip čia yra ? Vieni deda kiti ne ? Klausimas čia toksai pats pats sau Arba chaltūrina nemokšos visų galų meistrai statybininkai arba jei jie dirba pagal projektą , tuomet projektuotojai kreivomis rankomis parengė projektą nesilaikydami tam tikrų str .

Straipsnis iš internetinio portalo "Sūduvos gidas"

Bus pristatomi tolimesnės savivaldybės plėtros investicijų metmenys
Marijampolės savivaldybė
(2012 08 21)

Artimiausiame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje, kuris šaukiamas rugpjūčio 27 d., bus pristatoma Marijampolės savivaldybės investicijų 2014 – 2020 m. pagal Nacionalinės pažangos programos prioritetą „Regioninė plėtra“ metmenys. Savivaldybės politikų ir administracijos specialistų parengtame preliminariame ateinančio etapo investicijų plane numatoma 55 priemonės, kurios apims daugelį savivaldybės gyvenimo sričių. Bendras planuojamų investicijų poreikis – per 600 mln. Lt. Atspirties taškas buvo savivaldybės plėtros iki 2017 m. strateginio plano projektas. Buvo sudarytos darbo grupės, į kurias įėjo Tarybos nariai, specialistai, visuomenės atstovai, kiekvienos srities priemonėms numatyti. Anot Savivaldybės mero pavaduotojo Gintauto Stankevičiaus, atlikusio pastaruoju metu mero pareigas ir vadovavusio plano parengimo procesui, svarbiausias dėmesys planuojant investicijas kreipiamas į toliau nutolusių nuo miesto centro viešųjų erdvių, gyvenamųjų mikrorajonų, kaimiškųjų vietovių infrastruktūros sutvarkymą. Tokia būtinybė atsirado dėl to, kad iki 2013-ųjų visos regioninei plėtrai skirtos investicijos „nusėdo“ miesto centro viešosiose erdvėse.

Vienas svarbiausių tikslų – visuomeninių ir daugiabučių gyvenamųjų namų pastatų renovavimas bei alternatyvių ir atsinaujinančių energijos išteklių paieškos, gamyba ir panaudojimas siekiant atpiginti marijampoliečiams kainą už šildymą. Pagal minėtas priemones bus siūloma plėsti darnią ir subalansuotą miesto transporto (ekologiško) sistemą, rekonstruoti automobilių ir pėsčiųjų tiltus, geležinkelio linijas, plėsti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą, toliau plėtoti tvarią vandens tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų sistemą ir pan. Pažymėtina, kad ateinančio ES finansinio etapo rėmuose ypatingas dėmesys bus skiriamas turizmo infrastruktūros bei rinkodaros plėtrai. Taip pat planuojama modernizuoti švietimo įstaigų infrastruktūrą, mokymosi ir ugdymo aplinką, diegti naujas technologijas, didinti viešųjų paslaugų teikimo galimybes ir valdymo efektyvumą, gerinti kultūros, socialinių įstaigų paslaugų teikimą, mažinti socialinę gyventojų atskirtį, plėtoti ir diegti sveiką gyvenseną ir kt. Tikėtina, kad planuojamu laikotarpiu bus renovuota dauguma iki šiol likusių netvarkytų mokyklų, darželių, kultūros ir sporto įstaigų. Iš esmės pasikeis kaimų keliai, gatvės ir viešoji aplinka. Planuojami ir visiškai nauji objektai, tokie kaip botanikos sodas, daugiafunkcis sporto centras, tarptautinė autokroso trasa, dirbtinio ledo arena ir kt.

Pagal plėtros viziją ateityje savivaldybę norima matyti kaip vietą, kur gyvena išsilavinę, kultūringi, besidomintys mokslu ir naujovėmis žmonės, gyvenimo kokybei gerinti sėkmingai panaudojantys vietos išteklus – jų privalumus ir teikiamas galimybes, suvokiantys ir prisiimantys atsakomybę ne tik už savo veiklos sėkmę, bet ir už jos poveikį kitiems bei aplinkai.

Kuo labiau tvarkosi Lietuvos miestai ir miesteliai, tuo labiau ryškėja Kauno skurdas ir apsileidimas.

/\
Gal ir nesusiję su Marijampolės rekonstrukcijomis, bet Maximoje pabrango mano mėgiama šlapdešrė Ką daryt...?

Tik čia nepradėkit aiškintis santykių , ne vieta ir ne laikas

Straipsnis iš internetinio portalo "Diena.lt"

Du regioniniai centrai jau įpusėjo numatytus plėtros projektus

Lietuvos regioninės politikos strategijoje išskirti 7 miestai, kurie yra įvardinami kaip potencialūs regioniniai augimo centrai. Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos, Mažeikių ir Visagino miestams yra numatyta 489 milijonai litų paramos jų kompleksinėms urbanistinei plėtrai skirtoms programoms finansuoti. Dvi savivaldybės jau įpusėjo plėtros darbus ir ketina išlaikyti šį tempą ir toliau.

Pirmauja Telšių miestas

Pagal „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtros“ priemonę vien Telšiams numatyta 45,4 mln. litų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų. Šiai dienai yra panaudoti jau 65 procentai skirtų ES lėšų, o 4 projektai jau yra visiškai baigti. „Mums svarbu ne kiek procentų darbų įvykdyta ar kaip greitai. Žinoma, smagu, kad pagal šią priemonę esame greičiausiai įsisavinantys skirtas lėšas, tačiau svarbiausia, kad projektas būtų įgyvendintas kokybiškai ir maksimaliai pasiekti projekto tikslai,“ – teigia Telšių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Almantas Lukavičius. Jo teigimu, įvertinant Telšių rajono savivaldybės biudžeto galimybes, be ES lėšų, viešųjų erdvių, viešosios paskirties pastatų, aplinkos sutvarkymas būtų nusikėlęs tolimai ateičiai. „Dabar mes turime sutvarkytą dalį objektų, kuriais gali džiaugtis ir jais naudotis Telšių miesto bei rajono gyventojai ir atvykstantys svečiai. Tikimės, kad skyrus ES finansavimą 2014–2020 metų laikotarpiui, mums pavyks sutvarkyti likusius objektus,“ – teigia A. Lukavičius.

Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovo nuomone, reikšmingiausias yra apleistų ir užterštų Telšių miesto teritorijų prie Masčio ežero regeneravimo ir tvarkymo projektas, kuriam skirti 24 milijonai litų iš ES fondų ir valstybės biudžeto. Šis projektas, suskirstytas į 4 etapus, sėkmingai vykdomas: panaudota 16,6 milijono litų, o vienas iš etapų jau sėkmingai baigtas. „Tai didelės apimties projektas, kuris labai pakeis miesto veidą. Sutvarkytomis erdvėmis jau dabar džiaugiasi Telšių gyventojai, verslininkai ir svečiai,“ – apie projektą atsiliepia A. Lukavičius.

Tvarkomos Marijampolės miesto viešosios erdvės

Marijampolės miesto plėtrai numatyta skirti 70,9 milijonus litų ES fondų lėšų. Pasinaudojus parama įgyvendinami arba jau baigti įgyvendinti 6 projektai, panaudoti jau 58 procentai numatyto finansavimo. „Manau, kad priemonė „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ yra bene geriausia iš visų, kurios buvo ir yra įgyvendinamos 2007–2013 metų laikotarpiu, nes suteikia galimybę pasiekti rezultatą, kuris yra labai pastebimas, ir kuriuo džiaugiasi visi miesto gyventojai ir svečiai. Kartu tai ir didžiausios apimties projektai, sudarantys galimybes rekonstruoti didelius viešųjų erdvių plotus. Ši priemonė iš tiesų daro miestą, o kartu ir visą regioną, daug patrauklesne vieta gyventi, kurti verslą arba čia atvykti,“ – nuomone dalinasi Marijampolės savivaldybės administracijos Planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Cinaitis.

Projektų metu iš esmės tvarkoma visa centrinė miesto dalis – tai ir J. Basanavičiaus aikštė su prieigomis, Poezijos, Rygiškių Jono, Vytauto Didžiojo parkai, centrinės miesto dalies, „senamiesčio“ gatvės, skverai, viešosios erdvės. Taip pat numatyta sutvarkyti ir pritaikyti gyventojų bei verslo reikmėms teritoriją šalie buvusio karinio miestelio.

„Projektų įgyvendinimo pažangos vertinimas pagal atliktų darbų vertę iš tiesų nėra labai objektyvus, nes projektų įgyvendinimo pradžioje iš tiesų atliekama labai daug svarbių darbų (viešųjų pirkimų procedūros, techninių projektų rengimas), kurie reikalauja labai daug laiko ir darbo sąnaudų, tačiau jų vertė pinigine išraiška yra palyginti nedidelė. Net vykdant darbus, didžiausia lėšų dalis panaudojama ne jų pradžioje, kai vykdomi, pavyzdžiui, žemės darbai, bet kiek vėliau, kai jau klojamos dangos, montuojamos apšvietimo sistemos, įrengiami fontanai, sodinami medžiai ir panašiai,“ – teigia D. Cinaitis. Tačiau savivaldybės atstovo nuomone, įvykdytų darbų vertė rodo, kiek esame pažengę pirmyn ar atsilikę, lyginant su kitais regionais, o kito paprasto ir lengvai apskaičiuojamo mato (be įvykdytų projektų vertės procentais) įvertinti atliktų darbų apimtis kol kas nėra. D. Cinaičio teigimu, jau galima pasidžiaugti gražesne aplinka tose vietose, kur darbai baigti. „Tikrai malonu, kad ir gyventojai bei miesto svečiai palankiai vertina atnaujintą aplinką. Neįmanoma išskirti vieno kurio nors projekto kaip svarbiausio iš visų 6, nes visi jie yra svarbūs ir sudaro vientisą erdvę bei vienas kitą papildo,“ – teigia Planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas D. Cinaitis

Pagal „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtros“ priemonę 7 Lietuvos miestams numatyta iš viso skirti 489 mln. litų, iš kurių 452 mln. litų – ES fondų lėšos. Didžioji dalis šios paramos (84 proc.) jau paskirstyta 68 vykdomiems projektams.

Marijonų vienuolyno pastato rekonstrukcija .

Darbai nestovi vietoje , išorėje nežymūs pasistūmėjimai į priekį , tačiau dar pabaigos nematyti darbų .
Tinkuojamas fasadas pastato , tačiau ne visas tik tas kuris buvo prastai išsilaikęs.


Priartinta įdomesnė detalė .

Mūrijamas kažkoks priestatas šalai .

Vytauto parko rekonstrukcija

Darbai tęsiasi , tačiau UAB Sumeda kokybė tai apgailėtina . Aš būdamas užsakovas privatus jų tikrai nesamdyčiau vienintelis dalykas ką sugeba tai žolytę pasėti ir iš juodžiamio išgreboti grumztus o kas liečia trinkelių dėjimą tai siaubas kojas galima išsisukinėti visur nedadaryta palikta išsikišusių kantų ir t.t. vienu žodžiu kreivarankiai . O dabar keletas nuotraukų tik kas pasikeitė per keletą savaičių po praeito komentaro mano . O nuotraukas su broku jei pavyks nufotografuoti aiškiai ir perteikti broką įkelsiu kada bus galimybė vėliau .

Fontanas beveik baigtas tačiau trūksta dar nesumontuota pagrindinė įranga jo .

Pastatyta informacinė rodyklė.

Perėjos pėsčiųjų asfalte išskirtos skirtingų spalvų granito trinkelėmis.