Vilniaus koncertų ir sporto rūmus siekia perimti Vilniaus savivaldybė. Tesinys...
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6045924

reiskias miesto centre dar vienas nekropolis isdygs..

galimas daiktas, o ir vanduo patekęs į plyšius, bei virtęs ledu, gali įtakoti tų trūkių atsiradimą

@alonso: Tai, kad turbut priesingai, jei savivaldybe perims ten neiskils nekropolis. Jis iskiltu, jei ukio banko planai butu igyvendinami.

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6047036

nespejau siandien nuskanuot lr>sostine>mano valda kur UNESCO expertai pateike isvadas apie vilniaus senamiesti.
Juokciaus jei del braziaus ambiciju (valdovu rumu) ir kitu neteisybiu vilniaus senamiestis butu paskelbtas pasaulio kulturos vertybe patekuisa i pavoju (arkaip te formuluoja), o poto isvis isbrauktu is pasaulio paveldo sarasu.

negi tai imanoma? mano manymu patys unesco turejo savo galva guldyt, ir neleisti senamiescio naikinti.

mieste tvarkosi, to miesto savivalda, o ne kas kitas.

klausimas ar gerai tvarkosi. mano manymu sh****ai. Kaip ir straipsnyje parasyta - senamiestis yra vertybe ne tik vilnieciu, netik lietuviu, bet viso pasaulio. Tuo budu i senamiesti reiketu ir ziureti kaip i netik savivaldybes reikala kuri kiekvienas laikinas virsininkelis gali "papuosti" kaip ismano, kiekvienas pagal savo sugedimo lygi ar ambicijas.

Vilniui – pasaulio paveldo ekspertų antausis
UNESCO specialistai kritikavo valdininkų požiūrį į sostinės Senamiesčio apsaugą

Vilius Mackonis, „Sostinės“ korespondentas

Įžvelgė grėsmę
Senamiesčio detalųjį planą parengusiai savivaldybei UNESCO ekspertai rašo dvejetą.
Detalusis planas turėtų reglamentuoti statybų procesus unikaliame į pasaulio paveldo sąrašus įtrauktame Senamiestyje.
UNESCO ekspertai, išnagrinėję šį dokumentą, pašiurpo. Pasak jų, projekte paliktos spragos, kuriomis netruks pasinaudoti naujų namų statytojai.
Maža to, Vilniuje viešėję Tarptautinės paminklų ir istorinių vietų tarybos (ICOMOS) specialistai kirto iš peties projektams, kuriais Vilnius didžiuojasi.
Kritikos strėlės lėkė į dangoraižius dešiniajame Neries krante, Valdovų rūmus, Žydų kvartalą.

Trūksta detalumo
„Senamiesčio detalusis planas – nepakankamai detalus. Jo projektas numato galimus pakeitimus pernelyg dideliame Senamiesčio plote. Taip pat jame nėra detaliai nurodyta, kokius pakeitimus galima atlikti“, – savo ataskaitoje teigia Tarptautinės paminklų ir istorinių vietų tarybos (ICOMOS) ekspertas Ray Bondinas.
Prie UNESCO veikiančios tarybos narys Lietuvoje viešėjo pernai gruodžio pradžioje.
Pernai lapkritį sostinėje viešėję dar du ICOMOS ekspertai Margaretha Ehrstrom ir Hansas Jacobas Roaldas pateikė nė kiek ne palankesnius vertinimus.
Sulaukusi užsienio specialistų ataskaitų, sukruto ir Kultūros ministerija.
Jos atstovai pareiškė, kad tikrai nepatvirtins tokio detaliojo plano, kokį dabar siūlo savivaldybė.

Kritikavo dangoraižius
Tarptautiniai ekspertai nurodė keturis Vilniaus miesto Senamiesčiui labiausiai kenkiančius reiškinius, kurie turėtų būti reglamentuojami detaliuoju planu.
UNESCO atstovams didžiausią susirūpinimą sukėlė dešiniajame Neries krante kylantys nauji aukštuminiai pastatai. Dar daugiau jų statyti planuojama ir ateityje.
Ataskaitoje teigiama, kad visi Vilniaus dangoraižiai patenka į Senamiesčio apsaugos zoną.
Negelbėja netgi tai, kad jie yra kitame upės krante.
Ekspertų teigimu, dangoraižiai keičia miesto panoramą ir iš daugelio vietų darosi sudėtinga fotografuoti Senamiestį.

Kritikavo Valdovų rūmus
Vilniaus senamiesčio bendruomenės kritikos sulaukę planai atkurti karo bei pokario metais nugriautus pastatus Rūdninkų, K.Sirvydo ir kituose skveruose bei Vokiečių gatvėje nepatiko ir užsienio ekspertams.
Jie pasisakė prieš atvirų erdvių užstatymą, net jei tai pagrįsta ketinimais atkurti istorinį palikimą.
Tarp Ašmenos, Dysnos, Mėsinių gatvių vykstantys Žydų kvartalo atstatymo darbai ekspertams sukėlė abejonių.
H.J.Roaldo, M.Ehrstrom, R.Bondino ataskaitose sakoma, jog neleistinai pasielgta su minėtoje teritorijoje rastomis istorinių pastatų liekanomis, o nauji statiniai kyla remiantis abejotina informacija, ir nežinia, ar jie primins autentišką kvartalą.
Kritikos sulaukė ir šalia Arkikatedros atstatomi Valdovų rūmai.
R.Bondino teigimu, žvelgiant iš Katedros aikštės, jie užgožia Gedimino pilį – vieną svarbiausių miesto akcentų.

Pokyčių – kuo mažiau
Bendra UNESCO atstovų nuostata buvo ta, kad Senamiestyje turi vykti kuo mažiau pokyčių.
Pasak šios organizacijos Lietuvos nacionalinės komisijos generalinės sekretorės Astos Dirmaitės, savivaldybė turi stengtis išlaikyti Senamiestį tokį, koks jis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
„Valdininkai turėtų suprasti, jog Vilniaus senamiestis nėra tik savivaldybės ir net ne Lietuvos reikalas. Dabar tai – pasaulinės reikšmės objektas ir visus su juo susijusius dokumentus privaloma derinti su Pasaulio paveldo konvencijos nuostatomis.
Ekspertai supranta, kad miestas negali tapti tik muziejumi.
Tačiau istoriniai kiemeliai, atskiri architektūriniai elementai Senamiestyje neturėtų būti keičiami“, – sakė A.Dirmaitė.
Prašydama Senamiestį įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, Lietuva nurodė 28 architektūros ansamblius ir dar 300 pastatų. Jų apsauga turėtų būti užtikrinama pirmiausia. Pasak ekspertų, kitur leistini nedideli pokyčiai.

Teiginiai – klaidingi?
Už Pasaulio paveldo objektus Lietuvoje atsakingos Kultūros ministerijos atstovai pripažino padarę klaidų, vertindami į Senamiesčio apsaugos zoną patenkančias statybas.
Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) direktorė Diana Varnaitė teigė, kad paminklosaugininkai ekspertų išvadomis remsis ateityje.
Ji tikino, kad kai kurie UNESCO atstovų teiginiai klaidingi.
Pasak D.Varnaitės, KVAD specialistai negalėjo uždrausti dangoraižių statybos dešiniajame Neries krante.
Pakeitus sostinės Senamiesčio apsaugos zonas, aukštuminiai pastatai į jas nebepatenka.

Ministras neįžvelgė problemų
Kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas neigė, kad tarptautiniai ekspertai davė pylos už prastai saugomą paveldą.
„R.Bondinas pasakė, kad fotografuojant Vilniaus senamiestį iš vienur dangoraižiai matomi, o iš kitur jų net nematyti“, – eksperto nuomonę apie sostinėje išdygusius aukštuminius pastatus komentavo ministras.
Kultūros ministerija siūlo įkurti tarybą, kuri prižiūrėtų Senamiestyje planuojamus projektus. Taryboje dirbtų ministerijos, sostinės savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Taip pat siūloma didinti nuobaudas už savavališkas statybas. Savo ataskaitose ekspertai teigė, kad baudos turėtų būti skiriamos įvertinus paveldui padarytą žalą.

Planą tvirtins dalimis
Vilniaus savivaldybė jau atsisakė planų artimiausiu metu patvirtinti Senamiesčio detalųjį planą.
Pasak jos atstovų, jau pradėti rengti pasiūlymai, kaip spręsti dėl Senamiesčio išsaugojimo bei jo detaliojo plano iškilusias problemas.
„Ekspertų pastabas dabar analizuoja savivaldybės Kultūros vertybių skyrius.
Tų detaliojo plano sprendinių, kuriems pareikštos pretenzijos, tvirtinimą atidėsime.
Gali būti, kad Senamiesčio detalusis planas bus suskaidytas į atskirus segmentus.
Pirmiausia mes patvirtinsime tas dalis, kurios nekelia abejonių“, – sakė savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Linas Naujokaitis.

Kompetencija neabejoja
Tačiau valdininkai nepripažįsta, kad detalųjį planą kūrę specialistai savo darbą atliko prastai.
„Pretenzijų plano sudarytojams neturime. Jie geriausi mūsų turimi specialistai“, – teigė L.Naujokaitis.
Senamiesčio detaliojo plano projekto vadovė Irena Kliobavičiūtė suabejojo, ar UNESCO ekspertai pakankamai įsigilino į projektą.
„Lietuvoje ekspertai viešėjo tik kelias dienas.
Nuomonę jie daugiausia susidarė pasikalbėję su bendruomenių atstovais“, – sakė architektė.

Reakciją prognozuoti sunku
Prognozuoti UNESCO reakcijos į ekspertų ataskaitas nesiryžta niekas.
Jei aptikti pažeidimai bus įvertinti kaip labai rimti, sostinės Senamiestis gali būti įtrauktas į paveldo, kuriam gresia pavojus, sąrašus.
„Ekspertus kvietė Kultūros ministerija, todėl ataskaitos pirmiausia pateiktos šiai įstaigai. Kada jos pasieks UNESCO, nežinia.
Tačiau šįmet organizacijos atstovai atlieka visų Pasaulio paveldo sąrašuose esančių objektų apžvalgą. Tuomet bus pateiktos išvados ir apie Senamiesčio būklę“, – teigė A.Dirmaitė.

Apleistoje gamykloje – įkurtuvės


Vilius Mackonis, „Sostinės“ korespondentas

Investuos 6 milijonus litų
Buvusioje „Kuro aparatūros“ gamykloje kuriasi verslininkai.
Bendrovės „Penki kontinentai“ bei „UVS group“ šią vasarą persikels į naujas patalpas Kareivių gatvėje, buvusios „Kuro aparatūros“ gamyklos teritorijoje. Statybininkai rekonstruoja vieną iš gamyklos administracinių pastatų.
Po rekonstrukcijos aštuonių aukštų pastatas pasipuoš stiklo fasadu, viduje bus šiek tiek pakeistas planavimas.
Į pastato atnaujinimą iš viso bus investuoti 6 milijonai litų.
Šias išlaidas per pusę dalysis abi namą statančios bendrovės. Papildomų investicijų reikės čia atsirasiančiai gamybinei įrangai.

Suvienijo pajėgas
Įmonės „UVS group“ generalinio direktoriaus Andrejaus Sviridovo tvirtinimu, sutelkti pajėgas su Idrako Dadašovo vadovaujama bendrove „Penki kontinentai“ paskatino tai, kad šios įmonės bendradarbiauja su tomis pačiomis užsienio kompanijomis.
„UVS group“ yra vokiečių kompanijos „Wincor-Nixdorf“ atstovas, platinantis mažmeninę prekybos įrangą.
„Penki kontinentai“ platina ir prižiūri tos pačios kompanijos gaminamus bankomatus.

Gabendavo į Vokietiją
„Klientų nuolatos daugėja, reikia prižiūrėti vis daugiau parduotų kasos aparatų. Todėl nusprendėme, jog abiem bendrovėms būtų patogiau įsikurti viename pastate“, – sakė A.Sviridovas.
Kaimynėmis tapusios bendrovės šiame pastate įkurdins logistikos centrą, atsarginių dalių sandėlį, remonto cechą.
Iki šiol „UVS group“ ir „Penki kontinentai“ turėjo atskirus remonto barus.
Tačiau kai pasitaikydavo labai sudėtingų gedimų, įrangą tekdavo gabenti į Vokietiją.

Įkurtuvės – birželį
„Naujose patalpose visi procesai vyks gerokai sparčiau, nes visos pajėgos bus sutelktos vienoje vietoje.
Tikimės, kad išaugs pirkėjų aptarnavimo kokybė.
Iki šiol klientai turėdavo važinėti iš vienos bendrovės biuro į kitą – įmonė „Penki kontinentai“ įsikūrusi A.Stulginskio gatvėje, o „UVS group“ veikia P.Vileišio gatvėje.
Dabar taip vargti nebereikės“, – teigė A.Sviridovas.
Rekonstrukcijos darbus Kareivių gatvėje darbininkai turi užbaigti birželio mėnesį.

"Ekspertų teigimu, dangoraižiai keičia miesto panoramą ir iš daugelio vietų darosi sudėtinga fotografuoti Senamiestį."

Sakyčiau kaip atsirado naujų kampų, ypač iš Europos bokšto viršaus Kažkaip nežinau, man tie ekspertai.

/ Ech Mantai...
Apie Vilnių yra daug nuostabių vietų, iš kurių atsiveria puikūs vaizdai. Prieš gerą pusmetį ieškojau tokių natūralių miesto apžvalgos vietų. Jų radau virš 20! Ar to neužtenka?
O štai žvelgiant iš jų, deja, matosi netik senamiestis...

O čia truputį didesnė nuotrauka iš ten pat:
http://foto.inbox.lv/albums/kriaunev/siaip/vaizdas2.jpg

cia prie to pacio klausimas vienas - ko truksta Kauno miesto senamiesciui, butu itrauktas i UNESCO World Heritage list?

Bet ar fotografijios kampų stygius turėtų būti rimta dingstis uždrausti dangoraižius? Beje, čia grynai skonio reikalas, daug žmonių patinka grynas senamiestis, o yra nemažai, kuriems patinka tokie kontrastai

/ Mantai,
Vilnius nėra įsikūręs lygumoje. Tad ir apžvalgos taškų nepritrūks, juolab visad gali pasisukti į kitą pusę (kolkas).
Tačiau tokia geografinė padėtis sąlygoja ir UNESCO nuogastavimus. Paveldas - tai kas išlikę iš senų laikų; tai nematuojama metais ar dešimtmečiais. Žalieji šlaitai išryškina senamiestį nuo likusios miesto dalies. Šie du vienetai labai glaudžiai susiję, tad keičiant vieną, neišvengiamai kinta ir kito vertė. Nauji dangoraižiai būtent ir keičia žaliąjį Vilnių, tad keičia ir senamiestį. Iš čia ir jų teiginys.
O apie naujus "šedevrus" pačiame senamiestyje neverta ir kalbėti.

meno filosofijos mokslas skelbia kad 'negrazu' yra tai kas nestabilu, netvarkinga, kas sukelia priestaringus jausmus, chaosas. tai yra norma.
kontrastas linksta i ta netvarkos puse.

cia seip, i lankas...

ps - wtme

Na,bent nudziugino blaiva Kulturos Ministerijos pozicija

taip man niekas ir neatsakys, ko truksta Kauno senamiesciui, kad butu itrauktas i UNESCO World Heritage list?

/ Matyt niekas iš forumo nežino

aciu John. dabar Lietuvoj UNESCO priklauso Vln old town, Neringa sand dunes, Kernave. beje, teko girdeti, kad is Kauno net du objektai pretenduoja i UNESCO, tai Pazaislio vienuolynas (liutass sake) ir..Azuolyno parkas, kaip gamtos Heritage.

p.S.uzmirsau pamineti Lietuvos kryzdirbyste.