Tarptautiniai ekspertai kritikuoja naujas statybas Vilniaus senamiestyje


Tarptautinės paminklų ir istorinių vietų tarybos (ICOMOS) prie UNESCO ekspertai kritikuoja naujas statybas Vilniaus senamiestyje, kurios, pasak jų, kenkia šios - UNESCO saugomos sostinės dalies - unikalumui. Kultūros ministerija Vilniaus savivaldybę ragina taisyti Senamiesčio detalųjį planą.
Kaip pranešė LTV laida “Panorama”, paveldo ir urbanizavimo srities ekspertai iš Norvegijos, Suomijos ir Maltos kritikuoja, kad Vilniaus senamiesčio priežiūrai trūksta valstybės atsakomybės.
Šiuo metu net kelios valstybinės institucijos ir agentūros yra atsakingos už paveldo išsaugojimą, tačiau nėra tiksliai apibrėžta teisinė atsakomybė. Ekspertai Margaretha Ehstrom, Hansas Jacobsas Roaldas, dr.Ray’us Bondinas Kultūros ministerijos ir savivaldybės kvietimu įvertinti Vilniaus senamiesčio būklės atvyko praėjusių metų pabaigoje. Savo išvadose jie teigia, kad netinkamai esąs parengtas Senamiesčio detalusis planas - aukšti pastatai, išdygę senamiesčio apsaugos zonose, itin grėsmingi išskirtinę kultūrinę vertę turinčiam Pasaulio paveldo objektui.

Ekspertai rekomenduoja kuo greičiau reglamentuoti tokių namų statybą, perspėja, kad patvirtinus detalųjį planą, senamiestyje bus sunaikinti želdynai ir erdvės.

“Išvadose taip pat teigiama, kad negali būti keičiami istoriškai susiklostę architektūriniai ansambliai, pastatai, šalia jų kompozicija negali būti keičiama. Buvusiuose soduose, kiemuose neturėtų būti statomi nauji modernūs papildomi pastatai, kurių ten niekada nebuvo”, - teigia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė.

Kultūros ministerija, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, ragina Vilniaus savivaldybę neskubėti tvirtinti Senamiesčio detaliojo plano. Savivaldybės atstovai sako, kad detalųjį planą dar šį pusmetį tvirtins, tačiau tik tų teritorijų, dėl kurių ekspertai neturėjo priekaištų. Ekspertų kritikos sulaukę planai būsią iš esmės pakeisti ir priimti metų pabaigoje.

“Pirmas žingsnis yra sukurti priežiūros tarybą, į kurią įtrauksime visuomenę, ir toj taryboj persvarstyti ekspertų pasiūlymus”, - sako Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė. Rudenį visuomeninės organizacijos kreipėsi į aukščiausias valstybės institucijas, reikalaudamos sustabdyti detaliojo plano rengimą ir derinimą, kol jo neįvertins nepriklausomi ekspertai, bei nutraukti “senamiesčio naikinimo politiką”

Senamiesčio komisijos atstovė Janina Gadliauskienė sako, kad Senamiesčio stoję ginti žmonės dabar lauks konkrečių atsakingų institucijų žingsnių. ”Mes toliau žiūrėsim, kaip valdžios institucijos į tas išvadas reaguos, kokių priemonių imsis, ir jeigu jie bandys elgtis taip, kaip iki šiol, mes kreipsimės į UNESCO komitetą”, - teigė J.Gadliauskienė.

Tarptautinių ekspertų teigimu, Vilniaus senamiestis privalo išlaikyti ypatumus, dėl kurių buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 1994-aisiais. Tuomet UNESCO akcentavo, kad Vilniaus senamiestis - tai politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, XIII-XVIII a. daręs didelę įtaką kultūriniam ir architektūriniam Rytų Europos vystymuisi; nepaisant invazijų ir dalinio sugriovimo, nuo viduramžių išlaikęs natūralų miesto išsidėstymą ir unikalių gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo stiliaus pastatų kompleksą.

Lietuvos televizijos Naujienų tarnyba

Jie lauks, kol rūmai nugrius patys arba šantažuos miestą Ne pirmas pavyzdys..

Kaunodiena.lt

Bazėj jiem tikrai nebuvo patogu

Sovietmečio reliktas turistus pasitiks atsinaujinęs
Vilius Mackonis, „Sostinės“ korespondentas

Remontuos tris mėnesius
Buvusiame „Gintaro“ viešbutyje – permainos.
Sodų gatvėje šalia Geležinkelio stoties esančiame viešbutyje, kuris pervadintas į „Hotel Panorama“, prasidėjo remonto darbai.
Iki gegužės statybininkai turi atnaujinti ne tik pastato vidų, bet ir fasadus.
„Turime vos tris mėnesius, kol neprasidėjo turistų antplūdis. Iki sezono pradžios mes privalome būti pasiruošę priimti svečius“, – sakė viešbučio generalinis direktorius Marius Krygeris.
Viešbutį „Hotel Panorama“ valdanti Kipre įregistruota bendrovė „Mekarias Investments Ltd.“ į viešbučio remontą investuos 3,5 milijono litų.

Nuo stogo atsivers panorama
Kaip po rekonstrukcijos atrodys sovietinės architektūros pastato fasadas, dar nežinia.
Fasadų projektą dabar kuria architektai Evaldas ir Dalia Adomaičiai.
Viešbučio viduje statybininkai uždarė antrą ir trečią aukštus, kuriuose atnaujins sanitarinius mazgus, sienas išklijuos naujais tapetais, paties naują kiliminę dangą, sudės naujus langus. Ketvirtas ir penktas viešbučio aukštai buvo remontuojami praėjusiais ir užpraeitais metais.
Pernai pradėtas viešbučio restorano remontas taip pat bus užbaigtas šiemet.
Ant pastato stogo norima įrengti kavinę, iš kurios atsivers Vilniaus senamiesčio panorama.
Bus atnaujinta ir pastato aplinka – aplink jį ketinama pakeisti šaligatvius, sumontuoti vaizdo kameros.
„Pernai, kai dar nebuvo užbaigtas remontas, „Hotel Panorama“ gavo dvi žvaigždutes.
Tikimės, kad šiemet viešbutis bus įvertintas trimis žvaigždutėmis“, – vylėsi M.Krygeris.

Viešbutyje įsivyravo chaosas
Pasak M.Krygerio, po remonto viešbutis svečius galės priimti 203 kambariuose.
„Nuo 1990-ųjų, prasidėjus sunkiems laikams, dalis „Gintaro“ patalpų buvo nuomojama įvairioms įstaigoms.
Tuomet pastate prasidėjo netvarka – laikini savininkai iš vieno kambario padarydavo du kabinetus ar kitaip pertvarkydavo interjerą“, – sakė M.Krygeris.
Visus šituos metus viešbučio priežiūra buvo rūpintasi atmestinai, savininkai atnaujindavo tik vienas kitas patalpas, bet ne visą pastatą.

Sekdavo užsienio turistus
Viešbutį remontavę darbininkai jo darbuotojams priminė šio pastato istoriją.
Prieš 40 metų pastatytas viešbutis buvo pagrindinė vieta, kur būdavo apgyvendinami iš Vakarų atvykę turistai.
„Statybininkai pastato sienose rado daugybę išvedžiotų laidų.
Tai buvo saugumiečių klausymosi aparatūra. Iki radijo taško ateidavo bent šeši laidai, kai užtenka tik dviejų“, – aiškino M.Krygeris.

Investuotojų apetitas išgąsdino miesto vadovus
Savivaldybės ir verslininkų nesutarimai stabdo „Žalgirio“ stadiono rekonstrukciją

Vilius Mackonis, „Sostinės“ korespondentas

Papiktino valdininkus
Vilniaus „Žalgirio“ stadiono rekonstrukciją gali tekti dar sykį atidėti nenumatytam laikui.
Toks likimas tik kalbomis pastaraisiais metais atnaujinamą futbolo areną gali ištikti dėl nesutarimų, plykstelėjusių tarp savivaldybės ir investuotojų.
Valdininkus nustebino tai, kad sausio pradžioje be jų žinios į rekonstruoti „Žalgirio“ stadioną ketinančios Šveicarijos kompanijos „Cofis Compagnie Fiduciaire“ rankas taip pat perėjo Vilniaus koncertų ir sporto rūmai.
Šveicarų įmonė kartu su bendrove Ūkio banko investicine grupe ketina rūmų ir dabartinės futbolo aikštės vietoje statyti vientisą sporto pramogų bei komercijos kompleksą.
Tai sužinoję, savivaldybės atstovai iškart pareiškė, jog Vilniaus koncertų ir sporto rūmai turi likti kultūrinėms sostinės reikmėms, ir ketina neišduoti leidimo statyboms.
Valdininkus taip pat papiktino verslininkų užmojai šią teritoriją apstatyti ir daugiaaukščiais komerciniais bei gyvenamaisiais namais.

Investuotojai sprunka
„Žalgirio“ stadiono rekonstrukcija atidėliojama jau ne vienerius metus.
Prieš dvejus metus galimybėmis atnaujinti prieš pusę amžiaus statytą „Žalgirio“ stadioną domėjosi viena įtakingiausių Europoje vokiečių ir prancūzų futbolo verslo kompanija „Sportfive“.
Tačiau šios kompanijos užmojai liko popieriuje.
Kiek daugiau nei prieš metus naują „Žalgirio“ stadiono viziją buvo pateikę škotai. Lietuvos futbolo federacijai Škotijos bendrovė „Sangobeg“ pateikė „Žalgirio“ stadiono rekonstrukcijos projektą, o paskui dingo.
Šiuo metu Šveicarijos kompanija „Cofis Compagnie Fiduciaire“ valdo 70 proc. stadiono akcijų paketą.

Sujungs į vieną kompleksą
Investuotojai ginasi, kad sostinės valdžios nepasitenkinimą sukėlęs projektas tėra vizija.
Ūkio banko investicinės grupės projektų vadovas Alvydas Danyla teigia, jog investuotojai nori, kad numatoma rekonstrukcija apimtų „Žalgirio“ stadiono ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritoriją.
Šie pastatai būtų pertvarkyti į vientisą daugiafunkcinės paskirties kompleksą.
Komplekse turėtų būti stadionas, kongresų bei parodų rūmai, naujas modernus apie dviejų tūkstančių vietų konferencijų centras, parduotuvės, restoranai, pramogų bei vaikų ir jaunimo dienos užimtumo centrai, teniso kortai, biurai. Pirminiais apskaičiavimais, investicijos į šį kompleksą siektų nuo 400 iki 700 milijonų litų.
Projektą kuria švedų architektai, tačiau jie investuotojams dar neparodė savo sumanymų.
A.Danylos teigimu, šiuo metu taip pat vyksta konsultacijos su savivaldybės Miesto plėtros departamentu ir kitomis atsakingomis institucijomis.

Gąsdina verslininkų užmojai
Pernai gruodį Lietuvos futbolo federacijai (LFF) pristačius „Žalgirio“ stadiono rekonstrukcijos viziją, sostinės vadovai susirūpino, kad 200 tūkst. kvadratinių metrų komplekse net trys ketvirtadaliai ploto numatyta komercinės paskirties patalpoms.
Savivaldybės atstovai tuomet piktinosi, kad naujuose pastatuose nebeliks vietos sportui.
Bet, pasak LFF viceprezidento Algio Vasiliausko, komercinės patalpos būtinos norint išlaikyti futbolo stadioną.
Be to, Ūkio banko investicinės grupės atstovai tikina, kad į rekonstrukcijos planus įtraukus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus bus išlaikyta dabartinė šios teritorijos urbanistinė kompozicija.
Investuotojai žada išlaikyti ir tarp rūmų bei stadiono esančios aikštės kontūrus.
Nežinia, ar išliks pats Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas. Investuotojų atstovai tikina, kad juos norima įkomponuoti į kompleksą.

Sandoryje pasigedo skaidrumo
Savivaldybės atstovai teigia neišduosiantys leidimo statyboms, nes investuotojų siūlymai prieštarauja teritorijos detaliajam planui.
Daugiausia neaiškumų savivaldybei kelia, kaip Vilniaus koncertų ir sporto rūmai perėjo į Šveicarų kompanijos „Cofis Compagnie Fiduciaire“ rankas.
Pastatus investuotojai perpirko iš mažai žinomos bendrovės „Nota Aurorae“, kuri pernai vasarą už 6 milijonus litų įsigijo skolose skendinčius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus iš Profesinių sąjungų konfederacijos.
Už kiek „Nota Aurorae“ pardavė rūmus, – nežinia.
Valdininkų teigimu, šia istorija turėtų susidomėti ir teisėsauga.
„Rūmų pardavimo procesas – neskaidrus. Gali būti, kad profsąjungos turtą tiesiog prarado“, – sakė vicemeras Kęstutis Masiulis.

Nori vietos kongresams
„Sostinės“ kalbinti miesto valdininkai teigė, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmus po rekonstrukcijos būtina išsaugoti visuomeninei paskirčiai.
„Vilnius ruošiasi tapti Europos kultūros sostine.
Dėl šio įvykio būtų didelė klaida prarasti kultūrinės paskirties statinį.
Savivaldybės tikslas – Vilniaus koncertų ir sporto rūmus išsaugoti visuomenės reikmėms“, – sakė miesto tarybos narys, Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Arvydas Šaltenis.
Pasak vicemero K.Masiulio, savivaldybė paremtų investuotojus, jeigu šie dabartinių rūmų vietoje pastatytų kongresams skirtą kompleksą, kuriame galėtų vykti tarptautinio masto renginiai.
„Tai viena funkcijų, kurias savivaldybė numačiusi šiai teritorijai. Jei ši idėja būtų realizuota, nematau nieko, dėl ko galima būtų kritikuoti verslininkus.
Tačiau aplink kongresų kompleksą neturėtų susigrūsti komercinės paskirties įstaigos“, – teigė sostinės vicemeras.

Rūmų pastatas – vertybė
Nesutarimai dėl „Žalgirio“ stadiono priminė praėjusį pavasarį kilusias diskusijas, ar prieš 35 metus statytus ir kapitaliai neremontuotus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus verta remontuoti, ar griauti.
„Šiuo klausimu turi diskutuoti specialistų grupė.
Ar pastatas vertingas, nuspręs architektai. Šiaip ar taip, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai nebeteko savosios funkcijos – čia vykdavę renginiai dabar organizuojami kitose arenose“, – teigė sostinės vicemeras.
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Vytautas Dičius sako, kad negali būti nė kalbos apie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų sunaikinimą.
Rūmai yra architektūros vertybė – unikali jų konstrukcija pripažinta išradimu.
„Kiekvienas laikotarpis turėjo savo architektūrą, kurią reikia išsaugoti, – iš to susideda miestas. Rekonstrukcijos, griovimai dabar pernelyg išpopuliarėję“, – pabrėžė architektas.

Viešbučiui parūpo garbingi svečiai

L.Rytas, Sostinė 2005 02 10

Gyventojai nepatenkinti
Viešbučio „Crowne Plaza“ šeimininkai šalia ketina statyti naujus apartamentus, bet tam priešinasi vietiniai gyventojai.
„Pastačius 9,8 tūkst. kvadratinių metrų ploto 9 aukštų apartamentų viešbutį, jis papildytų viešbučio „Crowne Plaza“, kur šiuo metu trūksta ištaigingų apartamentų , funkcijas“, – su vietos gyventojais surengtame viešame projekto svarstyme sakė projekto architektas Audrius Ambrasas.
Pasak jo, naujasis apartamentų pastatas pagal plotą būtų maždaug trečdaliu mažesnis nei dabartinis „Crowne Plaza“ viešbutis. Buvęs „Draugystės“, o dabar – „Crowne Plaza“ viešbutis – maždaug 14 tūkst. kvadratinių metrų ploto.
Anot M.K.Čiurlionio gatvės rajono įmonių, įstaigų, organizacijų ir gyventojų asociacijos „Naujamiesčio Vingis“ atstovės Reginos Katkevičienės, visuomenė neturėjo jokių galimybių parengti motyvuotų pasiūlymų bei pretenzijų dėl būsimo projekto. Be to, neparengtas teritorijos detaliojo planavimo sąlygų sąvadas ir kiti dokumentai.
Minėta organizacija drauge su kitais vietos gyventojais ir jų grupėmis pateikė projekto rengėjams pretenzijų ir pasiūlė mažinti numatomo statinio dydį, aukštį bei rengti kitą viešą šio projekto svarstymą.
Projekto priešininkų nuomone, naujasis statinys sudarkytų bendrą rajono vaizdą, be to, gali sukelti automobilių statymo problemų.

Investuos 20 milijonų
Viena viešbučio „Crowne Plaza“ akcininkių bei generalinė direktorė yra premjero Algirdo Brazausko sutuoktinė Kristina Brazauskienė.
K.Brazauskienės teigimu, naujajame pastate galėtų iš viso būti apie 50 penkių žvaigždučių kategorijos apartamentų, pirmasis jo aukštas būtų skirtas komercinei veiklai.
„Mes manome, jog į Lietuvą vis dažniau atvažiuoja garbingų svečių, kurie norėtų įsikurti tokiuose apartamentuose galbūt ir ilgesniam laikui. Todėl dalį jų tikriausiai įrengtume su virtuvėmis“, – sakė viešbučio „Crowne Plaza“ vadovė.
Pasak jos, į naujų apartamentų statybas planuojama investuoti apie 15-20 milijonų litų.

Įrengs požeminę aikštelę
Manoma, jog naujo pastato statybos bus pradėtos per artimiausius keletą metų.
„Naujas pastatas veiks „Crowne Plaza“ vardu bei papildys šalia esančio viešbučio funkcijas“, – sakė E.Butrimas.
Po pastatu taip pat planuojama įrengti 140 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.
„Crowne Plaza Vilnius“ priklauso tarptautiniam tinklui „InterContinental Hotels Group“.
Šis tinklas valdo „InterContinental“, „Crowne Plaza“, „Holiday Inn“, „Holiday Inn Express“ bei „Staybridge Suites“ viešbučius bei yra antras pasaulyje pagal kambarių skaičių.
„Crowne Plaza Vilnius“ įrengti 108 kambariai, 9 salių konferencijų centras, vienu metu galintis priimti apie 800 žmonių, baras bei restoranas pirmame ir šešioliktame aukštuose, nedidelis sveikatingumo kompleksas.

Aciu Romai uz straipsnius, o cia vienas paveikslelis, kuris buvo pridetas prie straipsnio pavadinimu "Investuotojų apetitas išgąsdino miesto vadovus":

Dieve mano, kada gi mes pagaliau turesim normalia futbolo aikste?

tu toj cikagoj taigi turi..ir ne viena

sis tas aiskeja del kalvariju turgavietes. Kada pajudes darbai, tiksliai neaisku, nes kiek pamenu jau 2004 turejo pradeti, bet vis atidelioja, taciau tokiu pavidalu, kokiu jis dabar egzistuoja - toliau likti negali. Gal rekonstravus, bomzynas aplinkui sumazetu :

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6022941

Dar vienas 10 000 m2 prekybos centras Kaune.

Ir aš ten buvau - alų, midų gėriau.

Arkikatedros klebonas skambina pavojaus varpais
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=6034589


Teks atstatineti ne tik valdovu rumus.

Berods nuo pat pradziu ten buvo kazkokios problemos su gruntu, nes prisiminkite, kiek kartu katedra perstatinejo, buvo ir gotikine, ir baroko stiliaus, ir dabartine, tad tos problemos turbut atsirado tikrai ne siandien. Aisku statybos galejo zenkliai paspartinti ta procesa... Manau, visos pretenzijos 13 a. statybininkams, kurie nusprende tan pastatyti pirma baznycia, o kiti veliau tik gelbejo perstatinedami (dalinai) is naujo.

Tikiuosi kad dabar, jei reikes galbeti, jau nieko naujo nekurs... nors kas zino...

Oj, dar, gal reiketu nufotkinti ir iamzinti dabartine katedra, kad liktu prisiminimui, jei ka sugalvos ypatingo padaryti...

Taigi parašyta, kad atsivėrė tik plyšeliai, sienos dar negriūna .
Ir nera ko peikti ano amžiaus statybininkų . Kiek girdėjau, katedros pamatai remiasi į ąžuolinius polius. Nieko nenutuokiantys inžinieriai tikrai nieko panašaus nesugalvotų .
Beje,

Kodėl kai ką nors nupastini rašo, kad per trumpa žinutė?

Del grunto problemu po katedra, tai tikrai kazkur skaiciau (aisku ne inete, bet radau tik nedaug info:

http://vilnius.lcn.lt/sventoves/arkikatedra/
http://www.eb.lt/lt.php3?vid=67&id=1363
)

Siaip, cia ne itin patikimas saltinis, bet bent jau.

Gerai, sakykime kad 15 a. ji sudege, bet kas nutiko, kai ji apgriuvo 1769 berods (vienas is fasado bokstu), butent po ko ja perstate. Nemanau, kad tada Vilniuje statyti nemokejo (daug baznyciu sau laimnigai stovi, o tik viena Katedra perstatineja)

Nors gal as ir neteisus...

Kazkur pries 10 metu ar net daugiau buvo isleista knyga apie Vilniaus pilis, tai ten gal butu atsakymai del grunto kokybes, bet deja dabar jos neturiu...

Vistiek nematau pagrindo kaltinti ano amžiaus statybininkų . Juk patikima statybinių konstrukcijų skaičiavimo metodika gimė gana vėlai (kažkas 19a.), nors ir dabar atsitinka avarijų pvz. Ledo rūmų griūtis Vilniuje .
Be to, nieko nera nepataisomo . Jei išties pamatai po katedra sėda , tai juos galima sutvirtinti injekciniu būdu . Ty aukštu slėgiu paduodant kažkokią rišamąją medžiagą po pamatais .

O gal visgi plyšių didėjimo priežastis visai kita ? Plyšeliai gali atsirasti ir dėl temperatūrinių pokyčių... Juk visi iš fizikos pamokų pamename, kad šaltas fizinis kūnas turi savybę trauktis, o karštas - plėstis .