Unikaliame Kauno mikrorajone dirbantys ir gyvenantys žmonės svajoja jį matyti kaip išskirtinės kultūros oazę
Kauno senamiestyje dirbantys verslininkai, menininkai ir gyventojai užvakar “Randevu” kavinėje diskutavo, kaip šį unikalų miesto mikrorajoną padaryti šviesesnį ir patrauklesnį. Prieš du mėnesius įsteigę viešąją įstaigą “Skliautų miestas”, meno ir verslo žmonės siekia, kad Senamiestyje įsivyrautų išskirtinai kamerinė, aukštesnės kultūros aplinka.
Užvakar kalbėjusieji akcentavo, jog daugelis Senamiesčio skersgatvių, aklagatvių ir kitų užkampių yra neapšviesti. Žmonės tikisi, jog Kauno miesto savivaldybė skirs didesnį dėmesį Senamiesčiui apšviesti.
“Šviesa pati savaime skleidžia tam tikrą saugumą, todėl kuo jos bus daugiau, tuo Senamiestis bus šviesesnis ir saugesnis”, - mano apšvietimo srityje specializuojančios UAB “Fotonas” direktorius Albertas Mikulionis.
Jis teigė, jog iš pradžių reikėtų atlikti Senamiesčio apšvietimo analizę bei parengti bendrą koncepciją. “Manau, jog tuo suinteresuota ir Savivaldybė”, - sakė A.Mikulionis.
Savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjo Algirdo Vaitiekūno teigimu, pagrindinės gatvės Senamiestyje apšviestos, tačiau jau planuojama atlikti ir išsamią studiją unikaliam mikrorajonui apšviesti.
“Kol kas neaišku, nei kiek, nei kokių šviestuvų prireiks, o svarbiausia, kiek viskas kainuotų”, - sakė A.Vaitiekūnas. “Kauno dienos” žiniomis, Savivaldybė šiemet žada pasirūpinti tik Rotušės aikštės prieigomis. 2005 m. Savivaldybė rengiasi suremontuoti penkias labiausiai apleistas Druskininkų, Smalininkų, Palangos, Kurpių ir Puodžių gatves.
Vilniaus universiteto, Kauno pilies teritorijoms, o taip pat T.Daugirdo ir Muitinės gatvėms apšviesti reikėtų 500 tūkst. litų.
Pasak A.Mikulionio, apšviesti namų, kuriuose dirba, fasadus galėtų ir verslininkai. Vieno namo apšvietimo įrengimas kainuoja ne mažiau kaip 10 tūkst. Lt.
“Skliautų miestas” žada kelių dešimčių tūkstančių egzempliorių tiražu išleisti nedidelį Senamiesčio žemėlapį. Jame bus pažymėtos kavinės, lankytinos ir net pavojingos vietos. Spalvotas žemėlapis bus dalijamas turistams, kurie užsuks į galerijas, barus, muziejus. Kalbėjusieji teigė, jog svarbu visiems įnešti kad ir nedidelį indėlį į Senamiesčio populiarinimą, todėl kviečia prisidėti visus geros valios žmones.
Lietuvos televizijos Naujienų tarnyba
2005 vasario mėn. 8 d. 13:12
Vilniaus savivaldybė sako nepritarsianti drastiškiems naujųjų “Žalgirio” stadiono ir Koncertų bei sporto rūmų šeimininkų planams užstatyti teritoriją aukštais pastatais, plotu prilygsiančiais dviejų akropolių dydžiui. Projektą rengianti "Ūkio banko investicinė grupė" teigia, kad kol kas tai tik galima kvartalo vizija.
Praėjusio šimtmečio viduryje karo belaisvių statyto “Žalgirio” stadiono pavaldumas per pastaruosius 10 metų nuolat keitėsi, tačiau nė vienas šeimininkas nesiėmė tvarkyti pamažu griūvančio pastato. Statybininkų niekaip nesulaukė ir šalia esantys koncertų bei sporto rūmai.
Naujieji abiejų pastatų šeimininkai - Ūkio banko Šveicarijoje įregistruota bendrovė - tik prieš mėnesį įsigijusi sporto rūmus, jau pradėjo rengti stadiono bei sporto rūmų rekonstrukcijos projektus. Pastatus ji perpirko iš mažai žinomos bendrovės "Notė Aurorė", kuri pernai vasarą už 6 mln. litų įsigijo skolose skendinčių sporto rūmų kontrolinį akcijų paketą iš Profesinių sąjungų konfederacijos.
Ūkio bankas tuomet rūmams rekonstruoti ir skoloms padengti suteikė 3 mln. litų paskolą. Už kiek “Notė Aurorė” pardavė rūmus su Ūkio banku siejamai bendrovei - nežinia. Šiuo metu “Žalgirio” stadionas valdomas kelių akcininkų.
Tačiau Savivaldybės atstovai pripažįsta, kad čia kaip kompensacija numatyta galimybė statyti komercinius statinius, tačiau teigia nežadantys patvirtinti naujųjų savininkų pateiktų planų, nes jie neatitinka teritorijos detalaus plano.
“Stadionas, pagal pateiktą projektą numatytas, tačiau iš visų pusių jis būtų apstatomas komercinės paskirties statiniais. Mūsų supratimu pakankamai drastiškai užstatant šitą teritoriją, teritorijai numatant statyti iki 200 tūkst. patalpų, numatant aukštingumą didesnį, negu dabar yra numatyta stadionui. Pagal parengtą pageidavimą būtų užstatoma Sporto gatvė”, - sako Jovitas Elzbergas, Vilniaus savivaldybės Teisės ir personalo departamento vadovas
Stadiono ir sporto rūmų rekonstrukciją rengianti Ūkio banko investicinė bendrovė neigia turinti tokių sumanymų, tik viziją - pastatyti jaunimo ir vaikų dienos užimtumo centrus, kongresų rūmus, daug pramogų ir biurų pastatų. Visa projekto vertė siektų apie 700 mln. litų.
“Negalima būtų to darbo vadinti projektu, t.y koncepcija, tai dar ne pats galutinis projektas. Stadionas bus išsaugotas ir išsaugotas ne mažesniam žiūrovų skaičiui. O dėl sporto rūmų, matyt kaip pavyktų suderinti projektą. Nežinau ar toksai tarybinis reliktas puošia miestą”, - dėsto Alvydas Danyla, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ projektų vadovas.
Tačiau Lietuvos futbolo federacijos, kartu ir Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininkas Liutauras Varanavičius, kelis kart lankęsis Vilniaus savivaldybėje, teigia, kad projektas jau parengtas. ““Žalgirio” stadiono klausimai irgi pajudėjo ir faktiškai viskas priklauso nuo miesto, nes projektas yra paruoštas, jis yra derinamas iki galo ir manau, kad per vasario kovo mėnesius paaiškės, kada realūs darbai galėtų prasidėti”,- sako L. Varanavičius.
Prieš kelerius metus Tarptautinė futbolo federacija dėl prastų saugos ir higienos reikalavimų stadione rekomendavo neorganizuoti tarptautinių varžybų. Savivaldybė sako ne prieš investicijas, tačiau sako privalu laikytis jau patvirtinto teritorijos detaliojo plano.
Savivaldybė sako nesutiksianti su dabartiniais investuotojų siūlymais ir neišduosianti leidimo statyboms. Beje, sostinės savivaldybė pernai priešinosi ir šalia Akropolio išdygsiančiam keliolikos aukštų biurų pastatui, bet vėliau sutarus su verslininkais dėl milijoninių investicijų į miestą, leidimas statybai buvo išduotas.
Jei kas pamena, buvau užsiminęs, kad Sporto rūmų kontrolinį akcijų paketą įsigijo įsigijo viena įtartina bendrovėlė (su 10 000 lt. įstatiniu kapitalu ) už 6 000 000 lt . Tuo metu Sporto rūmai (kaip ir dabar) skendo skolose ir plius dar buvo žinoma apie tikrai neįveikiamą konkurentą (ty Siemensą). Abejoju ar kas būtų mokėjęs tiek pinigėlių, jei nebūtų garantijų, kad tą teritojiją bus galima užstatyti. Tai va, belieka tikėtis, kad nauji pastatai derės prie aplinkos .
<<tech Galiu pasakyti tik tiek: Vilniuj totali korupcija.
Sutikti galima, bet tooooooli gražu netik... Tik kadangi Vilnius yra sostinė, pastarajam tenka didžiausias dėmesys .
700 mln lt - ko negali padaryti dideli pinigai, ta gali padaryti labai dideli pinigai. Tikesimes, kad jiems visgi nepavyks nugriauti sporto rumu ir jie tenkinsis tusciomis teritorijomis.
Uždaromas Aleksoto tiltas. Jau įsivaizduoju kaip padidės visur kamščiai. Dar priedo bus statomas parkingas ant Mindaugo prospekto.. Įdomu kaip tada bus su pravažiavimu
Vienas seniausių - Kauno Aleksoto tiltas uždaromas kapitaliniam remontui. Nuo antradienio 9 valandos ryto juo nebegalės važiuoti joks transportas, taip pat bus uždraustas ir pėsčiųjų eismas.
Remonto darbus planuojama užbaigti iki spalio mėnesio. Iki to laiko į kitą Nemuno upės pusę bus važiuojama naujuoju M. K. Čiurlionio tiltu.
Aleksoto tilto remonto metu transporto srautai iš Vilijampolės, Šilainių, Žaliakalnio į Aleksotą bus nukreipiami Birštono gatve į Karaliaus Mindaugo prospektą. Pravažiavus M. K. Čiurlionio tiltą, į Aleksotą bus galima važiuoti H. ir O. Minkovskių gatve.
Atitinkamai keisis ir visuomeninio transporto maršrutai. Be to, Karaliaus Mindaugo prospekte didžiausias leistinas greitis bus nebe 80, o tik 60 km/h.
Birštono gatvėje į Karaliaus Mindaugo prospektą kairėn bus galima pasukti iš trijų eismo juostų, o iš Karaliaus Mindaugo dešinėn į Birštono gatvę - iš dviejų juostų. Važiuojant nuo Aleksoto tilto pusės iš Karaliaus Mindaugo prospekto sukti kairėn į Birštono gatvę bus draudžiama.
Dėl padidėsiančio transporto srauto M. K. Čiurlionio tiltu bus panaikinta Stoties turgų ir geležinkelio stotį jungianti antžeminė pėsčiųjų perėja, pėstieji turės naudotis požemine perėja. H. ir O. Minkovskių gatvėje bus pastatyti ribojantys sustojimą kelio ženklai.
Uždarius eismą Aleksoto tiltu, numatoma pakeisti sijas, hidroizoliaciją ir dangą. Bus sutvarkyta fasadinė tilto dalis, išsaugant autentišką išvaizdą. Šis vienas seniausių Kauno tiltų yra įtrauktas į paveldo objektų sąrašą. 1930 metais statytas tiltas per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriautas, o 1948-aisiais atstatytas. Pastaraisiais metais, pasak specialistų, tiltas buvo avarinės būklės ir kėlė grėsmę žmonių saugumui.
Sporto rumai yra fragmentinis to laikotarpio pavyzdys, jis yra istorija. Tuo labiau kad vienas is keliu to laikotarpio, kai buvo dideli architekturos architekturos suvarzymai ir labai skurdi statybine baze, statiniu turintis isviso kazkokia architektura.
ir isvis,,,,,bl susinervijau,, isvis zmones nuzmogejo....reiks koki mitinga organizuot
Prie ko cia korupcija? Sporto rumai ir Zalgirio stadionas yra problema ir ja reikia vienaip ar kitaip isspresti (galima nugriauti, galima modernizuoti - cia priklauso nuo investuotoju ir savivaldybes susitarimo). O jei kazkas mano, kad sporto rumai yra architekturinis sedevras tai dar nereiksia kad taip ir yra.
Dvimiestyje gimsta naujos idėjos Vilniaus ir Kauno oro uostus žadama sujungti
Planuoja sujungti oro uostus
Dvimiesčio idėjos vykdytojai toliau derina bendrus projektus ir kuria naujas vizijas.
Vakar Vilniaus ir Kauno apskričių strateginius planus rengiančių įmonių – „Vilniaus plano“ ir „Kauno plano“ specialistai derino transporto koridoriaus Vilnius – Kaunas vizijas.
Šiame posėdyje dalyvavęs Savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius teigė, jog pasitarime buvo toliau diskutuojama dėl Vilnių ir Kauną jungiančių transporto magistralių ateities.
Pagal specialistų planus, planuojama į vieną kompaniją sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus, išskiriant Vilniaus ir Kauno terminalus.
„Mano duomenimis, ketinama atsisakyti naujo oro uosto statybos tarp Vilniaus ir Kauno, kaip buvo planuota, bet racionaliai išnaudoti abiejų didžiųjų miestų oro uostus, tarpusavyje pasiskirstant keleivių ir krovinių srautus“, – pasakojo S.Lukošius.
Pagal šį projektą Vilniaus oro uostas turėtų aptarnauti mažesnius, iš Europos miestų atskrendančius orlaivius, reprezentacinius lėktuvus, o iš Kauno oro uosto turėtų kilti krovininiai ir transatlantiniai lėktuvai, nes Karmėlavoje esantis oro uostas turi geresnes technines galimybes.
Kurs transporto koridorių
„Į Kauno oro uostą atskridusiems keleiviams būtina sudaryti galimybę patogiai ir greitai pasiekti sostinę ir kitus šalies miestus, todėl planuojama tiesti naują geležinkelį tarp Kauno ir Vilniaus bei naują automagistralę“, – sakė S.Lukošius.
Specialistų apskaičiavimu, nutiesus greitaeigį geležinkelį, kelionė iš Karmėlavos oro uosto į Vilnių užtruktų apie pusę valandos. Panašiai tiek pat užtruktų kelionė moderniais autobusais, jei atsirastų šiuolaikinė magistralė.
Vakar sostinės ir Kauno planavimo specialistai diskutavo dėl Vilniaus – Kauno transporto koridoriaus vietos. S.Lukošiaus teigimu, siūlomi du koridorių variantai – šiaurinis ir pietinis.
Daugelis specialistų neabejoja, jog pirmiausia reikėtų nutiesti greitaeigio geležinkelio bėgius tarp dviejų miestų, o paskui spręsti automagistralės klausimą.
„Rail Baltica“ Kauno neaplenks
S.Lukošiaus teigimu, dėl automagistralės ateities vyksta rimtos diskusijos. Vieni teigia, jog reikia tiesti visai naują greitkelį, o kiti siūlo iš esmė rekonstruoti dabartinę Vilniaus – Kauno automagistralę.
Paklaustas, ar vilniečiai dar tikisi pakreipti „Baltic Rail“ bėgius per Vilnių ir Alytų, S.Lukošius teigė, jog apie tai specialistai rimtai nekalba.
„Naujasis geležinkelis iš Rygos į Varšuvą bus tiesiamas per Kauną, kaip numatyta Europos Komisijos projekte.
Vilnius prie jo galės prisijungti tik tuo atveju, jei bus nutiesta greitaeigio geležinkelio atšaka Vilnius – Kaunas“, – sakė S.Lukošius.
Vilniaus ir Kauno transporto koridoriaus projektas turėtų būti pripažintas nacionalinės svarbos, todėl jo finansavimas ir įgyvendinimas vyktų gana sparčiai.
Comment