„Norfos mažmena“ Kaune atidarė naują parduotuvę


Praeitą penktadienį, sausio 19 d., vienas didžiausių mažmeninės prekybos tinklų „Norfos mažmena“ Kaune atidarė naują parduotuvę. Tai ketvirtoji „Norfos mažmenos“ parduotuvė Kaune. Raudondvario plente atidarytos „Norfos“ plotas siekia apie 4 tūks. kvadratinių metrų, joje dirbs 45 darbuotojai, sakoma "Norfos mažmenos" pranešime spaudai.

Šiuo metu sparčiai augančiam „Norfos“ mažmeninės prekybos tinklui priklauso 88 parduotuvės.


Tinklas pernai pasiekė 923 mln. litų (su PVM) apyvartą – 47,7 proc. daugiau negu prieš metus (625 mln. litų).

Planuojama, kad 2005 metais tinklo apyvarta išaugs dar 40 proc. iki 1,26 mlrd. litų.

„Norfos mažmena“ yra vienas didžiausių Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų, pagal pardavimus nusileidžiantis tik „VP Market“ ir „Iki“ ir rinkoje užimantis trečią vietą.

„Norfos mažmena“ yra vienas didžiausių Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų, pagal pardavimus nusileidžiantis tik „VP Market“ ir „Iki“ ir rinkoje užimantis trečią vietą.

Savivaldybė rekonstruos senamiesčio Arklių gatvę

Vilniaus miesto savivaldybė Senamiesčio centre esančiai Arklių gatvei siekia sugrąžinti senąjį veidą, todėl šiemet vyksiančios rekonstrukcijos metu gatvės atkarpa nuo Didžiosios iki Etmonų gatvės bus išklota akmenine danga.
Šiuo metu minėtos gatvės dalies ties Lėlių teatru danga yra nevientisa – asfaltas vietomis iširęs, atidengtose vietose matosi senieji akmenys. Autentiška danga atstatyta tik ties susijungimu su Didžiąja gatve. Inžinerinių tinklų pajungimo vietose senoji danga buvo sunaikinta ir užklotas naujas asfalto sluoksnis.
Darbų planuose numatyta tvarkant gatvę esamą asfalto dangą nuimti ir atstatyti buvusią dangą, panaudojant senuosius akmenis. Vietose, kur jų neliko – atstatyti iš naujų riedulinių akmenų.
Šaligatvio plytelės bus pakeistos į betonines trinkeles. Išlaikant esamus gatvės parametrus bus įrengti nauji šaligatvių bortai.
Savivaldybės ketinimus atstatyti senąją Arklių gatvės dangą atkarpoje nuo Didžiosios iki Etmonų gatvės remia Kultūros vertybių apsaugos departamentas.

Kauno valdžia pasiryžusi investuoti į gatves

Kauno miesto savivaldybė gatvių remontui ir rekonstrukcijai šiais metais, kaip ir pernai, ketina skirti 21 mln. litų. Šiam tikslui, jei ketvirtadienį pritars miesto taryba, bus imama 8 mln. litų ilgalaikė paskola.

Kauno miesto savivaldybės atstovų teigimu, pernai pasiteisino tai, jog gatvės buvo remontuojamos nebe kosmetiškai. Daugelyje remontuojamų gatvių buvo keičiama visą gatvės plotį apimanti asfaltbetonio danga, o ne dalis. Taigi šios gatvės išliks kokybiškos mažiausiai 10 metų.


Praėjusiais metais gatvių remonto darbams buvo išleista 7,6 mln. litų daugiau nei 2003-iaisiais.

Šiais metais už dalį skolintų lėšų numatoma parengti kelių didelių sankryžų rekonstrukcijos projektus, ateityje jose bus įrengti viadukai, leisiantys vairuotojams pravažiuoti jas be sustojimų. Taip pat numatoma atlikti kapitalinį kai kurių miesto centrinių ir senamiesčio gatvių remontą, tęsti jau pradėtus projektus.

Kauno miesto savivaldybės duomenimis, Kauno miestų gatvių priežiūros programai įgyvendinti 2004-2006 metais reikėtų 217 mln. litų. Mieste yra apie 4,6 mln. kv. metrų asfaltbetonio dangą turinčių gatvių, kurių eksploatacinis laikas - 12-15 metų. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos miestui kasmet skiriama iki 17 mln. litų.

Gyvenamųjų namų kiemų ir įvažiavimų į juos remontui šių metų biudžete savivaldybė numačiusi skirti 2 mln. litų. Pernai šių darbų atlikta už 3 mln. litų.

Kauno valdžia pasiryžusi investuoti į gatves

Kauno miesto savivaldybė gatvių remontui ir rekonstrukcijai šiais metais, kaip ir pernai, ketina skirti 21 mln. litų. Šiam tikslui, jei ketvirtadienį pritars miesto taryba, bus imama 8 mln. litų ilgalaikė paskola.

Pristatomi prekybos komplekso „Akropolis“ urbanistinių – architektūrinių sprendinių atrankos konkurso dalyviai

2004 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė prekybos komplekso „Akropolis“ urbanistinių – architektūrinių sprendinių atrankos konkursą. Konkurso tikslas – rasti geriausią Šeškinės plokštikalnio architektūrinio urbanistinio formavimo būdą bei užbaigti pradėtas „Akropolio“ komplekso statybas.
Šiandien Vilniaus miesto savivaldybės pirmojo aukšto ekspozicijų salėje atidaryta konkursinių darbų paroda. Darbų vertinimas vyks šią savaitę. Geriausiais pripažinti darbai taps pagrindu savivaldybės Miesto plėtros departamentui nustatant sąlygas nagrinėjamo komplekso bei jo atskirų teritorijų detaliojo plano rengimui.

Kainomis ir plėtra vejasi sostinę

Kaune didžioji dalis žemės sklypų priklauso privatiems asmenims, kurie supirko ją prieš 2 - 3 metus. Per tą laiką jos kaina išaugo nuo 500 iki 1 tūkst. procentų. Todėl gamyklos ieškos sklypų jau nebe aplink miestą, o dairosi į Jonavą, Jurbarką ar Kėdainius. Labai trūksta ir sklypų gyvenamųjų namų statybai, ypač prestižiniuose gyvenamuosiuose rajonuose, miesto centre, Žaliakalnyje. Todėl supirkinėjamos lūšnos, kurių vietoje statomi namai.

“Gyvenamųjų namų statyba Kaune suintensyvėjo tik prieš porą metų. Šiemet mieste išdygs net 5 ar 6 nauji daugiabučiai. Per metus pastatoma 350 naujų butų. Jų kainos sparčiai kyla. Jei Petrašiūnuose naujos statybos buto be apdailos kvadratinio metro kaina 2004 metų pradžioje siekė 1,4 tūkst. litų, tai metų pabaigoje išaugo iki 2 tūkst. Tuo tarpu Vaižganto gatvėje vieno kvadratinio metro naujos statybos su daline apdaila kaina jau siekia 4 tūkst. litų - beveik tiek, kiek sostinės centre”, - akcentuoja V.Leonavičius.

Ne mažiau nei sostinėje Kaune projektuojama ir individualių gyvenamųjų namų. “Kauniečiai turi silpnybę savam namui”, - aiškina ekspertas. Jo teigimu, aplinkui Kauną po kokių 1,5 - 3 metų turėtų atsirasti 8 - 9 nauji individualių gyvenamųjų namų kvartalai. Žemės kainos šiose vietose jau kyla. Pavyzdžiui, Vytėnuose, Kleboniškyje už arą reikia mokėti 20 - 30 tūkst. litų.

http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=25364

Didieji Lietuvos miestai rengiasi nekilnojamojo turto parodai MIPIM’05

Kovo 8 – 11 dienomis Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Elektrėnai pirmą kartą drauge dalyvaus tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje MIPIM’05. Užsienio šalių investuotojams miestai pristatys ekonominį ir urbanistinį Lietuvos potencialą, supažindins su nekilnojamojo turto rinkos plėtra, investiciniais projektais. Iš viso bus pristatytas 41 investicinis projektas.
MIPIM'05 miestai bus pristatomi 160 kv. m ploto stende. Parodai kuriamas filmas apie Lietuvą, miestus ir investicinius projektus „Discover the best environment to grow“, rengiamas informacinis katalogas. Ūkio ministerija parėmė miestų iniciatyvą ir iš dalies finansuoja projektą.
Investuotojams bus pristatyti įvairių nekilnojamojo turto rinkos sektorių – verslo centrų, prekybos centrų, žinių ekonomikos branduolių, sporto, kultūros ir laisvalaikio centrų, pramonės ir logistikos centrų, infrastruktūros objektų bei gyvenamųjų namų statybos investicinės galimybės.
Vilnius parengė 8 investicinius projektus. Svarbiausias – naujai formuojama Vilniaus miesto centro dalis – Šnipiškės. Šio rajono plėtrai numatyta 120 ha teritorija. Naujai kuriamoje teritorijoje planuojama tęsti gatvių rekonstrukciją, toliau statyti modernius verslo ir prekybos centrus, administracinius ir visuomeninius pastatus, gyvenamuosius namus, kurti kokybišką gyvenamąją ir darbo aplinką. Iš viso į Šnipiškių rajono teritoriją jau investuota 142 mln. eurų, planuojama pritraukti dar 800 mln. eurų investicijų.
Kauno miesto savivaldybė kartu su privačiais partneriais siūlys prisidėti prie centrinės miesto dalies – Nemuno salos plėtros. Investiciniame projekte numatyta, kad Nemuno salos teritorijoje bus įrengta 12 tūkst. sėdimų vietų universali daugiafunkcinė arena su lengvai transformuojama salės erdve, pažangiausiomis komunikacinėmis ir informacinėmis technologijomis. Greta bus įkurta 4 aukštų automobilių stovėjimo aikštelė. Kitoje Nemuno salos dalyje planuojama visuomeninių ir rekreacinių pastatų zona su bendruomenės rūmais, pramogų kompleksais bei unikaliu atrakcionų parku. Orientacinė projekto įgyvendinimo kaina – 45 mln. eurų.
Klaipėdos savivaldybės investicinis projektas – centrinės miesto dalies prie Danės upės plėtra, kuri atgaivins istorinę miesto dalį. Visas plotas užima 23 ha. Savivaldybei priklausančioje buvusios laivų statyklos teritorijoje bus tvarkomos piliavietės prieigos, pilies gynybiniame griovyje, Danės upės krantinėse, ketinama įrengti jachtų uostą. Privačių investuotojų įsigytoje dalyje planuojama įkurti viešbučių ir turistų traukos objektus. Investicijos į tolesnę piliavietės koncepcijos plėtrą vertinamos nuo 35 iki 40 mln. eurų.
Šiaulių miesto savivaldybė parodoje MIPIM’05 pristatys Zoknių teritorijoje pradėtą formuoti industrinį parką. Apie 150 ha parkas bus įkurtas šalia pagrindinių transporto arterijų, čia bus sudaryta palanki investicinė aplinka ir paruošti investiciniai sklypai su visiškai išplėtota infrastruktūra. Taip bus skatinama steigti naujas įmones, lokalizuoti ir plėsti pramonę tam pritaikytose teritorijose. Miesto centre veikiančios pramonės įmonės bus skatinamos persikelti į pramonės zonas. Preliminari projekto vertė – daugiau kaip 43 mln. eurų. Galutinis parko projektas bus parengtas 2005 m. rudenį.
Panevėžio miesto savivaldybė parodoje dalyvaus su naujuoju miesto plėtros projektu „Babilonas“. Būsimasis „miestas mieste“, apimantis apie 53 ha teritoriją – tai daugiafunkcinis kompleksas, kuriame greta prekybos ir pramogų centrų bus statomi lengvosios pramonės ir komercinių biurų pastatai, kursis gyvenamieji kvartalai. Atskiriems kvartalams bus suteikti garsiausių pasaulio miestų ir kitų objektų vardai („Beverly Hills“, „Las Vegas“ ir t.t.). Visą „miesto mieste“ projektą planuojama užbaigti 2009 m. Bendra šio projekto vertė siekia daugiau kaip 400 mln. eurų.
Elektrėnai siūlys investuoti į „Jaunimo krantą“, 18 ha teritoriją centrinėje Elektrėnų dalyje, kurioje įsikurs modernus kompleksas, jungsiantis turizmo, rekreacijos, mokslo ir jaunimo švietimo centrus. Ant ežero kranto formuojamą kompleksą vėliau ketinama išplėsti iki 75 ha, įskaitant ir ežero akvatorijos zoną. Iš viso planuojama pritraukti apie 60 mln. eurų investicijų.
Kartu su investiciniais miestų projektais parodoje bus pristatyti ir privačių nekilnojamojo turto bendrovių investiciniai projektai.
Rengiant Lietuvos investicinės aplinkos ir nekilnojamojo turto rinkos pristatymą, su miestais bendradarbiauja Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA), nekilnojamojo turto konsultantai, teisės ir finansų specialistai. Didžiųjų Lietuvos miestų iniciatyvą dalyvauti parodoje remia stambiausios nekilnojamojo turto bendrovės.
Dalyvauti šių metų parodoje nacionaliniu mastu paskatino sėkminga Vilniaus ir Kauno patirtis parodoje MIPIM’04, kurioje buvo pristatytas dvimiestis.
MIPIM – viena iš svarbiausių Europos nekilnojamojo turto parodų. Nuo 1990 metų Kanuose, Prancūzijoje, kasmet rengiama paroda sukviečia investuotojus ir politikus iš viso pasaulio. Pagrindinė šių metų parodos tema bus skirta globalioms nekilnojamojo turto rinkos plėtros tendencijoms. Pernykštėje MIPIM’04 apsilankė daugiau kaip 15,5 tūkst. lankytojų iš 66 pasaulio šalių.

Daugiau informacijos:
Vilniaus mero patarėja, parodos MIPIM’05 darbo grupės komisarė D. Bardauskienė, tel. 211 2317
Dėl projektų vizualizacijų: Aida Asminavičiūtė, aida@lukrecija.lt

Viename kieme - ir mišios, ir išpardavimai
| 2005 01 28 12:26:14 |

Nėra jokios abejonės, kad Lietuvos architektūros istorija netrukus bus papildyta unikaliu ansambliu Utenos miesto centre. Čia prieš pat Kalėdas baigtas statyti bažnyčios ir prekybos centro "Maxima" (arch. Tomas Kupriūnas) kompleksas, apvainikuotas milžiniška bendra automobilių laikymo aikštele.



Už leidimą bažnyčios sklype statyti 4.350 m² ploto prekybos centrą "VP Market'as" skyrė 2,5 mln. litų bažnyčios statybai pabaigti, o dar 1,5 mln. - savivaldybei. Kol kas, anot Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Henriko Zabielos, veikia tik prekybos centras - bažnyčiai įrengti prisireiks dar 300.000 litų (tai bus savivaldybės skirtos lėšos bei tikinčiųjų aukos).

Nežinia, ar Utenos katalikai sugebės susikaupti maldai, nes viename kieme įkurdinus du dievus, prireiks nemenko budrumo ir savitvardos, kad netyčia su "Maximos" vežimėliu neatvažiuotum prie altoriaus priimti komunijos, o prekybcentryje gavęs kasos čekį, neužbaigtum dievobaimingu "amen"...

"Statybų pilotas"