Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Spaudos kavinė (archyvas)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Dar geresnes naujienos Kaunui

    Skaičiai nuteikė optimistiškai
    Pirmą kartą viršytas miesto biudžeto surinkimas

    LAIMUTIS GENYS
    LS KORESPONDENTAS

    Džiaugėsi gerais rezultatais

    Miesto vadovai ir politikai neslepia pasitenkinimo praėjusių metų veiklos rezultatais.

    „Pirmą kartą Kauno biudžetas įvykdytas ir viršytas. Pernai planavome surinkti 419 mln. litų, o surinkome 3,7 mln. litų daugiau“, – Liberalų ir centro sąjungos frakcijos surengtoje spaudos konferencijoje sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Adelė Echodienė.

    Ji pastebėjo, jog nemažai prie tokio gero rezultato prisidėjo ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, sugebėjusi efektyviai administruoti mokesčius.

    Iki šių metų sausio 1 dienos į Kauno miesto savivaldybės sąskaitą Mokesčių inspekcija pervedė 238 mln. litų mokesčių, kurių didžiąją dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis.

    Prieš metus Mokesčių inspekcijos Savivaldybei pervesta suma buvo 71 mln. mažesnė.

    Pernykščio biudžeto rengėjai buvo įsitikinę, jog suplanavo labai optimistinį, beveik 10 mln. realias galimybes viršijantį biudžetą, todėl dabar jie džiaugiasi, jog iš tikrųjų biudžetas viršytas per 13 mln. litų.

    Sumažėjo gyventojų skundų


    Vakar miesto Savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje liberalcentristai apžvelgė per praėjusius metus nuveiktus darbus bei įvertino savo frakcijos veiklos trūkumus.

    „Praėję metai buvo geri, nors ir neįvykdėme visų planų, kuriuos buvome numatę, įsibėgėti trukdė dveji rinkimai ir kitos objektyvios priežastys“, – teigė frakcijos seniūnas Rimantas Mikaitis.

    Meras Arvydas Garbaravičius pastebėjo, jog pernai buvo bandoma įtraukti miestiečius į Kauno valdymą, griežtėjo tvarka Savivaldybėje.

    „Džiaugiamės, kad gerokai sumažėjo skundų dėl Urbanistikos skyriaus darbo, vis mažiau kauniečių kreipiasi į sostinės institucijas dėl energetikos problemų“, – kalbėjo meras.

    Siūlė investuoti į kultūrą


    Vicemeras Erikas Tamašauskas sakė, jog pernai atliktas kultūros poreikių tyrimas aiškiai parodė, kuria kryptimi reikia dirbti.

    „Kultūros darbuotojai nepatenkinti tais pinigais, kurie jiems skiriami, tačiau asignavimai kultūrai nemažėja“, – sakė E.Tamašauskas.

    Meras pastebėjo, jog Savivaldybė apsisprendė perimti savo žinion Kauno pilį ir rūpinsis jos sutvarkymu bei efektyviu panaudojimu.

    Liberalcentristų frakcijos narys, Kauno filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta pastebėjo, jog kauniečių dvasinis gyvenimas yra ne mažiau svarbus už materialųjį.

    „Jei skirsime kultūrai daugiau lėšų, tai ir į biudžetą surinksime daugiau pinigų. Jei žmonės eina į renginius, tai jų sumokėti pinigai atsiranda miesto biudžete“, – sakė J.Krėpšta.

    Politiko nuomone, būtina daugiau rūpintis turizmo plėtra, todėl Kauno pilies atgaivinimas prie to labai prisidėtų.

    Liberalų ir centro frakcija yra didžiausia Kauno miesto taryboje, jai priklauso 15 narių. Liberalcentristai yra meras A.Garbaravičius, vicemeras E.Tamašauskas, šios frakcijos nariai vadovauja strateginiams miesto tarybos komitetams.

    http://www.lrytas.lt

    Comment


      Straipsnis is delfi.lt ( http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5783887 )
      „Vilniaus pieno kombinato“ teritorijoje iškils prekybos ir pramogų centras

      Bankrutavusio „Vilniaus pieno kombinato“ teritorijoje didžiausiam Baltijos šalyse statybos koncernui „Merko statyba“ priklausanti bendrovė „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ rengiasi pastatyti modernų prekybos ir pramogų centrą, pranešė bendrovė "Viešųjų ryšių partneriai".

      Prieš savaitę jau prasidėjo „Vilniaus pieno kombinato“ pastatų griovimo ir teritorijos valymo darbai. Tai bus bene pats didžiausias pastatų griovimas ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.

      Iš kombinato teritorijos į didžiausius sostinės sąvartynus planuojama išvežti net 250 tūkst. kubinių metrų šiukšlių, bus nugriauta apie 37 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų. Visus sovietinius laikus menančius pastatus nugriauti ir teritoriją paruošti naujoms statyboms planuojama dar iki šių metų birželio. Griovimo darbai bendrovei „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ kainuos apie 4 mln. litų.

      Naujasis prekybos ir pramogų centras „Panorama“ iškils išvalytame 5 ha. ploto sklype. Po trijų aukštų pastatu bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, taip pat bus sutvarkyta kelių ir aplinkos infrastruktūra.

      Šiuo metu kuriamo „Panoramos“ projekto architektus iš Lietuvos konsultuoja Suomijos ir Didžiosios Britanijos architektai bei specialistai, turintys ilgametę pasaulinę prekybos centrų projektavimo patirtį. Planuojama, kad „Panorama“ atvers savo duris lankytojams jau 2007 metų pradžioje. Plačiajai visuomenei projektas bus pristatytas kito mėnesio pabaigoje.

      „Merko statyba“ grupei priklausanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ savo veiklą pradėjo 1999 metais. Šiuo metu „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ plėtoja biurų pastato, komercijos ir prekybos centro, viešbučio ir komercinių patalpų komplekso bei daugiabučių gyvenamųjų namų projektus.

      Paskutinis „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ įgyvendintas projektas – Laisvės prospekte esantis „A“ klasės biurų pastatas „L3“, kuris jau baigiamas iš nuomoti.

      Comment


        Ar Vilniui nereikia dangoraižių?

        Vos iškilus pirmajam sostinės stikliniam daugiaaukščiui ne tik tarp specialistų, bet ir tarp miestelėnų užvirė aštrios diskusijos. Kiekvienas vos tik į viršų labiau iškilęs statinys sulaukia išskirtinio dėmesio, protesto laiškų ar gyventojų piketų. Klausimas, kas atsakingas už Vilniaus veidą, dažniausiai lieka neatsakytas.

        Rūta STEPONAITYTĖ

        Vieša paslaptimi seniai tapo žinia, kad daugelis investuotojų ir statytojų, pradėję daugiaaukščio statybą, vėliau tikisi ant viršaus prilipdyti dar 2 ar 3 aukštus arba vadinamąją mansardą. Nelabai jaudinasi iš karto negavę tam leidimų, nes, kaip žinoma, statybos vyksta keletą kartų sparčiau, nei biurokratai vaikščiodami iš kabineto į kabinetą padeda reikšmingus savo parašus. Pirmuosius dangoraižius sostinės Konstitucijos prospekte pastatę investuotojai šiandien ramūs - sklandžiai ar ne, skaidriai ar ne visai - leidimai gauti, o statiniai ekploatuojami. Pastarosiomis dienomis kalbos sukasi apie kitą milijoninį objektą "VP Market" šalia "Akropolio" statomą biurų pastatą. Ant Šeškinės kalvų kylanti dėžė pirmiausia užsitraukė miesto valdžios, o paskui - architektų rūstybę.

        Architektai nekyla aukščiau 6 aukšto

        Neseniai Urbanistikos ir architektūros ekspertų taryba nagrinėjo prekybos ir pramogų centro "Akropolis" plėtros projektą. Nors buvo ir kitokių nuomonių, ekspertai nusprendė, kad šioje vietoje negali būti statomas kraštovaizdį darkantis daugiaaukštis pastatas. Spaudai išplatintame pranešime, kurį pasirašė ekspertų tarybos pirmininkai architektai Rolandas Palekas ir Kęstutis Kisielius, teigiama, kad pateiktuose fotomontažuose aiškiai matyti, jog jau statomas pastatas miesto panoramoje atrodys itin agresyviai. Ekspertų nuomone, aukštuminio pastato statybų tęsti negalima, jos turi būti sustabdytos ties esama
        padėtimi - šešiais aukštais.

        Urbanistikos ir architektūros ekspertų taryba priminė, kad Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyrius su Vilniaus miesto savivaldybe yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį, kuria remiantis Savivaldybė gali prašyti ekspertuoti projektą, o ekspertų taryba gali prašyti visos informacijos apie bet kurį projektą.

        Mokslininkai triuškina architektų argumentus

        Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė yra nusprendusi klausytis ne vien ekspertų tarybos rekomendacijų, bet ir mokslininkų nuomonės. Vilniaus Gedimino technikos universiteto urbanistinės analizės laboratorijoje buvo atliktas mokslinis "Akropolio" projekto įvertinimas. Urbanistinės analizės laboratorijos architektas Sigitas Rimkevičius sakė, kad atliekant skaičiavimus ir tyrimus buvo siekiama atsakyti į klausimą, kaip dabar elgtis su tuo statiniu. "Uždrausti investicijas lengviausia, - teigė architektas, - tačiau mes ieškojome išeities iš susidariusios situacijos. Atlikdami plėtros galimybių studiją, analizavome pirmuosius Vilniaus miesto bendruosius planus. Saugotinose Ozo teritorijose raudona dėmė, reiškianti, kad čia bus galima statyti, atsirado labai seniai. Vadinasi, pati valdžia, patvirtindama bendrąjį Vilniaus planą, leido čia statyti, tad kodėl dabar dėl to reikia pykti?"

        Pasak S.Rimkevičiaus, žalioji Vilniaus zona jau sudarkyta transporto mazgų. "Transporto mazgai paprastai traukia statybas, - sakė pašnekovas, - tad ar verta stabdyti investicijas. Jeigu mes atsisakome savo investuotojų, miestas nuo to neturtėja. Kalbėti apie žaliojo masyvo saugojimą neverta, o reikia ieškoti išeities iš realios situacijos. Kadangi didžiausia problema galėtų būti ta, kad šis objektas iškyla ant kalvos ir darkys Vilniaus vaizdą, mes atlikome skaičiavimus. Nuo Gedimino pilies ir Tauro kalno piešėme vizualinį šešėlį. Ši zona beveik jau yra nematoma, nes yra užstota kitų aukštuminių pastatų ir blokuoja šią vietą".

        Be to, pasak architekto, jeigu projektuojant patį "Akropolio" pastatą būtų buvę leista patraukti jį arčiau gatvės, dabar naujasis daugiaaukštis taip nekristų į akis. Bėda ir ta, S.Rimkevičiaus teigimu, kad Lietuvoje detalieji planai labai abstraktūs ir juose, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje, neapibrėžiama nei konkreti statinio vieta, nei jo tūris.

        S.Rimkevičius sako, kad statybų stabdyti nereikėtų, tačiau būtina pakeisti pastato formą. "Į viršų galėtų kilti ne 14 aukštų dėžutė, tačiau smailas špilius, atskiri bokštai, apžvalgos aikštelė, atviri restoranai ar net miesto simbolis, - siūlė
        architektas. - Dabar visus labiausiai erzina statinio formos".

        Panašią studiją yra atlikę ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Pasak profesoriaus Jurgio Bučo, svarbiausias uždavinys buvo išsiaiškinti, ar objektas dera prie kraštovaizdžio. "Mūsų nuomone, projektuojant ir statant tokius pastatus reikia atsižvelgti į tarptautinius standartus ir stengtis ieškoti naujos architektūrinės formos, - sakė profesorius. - Aukštuminiai statiniai turi būti grakštūs dangaus, o ne žemės elementai".

        Profesorius J.Bučas teigė, kad atlikus kompiuterines vizijas ir skaičiavimus nustatyta, kad pastatas ant Šeškinės kalvų iš sostinės senamiesčio nebetraukia dėmesio, nes žmogaus akis atstumą fiksuoja iki 3 kilometrų.

        Dita PURLIENĖ, "Ranga IV" rinkodaros direktorė:

        - Dešiniajame Neries krante išaugęs dangoraižių kompleksas - naujoji Savivaldybė, verslo centras "Hanner", gyvenamasis "Ranga IV" daugiabutis - vienas iš įspūdingiausių projektų Vilniuje. Nors tiek šių pastatų autoriai, tiek jų užsakovai buvo skirtingi, architektų idėjos buvo derinamos tarpusavyje, o bendras komplekso projektas buvo patvirtintas kaip vientisas, harmoningas ansamblis.

        Vėliau aukščiausiojo ansamblio dangoraižio užsakovų (UAB "Hanner") iniciatyva buvo nutarta padidinti šio pastato aukštį. Taip pakeitus projektą ir paaukštinus vieną pastatą iki 33 aukštų, būtų buvusi suardyta vientisa ansamblio kompozicija. Norint išsaugoti bendrą dešiniosios Neries krantinės panoramą, aukštinant vieną iš dangoraižių, buvo būtina paaukštinti ir aplinkinius. Aukščiausias ansamblio pastatas neturėjo užgožti šalia esančių, o pabrėžti visumą bei derėti prie jos.

        Todėl tiek mes, tiek gyvenamojo pastato architektai UAB AKG buvome įsitikinę, kad mūsų statomas namas taip pat turėtų būti aukštesnis. Rezultatas akivaizdus - ganėtinai seniai gimusi "aukštuminės kalvos" idėja pradėta sėkmingai įgyvendinti. Tikrai nemanau, kad net ir didžiausi pastato aukštinimo priešininkai dabar galėtų teigti, kad krantinės urbanistinis siluetas sudarkytas.

        Naujų modernių dangoraižių statybų sostinėje tendencijos pastaruoju metu stiprėja. Šie pokyčiai pirmiausia atspindi Lietuvos ekonomikos augimą; be to, sėkmingi modernių aukštuminių pastatų projektai teikia vis daugiau vilčių, kad jau greitai galėsime didžiuotis turėdami ne tik vertingą senamiesčio palikimą, bet ir kultūringą bei įdomią naująją Vilniaus architektūrą.

        Vytautas PLENTA, Avižienių nekilnojamojo turto bendrovės direktorius:

        - Jau kuris laikas netyla diskusijos dėl legalių ar tariamai nelegalių "Akropolio" priestato statybų. Kaip pagrindinis priekaištas investuotojams primetama tai, kad jie pažeidžia draustinio reglamentus, niokoja sostinės kraštovaizdį, darko Šeškinės kalnų grožį ir dar daugybė visokių kitokių būtų ir nebūtų kaltinimų.

        Visa tai, matyt, priklauso nuo kiekvieno vertintojo fantazijos. Juk investuojančioji
        kompanija sklypą aukcione įsigijo ne savo transporto priemonėms surūdijusiuose metaliniuose garažuose laikyti ir, aišku, ne runkeliams Ozo papėdėje auginti, nors būtent taip, matyt, lietuvišką verslą įsivaizduoja didesnė dalis projekto priešininkų. Kam nuo to blogiau, kad verslo ir pramogų centru paversta Vilniaus dykynė?

        Visuose kaltinimuose pasigendama argumentų, daug kur remiamasi pseudomokslu ir pseudoautoritetais. Jeigu vadovausimės tokia sovietinės nomenklatūros logika, galbūt šiandien reikėtų ir daugelį signatarų ne garbinti už Nepriklausomybės Akto pasirašymą, o pasiųsti tiesiai pas baltas meškas, tik įdomu, kam nuo to bus geriau, lietuviams ar sovietams? Lygiai taip pat reikėtų paklausti kieno ausys kyšo už "Akropolio" kalvos: valdžios, konkurentų, kerštaujančių politikų ar dar miškas trumpesnių ir ilgesnių?

        Kodėl visada mes stengiamės riboti, pavyzdžiui, tik šešiais aukštais? Galbūt šis pastatas turėtų iškilti ne šešių, ne penkiolikos, gal net dvidešimt penkių ar trisdešimties aukštų, kaip paminklas lietuviškai kompanijai, iš studentiškų marškinėlių išaugusiai iki pasaulinės kompanijos lygio.

        Turėdamas apžvalgos aikšteles savo viršutiniuose aukštuose, šis pastatas taps dar vienu Vilniaus miesto simboliu, nori to ar nenori mūsų valdininkai ir architektūros grandai. Aš kategoriškai esu prieš draudimus ir apribojimus, nes jie, manau, neturi nė vieno rimto argumento, išskyrus privačius interesus.

        Respublika, Pastogė
        Mano galerija Flickr'yje

        Comment


          Lietuvos transporto projektams - 96,3 mln. eurų paramos
          http://www.miestai.net/index.php?option=com_content&task=view&id=117&Item id=41
          Mano galerija Flickr'yje

          Comment


            Parašė Mantaz
            Lietuvos transporto projektams - 96,3 mln. eurų paramos
            http://www.miestai.net/index.php?option=com_content&task=view&id=117&Item id=41
            Gerai, keliai bus geresni

            Comment


              Interviu apie "Akropolio" plėtrą su vienu iš VPM vadų, išspausdintas didžiausiame LT reklaminiame laikraštyje LR (Lietuvos reklama)
              http://tinkle.miestai.net/viewtopic.php?p=17572#17572

              Comment


                Achtung! Achtung! Achtung!
                Išėjo naujas "Statybų pilotas"
                Rašo apie Vilniaus Akropolio priestatą, Vp market`o planuojamą Maximą Bazę Kaune, Kauno pilies atstatymą and much more...
                www.donatas-mazeika.lt

                Comment


                  Parašė SkeiTeriS
                  Achtung! Achtung! Achtung!
                  Išėjo naujas "Statybų pilotas"
                  Rašo apie Vilniaus Akropolio priestatą, Vp market`o planuojamą Maximą Bazę Kaune, Kauno pilies atstatymą and much more...
                  Yra dar kas nors įdomesnio?
                  Mano galerija Flickr'yje

                  Comment


                    Parašė Mantaz
                    Parašė SkeiTeriS
                    Achtung! Achtung! Achtung!
                    Išėjo naujas "Statybų pilotas"
                    Rašo apie Vilniaus Akropolio priestatą, Vp market`o planuojamą Maximą Bazę Kaune, Kauno pilies atstatymą and much more...
                    Yra dar kas nors įdomesnio?
                    Ne
                    Juokauju dar rašo apie 13/11 aukštų pastatą šalia Prisikėlimo Bažnyčios, yra renderiai.
                    www.donatas-mazeika.lt

                    Comment


                      Ant "Rail Baltica" žuolių - Briuselio prievaizdas
                      VŽ 2005 m. sausio 10 d.

                      "Rail Baltica" geležinkelio projekto įgyvendintojai laukia, kol Europos Komisija paskirs koordinatorių, kuris imsis styguoti tarpvalstybinius trukdžius dėl geležinkelio tiesimo.


                      Susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio žodžiais, Briuselio paskirtas pareigūnas kartu turės ir sustyguoti geležinkelį numatančių tiesti Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Latvijos pozicijas. Iki šiol daugiausia kalbėta apie tai, kad Lenkija vangiai prisideda prie šio projekto įgyvendinimo.

                      Svarbiausias projektas

                      Lietuvai, anot ministro, šis projektas yra "pats pagrindinis" įgyvendinant ilgalaikę (iki 2025 m.) Lietuvos transporto strategiją. Jai iš esmės pritarta penktadienį vykusiame Vyriausybės Tranzito komiteto posėdyje. Iki kitos savaitės bus surinktos visos pastabos dėl strategijos, ji bus pataisyta ir teikiama svarstyti Vyriausybei.

                      Daugiau kaip 800 mln. EUR vertės europinio standarto "Rail Baltica" geležinkelis turėtų būti pradėtas tiesti 2008 m. Tačiau, kaip rašė ir VŽ (2004 06 14), nors techninis projektas bus parengtas iki 2007 m., statybos gali prasidėti vėliau nei planuojama, nes gali kilti problemų dėl žemės, per kurią eis naujasis geležinkelis, išpirkimo.

                      Nauja vėžė sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą ir Taliną. Planuojama, kad geležinkelis bus tiesiamas tokia tvarka: 2014 m. – Kaunas–Ryga, 2016 m. – Ryga–Talinas. "Rail Baltica" linija Lietuvoje drieksis apie 267 km.
                      Didžiąją dalį projekto finansuos ES Sanglaudos fondas, o Lietuva skirs apie 10% šio projekto vertės.

                      Ekspertai sako, kad, nutiesus "Rail Baltica", atsiras nemažai darbo vietų, daugiausia Kauno mieste ir apskrityje, kur išsidėstys keleivių ir krovinių stotys, terminalas, logistikos centras, lokomotyvų, vagonų ir kelių priežiūros bei remonto dirbtuvės. Tokie pasikeitimai į Kauną turėtų pritraukti ir daugiau investicijų.

                      http://www.vz.lt

                      Comment


                        Šaunusis mūsų ūkio ministras

                        Ūkio ministrui užkliuvo pramogų projektai

                        Ankstesniojo ūkio ministro Petro Čėsnos patvirtintus projektus, pretenduojančius gauti Europos Sąjungos paramą, peržiūrėjęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas atkreipė dėmesį į Druskininkų vandens parką bei Šiaulių sporto kompleksą.

                        "Neaiškumų kilo dėl Druskininkų vandens parko bei Šiaulių sporto komplekso statybos projektų. Lėšų projektams skirta, bet šių objektų valdytojai net nenumatyti", - "Lietuvos rytui" sakė V.Uspaskichas.
                        Jis teigia, kad paprašė patikslinti paramos gavėjų įsipareigojimus. "Iš savo verslo patirties žinau, kad ten, kur nesukurta struktūra, gerai žinanti tą projektą, kuruojanti objekto statybą, o vėliau ir jį valdanti, toks projektas iškart bus nuostolingas.

                        Taigi kol nebus projektų valdytojo, aš tikrai tokiai paramai nepritarsiu", - sakė ūkio ministras.

                        Pasak V.Uspaskicho, jis nurodė specialistams, kad galbūt būtų sudaroma trišalė sutartis, pagal kurią projekto valdytojas įsipareigojimus prisiimtų ne savivaldybei, o Ūkio ministerijai.
                        www.donatas-mazeika.lt

                        Comment


                          to liutas:
                          "Ant "Rail Baltica" žuolių - Briuselio prievaizdas"

                          kas tie zuolys?

                          siaip tai labai gerai, dziugina ir tai, kad tai ne kazkokios rozines svajones, bet konkretus projektas.


                          Prie ruso man buvo geriau

                          Comment


                            Parašė alonso
                            to liutas:
                            "Ant "Rail Baltica" žuolių - Briuselio prievaizdas"

                            kas tie zuolys?
                            Atsimeni toki filmuka apie Krokodila Gena? Jisai Kulverstukui sake: "kai eini zuoliais, tai niekada nepaklysti"

                            taigi, zuoliai - tai gelezinkelio begiai

                            Comment


                              Kaunas veria duris rusams į Lietuvos energetiką


                              ELTA
                              Žlugus Rusijos energetikos biznierių ir jam tarnaujančio Lietuvos energetikų klano viltims pratęsti Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko darbą, Kauno termofikacijos elektrinę kontroliuojantis "Gazprom" puoselėja planus įleisti šaknis Kauno šilumos ūkyje.

                              Pagal konkurso sąlygas "Gazprom" privalo į Kauno elektrinės naujo 80 MW galingumo turbinų bloko statybą investuoti 135 tūkst. litų. Tačiau rusai pareiškė, jog šios lėšos bus paleistos vėjais, nes, jų teigimu, iki 2010 metų Lietuva nejaus elektros energijos stygiaus.

                              Elektrinės direktorius Algimantas Stasiukynas mano, jog šias lėšas būtų tikslinga panaudoti Kauno šilumos ūkiui tvarkyti. "Gazprom" kontroliuojama elektrinė jau sukūrė bendrą darbo grupę su "Kauno energija".

                              Paprašytas pakomentuoti rusų planuojamą invaziją, Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius sakė "Ekstrai", jog jo pareigos šiuo atveju nieko nelemia.

                              "Pirma, "Gazprom" turėtų vykdyti privatizavimo sutartyje numatytas sąlygas. Antra, situaciją turėtų įvertinti savivaldybės valdyba ir spręsti dėl šių pasiūlymų", - diplomatiškai atsakė A.Garbaravičius.

                              Mero brolis, Seimo narys Ramūnas Garbaravičius kurį laiką buvo "Kauno energijos" vadovo, dabartinio "Lietuvos energijos" generalinio direktoriaus Rymanto Juozaičio patarėjas, bendrovės stebėtojų tarybos narys.

                              Būtent "Kauno energija" - viena iš dabar Rusijos energetikų perpirktos UAB Energijos realizacijos centro steigėjų. Ši bendrovė eksportuoja didžiajai kaimynei Lietuvoje pagamintą perteklinę pigią elektros energiją.
                              na, gal ir nelabai su pastatu projektais susijus tema, bet kazkas tokio..diskutuotino.


                              Prie ruso man buvo geriau

                              Comment


                                Jeigu ka domina moderniu daugiabuciu statyba Kaune.

                                Moderniuose butuose laukia vakarietiškas komfortas
                                Nors naujos statybos būstai brangsta, jų paklausa Kaune iki šiol dar pralenkia pasiūlą

                                RASA MASIOKAITĖ
                                LS KORESPONDENTĖ

                                Šiemet brango nauji butai

                                Po Naujųjų metų butai naujos statybos daugiabučiuose pabrango. Tai lėmė palyginti nedidelė jų pasiūla.

                                Antai vieno kvadratinio metro naujo būsto kaina ties Savanorių prospekto ir K.Petrausko gatvių sankryža baigtame statyti daugiabučio korpuse kai kuriuose viršutiniuose aukštuose nuo 2 tūkst. litų padidėjo iki 2,3 tūkst. litų. Bet šiame name neparduoti tik keletas laisvų butų. Kiti buvo išgraibstyti dar pernai.
                                (Beje, cia kalba eina apie sita pastata:


                                Beveik išpirkti ir butai naujuose daugiabučiuose Archyvo gatvėje. Nekilnojamojo turto agentūrų ekspertų duomenimis, paklausiausi išlieka nedideli apie 50 kvadratinių metrų butai. Jie išperkami pirmiausia.
                                (o cia apie situos


                                Pernai ir šiemet parduodami nauji butai atitinka šiuolaikiniam būstui keliamus reikalavimus: apšiltintos pastatų sienos, šarvuotos lauko durys, plastikiniai langai, įstiklinti balkonai, individualus šilumos skaitiklis, galimybė reguliuoti šilumos kiekį, automatinio durų atidarymo ir pasikalbėjimo sistema.

                                Kaip ir Vilniuje, Kauno daugiabučiuose brangesni yra viršutiniuose aukštuose įrengti butai, iš kurių pro langą atsiveria gražesnis vaizdas. Tačiau būsto kvadratinio metro kainos mieste vis dar mažesnės nei sostinėje.

                                Parduoda su daline apdaila

                                Vytauto Ryliškio, Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūros vyresniojo eksperto, teigimu, susidomėjimas Savanorių prospekte monolitiniame pastate pradėtais rengti butais iš pat pradžių buvo didelis, o nuo lapkričio pirkėjų skaičius pradėjo didėti it ant mielių. Pirkimas ypač padidėjo gruodį. Susilaukiama ir verslininkų skambučių: patalpos pirmame aukšte bus išnuomotos komercinei veiklai. Jos netrukus bus rekonstruotos, čia nebeliks ankstesnio stiklinio fasado.

                                3 – 8 pastato aukštuose iš viso įrengti 36 dviejų kambarių 55,14 kvadratinių metrų ploto butai, o 9 – 10 aukštuose – šeši dideli 126,4 kvadratinių metrų keturių kambarių butai.

                                Didžioji dalis jų parduota, kiekviename aukšte laisvi likę 1 – 2 butai. Kai kuriuos butus savininkai jau rengia: butai parduodami su daline apdaila, tad dažyti ar klijuoti tapetais sienas, kloti grindis, įsirengti sanitarinį mazgą tenka patiems.

                                Kituose tebepluša paskutinius darbus atliekantys statybininkai: vasario pabaigoje pastatą numatoma atiduoti naudoti. Iki to laiko čia bus prijungtas vanduo, šildymas, kitos komunikacijos.

                                Įkurtuvės – pavasarį

                                Pirmieji gyventojai į spalvingu fasadu iš kitų pastatų išsiskiriantį statinį galės kraustytis jau pavasarį.

                                Jaukiai dažytais rakinamais koridoriais galima patekti į šešis kiekvieno aukšto butus.

                                Bendra virtuvės, holo, gyvenamojo kambario erdvė – per 38 kvadratinius metrus.

                                „Tai, jog į koridorių išeina virtuvės langai, vieniems klientams atrodo trūkumas, kitiems – privalumas. Yra planuojančių langelius pridengti spalvingomis žaliuzėmis arba prie jų pastatyti akvariumą“, – pasakojo specialistas.

                                Greičiausiai išpirkti – dviejų kambarių butai septintame ir aštuntame aukštuose.

                                Galima gėrėtis panorama

                                Keleto likusių laisvų butų kaina didesnė: iš aukščiau atsiveria patrauklesnis vaizdas į miestą.

                                Iš koridoriaus matyti Savanorių prospektas, o butuose galima gėrėtis Žaliakalnio panorama.

                                Šio pastato kieme numatoma įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri savininkui kainuotų dar papildomai 15 tūkst. litų.

                                Kol kas daugiau neparduotų 4 kambarių butų, jie dar ne visi baigti. Per artimiausius porą mėnesių šie butai taip pat bus atiduoti naudoti. Specialisto vertinimu, butai šiame daugiabutyje pirkėjus priviliojo palankiomis kainomis: jo apskaičiavimu, kai kur naujų statybų kvadratinio metro kaina jau siekia ir 3,8 tūkst. litų.

                                Neparduoti – vos keli

                                Melsvu įstiklintu fasadu kauniečių žvilgsnius jau senokai traukia ir dviejų Archyvo gatvėje baigtų statyti daugiabučių kompleksas. Jame taip pat dar triūsia statybininkai.

                                Iškaba apie parduodamus butus ant fasado kabės nebeilgai: šiais metais aštuonaukščiuose liko vos keli neparduoti butai, tarp jų – ir brangiausi viršutiniuose pastatų aukštuose.

                                Namų kompleksą pastatė ir butus pardavinėja bendrovė „IYT Kausta“, kai kuriems savininkams atstovauja nekilnojamojo turto agentūra „Ober – Haus“.

                                Šios agentūros atstovė, gyvenamojo nekilnojamojo turto ekspertė Natalija Rėkuvienė pasakojo, jog dviejuose aštuonaukščiuose namų kompleksuose butų kainos nuo pradinės 2 tūkst. litų už kvadratinį metrą vertės padidėjo ir viršijo 3 tūkst. litų. Komplekso būstai pradėjo brangti dar vasarą. Daugiabučiuose yra 51, 58, 71, 79 ir 105 kvadratinių metrų ploto butai. Greičiausiai išpirkti mažiausio ploto būstai.

                                Balkonas tinka žiemos sodui


                                Erdvioje rakinamoje laiptinėje – keturi butai, kurių didžiausi privalumai – patogiai suplanuota erdvė, nemaža su virtuve sujungta svetainė ir naujovė Kaune – erdvus, nuo grindų iki lubų įstiklintas balkonas.

                                „Jame vieni savininkai jau planuoja įkurdinti žiemos sodą, kiti – treniruoklius“, – pasakojo specialistė.

                                Uždarą balkono erdvę galima paversti atviresne: šiuolaikinės įstiklintos sistemos lengvai ir patogiai susistumia į šonus.

                                Viršutiniuose pastato aukštuose atsiveria patraukli Žaliakalnio panorama.

                                Kieme bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Ji savininkams kainuos po 16 tūkst. litų.

                                Rinką išjudino paskolos

                                Paklausūs ir butai Fredos miestelyje, kuriame jau rudenį įsikūrė pirmieji gyventojai. Pernai čia baigti statyti 10 namų su 128 butais ir 42 kotedžo tipo butai per du aukštus. Visi jie jau išpirkti.

                                Kvartalas toliau plėtojamas: šiemet čia iškils dar penki 36 butų namai. Kvadratinio metro būsto kaina Fredos miestelyje padidėjo nuo 2,6 tūkst. litų iki 2,9 – 3,4 tūkst. litų.

                                „Bankų lankstumas ir konkurencija palankiomis sąlygomis teikiant gyventojams paskolas labai išjudino būsto rinką“, – pastebėjo V.Ryliškis.

                                Šiuo metu bankai tarpusavyje konkuruoja mažesniais paskolų procentais, o tai naudinga gyventojams.

                                Iš banko paskolų įsigyta net 99 procentai butų Archyvo gatvėje.

                                Statybų apimtys didės

                                Šiais metais gyvenamoji statyba plėtosis visame mieste.

                                V.Ryliškis pasakojo, jog jau šiemet planuojama Savanorių prospekte baigti statyti ir tolesnį monolitinį korpusą. Jame bus įrengta dar antra tiek tokio paties ploto butų. Kol kas dar nežinia, kada bus pradėta jais prekiauti.

                                N.Rėkuvienės teigimu, šiųmetės butų prekybos perspektyvos paaiškės netrukus, bet naujas gyvenamąsias statybas mieste planuoja ir bendrovė „IYT Kausta“, ir įvairūs fiziniai asmenys.

                                Netrukus prasidės modernaus prestižinio gyvenamojo kvartalo statybos Žaliakalnyje, buvusios baldų gamyklos „Karigė“ patalpose. Naujas gyvenamasis daugiabutis sparčiai kyla Eiguliuose, Ukmergės gatvėje.

                                Radvilėnų plente bus pastatytas modernus penkiaaukštis klinkerio plytelių fasadu ir įstiklintomis mansardomis. Atgyja ir dar vienas monolitinis pastatas Šilainiuose. Nebaigtas statyti 13 aukštų daugiabutis jau atnaujinamas, jame parduodami 65 – 105 kvadratinių metrų ploto butai su daline apdaila. Kvadratinio metro šio būsto kaina šiuo metu jau viršija 2 tūkst. litų.

                                Comment


                                  LR 2005 01 11
                                  Vietoj laukto jaukumo – metano dujų grėsmė
                                  Valdininkai aiškinsis, ar teisėtai leista statyti butus šalia buvusio sąvartyno

                                  Darius Babickas, „Lietuvos ryto“ korespondentas

                                  Mokslininkai stebisi
                                  Sostinės pakraštyje esančiame Fabijoniškių rajone kylantys daugiabučiai kelia nerimą ekologams ir mokslininkams. Jie stebisi, kad statyti gyvenamuosius namus leista šalia buvusio buitinių atliekų sąvartyno.
                                  Žemėmis užpiltame sąvartyne iki šiol tebevyksta cheminės reakcijos, pūvant atliekoms išsiskiria metano dujos, o filtratas užteršia gruntinius vandenis.
                                  Patekusios į atmosferą metano dujos kelia pavojų ne tik žmonių sveikatai, bet ir gresia sprogimu.

                                  Sunerimo ir sostinės meras
                                  Sostinės valdžia kartu su Aplinkos ministerija dar 1998 metais buvo pasitelkusi specialistus, kad šie ištirtų Fabijoniškių sąvartyno pavojų aplinkai bei pateiktų išvadas, kaip utilizuoti dujas.
                                  „Jeigu buvo išduotas leidimas šiai statybai, vadinasi, atitinkamos institucijos išnagrinėjo padėtį ir nerado priežasčių neleisti statyti.
                                  Be to, gyventojai patys turi galvoti, ką perka“, – dar praėjusią savaitę kalbėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas.
                                  Tačiau jau vakar meras savivaldybės administracijos direktorių Valdą Klimantavičių įpareigojo sudaryti darbo grupę, kuri ištirtų projektų derinimo ir statybų teisėtumą.
                                  Turės būti išsiaiškinta, ar teisėtai suderinti ir patvirtinti teritorijų Fabijoniškėse detalieji planai, įvertinant galimų statyti pastatų atstumą nuo rekultivuoto sąvartyno.
                                  Taip pat bus patikrinta, ar teisėtai išduoti statybų leidimai, ar laikomasi detaliajame plane bei projekte nustatyto pastatų aukštingumo.

                                  Dujos gali kauptis rūsiuose
                                  Pavojų aplinkai tyrusios konsultacinės įmonės Baltijos konsultacinės grupės projektų vadovo Virginijaus Kriščiūno teigimu, formaliai statybininkai laikosi sanitarinių zonų reikalavimo – namus stato ne arčiau kaip 50 metrų nuo sąvartyno ribos.
                                  „Arčiausiai naujų daugiabučių į aplinką patenkančių metano dujų koncentracija nedidelė, bet yra teorinė galimybė, kad jos kaupsis namų rūsiuose“, – aiškino V.Kriščiūnas.
                                  Gyventojams, turintiems planų netoli išsikasti šulinius, aplinkosaugininkas tikrai nepataria to daryti. Rytų kryptimi nuo sąvartyno gruntiniai vandenys užteršti mažiausiai pusės kilometrų atstumu. Tiesa, miesto vandenvietėms pavojaus dėl to nėra.
                                  V.Kriščiūnas priminė, kad valdžia užsakė atlikti tyrimus norėdama išsiaiškinti buvusiame sąvartyne besikaupiančių metano dujų panaudojimo galimybę.
                                  Planuota daryti gręžinius, statyti dujas surenkančius įrenginius ir generatorius, kurie miestui tiektų šilumą bei elektrą.
                                  „Sumanymas buvo neblogas, tačiau jo nesiimta įgyvendinti. Be to, neatliktas ir dar vienas svarbus darbas uždarant sąvartyną.
                                  Kad į aplinką patektų mažiau teršalų, sąvartyną reikėjo bent jau užversti reikiamo storio molingu sluoksniu“, – sakė V.Kriščiūnas.

                                  Nemirs, bet poveikį jaus
                                  Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto vyresniojo mokslinio darbuotojo Sauliaus Vasarevičiaus, penkto aukšto gyventojai išsiskiriančio metano dujų poveikio gal ir nejaus, tačiau įsikūrę pirmuose aukštuose to neišvengs.
                                  „Žmonės nuo tokio dujų kiekio nemirs, bet poveikis tikrai bus“, – tvirtino S.Vasarevičius ir pridūrė, kad jis pats tuose namuose buto nepirktų.
                                  Mokslininko manymu, šių daugiabučių rūsiuose metano dujos tikrai kaupsis. Jos lengvesnės už orą ir migruoja gruntu. Pastatų pamatai – geras kelias dujoms išsiveržti į išorę.

                                  Pastabų niekas nepateikė
                                  „Turėtų būti labai aiškiai suformuluotos išvados, kad šalia buvusio Fabijoniškių sąvartyno negalima statyti. Leidimą statybai išduoda savivaldybė, tačiau jis būna suderintas su daugeliu institucijų, tarp kurių yra ir higienistai.
                                  Jei įmonė turi nusipirkusi sklypą ir gauna visų institucijų palaiminimą, mes neturime teisės neišduoti leidimo statybai“, – kalbėjo A.Zuokas.
                                  Meras patikslino, jog nauji daugiabučiai statomi ne ant buvusio sąvartyno, bet šalia tos teritorijos. Pats A.Zuokas, prieš pirkdamas butą, gerai susipažintų su visa aplinka bei galima grėsme. Tai turėtų daryti ir visi kiti butų ieškantys gyventojai.
                                  Šiuo metu vieną daugiabutį iš bendrovės „Mabilta“ statomų aštuonių namų jau priėmė valstybinė komisija.
                                  Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Aurelijus Kuisys teigė nematęs nė vienos institucijos pastabų dėl kokių nors neatitikimų normoms.

                                  Vykdė visus reikalavimus
                                  Bendrovės „Mabilta“ vadovas Jurijus Kurejevas teigė, kad prieš išduodama leidimą statyti savivaldybė kelis kartus buvo atmetusi tokį prašymą.
                                  „Iš mūsų reikalavo, kad pateiktume mokslininkų išvadas apie galimą neigiamą poveikį sveikatai. Užsakėme išsamų tyrimą, jis buvo atliekamas keletą metų. Kai darbas buvo baigtas, jį pateikėme atitinkamoms institucijoms. Nė viena neturėjo pastabų“, – sakė J.Kurejevas.
                                  Tyrimus apie buvusio sąvartyno būklę, poveikį sveikatai bei aplinkai bendrovei „Mabilta“ atliko ta pati Baltijos konsultacinė grupė, kuri šią teritoriją tyrė savivaldybės užsakymu.
                                  Prie išvadų apie išsiskiriančias dujas pažymėta, kad šiuo metu sąvartyne susidarančios dujos pavojaus aplinkinių namų gyventojams nekelia, metano koncentracija yra mažesnė už leistinas normas.
                                  Bet kartu pažymėta, kad 1998 metais pačiame sąvartyne buvo nustatytas didelis metano kiekis. Specialistai pastebėjo, kad esant tam tikroms sąlygoms dujų gali būti aptikta ir šalia sąvartyno.
                                  J.Kurejevas patikino, kad bendrovė „Mabilta“ tikrai nebūtų pirkusi sklypo ir pradėjusi statybų, jeigu būtų gavusi bent menkiausią pastabą apie galimą pavojų sveikatai: „Net neįsivaizduoju, kodėl dabar kažkam užkliuvo statybos. Yra namų, pastatytų ant sąvartyno, ir jie kažkodėl niekam nerūpi“.
                                  Paklaustas, ar gyventojai, kurie užsisako butus statomuose namuose, pasidomi galimu neigiamu buvusio sąvartyno poveikiu, J.Kurejevas sakė, kad vieni klausinėja, kiti – ne.

                                  Įžvelgia ir konkurentų kėslus
                                  Bendrovės „Mabilta“ vadovas tvirtino, kad laikosi įstatymų ir neketina jiems nusižengti. Jeigu kuris gyventojas, atsisakęs rezervuoto buto, dar pareikalautų kompensacijos už sugaištą laiką, J.Kurejevas pasiūlytų dėl to kreiptis į teismą. Kaip teisėjai nuspręstų, taip ir būtų.
                                  „Manau, jog čia yra kažkieno interesai, kažkam kliūva, kad mes statome. Anksčiau irgi būta atvejų, kai gyventojai norėjo prisiteisti iš mūsų bendrovės nemažą sumą pinigų, teigdami, kad naujai pastatyti namai jiems pablogino gyvenimo sąlygas. Tačiau teismui tokios pretenzijos pasirodė visai nepagrįstos“, – sakė verslininkas.
                                  Paklaustas, ar pats gyventų kuriame nors naujai pastatytame name šalia buvusio sąvartyno, statybos bendrovės direktorius atsakė, kad apie neigiamą poveikį sveikatai klaustų higienistų.
                                  Ta vieta yra puiki. Miestas plečiasi, tarp namų nebelieka vietos.
                                  O čia ant buvusio sąvartyno dar kurį laiką tikrai niekas nieko nestatys, bus laisva erdvė, miškas“, – aiškino J.Kurejevas
                                  .

                                  Atsakovas – valdžia
                                  Advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ advokatas Rolandas Galvėnas priminė, jog įstatymai numato, kad butų pardavėjas pirkėjui privalo atskleisti visą informaciją ne tik apie pirkinį, bet ir apie aplinką.
                                  „Tačiau pirkėjų galbūt irgi neverta per daug teisinti. Daugelis žino apie tai, kad šalia buvo sąvartynas, tačiau susigundė butais dėl mažos kainos“, – sakė advokatas.
                                  Teisininko nuomone, butų pirkėjai, kurie iš tiesų nežinojo apie tai, jog šalia buvo sąvartynas, ir nusprendė ne tik susigrąžinti pradinį įnašą, bet ir gauti kompensaciją, turėtų kreiptis į teismą: „Jeigu nors vienoje byloje būtų nustatyta, kad pardavėjas neatskleidė visos informacijos, atsirastų pagrindas kreiptis į teismą ir kitiems“.
                                  Be to, pirkėjai gali pareikalauti, kad neturtinę žalą atlygintų valdžios institucijos ar įstaigos, kurios palaimino tokias statybas. Tokiais atvejais turi būti nustatyta, kad yra pavojus sveikatai.
                                  „Jeigu būtų įrodyta, kad savivaldybės išduotas leidimas statyti neatitinka kokių nors reikalavimų, gyventojai galėtų reikalauti iš savivaldybės atlyginti žalą“, – pripažino ir A.Zuokas.
                                  Meras žadėjo išsiaiškinti, ar tikrai buvęs sąvartynas nekelia pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.

                                  Veikė daugiau kaip 20 metų
                                  Fabijoniškių sąvartynas buvo įrengtas 1961 metais. Pirmiausia buvo naudojama arčiausiai Vilniaus esanti pietrytinė sąvartyno dalis, o vėliau atliekos buvo pilamos šiaurės vakarų dalyje.
                                  Sąvartynas oficialiai buvo uždarytas 1987 metais, tačiau nedideli atliekų kiekiai buvo pilami ir vėliau. Šiuo metu čia gabenamas ne tik iš statybviečių vežamas švarus gruntas – kai kurie aplinkinių namų gyventojai išpila šiukšles.

                                  Daugiau apie tą įmonę ir namą:
                                  http://www.mabilta.lt

                                  Comment


                                    Dar apie "Mabiltos" namus prie sąvartyno

                                    Statybų šalia buvusio sąvartyno Fabijoniškėse teisėtumą tirs savivaldybės darbo grupė
                                    http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5798166

                                    Comment


                                      Darbininkai laukia šilumos

                                      Buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje estai baigia įrengti universalų sporto aikštyną

                                      Estijos bendrovė “KANSTET Ltd” prie S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro baigia įrengti apšilimo aikštelę, kuri skirta šiemet svarbiausioms Kaune tarptautinėms varžyboms - Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui. Į objektą Vyriausybė investavo 3,32 mln. litų. Už šias lėšas buvo restauruoti ir lengvosios atletikos sektoriai centriniame miesto stadione.

                                      Nusprendė nerizikuoti

                                      Liepos 21-24 dienomis Kaune vyksiančiam Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui dar praėjusį pavasarį buvo apsispręsta prie S.Dariaus ir S.Girėno stadiono įrengti apšilimo aikštelę. Be jos Kaunui nebūtų suteikta teisė rengti jokių aukšto lygio lengvosios atletikos varžybų.

                                      Sporto bazių statytoja bendrovė “KANSTET Ltd” laimėjo konkursą ir birželį pradėjo aikštyno įrengimo darbus. Juos įmonė turėjo užbaigti 2004-ųjų lapkričio 15-ąją, tačiau, pasak “KANSTET Ltd” atstovo Lietuvoje Sauliaus Kleizos, orai sutrukdė aikštyną iškloti raudonos spalvos danga.

                                      “Su užsakovu sutarėme, jog rizikuoti kokybe neverta, todėl darbai bus baigti pavasarį”, - sakė S.Kleiza. Jo teigimu, ant apatinio dangos sluoksnio užpurkšti pagal specialią technologiją paruoštą raudoną masę su granulėmis būtina ne mažesnė kaip 15 laipsnių šilumos lauko temperatūra. “Kas žino, gal taip šilta bus ir vasario mėnesį”, - juokavo S.Kleiza.

                                      Su “KANSTET Ltd” rangos sutartį pasirašė Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, skyręs 6,6 mln. Lt ne tik apšilimo aikštelei įrengti, bet ir lengvosios atletikos sektoriams stadione rekonstruoti, sporto inventoriui įsigyti.

                                      Montuoja tribūną

                                      Penktadienį 7100 kv. metrų aikštyne “KANSTET Ltd” darbininkai pradėjo nedidelės tribūnos bei pagalbinių patalpų betonavimo darbus. Šiuo metu statinys apdengtas specialia plėvele, kad lietus nepatektų ant išlietų konstrukcijų.

                                      Po jomis, pasak S.Kleizos, bus įrengtos patalpos laboratorijai, taip pat inventoriui saugoti.

                                      Tribūna iš dalies atliks ir sportininkų testavimo funkcijas. Šiam tikslui įrengti atitinkamo pločio ir aukščio laipteliai. “Pavyzdžiui, specialūs davikliai kompiuteriui praneš, kokiu greičiu sportininkas užbėgo į viršų”, - sakė S.Kleiza.

                                      Dalis darbų baigti

                                      Apšilimo aikštyne jau įrengtas vienas takelis su pakilimu. Jis skirtas testuoti bėgikų “sprogstamąją jėgą”, kitas fizines savybes. Prie takelio yra ir smėliu pripildytas keturkampio formos, maždaug 100 kv. metrų plotas. Šiame sektoriuje treniruosis šuolininkai į tolį.

                                      Aikštyno viduryje įrengta papildoma 600 kv. metrų aikštelė. Žalios spalvos danga išklotoje aikštėje galės treniruotis kitų sporto šakų atstovai.

                                      “Kai nesitreniruos lengvaatlečiai, joje galės žaisti krepšininkai, tinklininkai, rankininkai”, - sako S.Kleiza.

                                      Aikštėje bus keli mobilūs krepšinio stovai bei kita būtina įranga. Planuojama, jog po Europos čempionato aikštyne galės treniruotis sporto mokyklų ir Lietuvos kūno kultūros akademijos auklėtiniai.

                                      Tikisi perimti aikštyną

                                      Kol kas neaišku, kam po Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionato bus patikėta eksploatuoti apšilimo aikštelę.

                                      Kauno miesto savivaldybė yra vienintelė S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro steigėja bei savininkė. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Roberto Stanionio nuomone būtų logiška, jei aikštynas būtų priskirtas S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrui.

                                      “Žemė priklauso miestui, bet asignavimų valdytoja yra Vyriausybė”, - sakė R.Stanionis.

                                      S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis teigė, jog 2004-ųjų balandį buvo parengtas viso sporto centro detalusis planas. Kompleksas užima 7,52 hektaro plotą. Jį sudaro ir apšilimo aikštelė.
                                      www.donatas-mazeika.lt

                                      Comment


                                        Parašė liutass
                                        kur gauti info apie sita cempionata?
                                        http://www.omni.lt/?i$9359_16015$z_238438
                                        http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=24485
                                        www.donatas-mazeika.lt

                                        Comment


                                          Kauno upių uostui skelbiamas nuosprendis
                                          VŽ 2005 m. sausio 12 d.

                                          Merdėjančio Kauno krovininio upių uosto netrukus gali visai nelikti. Pagal bendrąjį Kauno miesto planą uosto teritorijoje yra numatyti statyti daugiaaukščius gyvenamuosius namus ir komercinės paskirties statinius, tačiau tokiam sumanymui priešinasi Vidaus vandens kelių direkcija.

                                          Vaizdingą Nemuno pakrantę, "Lietuvos ryto" žiniomis, įsigijo Vilmantas Šimoniūtis, picerijų tinklo "Pizza Jazz" savininkas. Jis verslininkas planuoja statyti gyvenamųjų namų kvartalą, taip pat įrengti keleivinių laivų terminalą. Gintautas Labanauskas, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius, sako, kad vienintelį Kauno krovinių upių uostą būtina išsaugoti. Jo rekonstrukcijai reikėtų 30-40 mln. Lt paramos iš bendros ES fondų numatytos 78 mln. Lt paramos Kauno-Klaipėdos vandens kelio plėtrai, rašoma "Lietuvos ryte".
                                          (VŽ online)

                                          Comment

                                          Working...
                                          X