Panevėžio daugiafunkcinės arenos statybos vėluos

Panevėžyje numatomos statyti universalios sporto ir kitų renginių arenos galimybių studijos parengimo terminas atidėtas iki kitų metų sausio 31 dienos. Bendrovė "Panevėžio miestprojektas" šią galimybių studiją, kuri bus pateikta kartu su paraiška Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimui gauti, turėjo parengti iki šių metų pabaigos.

"Praėjusią savaitę su arenos statyba susijusios institucijos susirinkime priėmė kolegialų sprendimą arenos galimybių studijos parengimą atidėti", - BNS sakė "Panevėžio miestprojekto" direktorius Vytautas Sukackas.


Pasak jo, arenos galimybių studijos parengimas atidėtas daugiausia dėl to, kad inžinerinių tinklų - elektros, vandentiekio ir kitų - bendrovės pateikė ne visus būtinus duomenis.

Vyriausybė Panevėžio daugiafunkcę areną šių metų spalį pripažino nacionalinės svarbos objektu ir Panevėžio savivaldybei neatlygintinai perdavė 47,7 hektaro ploto sklypą šios arenos ir kitų statinių statybai.

"Panevėžio miestprojekto" rengiama studija parodys, kokios ekonominės, socialinės, kultūrinės ar kitos naudos duotų ši arena, bei pateiks išankstinę projekto vertę.

Manoma, kad arenos statybos gali kainuoti 50-60 mln. litų. Dalį šių lėšų ketinama gauti iš ES struktūrinių fondų bei verslo įmonių.

Arenos projektavimo konkursą rugsėjį laimėjo bendrovė "Forma", kuri už pirmąjį projektavimo etapą, užtruksiantį iki kitų metų pradžios, gaus 0,5 mln. litų.

V.Sukackas negalėjo pasakyti, kada - kitąmet ar 2006-aisiais - bus pradėtos arenos statybos.

Universalioje arenoje ketinama įrengti vienintelį Baltijos šalyse dengtą 250 metrų ilgio dviračių treką, 5 tūkst. žiūrovų talpinančią krepšinio areną, rankinio ir kitų sporto šakų aikšteles, 100-150 vietų konferencijų salę bei komercines patalpas. Joje taip pat bus rengiami koncertai ir mugės.

Pramonė įsibėgėjo iki perkaitimo ribos


Įvairių pramonės šakų Kaune veikiančios bendrovės Naujųjų metų planuose įrašė ne tik apyvartos, bet ir atlyginimų didinimą

Antrasis šalies miestas šįmet pademonstravo pavydėtiną pramonės augimą. Kiti stambiausi šalies miestai turi po kelias lyderes įmones, kurias laiko iškėlę lyg vėliavas, o pramonė Kaune pasižymi nuosekliu beveik visų įmonių augimu. Kad ir kurią pramonės šaką pasirinktum - nesunkiai surasi daug panašaus lygio bendrovių. Konkuruodamos įmonės greičiau tobulėja, todėl pagal tendencijas Kaune galima prognozuoti, kaip artimiausiu laiku keisis padėtis visoje šalyje.

http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=24696

Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga
2004 m., gruodis

VILNIUS

Gyvenamųjų patalpų rinka
Butų nuoma



Nuomos rinkoje ruduo visuomet yra aktyviausias metas. Artėjant žiemos periodui, dauguma potencialių nuomininkų paprastai jau būna išsinuomoję būstą, todėl gruodžio antroji pusė bei sausio pradžia paprastai pasižymi tam tikru rinkos sąstingiu.


Populiariausiais nuomos rinkoje išlieka 1-2 kambarių butai miegamuosiuose rajonuose, kurių kaina neviršija 800 Lt/mėn. Taip pat paklausūs yra 1-2 kambarių butai naujos statybos butai, esantys arčiau centro, ypač turintys įrengtas požemines stovėjimo aikšteles ar garažus. Tokių butų kaina neviršija 1,500 Lt/mėn. Butų, kurių nuomos kaina siekia daugiau nei 2,000 Lt/mėn., rinka yra stabili ir jau kurį laiką pasižymi sumažėjusia paklausa.


Namų ir prabangių butų (nuoma nuo 5,000 Lt/mėn.) paklausa bei pasiūla jau kurį laiką nekinta, tačiau pastebimas potencialių klientų noras nuomotis tokį būstą, esantį kuo arčiau miesto centro.


Jau kurį laiką stebima didėjanti užsieniečių įtaka Vilniaus nekilnojamojo turto rinkai. Ypač ji suaktyvėjo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Labiausiai užsieniečius domina Senamiesčio, Centro bei Naujamiesčio rajonai, naujos statybos arba seni renovuoti namai. Paprastai investuojama suma neviršija 600,000 Lt (~170,000 EUR). Daugiausia butus įsigyja investuotojai iš Airijos, Anglijos, Prancūzijos, Italijos, Danijos bei kt. šalių, kuriose nekilnojamojo turto kainos gerokai viršija kainas Lietuvoje.


Paprastai butus perkama tikintis kainų augimo bei pajamų iš nuomos. Tai yra viena iš priežasčių, lemiančių tai, kad nuomos kainos nukrito ir toliau krenta miesto centre, t.y. tie užsieniečiai, kurie anksčiau buvo linkę nuomotis, dabar patys perka tikėdamiesi gauti pajamų iš nuomos.


Daugiau informacijos apie nekilnojamojo turto rinką teiraukitės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio

Tel.: (8 5) 210 97 17

saulius.vagonis@ober-haus.lt

KAUNAS



Gyvenamųjų patalpų rinka


Šį mėnesį didelių pasikeitimų nekilnojamojo turto rinkoje nelaukiama. Butų kainos išlieka stabilios. Lyginant su praėjusiais metais kainų šuolis yra mažai tikėtinas. Paklausa vis dar viršija pasiūlą, ypač butams naujesnės statybos namuose ar butams po kapitalinio remonto.


Didelį susidomėjimą rodo ir investitoriai ketinantys investuoti į naujų daugiabučių ar individualių namų statybą. Aktyviai tiriama rinka, ieškoma sklypų, rengiami detalūs planai, projektai. Tai gera naujiena kauniečiams norintiems įsigyti būstą naujame name. O tokių yra iš ties daug.


Kauno individualių namų rinkoje padėtis stabili. Greičiausiai nuperkami naujos šiuolaikiškos statybos, 150-200 m2 bendro ploto, visiškai įrengti namai, kainuojantys nuo 400,000 iki 600,000 litų.



Komercinių patalpų rinka


Įpusėjus naujų prekybos centrų statyboms, potencialūs nuomininkai su nekantrumu laukia sutarčių pasirašymo ir rezervuoja plotus. Nuomos kainos prekybos centruose priklauso nuo nuomojamų patalpų dydžio, patalpų buvimo vietos bei nuo lokacijos pačiame prekybos centre . Vidutinės nuomos kainos svyruoja nuo 30 iki 120 Lt/m².


Laisvės alėjoje kaip ir ankstesniu laikotarpiu nuomos kainos išliko stabilios 100 - 130 Lt/m², paklausa išsinuomoti patalpas yra didelė, nepaisant greit prasidėsiančių prekybos centro „Akropolis“ Kaune statybų. Esant tokiai situacijai, nuomos kainos Laisvės alėjoje turėtu išlikti stabilios.


Senos statybos gamybinių ir sandėliavimo patalpų pardavimo kainos lyginant su metų pradžia dėl jų pasiūlos nebuvimo pakilo 10 - 20 proc. Paklausiausi yra 500 - 1,000 m² ploto pastatai.


Baigiant sėkmingai išnuomoti A klasės biurų pastatus, greitai mieste prasidės naujos A klasės biurų pastatų statybos. Šiuo metu vidutinės nuomos kainos yra nuo 30 - 40 Lt/m².



Daugiau informacijos teiraukitės Kauno biuro komercinio skyriaus vadovo Sauliaus Umbraso

Tel.: (8 37) 337 102

El. paštas: saulius.umbrasas@ober-haus.lt


KLAIPĖDOS REGIONAS



Gyvenamųjų patalpų rinka


Prasidėjus žiemai, visi nekilnojamojo turto rinkos segmentai išliko daugmaž stabilūs. Tiek butų/namų/kotedžų pirkimas – pardavimas, tiek butų/namų/kotedžų nuoma niekuo neišsiskyrė. Šiek tiek jaučiamas šioks toks kainų ūgtelėjimas senos statybos butų/namų.


Vis dar pastebimas padidėjęs susidomėjimas gyvenamosios ir žemės ūkio paskirties žemės sklypais, esančiais netoli Klaipėdos miesto. Atsiranda klientų, kurie supirkinėja didelius žemės sklypų plotus, keičia jų paskirtį ir perparduoda didesne kaina. Taip pat atsiranda klientų, kurie įsigytuose žemės sklypuose pradeda nedidelių (10 - 20 namų) gyvenviečių statybas. Nors tokių klientų yra nemažai, didesniąją dalį naujos statybos gyvenamųjų namų sudaro pavienių gyventojų statybos.


Prasidėjus žiemai, praktiškai sustojo prekyba gyvenamosios/poilsio/rekreacinės paskirties plotais kurortiniuose pajūrio miesteliuose. Kaip ir Klaipėdoje, taip ir pajūryje pastebimas susidomėjimas žemės sklypais. Galima pasakyti, kad dabar pajūrio zonoje vyksta tarsi žvalgytuvės. Potencialūs statytojai, investuotojai ieško terpės investuoti šiame regione. Yra keletas numatomų stambių projektų, kuriuos įgyvendinti rengiamasi pavasariop. Naujos statybos sparčiai vyksta toliau.



Komercinių patalpų rinka


Komercinis sektorius, kaip ir praėjusiais mėnesiais išlieka stabilus. Klientai pageidavo nuomotis bei pirkti nedideles (50 - 100 m²) prekybinės paskirties patalpas judriose miesto vietose - H. Manto, Tiltų gatvėse, šalia didžiųjų prekybos centrų. Deja, šių patalpų pasiūla - vis dar mažesnė už paklausą. Be to, pastebėta, kad smarkiai didėja norinčiųjų įsigyti komercinės paskirties patalpas klientų skaičius, tačiau šiuo metu rinkoje didžiąją dalį šio segmento sudaro nuomojami objektai.


Vis dar jaučiamas susidomėjimas ir sandėliavimo patalpomis. Dažniausiai tai - iki 200 m2 ploto sandėliai arba itin specifinės sandėliavimo patalpos (geležinkelio atšaka, tiltinis kranas, patalpų aukštis iki 6 m.).


2003 m. pabaigoje – 2004 m. pradžioje prasidėjusios statybos vyksta toliau.



Daugiau informacijos teiraukitės Klaipėdos biuro vadovo Gedimino Valantino

Tel.: (8 46) 40 20 16,

El. paštas: gediminas.valantinas@ober-haus.lt




ŠIAULIAI



Gyvenamųjų patalpų rinka


Artėjant žiemos šventėms, visi skuba užbaigti pradėtus darbus, todėl ir gyvenamųjų patalpų rinkoje jaučiamas suaktyvėjimas. Nusistovėjusios gyvenamųjų patalpų kainos nesikeičia, tačiau pasiūla ir paklausa aktyvi. Kaip ir anksčiau 1 kambario butų kainos vidutiniškai svyruoja tarp 18,000 – 35,000 Lt, 2 kambarių tarp 28,000 – 50,000 Lt, 3 kambarių tarp 30,000 – 50,000 Lt, 4 kambarių tarp 35,000 – 60,000 Lt (atsižvelgiant į rajoną, aukštą, namą ir būklę). Naujos statybos kotedžų kainos siekia 1,250 Lt/m², o vidutinė gyvenamųjų namų kaina – 200,000 Lt.


Nuomojamų gyvenamųjų patalpų sektoriuje jaučiamas paklausos sumažėjimas. Po truputi atsiranda nuomojamų namų, ar namo dalies pasiūla. Nuomos kaina nuo 1,500 Lt/mėn.


Šiuo metu jau pradėta daugiabučio namo statyba Dainų parke. Čia taip pat planuojamos didžiulės gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų statybos. Norima statyti tris penkiaaukščius gyvenamuosius namus, planuojama gyvenamųjų kotedžų statyba.



Komercinių patalpų rinka


Lapkritį kaip ir spalį komercinės paskirties pastatų nuomos bei pardavimo kainos išlieka nepakitusios. Daugiausia klientai pageidauja nuomotis bei pirkti (30 – 70 m²) bei (250 - 600 m²) komercinės paskirties patalpas judriose miesto vietose. Komercinės paskirties patalpų nuomos kainos svyruoja nuo 10 - 60 Lt/m², priklausomai nuo rajono, patalpų dislokacijos, įrengimo bei žmonių srauto. Pardavimo kainos svyruoja tarp 500 - 1,600 Lt/m² (miegamuosiuose rajonuose), o centrinėje miesto dalyje nuo 1,350 Lt/m² (naujos statybos, bet neįrengtos) iki 5,000 Lt/m², o naujos statybos pastatų, pačiame miesto centre, kaina siekia net 8,000 Lt/m². Negana to, yra patalpų (Vilniaus g, pėsčiųjų bulvare, reikia kapitalinio remonto), kurių kaina siekia 10,500 Lt/m², nes minėtoje miesto dalyje parduodamų patalpų pirmuosiuose aukštuose yra vos keletas, o didžiausią susidomėjimą kelia būtent ši Vilniaus gatvės dalis: pėsčiųjų bulvaras bei šią atkarpą kertančios Vasario 16-osios, Tilžės, Varpo bei Dvaro gatvės. Pastaruoju metu padidėjo centrinėje miesto dalyje esančių objektų pirkimo paklausa, tad pardavimo kaina gali dar kilti.


Gamybinės patalpos


Gamybinių patalpų rinka taip pat išlieka stabili. Kaip ir spalio, taip ir lapkričio mėnesiais padidėjusi paklausa patalpoms iki 700 m². Trūksta sandėliavimo patalpų (aukštos lubos, vieno aukšto pastatas, dideli vartai, sunkiam transportui pritaikytos stovėjimo aikštelės, apie 700 - 6,000 m²). Nuomos kainos svyruoja tarp 5 - 10 Lt/m² priklausomai nuo vietos, o pardavimo kainos 100 - 650 Lt/m².






Žemės sklypai


Žemės sklypų (gyvenamųjų namų statybai) rinka apmirė – atėjo žiema. Susidomėjimą kelia sklypai tik geriausiose vietose (centras, šalia parko, komunikacijos). Tokių sklypų kaina siekia iki 10,000 Lt/a, o centre siekia iki 15,000 Lt/a.


Parduodamų ar nuomojamų žemės sklypų, tinkamų įvairiai komercinei veiklai mieste beveik nėra, o tokių sklypų paklausa yra didelė. Jų pardavimo kaina siekia 7,000 Lt/a (pramoniniame rajone), o kartais prašoma 10,000 Lt/a. Centrinėje dalyje kaina siekia net 40,000 - 60,000 Lt/a.




Daugiau informacijos teiraukitės Šiaulių biuro vadovo Lino Juozaičio

Tel.: (8 41) 39 90 63,

El. paštas: linas.juozaitis@ober-haus.lt



PANEVĖŽYS
Gyvenamųjų patalpų rinka



Sumažėjus butų pasiūlai lapkričio mėnesį pakilo butų kainos maždaug 100 Lt/m². Šiuo metu 1-o kambario butas kainuoja nuo 22,000 Lt iki 30,000 Lt, priklausomai nuo vietos ir įrengimo. 2-ų kambarių butai kainuoja 36,000 Lt iki 50,000 Lt. 3-ų kambarių - nuo 45,000 Lt iki 60,000Lt.
Butų nuoma



Butų nuomos rinkoje pokyčių neįvyko. Kaip visada trūksta butų, o žmonių, norinčių juos išsinuomoti – gana daug. Siūlančiųjų nuomotis butus praktiškai nėra. Jeigu vienas kitas ir pasiūlo, tai labai greitai jis būna išnuomojamas paties nuomotojo.
Komercinių patalpų rinka



Komercinių patalpų nuomos rinkoje pokyčių neįvyko. Nuomos kainos naujai statomuose pastatuose centre pirmuose aukštuose - nuo 50 iki 60 Lt/m². Antrame aukšte nuomos kaina siekia 35 Lt/m², trečiame - 30 Lt/m². Prasidėjus naujo prekybos-pramogų centro statyboms Savitiškio gatvėje, pradėta norinčių nuomotis prekybinius plotus šiame prekybos-pramogų centre registracija. Jį planuojama atidaryti 2005 m. rugpjūčio mėnesį.


Gamybinės patalpos


Gamybinės patalpų pardavimo kaina svyruoja nuo 200 Lt/m² iki 400 Lt/m². Gamybinių – sandėliavimo patalpų nuomos kaina svyruoja nuo 3 iki 10 Lt/m², priklausomai nuo vietos ir įrengimo.


Žemės sklypai


Žemės sklypų kainos nepakito. Sklypų kainos svyruoja nuo 1,800 Lt/a iki 7,000 Lt/a, priklausomai nuo vietos.



Daugiau informacijos teiraukitės Panevėžio biuro vadovo Vilhelmanto Sereikos

Tel. 8 45 ) 50 90 00

El. paštas: vilhelmantas.sereika@ober-haus.lt

Kaune duris atveria pirmasis po sovietmečio pastatytas sportinis baseinas "Dainava"
| 2004 12 29 15:07:44 |

Sausio pradžioje sportininkai ir eiliniai kauniečiai jau galės plaukioti atstatytame Kauno plaukimo mokyklos baseine "Dainava". Tai pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo pastatytas sportinis baseinas Lietuvoje. Kaune šiuo metu yra 5 veikiantys sportiniai baseinai.

Iki atstatymo "Dainavos" baseino būklė buvo avarinė, griūvantis pastatas kėlė pavojų ne tik sportuojantiems, bet ir praeiviams. Baseino atstatymas kainavo apie 2,5 mln. litų: 2,3 mln. litų skyrė Kauno miesto savivaldybė, 200 tūkst. litų - Vyriausybė.

Senasis baseino pastatas buvo visiškai nugriautas, liko tik pamatai ir gelžbetoninė baseino vonia. Beje, statybos darbai užsitęsė kiek ilgiau nei planuota, nes statybų metu paaiškėjo, kad net baseino pamatai yra suskeldėję, todėl juos teko tvirtinti. Atstatymo darbus atliko bendrovė "Mitnija".

25 metrų ilgio, 6 takų baseinas dabar įrengtas pagal šiuolaikinius reikalavimus, čia veiks nauja vėdinimo ir vandens valymo sistema. Tiesa, naujasis baseinas seklesnis už buvusįjį - giliausioje vietoje gylis siekia 2,5 metro, o prieš tai - 4,5 m. Be to, sumažėjo paties pastato aukštis, atsisakyta buvusių 3 ir 5 metrų aukščio tramplinų.

Tarptautinėms plaukimo varžyboms "Dainavos" baseinas negalės būti panaudotas, nes nesiekia 50 metrų ilgio. Todėl Kaune numatoma atstatyti miestui priklausančio "Girstučio" kultūros ir sporto centro baseiną, kurio ilgis - 50 metrų. Atkūrus Nepriklausomybę jo nesugebėta išlaikyti, ir jis buvo uždarytas.

"Tai bus puiki treniruočių bazė, čia taip pat galėsime rengti ir tarptautines vandensvydžio varžybas", - trečiadienį vykusiose oficialiose "Dainavos" baseino atidarymo iškilmėse sakė jo direktorius Šarūnas Mažutaitis. Pasak jo, dabar daugelis miesto plaukimo trenerių nori dirbti šiame baseine, jame treniruosis ir profesionalūs sportininkai. Šiame baseine treniruojasi daugiau kaip 300 vaikų, dirba 13 plaukimo ir vandensvydžio trenerių.

"Dainavos" baseine, kuris yra prišlietas prie "Atžalyno" vidurinės mokyklos, buvo išugdyti 6 Lietuvos plaukimo rekordininkai, Eltai sakė Š. Mažutaitis.

Senajame baseine galiojusios baseino lankymo kainos miestelėnams kol kas nekils. Jis bus atviras lankytojams ankstyvais rytais ir vakarais.

http://www.omni.lt

Kylant būstų kainoms, auga ir jų pasiūla

Kaune vienas po kito dygsta daugiabučiai, o butus dar jų statybos pradžioje įsigiję žmonės sutaupo iki trečdalio būsto kainos

Prieš dvejus metus Kaune naujų butų buvo statoma labai nedaug. Verslininkas, pardavęs jau ne vieną kelių butų namą, teigė, kad kol vieno kvadratinio metro ploto rinkos kaina tebuvo 1200 litų, o statybos savikaina - 1100 litų, naujų namų statyti neapsimokėjo.

Todėl dažniausiai buvo rekonstruojami ankstesnės statybos namai, kuriuose tebūdavo galima įrengti 6-12 skirtingo dydžio butų.

Dabar, kai buto kvadratinio metro rinkos kaina Kaune yra 2-3 tūkstančiai litų, nauji namai kyla tarsi ant mielių. Žinoma, šio bumo negalima sulyginti su statybų karštlige Vilniuje. Štai kauniškė “Kausta”, statanti daugiabučių kompleksą Žaliakalnyje, Archyvo gatvėje, Vilniuje tuo pat metu vykdo net tris projektus.

Kompleksas Žaliakalnyje

Archyvo gatvėje kylantis modernus dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas, kuriame yra apie 70 butų, vilioja nedideliu atstumu nuo miesto centro ir atsiveriančia panorama. Gyventojų patogumui yra suplanuoti garažai bei požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Svečiams yra numatyta bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelė. Kiekvieno namo rūsyje - sandėliukai.

Pastatus puošia įstiklintos lodžijos - balkonai su slankiojančiomis stiklų sistemomis. Kuo didesnis butas, tuo didesnio ploto ir lodžijos. Pačių didžiausių, 105 kvadratinių metrų ploto, butų lodžijos - per 20 kvadratinių metrų ploto. Stiklas - nuo grindų iki lubų, tad pavasarį ten galima būtų įrengti žalumos oazę, pastatyti treniruoklius ar praplėsti valgomąjį.

Iš laiptinės įeinama į bendrą keturiems butams rakinamą vestibiulį. Tą patį kambarių skaičių turintys butai nėra visiškai vienodo ploto. Štai mažiausias iš 2 kambarių butų yra 41 kvadratinio metro, o didžiausias - 58 kvadratinių metrų ploto dydžio. Didesni 3-4 kambarių butai yra 71-79 ir 95-105 kvadratinių metrų ploto. Mėgstantiesiems susikurti savitą gyvenamąją aplinką, siūloma tai padaryti mansardoje, kurios išorės sienose dar daugiau stiklo.

Visų butų svetainės sujungtos su virtuve, tualetai ir vonios kambariai atskiri, tačiau kai kurie savininkai jau panoro išgriauti juos skiriančią sieną. Koridoriuje yra numatyta vieta rūbinei.

“Vienas kvadratinis buto ploto metras dabar kainuoja 3 tūkstančius litų, tačiau suskubusieji sudaryti sutartis vos pradėjus namų statybas mokėjo net trečdaliu mažiau. 97 proc. pirkėjų butus perka pasiėmę kreditus. Pirmiausia buvo išpirkti patys mažiausi butai”, - sako “Ober Haus” gyvenamojo nekilnojamojo turto ekspertė Natalija Rėkuvienė.

Moterys - geriausios statybininkų patarėjos

Dvylikos butų namas Lampėdžiuose yra unikalus. Ne vienerius metus apleista, vėliau sudeginta gydykla buvo valkatų priebėga, tačiau dabar ten įrengti butai ne tik šiuolaikiški, bet ir komfortiški. Kiekviename jų - židinys ir vieta saunai, o ant namo stogo įrengta bendra poilsio aikštelė su lauko židiniu.

Name - erdvūs bendri holai, kieme - krepšinio aikštelė ir tvenkinėlis su kaskadomis, aplink - pušynas. Namas turi savą suskystintų dujų rezervuarą ir vandens gręžinį.

80-155 kvadratinių metrų ploto butai buvo parduoti prieš pat sparčiai kylant kainoms, todėl kai kurių butų savininkai jau po pusmečio pasijuto laimėję beveik po šimtą tūkstančių litų.

UAB “Sanda”, kuriai priklausė šis statinys, direktorius Eimutis Likadzijauskas sakė, kad pradinius sumanymus pakoregavo būsimieji gyventojai. “Vyrai po siūlomus butus dažniausia vaikšto tylūs, matyt, galvoja apie pinigus, svarsto, ką įrengti. O moterys iškart apžiūri virtuvę, miegamąjį, vonios kambarį ir apiberia klausimais, kur vieta tam ar anam. Dažniausiai jos būna teisios. Tai, kas, vyrų suvokimu, yra smulkmenos, kasdieniame gyvenime tampa svarbiais dalykais”, - sako jis.

Apsilankę viename jau visiškai įrengtų butų, į kurį šeima įsikraustė prieš pat Naujuosius metus, sužinojome, kad būtent šeimininkės pageidavimu buvo nugriauta virtuvę nuo vestibiulio skirianti siena, o vietoje saunos įrengta skalbykla.

Šeimininkai, pro kurių miegamojo langą žvelgia pušys, sakė, kad naujajame būste itin gera, tačiau reikia išmokti jame gyventi - vos įžengę į namus visi šeimos nariai atsipalaiduoja ir nusiteikia poilsiui tarsi būtų atvykę į kurortą.

Užmiestyje - pigiau

Po du tūkstančius litų tenka mokėti už kvadratinį metrą Mastaičiuose pastatytame aštuonių butų name. Šeši butai mažesni, beveik 80 kvadratinių metrų ploto, o du - po 100 kvadratinių metrų. Jie - per du aukštus, o jiems priklausantys garažai yra rūsyje. Kiti šeši garažai pastatyti kieme, prieš juos išasfaltuota aikštelė.

Daugiabutis įrengtas name, kuris anksčiau statytas kaip individualus, todėl jo laiptinės ir patalpos pastogėje gana netipiškos, svetainėse yra po vieną pusapvalę sieną. Dauguma būsimųjų šio namo gyventojų yra jaunos šeimos, vertinančios ne tik mažesnę būsto kainą, bet ir tyrą orą. Aplink - individualūs namai gražiai sutvarkytais kiemais, ne vieno teritorijoje - tvenkiniai. Priešais daugiabutį taip pat įrengtas nedidelis tvenkinys.

Ekspertų teigimu, butų kainos Kaune dabar gana stabilios. Lyginant su praėjusiais metais, kainų šuolis yra mažai tikėtinas. Paklausa vis dar viršija pasiūlą, ypač butams naujesnės statybos namuose ar butams po kapitalinio remonto. Per šiuos metus butų kainos galėtų išaugti iki 10 proc.

Didelį susidomėjimą rodo ketinantieji investuoti į naujų daugiabučių ar individualių namų statybą. Aktyviai tiriama rinka, ieškoma sklypų, rengiami detalūs planai, projektai.

Kauno individualių namų rinkoje padėtis taip pat stabili. Greičiausiai nuperkami naujos šiuolaikiškos statybos, 150-200 kvadratinių metrų bendrojo ploto, visiškai įrengti namai, kainuojantys nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst. litų.

http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=24789

Statybų karštligė tęsis

Statybininkai sutaria, kad kitąmet statybos turėtų brangti ir jų daugės. Prognozuojama, kad labiausiai augs stambios statybų bendrovės, kartu jos užtikrins sočius metus ir smulkesnėms firmoms, dirbsiančioms pagal subrangos sutartis, rašo dienraštis "Verslo žinios".

Rinkoje laukiama ir naujų dalyvių iš ES valstybių, tačiau, manoma, kad kol kas didesnės konkurencijos senbuviams jie nesudarys.


Pasak Virgaudo Juocevičiaus, UAB "Constructus" generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, statybų rinka 2005 m. turėtų plėstis apie 10-15 proc. Toliau bus nemažai statoma gyvenamųjų bei komercinių objektų, jie kils ir mažiausiuose miesteliuose, bet aktyviausiai - sostinėje, Klaipėdoje, Kaune.

Pavasarį Kaune turėtų pradėti kilti 250 mln. litų vertės 60.000 kvadratinių metrų ploto "Akropolis" netoli Laisvės alėjos, "VP grupė" paskelbė pradėjusi projektuoti "Maxima bazę" ir "Ermitažą" Kaune, prie Vilniaus-Klaipėdos greitkelio.

ES fondų pinigais ateinančiais metais Šiauliuose bus pradėta statyti 5.500 vietų krepšinio ir renginių arena, kurios vertė - apie 50 mln. litų.

Sostinės savivaldybė Vilniaus bei Kauno bažnyčioms skyrė po 100 tūkst. Lt

Vilniaus miesto savivaldybė sostinės Arkikatedros varpinės remonto bei Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios įrengimo darbams iš šių metų biudžeto skyrė po 100 tūkst. litų. "Miestas nėra vien namai, gatvės, kasdieniai žmonių poreikiai. Arkikatedra yra Vilniaus ir mūsų dvasinio gyvenimo simbolis, o Kristaus Prisikėlimo bažnyčia tapo paminklu visos šalies pakilimui", - savivaldybės pranešime spaudai cituojamas Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Per šv.Kalėdas pašventintos Kristaus Prisikėlimo bažnyčios Kaune svarbiausi keliolika metų trukę atstatymo darbai baigti, tačiau dar liko užbaigti fasadų apdailą, įrengti kolumbariumą, sutvarkyti aplinką. Šiems darbams iš viso reikia 5 milijonų litų.

Kaip sakė miesto tarybos narys Stanislovas Šriūbėnas, už Arkikatedrai skirtas lėšas numatoma suremontuoti šalia stovinčios varpinės stogą. Pro jį, anot valdininko, "jau vandenukas bėga".

"Rengsime projektą, o jei dar prisidės Vilniaus arkivyskupija, dar kas nors, gal bus patvarkytas ir fasadas. Pastarojo jau ir dažai atsilupę, tinkas nubyrėjęs", - sakė S.Šriūbėnas.

Arkikatedros varpinės remonto darbus ketinama pradėti pavasarį.

Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos darbuotojas Rimantas Dalgėda sakė, kad ketinama tęsti ir antrąjį Lietuvos klasicizmo šedevru laikomos Arkikatedros bazilikos remonto darbų etapą - tvarkyti bažnyčios koplyčias, kurių iš viso yra 11-ka. Šiuo metu atnaujinta Šv.Kazimiero koplyčia.

2003 metais prasidėję ir daugiau nei pusmetį trukęs pirmasis Arkikatedros remonto darbų etapas baigtas - nupurkštos lubos ir nudažyti lubų lipdiniai bei skulptūros, pakeisti bažnyčios langai, išvedžiota nauja apšvietimo bei įgarsinimo sistema.

Pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nudažytos Arkikatedros sienos ir kolonos, taip pat įrengtas naujas šiluminis mazgas, priešgaisrinės ir apsauginės signalizacijos, paklota granitinė danga prie pagrindinio altoriaus, įrengtas budinčiojo kambarys, naujas pagrindinis įėjimo prieangis.

"Rimi Lietuva" pernai išaugo dešimtadaliu

Vienas didžiausių Lietuvos prekybos tinklų "Rimi Lietuva", pernai padidinęs pardavimus maždaug dešimtadaliu, pirmąjį 2005 metų pusmetį planuoja atidaryti pirmąsias mažų kainų parduotuves "SuperNetto".

Pirmadienį veiklą pradėjo Suomijos koncerno "Kesko" padalinys "Kesko Food" bei prekybos tinklą "Rimi" valdančios Švedijos bendrovės ICA bendra įmonė "Rimi Baltic", Baltijos šalyse turinti apie 160 prekybos centrų.


"Rimi Baltic" generalinio direktoriaus pavaduotojas Seppo Hamalainenas Eltai teigė, kad Lietuvoje iš viso planuojama atidaryti apie 80 žemų kainų parduotuvių "SuperNetto", kurių plotas siektų 300-1000 kvadratinių metrų.

"Šiose parduotuvėse bus tik maždaug 1000 prekių asortimentas, todėl jos bus itin pigios", - sakė S. Hamalainenas.

Jis neatskleidė, kiek "SuperNetto" parduotuvių Lietuvoje planuojama atidaryti 2005-aisiais - tai priklausys nuo galimybių įsigyti nekilnojamąjį turtą bei kitų veiksmų. Šiuo metu Latvijoje veikia 25 "SuperNetto" parduotuvės.

Didžiausias Lietuvos mažmeninės prekybos tinklas "VP Market" šiuo metu Lietuvoje turi 92 mažų kainų parduotuves "Saulutė", o antrajam prekybos tinklui "Iki" priklauso 51 parduotuvė "Pigiau grybo".

"Rimi Lietuva" generalinė direktorė Inga Skisaker Eltai teigė, kad pernai bendrovės pardavimai išaugo maždaug 10 proc., tačiau tikslūs duomenys bus paskelbti tik po audito. 2003-iaisiais "Rimi Lietuva" apyvarta (be PVM) sudarė 407 mln. litų - buvo 7 proc. mažesnė nei 2002 metais (440 mln. litų).

Pasak I.Skisaker, pernai "Rimi Lietuva" investavo daugiau kaip 15 mln. litų, o nuo veiklos pradžios Lietuvoje bendros ICA investicijos siekia 418 mln. litų.

"Rimi Lietuvai" šiuo metu priklauso 30 prekybos centrų. Pernai "Rimi" Lietuvoje atidarė tik vieną parduotuvę - rugsėjo pabaigoje Kaune atidarytas didelis prekybos centras "Rimi Hypermarket".

"Šiemet planuojame "Rimi Hypermarket" atidarymus Vilniuje bei Kaune, taip pat pradėsime "Rimi Hypermarket" statybas Šiauliuose", - sakė I. Skisaker.

2004 metais bendri "Kesko Food" ir ICA pardavimai Baltijos šalyse (be PVM) siekė apie 690 mln. eurų (2,4 mlrd. litų) - 25 proc. daugiau nei 2003-iaisiais (550 mln. eurų).

"Rimi Baltic" puoselėja planus per trejus metus išsikovoti 25 proc. Baltijos šalių rinkos bei 2007 metais uždirbti veiklos pelno. S. Hamalaineno teigimu, šiuo metu veikla nuostolinga dėl didelių investicijų į plėtrą.

Baltijos šalių mažmeninės prekybos rinkoje pirmauja Lietuvos kapitalo prekybos tinklas "VP Market", kurio pardavimai 2004-aisiais turėtų viršyti 4 mlrd. litų (su PVM). Gruodžio pabaigoje "VP Market" Baltijos šalyse priklausė 292 prekybos centrai, iš jų 195 - Lietuvoje, 84 - Latvijoje bei 13 - Estijoje.

Prasidėjo Druskininkų Vandens pramogų parko statyba
2005 01 03

Buvusiose Druskininkų gydyklose ką tik pradėjo taukšėti kūjai ir plaktukai. Po dvejų metų, 2006-ųjų pabaigoje, buvęs didžiausias sovietų sąjungos sveikatingumo fabrikas pavirs vienu geriausių Europoje vandens pramogų parku.

Statys alytiškiai

Gruodžio 24 d. Druskininkų savivaldybėje Lietuvos Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorius Aloyzas Vitkauskas, Savivaldybės administratorė Aldona Vičiulienė bei atvirą Vandens pramogų parko statybos konkursą laimėjęs rangovas iškilmingai pasirašė trišalę Vandens pramogų parko statybos sutartį. Beveik 90 mln.Lt vertės užsakymas atiteko alytiškėms bendrovėms „Skirnuva“ ir „Stamita“. UAB „Skirnuva“ priklauso Algirdui Stasiukynui, o „Stamita“ – jo sūnui Andriui. Dėl Druskininkų vandens pramogų parko atvirame konkurse alytiškių tėvo ir sūnaus valdomos bendrovės dalyvavo kaip vienas jungtinės veiklos dalyvis. Dėl šio stambaus užsakymo atvirame tarptautiniame konkurse kovėsi 5 statybų verslo banginiai, vienas jų – „Merko“ iš Estijos. Alytiškių pasirinkimą, pasak CPVA direktoriaus, nulėmė pasiūlyta mažiausia kaina iš visus reikalavimus atitikusių konkurso dalyvių. UAB „Skirnuva“ ir UAB „Stamita“ tapo Druskininkų vandens pramogų parko generaliniu rangovu, 70 proc. statybos darbų atliksiantis savo jėgomis. Kitoms paslaugoms bus pasirenkami subrangovai.

Ruoš marketingo strategiją

Druskininkų vandens pramogų parko statybos sąmatinė vertė – beveik 90 mln. Lt. Lėšos bus skiriamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės biudžeto. Savivaldybės dalis šio objekto investiciniame krepšelyje sudarys apie 25 proc. Stambų užsakymą laimėjusios Alytaus bendrovės koją į Druskininkus įkėlė jau senokai. „Skirnuva“ statė beveik 7,5 mln. Lt vertės naują Druskininkų gydyklą, atliko Finansų ministerijos užsakymą – 8 mln. Lt kainavusį Deklaravimo centrą Kalviškių rajone, jai atiteko ir kurorto ligoninės rekonstrukcijos darbai. „Stamitai“ priklauso šįmet rugpjūtį kurorto senamiestyje atidarytas viešbutis „Medūna“.

„Sena svajonė tapo realybe, - pasirašymo iškilmėse kalbėjo meras R.Malinauskas. – Vandens pramogų parkas išplės turizmo infrastruktūrą, pagerins sanatorijų ir viešbučių užimtumo procentus“. Daug pagyrų Druskininkams, dirbantiems iš peties, gerai planuojantiems savo veiklą, tądien skyrė CPVA direktorius A. Vitkauskas. „Valstybė į šį objektą žiūri ne kaip į pramogų parką, bet kaip į infrastruktūros projektą. Jis į Druskininkus pritrauks privačias investicijas santykiu maždaug 1 prie 10“, - kalbėjo A.Vitkauskas. Jo vadovaujama įstaiga prižiūrės, kaip įgyvendinamas projektas ir vykdomos sutartys. Kitąmet CPVA pradės Druskininkų vandens pramogų parko vadinamą 3-ąjį etapą, kurio vertė sieks 1,4 mln. Lt: bus paruoštas verslo planas, marketingo strategija, valdymo sistema, apmokomi darbuotojai. Planuojama, kad Druskininkų vandens parko projektas atsipirks per 25 metus.

Būsime geriausi

„Šis projektas tokios apimties, jog galvoji, ar jį kas nors perskaitė, - žvelgdamas į ant stalo išrikiuotą virtinę Vandens pramogų parko dokumentų, juokavo R.Malinauskas. - Rašysim knygą: juk dėl šio objekto būta tiek visokių oficialių ir užkulisinių dalykų“. Jo tvirtinimu, pradėjęs veikti Vandens pramogų parkas į valstybės biudžetą per metus mokės apie 3-5 mln. Lt mokesčių pavidalu.

Daugelį vietinių neramina, ar pagalių į ratus nekaišios kitąmet Vilniuje, šalia “Siemens arenos”, išdygsiantis privatus vandens pramogų parkas. Panašų objektą, be to, Gardine planuoja statyti ir baltarusiai. „Vilniaus vandens parkas bus perpus mažesnis, kaip ir investicijos į jį. Druskininkai turės vieną geriausių Vandens pramogų parkų Europoje“, - įsitikinę su šiuo projektu dirbę Savivaldybės darbuotojai.

Violeta KLIMAITĖ

"Druskonis"

OMNI naujienos

Šeškinės vizija – europietiškas komercinis centras

Po penkerių-dešimties metų Vilniaus mikrorajonas Šeškinė turėtų tapti vienu moderniausių sostinėje – ryškūs oranžinės spalvos verslo ir gyvenamieji pastatai, sujungti į bendrą architektūrinį kompleksą, pėsčiųjų takai dengti stiklu ir žaliuojantys parkai bus tarsi atskiras verslo miestas, įsikūręs Ukmergės ir Šeškinės gatvės kilpoje, sakoma ryšių su visuomene bendrovės "Publicum" pranešime.

Tokią Šeškinės komercinio centro, apimsiančio 30 hektarų teritoriją, ateities viziją paskutinę 2004 m. savaitę patvirtino Vilniaus miesto taryba. Šeškinė tapo pirmuoju senos kartos mikrorajonu Vilniuje, kuriame inicijuota mikrorajono raidos programa, patvirtinta ir miesto valdžios.

Šeškinės atgimimo iniciatoriumi tapo investicinė bendrovė „Sostinės vystymo grupė“, Šeškinės raidos programos architektūrinius sprendimus ruošė „Vilniaus architektų studija“.

Pagal šią raidos programą per 5-10 metų prekybos, biurų ir gyvenamųjų pastatų plotas Šeškinėje išaugs kelis kartus, suplanuotos naujos daugiaaukštės požeminės automobilių stovėjimo aikštelės talpins keliskart daugiau automobilių.

Ketvirtadienį Ukmergės gatvės 222 numeriu bus atidarytas naujas Šeškinės verslo centro kompleksas. Landšaftui būdingos kalvos prisidėjo prie jo kūrimo.

„Vilniaus architektų studijos“ architektai iš dviejų atskirų dalių sudarytą pastatų kompleksą suprojektavo taip, kad į šlaitą lipantis trijų, keturių ir šešių aukštų statinys sudarytų darnią visumą su aplinka. Todėl forma jis primena laiptuotą majų piramidę.

Pasak verslo centro ir Šeškinės raidos programos sumanytojų investicinės bendrovės „Sostinės vystymo grupė“ direktoriaus Rimanto Daugėlos, šis šiuolaikiškas pastatų kompleksas simbolizuoja Šeškinės atgimimą, priartina šį rajoną prie miesto centro.

„Juolab kad dešiniajame Neries krante įsikūrę naujakuriai – „Europos“ prekybos ir pramogų centras bei naujasis Savivaldybės pastatas – taip pat gerokai išplėtė miesto centro ribas, kurios sparčiai artėja prie Šeškinės“, - sakė R.Daugėla.

Į naująjį pastatą, įsiliejantį į verslo centro kompleksą, investuota apie 10 mln. litų. Po pastatu įrengta požeminė dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė talpina per 80 automobilių. Prekybinių ir administracinių patalpų bendras plotas siekia beveik 4 tūkst. kv. m.

Naujajame Šeškinės verslo komplekse įsikūrė Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Ūkio bankas, stomatologinis kabinetas, kosmetikos centras, kirpykla, kitos komercinės bendrovės.

Šiuo metu Ukmergės gatvė Šeškinės komercinį centrą dalina į dvi dalis - į kairiąją ir dešiniąją. Kairėje pusėje yra: „EKO“ maisto prekybinis centras, paštas, banko skyrius, Šeškinės seniūnija, gėlių, daržovių-vaisių turgus, vaistinė, buitinių paslaugų aptarnavimo centras ir kitos komercinės-prekybinės patalpos.

Pagal Šeškinės raidos programą, kairiosios pusės komercinius pastatus siūloma sujungti į vieną pastatą ir rekonstruoti, paliekant senuosius pėsčiųjų takų srautus. Pėsčiųjų takai bus dengti stiklu. Šeškinės turgus bus patalpintas prekybinio pastato viduje, po stogu įrengiant specializuotus, dengtus pasažus prekiautojams.

Originaliu ir moderniu naujojo apjungto pastato akcentu turėtų tapti dabar jau neveikiantis Šeškinės fontanas – iš stiklo ir metalo konstrukcijų sukurtas naujasis fontanas su kavinėmis, restoranais bus tarsi centrinė naujojo pastatų komplekso ašis, puošianti modernizuotą Šeškinės centrą.

Po visu kompleksu suplanuota apie 600 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Aplink pastatą šalia Šeškinės g. projektuojamos dviejų lygių automobilių stovėjimo aikštelės.

Pastatų fasadų apdailai bus naudojamos aukštos kokybės medžiagos ant kurių bus projektuojamos šviečiančios reklamos bei įrengtos specialios klombos apželdinimui. Šalia fasadų esančius ruožus rekomenduojama apželdinti medžiais, kurie paslėptų automobilių stovėjimo aikštelių tūrį.

Šiuo metu dešinėje mikrorajono pusėje yra Šeškinės poliklinika, restoranas su baru, „Norfos“ maisto prekybinis centras, „Šilėjos“ pastatas, LNK televizijos studija. Šalia LNK pradėta dviejų daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

Dešinėje Ukmergės g. pusėje esančius prekybinius pastatus taip pat siūloma sujungti į vieną komercinį pastatą su pėsčiųjų pasažu lygiagrečiai Ukmergės gatvei. Virš 2-3 aukštų pastato–platformos, kurioje įrengiamos komercinės patalpos, suprojektuoti trys 12-16 aukštų pastatai. Šių pastatų funkcija – administracinė arba gyvenamoji.

Kaune baigiami išpirkti naujos statybos butai

Kaune baigiamuose statyti naujos statybos daugiabučiuose beveik visi butai jau išpirkti. Kaune ilgą laiką buvo jaučiamas naujos statybos daugiabučių namų sąstingis, tik per pastaruosius metus Kaune ėmė dygti nauji daugiabučiai gyvenamieji namai.

Pavasarį gyventojai jau galės įsikelti į naujus butus Žaliakalnyje, Archyvo gatvėje baigiamuose statyti dviejuose 8 aukštų namų kompleksuose, kuriuose įrengta apie 70 įvairių dydžių butų. Nekilnojamojo turto agentūros "Ober-Haus" atstovė Natalija Rėkuvienė Eltai sakė, kad kol kas neparduoti liko vos keli brangiausi, viršutiniuose aukštuose esantys butai.


N. Rėkuvienės teigimu, butų kainos naujos statybos namuose įkandamos ne kiekvienai šeimai, dauguma priversti rinktis būstą senesnės statybos name. Naujuose butuose 1 kvadratinio metro kaina buvo nuo 2000 litų.

Archyvo gatvėje iškilusiuose daugiabučiuose gyvenamojo ploto kainos per metus dar labiau išaugo. Pavyzdžiui, 3 kambarių, 80 kvadratinių metrų ploto butas viršutiniame aukšte dabar kainuoja 275 tūkst. litų, 4 kambarių, 105 kvadratinių metrų butas - 352 tūkst. litų.

Ne mažesnį pasisekimą turi ir Aukštosios Fredos miestelyje ką tik baigtas statyti ir toliau plečiamas gyvenamųjų namų kompleksas. Čia buvo pastatyta 10 namų su 128 butais ir 42 kotedžo tipo namai-butai per du aukštus. Visi jie jau išpirkti, maždaug trečdalyje šių būstų jau gyvena naujakuriai. Šiais metais Fredoje numatoma pastatyti dar 5 namus su 36 butais.

Fredos miestelyje būsto kainos taip pat nuolat kyla. Pavyzdžiui, 3 kambarių, 76 kv. metrų ploto butas su garažu praėjusiais metais buvo parduotas už šiek tiek daugiau nei 200 tūkst. litų, o numatomas statyti analogiškas butas šiuo metu jau siūlomas pirkti už 225-260 tūkst. litų.

Kaune jau statoma ir daugiau daugiabučių namų, kai kurie iš jų bus itin prabangūs.

www.delfi.lt

Statybos – miesto atgimimo ženklas


Mero pirmasis pavaduotojas Antanas Adolfas Balutis - vienas labiausiai patyrusių miesto politikų. Jis rūpinasi miesto ūkiu, plėtra ir investicijomis. Į klausimą, kaip pasitinka Naujuosius metus pirmasis mero pavaduotojas, atsakė, kad turi daug rūpesčių ir vilčių. Jis kalbėjo: “šiuo metu daugiausiai kalbama apie Kauno atgimimą, statybų augimą ir nemažas investicijas. Reikia kryptingai veikti, ruošti projektus, nes kuo didesnis projektų procentas turi būti rezultatyvus. Mums svarbiausia tiksliai žinoti, ko nori Savivaldybės padaliniai iš įvairių europinių fondų ir programų. Projektų pateikėjai perdaug nutolę nuo vykdytojų. Vykdytojui projektas gali nukristi lyg sniegas vidurvasarį. Kartais projektai eina savo keliu, o finansavimas ir įgyvendinimas - savo. Išmokti įgyvendinti projektus naudinga ne tik Savivaldybei, bet ir mūsų potencialiems partneriams.

Urbanistams keliu konkretų tikslą - turi būti kuo trumpesnis detaliųjų planų ruošimo laikas, nes verslininkas per ilgai laukia savo užsakyto projekto. Jam tenka laukti, kol jį patvirtins miesto Taryba, kol bus sudarytos sutartys dėl žemės nuomos su Apskrities administracija. Šalia kiekvieno detaliojo plano eina konkretūs investicijų pinigai, todėl svarbiausia verslui netrukdyti ir visas kliūtis, kurios kyla verslininkui, mažinti iki minimumo.

Atliekant verslo aplinkos tyrimą daug verslininkų teigė, kad neturi pretenzijų Savivaldybei. Kai kurie sakė, kad korupcijos lygis Savivaldybėje aukštas, bet 75 procentai iš jų teigė, kad nėra buvę Savivaldybėje. Reiktų kalbėti konkrečiai. Jei yra pretenzijų - galima kreiptis į Antikorupcijos komisiją, kuriai vadovauja mero patarėjas Andrius Kupčinskas.

Komunaliniam ūkiui didžiausias rūpestis - vis labiau brangstantys darbai, todėl trūksta lėšų spręsti mums gerai žinomas ir rūpimas problemas. Ieškoma paramos iš Europos fondų jau gauta 9,8 mln. litų. Šios lėšos bus skiriamos Europos prospekto rekonstrukcijai.

Kauniečiai jau spėjo pamatyti ir pajusti, kad atnaujinamas keleivinis transportas. Pusė šimto naujų autobusų gerokai keičia važiavimo sąlygas mieste. Iki pavasario gausime visą siuntą, tada tikrai pamatysime, koks turi būti transportas. Buvo įstrigęs troleibusų pirkimas, tačiau dabar jis prasideda iš naujo. Atsigavus visuomeniniam transportui, sustiprėjusi konkurencija tarp visuomeninio ir privataus transporto padės geriau spręsti miestiečių susisiekimo problemas. Savivaldybė yra darbdavys ir paslaugos teikėjas. Negalima teikti paslaugas vien už mokesčių mokėtojų lėšas, turi veikti ir rinkos dėsniai. Juk visuomeninis transportas ir taip visada pigesnis, be to, taikomos didelės nuolaidos socialiai remtiniems žmonėms. Juk neprašome mikroautobusu vežti už tokią pat kainą, kaip ir troleibusu, bet visi norime, kad visuomeninis transportas būtų gražus ir patogus.

Vartau prioritetinių projektų sąrašą ir matau, kad jiems iš biudžeto reikėtų skirti 31 milijoną litų, iš Privatizavimo fondo - 8,5 mln., iš valstybės fondų - 29 mln., iš ES lėšų - 55 mln. ir iš kitų šaltinių - dar 123 mln. litų. Tai didelės sumos ir, matyt, ne visus projektus bus lemta įgyvendinti.

Kaunas yra Lietuvos centre, geležinkelių ir automagistralių sankryžoje. Prie Žemaičių plento, vakarinio apvažiavimo vis sunkiau rasti laisvos žemės plotą. Daug miesto teritorijų, ypatingai prie magistralinių kelių, panaudojama sandėliams, perkrovos terminalams. Netgi Raudondvario plente kuriasi vis naujos įmonės. Matyt, baigėsi lengvosios pramonės era, prasideda logistikos amžius. O Savivaldybės pareiga sudaryti sąlygas verslui ir teikti kokybiškas viešąsias paslaugas. Noriu perspėti verslininkus, kad jie nesižavėtų galimybėmis keisti įsigyto sklypo paskirtį. Tai ilgi ir sudėtingi procesai. Prieš įsigyjant žemę reikia galvoti, ar sodybų rajone nupirkus du sklypus galima juos sujungti ir statyti daugiaaukštį. Dėl gyvenamųjų namų statybų turėsim problemų, nes norinčių statyti daug, o beveik visų sklypų, kur statomi namai, paskirtis buvo keičiama. Statantiems ir dokumentus tvarkančių instancijų darbuotojams tai sukėlė daug rūpesčių. Protingiausia išeiti - vadovautis neseniai patvirtintu Bendruoju planu ir jo reikalavimais.

Mieste daugėja statybų, neretai galime pamatyti netgi bokštinį kraną, Tai miesto atgimimo ženklai, bet vėlgi - auga statybos darbų kainos. Plečiantis darbų ir paslaugų mastams, augs profesinio mokymo poreikis, nes žmogus be profesijos negali tobulėti. Žmonės privalo rūpintis, kaip geriau pritaikytų savo sugebėjimus ir rastų pragyvenimo šaltinį”.

-Naujaisiais 2005-aisiais metais kauniečiams linkiu kantrybės įr sėkmės įgyvendinant savo siekius”, - sakė Adolfas Antanas Balutis.

www.kaunas.lt

Kaunas ryžtingai veržiasi iš tamsos į šviesą
Savivaldybė skirs daugiau dėmesio modernioms apšvietimo sistemoms įdiegti

LAIMUTIS GENYS
LS KORESPONDENTAS



Galvoja apie daug projektų

Kasmet vis daugiau dėmesio skiriama Kauno gatvių ir pastatų apšvietimui.

Šiais metais Savivaldybė numato skirti nemažai lėšų gatvėms ir pastatams apšviesti bei racionaliai pasinaudoti įvairių tarptautinių fondų skiriamomis lėšomis.

Savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas teigė, jog šiemet Kaune ir pakaunėje taps šviesiau, nes ketinama įgyvendinti ne vieną naują projektą.

Mažės tamsių gatvių

Nors Kaune yra per 300 visai neapšviestų gatvių, tačiau tikimasi per kelerius metus šią problemą išspręsti.

„Šiemet turėtume apšviesti 13 gatvių, kuriose iki šiol nebuvo jokio apšvietimo. Tai gatvės naujuose gyvenamuosiuose rajonuose ir seniai nutiestos gatvės“, – sakė A. Vaitiekūnas.

Jau paruošti trylikos gatvių apšvietimo projektai. Tikimasi, kad miesto taryba leis šiam tikslui išleisti 700 tūkst. litų.

Turėtų būti apšviesta Radvilėnų gatvės atkarpa ties Zoologijos sodu bei kai kurios Narsiečių ir Vaišvydavos rajonų gatvės.

„Tikimės, jog šiemet pavyks parengti dar 18 naujų gatvių apšvietimo projektų, kuriuos įgyvendintume kitąmet.

Sudarėme apšvietimo įrengimo gatvėse eilę. Dabar Kaune yra 312 neapšviestų gatvių.

Tikimės, jog per kelerius metus pavyks išspręsti šią problemą“, – sakė A.Vaitiekūnas.

Automagistralėje bus šviesu

Šiemet ketinama baigti svarbų projektą – turėtų pradėti veikti automagistralės Vilnius – Klaipėda atkarpos ties Kaunu apšvietimo sistema.

„Netrukus bus įjungtas automagistralės apšvietimas nuo Palemono sankryžos iki Kauno miesto riboženklio, link Vilniaus. Šiemet bus užbaigtas ir sujungtas į vieningą sistemą automagistralės apšvietimas nuo IX forto iki Biruliškių sankryžos, taip pat nuo Biruliškių sankryžos iki „Lytagros“ bendrovės“, – pasakojo Energetikos skyriaus vedėjas.

Jau šiemet automagistrale važiuojantys vairuotojai pajus, jog ties Kaunu automagistralė saugesnė.

Išryškins Kauno riboženklius

Bus pradėtas projektuoti nuvažiavimų nuo automagistralės apšvietimo sistema.

Lėšų šiam projektui skyrė Kelių direkcija bei Europos Sąjungos struktūriniai fondai.

Mero Arvydo Garbaravičiaus iniciatyva šiemet planuojama sumontuoti automagistralėje esančių dviejų Kauno riboženklių apšvietimo sistemas, kad važiuojantieji iš Klaipėdos ir Vilniaus pusių automagistrale žinotų, jog įvažiavo į Kauno teritoriją.

„Klausimą derinsime su automagistralės direkciją, tikimės gauti sutikimą“, – sakė A.Vaitiekūnas.

Šiemet bus pradėtas antrasis miesto gatvės tinklų modernizavimo etapas. Jau parengtas galios mažinimo naktį ir apšvietimo tinklų modernizavimo sistemos projektas.

„Šis projektas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Pasaulio banko lėšų. Jei pavyks jį įgyvendinti, kasmet už gatvių apšvietimą mokėsime mažiau ir sutaupysime apie milijoną litų“, – pasakojo A.Vaitiekūnas.

Nušvis pilis ir bažnyčios

Savivaldybė šiemet ketina skirti per pusę milijono litų architektūros paminklams apšviesti.

A.Vaitiekūno teigimu, ketinama įspūdingai apšviesti Kauno pilį, taip pat ten įrengti specialią elektros įrangą, kuri reikalinga miesto renginių metu.

Šiemet ketinama modernizuoti Rotušės apšvietimą, įrengti Įgulos bažnyčios apatinės dalies fasado apšvietimą, iliuminuoti Vytauto ir Šv. Kazimiero bažnyčių fasadus.

„Laukiame, kol bus sutvarkytas Prisikėlimo bažnyčios žemutinis fasadas, šventorius. Nutiesėme komunikacijas ir laukiame darbų pabaigos. Kai darbai bus baigti, imsimės Prisikėlimo bažnyčios atskirų fragmentų apšvietimo sistemos montavimo darbų“, – sakė A.Vaitiekūnas.

Kauniečius ir miesto svečius per šventes pradžiugino Laisvės alėjoje sumontuotas elektroninis apšvietimas, kuris rytoj jau bus demontuotas.

„Šventinį apšvietimą padėsime į sandėlius iki kitų švenčių. Jis bus naudojamas, gavus miesto vadovų nurodymą“, – kalbėjo A.Vaitiekūnas.

http://www.lrytas.lt

Po skausmingų ieškojimų rasta sėkmės formulė
Iniciatyvūs Kauno verslininkai užmojais ir rezultatais ima lenkti sostinę

GODA PRAPUOLENYTĖ
LS KORESPONDENTĖ


Laimėjo ketvirtadalį medalių

Prognozuojama, jog Kaune sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais padidės 7 procentais.

Pagal sumą, gautą už parduotą pramonės produkciją, Kauno apskritis lenkia Vilniaus apskritį.

Tai rodo, jog praėję metai Kauno pramonę pažymėjo atgajos ir naujų idėjų ženklu. Šalies narystė ES, naujos rinkos, mažėjantis nedarbas, investicijos verslininkams suteikė vilties, kad Kaunas pamažu atgauna Lietuvos pramonės ir prekybos centro pozicijas.

Ūkio plėtros laimėjimai liudija, kad skausmingas pramonės perėjimas iš „laukinio kapitalizmo“ į žaidimą pagal civilizuotos rinkos dėsnius baigiasi.

Vertinami ir užsienyje

Tiesa, lieka ir senų problemų – palyginti maži samdomų darbuotojų atlyginimai, kartkartėmis prasiveržiantis vergvaldiškas darbdavių požiūris į samdinius, kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimas į užsienį.

Nepaisant to, laikinosios sostinės įmonės sparčiai žengia pirmyn. Kauno verslininkų pagaminti produktai vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Iš aštuntą kartą surengto konkurso „Lietuvos metų gaminys 2004“ Kauno bendrovės namo parsivežė net ketvirtadalį aukso medalių. Iš viso buvo išdalyti 52 aukso medaliai, 17 konkurso dalyvių pelnė sidabro medalius, o dar 21 gaminys buvo įvertintas diplomais.

Kauno įmonių gaminiai laimėjo 13 aukso, 3 sidabro medalius ir 6 diplomus. Daugiausia apdovanojimų pelnė kauniečių maisto ir statybos pramonės sektoriai. Statybos pramonės grupėje aukso medaliais buvo apdovanotos bendrovės Kauno ketaus liejykla ir „Kauno energetikos remontas“. Pastarajai įmonei apdovanojimas įteiktas už Aleksoto tilto vidurinės dalies 25 metrų ilgio sijų gamybą.

Žengia į koją su laiku

Maisto pramonės sektoriuje laimėjimus nuskynė bendrovių „Samsonas“ pagaminta „Tarybinė“ šaltai rūkyta dešra, „Nemuno krašto“ „Mamos“ pyragėliai, „Alkavos“ tortas „Triumfas“, neseniai pavadinimą pakeitusios „Itainos“ putojantis vynuogių vynas „Italiana Vice“.

„Šiame konkurse mes dalyvaujame kiekvienais metais. Už aukščiausios rūšies gaminius be mėsos pakaitalų apdovanojimai mums skiriami dažnai.

Norime parodyti save ir pasižiūrėti į kitus, neatsilikti nuo ritmo“, – teigė bendrovės „Samsonas“ generalinis direktorius Alfredas Rimidis.

Pažymėti labdaros gaminiai

Aukso medaliai įteikti ir už gaminius, skirtus įvairioms labdaros akcijoms. Bendrovei „Fazer Gardėsis“ aukso medalį pelniusi „Vaikų svajonių“ bandelė – specialus gaminys, skirtas vaikų rėmimo projektui. Šią bandelę sukūrė patys vaikai.

„Kauno duonos“ gaminamas batonas priklauso tai produktų grupei, kuriuos pirkdami kauniečiai remia Prisikėlimo šventovės rekonstrukciją.

Kūrė novatoriškus gaminius

Sidabro medalis skirtas Lietuvos tekstilės institutui, kuris konkursui pateikė sukurtą šarvuotą liemenę. Ji atspari ne tik kulkoms, bet ir dūriams.

Ne vieną apdovanojimą ankstesniuose Lietuvos metų gaminio konkursuose laimėjusi bendrovė „Audimas“ šiemet sidabro medalį pelnė už novatorišką gaminį – sportinę aprangą su ženšenio apdaila.

Sportinė apranga pagaminta iš ženšenio prisodrintos medžiagos ir skirta moterims, praktikuojančioms jogą, rytietišką mankštą. Speciali medžiaga skleidžia malonų aromatą, kuris atgaivina, padeda kovoti su įtampa bei nuovargiu. Judant organizmas laipsniškai pasisavina ženšenį.

Konkursą kiekvienais metais organizuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Ūkio ministerija.

Šiemet konkursui 132 gaminius pristatė 94 įmonės. Pernai jų buvo šiek tiek daugiau.

Lenkia sostinės apskritį

Lietuvos statistikos departamento 2003 metų duomenimis, Kauno apskrities parduotos pramonės produkcijos vertė lenkia Vilniaus apskritį.

2003 metais be PVM akcizo Kauno apskritis produkcijos pardavė už 4984 milijonus litų, sostinės apskritis – už 4569 milijonus. Iš viso Lietuvoje pramonės produkcijos parduota už 22 168 milijonus litų.

Kauno miesto įmonių pramonės produkcijos parduota už 2966 milijonus litų.

Tų pačių metų duomenimis, pagal miestų ir rajonų savivaldybių dalis šalies pramonėje Kauno apskritis pramonės produkcijos pardavė 20,3 procento, Vilniaus apskritis – 18,6 procento.

Prognozuojami dideli tempai

Lietuvos regioninių tyrimų institutas rengia Kauno 2005 – 2015 metų strateginio plano projektą.

Instituto duomenimis, 1999 – 2003 metais Kauno miesto bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo. 2003 metais jis siekė 6166,4 milijonus litų ir tai sudarė 11 procentų šalies ir daugiau nei pusę Kauno apskrities BVP.

Prognozuojama, kad miesto BVP stabiliai didės maždaug 7 procentais per metus.

Kauno apskrities BVP siekė 19,2 procentų, ją lenkia tik Vilniaus apskritis, kurios BVP 2003 metais sudarė 35,3 procentus.

Didėja ir paklausa, ir pajamos

Kauno verslininkai džiaugiasi didėjančiomis investicijomis ir pirkimo galia.

Daugiau nei dešimtmetį sėkmingai dirbanti konditerijos įmonė „Alkava“ vis dar plečia savo verslą: tradiciškai stipri konditerijos pramonė Kaune laikosi savo pozicijų.

„Parduotuvių daugėja, tai reiškia, kad didėja paklausa, o žmonės daugiau uždirba. Kaune verslas mums sekasi tikrai gerai. Kada nors planuojame veržtis ir į sostinės rinką“, – tvirtino bendrovės direktorė Liuda Končienė.

http://www.lrytas.lt