I. Staškevičius: pirkėjai mums rodo pirmenybę

Didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklo operatorė "VP Market" intensyvią tinklo plėtrą planuoja ir kitąmet. Investicijoms į tinklo plėtrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2005 metais planuojama skirti 300 mln. litų. Tikėtina, kad parduotuvės bus steigiamos ir Rumunijoje bei Bulgarijoje.

Gruodžio 10 dieną "VP Market" Baltijos šalyse priklausė 282 prekybos centrai, iš jų 189 Lietuvoje, 83 Latvijoje bei 10 Estijoje. Tinklo apyvarta Baltijos šalyse per vienuolika šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 16 proc. iki 3,706 mlrd. litų.


2003 metais "VP Market" mažmeninio prekybos tinklo apyvarta, skelbiama su pridėtinės vertės mokesčiu, siekė 3,593 mlrd. litų.

"VP Market" yra labai gera ir sėkmingai besiplečianti įmonė, o jos sėkmės priežastys ir pranašumai prieš konkurentus - geras paties verslo išmanymas bei tai, kad turime labai aukšto lygio komandą", - interviu Eltai teigė "VP Market" valdybos pirmininkas ir vienas iš akcininkų Ignas Staškevičius.

ELTA: Papasakokite apie save, išsilavinimą, Jūsų verslo pradžią.

I. STAŠKEVIČIUS: Man 34 metai, gimiau ir augau Vilniuje. Tėvai inteligentai. Baigiau 12 vidurinę mokyklą Baltupiuose 1986 metais aukso medaliu ir tais pačiais metais įstojau į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą pediatrijos specialybę. Mediciną pabaigiau be pertraukų 1994 metais, daugiau diplomų neturiu.

Vėliau šiek tiek studijavau teisę Vilniaus universitete tris su puse kurso, bet nebaigiau - buvo rimtos studijos, reikėjo rimtai į jas žiūrėti, tačiau tai irgi suteikė žinių. Vėliau buvo įvairūs kursai, mokymai.

Verslo pradžia reikėtų laikyti 1992 metus, kai su dabartiniais "VP grupės" akcininkais įsteigėme pirmąją bendrovę. Tuo metu vyko privatizavimas, o oficiali mūsų prekybos verslo pradžia buvo alkoholinių gėrimų parduotuvėlės Vilniaus Savanorių prospekte įsigijimas. Įsigijus parduotuvėlę, neplanavome kurti prekybos tinklo ar labai plėtoti prekybos, pagrindinis tikslas buvo parduoti patalpas kaip nekilnojamąjį turtą. Tuo metu ir iki 1998 metų didesnę pajamų dalį sudarė prekyba vertybiniais popieriais, privatizavimo čekiais, įmonių pirkimas ir pardavimas. Tačiau taip įvyko, kad tą pirmąją parduotuvę turėjome palaikyti ilgiau ir pamatėme, kad tai visai įdomus verslas, dar pavyko išplėsti tą tinklą.

1994 metais pirmą kartą buvo registruotas "Vilniaus prekybos" vardas ir reorganizacijos būdu sujungtos septynios jau tuomet veikusios Vilniuje parduotuvės į vieną bendrovę, atsirado bendras prekės ženklas ir tinklas.

1995 metais nupirkome trijų cukraus fabrikų akcijas, o 1998-ųjų rugsėjį jas pardavėme "Danisco Sugar". Tai buvo esminis momentas mūsų grupės raidos istorijoje, nes pavyko sėkmingai parduoti akcijas Danijos investuotojams ir tai nebuvo šiaip spekuliacinis sandoris. Tuomet vyko nuožmi kova su konkurentais, kurie veržėsi į šią rinką - didmeninės cukraus prekybos įmonės ir kontrabandinė cukraus prekyba. Turėjome Pavenčių cukraus, Marijampolės, Panevėžio ir Kėdainių cukraus akcijas, o jas pardavus akcininkams buvo iškilęs natūralus klausimas, kokiu keliu eiti.

Iki tol - 1998 metų - mažmeninės prekybos tinklas dar nebuvo išplėtotas, parduotuvės buvo tik Vilniuje, turėjome vieną parduotuvę Kaune. Tačiau akcininkai ryžtingai nusprendė visus gautus pinigus už cukraus fabrikų akcijas ir kitų gamybos įmonių - Vilniaus paukštyno, Birštono mineralinių vandenų, Vilniaus mėsos kombinato, dar vėliau Vilniaus duonos - pardavimą investuoti į mažmeninės prekybos maisto ir kasdieninės paklausos prekėmis tinklo plėtrą.

Kai nebeliko didelio įmonių holdingo, man teko pakeisti specializaciją ir ateiti į "VP Market", besiverčiančia mažmenine prekyba.

ELTA: Jūs turite finansų maklerio licenciją?

I. STAŠKEVIČIUS: Tuo metu, kai vertėmis įmonių akcijų paketų įsigijimais ir pardavimais, man gal ne tiek svarbu buvo turėti šią licenciją, kiek įgyti žinių, kokios yra procedūros biržoje, kaip reguliuojama ši rinka. Tam ir įsigijau finansų maklerio licenciją. Kadangi mes turime finansų maklerio įmonę, tai ir dabar ten dirbu antraeilėse pareigose, nors ta veikla nėra labai aktyvi.

ELTA: Ar matote sąsajų tarp mediko išsilavinimo ir prekybos?

I. STAŠKEVIČIUS: Man ekonomika nepatinka, nesu labai geras finansų specialistas, manęs nedomina sausos ekonominės teorijos ir panašiai. Manau, kad verslas yra platesnė sritis nei vadyba.

Turėjau galimybę užimti aukštas pareigas ir į savo darbą žiūrėti pakankamai plačiai bei kūrybingai - tai šia prasme sąsajų yra su kuo tik nori. Galbūt man kartais trūksta ne tiek ekonominių ar finansinių žinių, kiek supratimo dar kitų gyvenimo sričių. Manau, kad geram vadovui, aišku, ne pro šalį baigti mediciną, bet tai per brangus malonumas. Tačiau žmogaus fiziologinės-psichologinės sandaros supratimui, gebėjimui analitiškai mąstyti, surasti ligos priežastį, ligos vystymąsi ir pagaliau išeitį, kaip išgydyti ligonį. - tam medicina duoda gerus pagrindus. Panašių analogijų galima rasti bet kurioje srityje, kaip ir versle. Kitos sritys - mokslas, menas ir dvasiniai ieškojimai padeda būti geram vadovui - tuo neabejoju.

ELTA: Kokie didžiausi sunkumai plėtojant verslą, ką laikytumėte Jūsų verslo sėkmės raktu?

I. STAŠKEVIČIUS: "VP Market" yra labai gera ir sėkmingai besiplečianti įmonė, o jos sėkmės priežastys ir pranašumai prieš konkurentus - geras paties verslo išmanymas bei tai, kad turime labai aukšto lygio komandą. Tą matome, kai dirbame kitose rinkose, galvodami apie projektus Bulgarijoje, Rumunijoje, kur dirba pasaulinio lygio įmonės.

Čia nėra paslapčių - reikia išmanyti verslą, technologijas. Mažmeninė prekyba tai irgi yra industrija, tai yra didžiuliai mastai, nenutrūkstantys verslo procesai, kuriuos reikia apjungti į vieną grandinę. Tai finansų planavimas, naujų sprendimų ieškojimas ir tobulinimas, projektuojant naujas parduotuves, ieškant rinkodaros sprendimų, kaip išlaikyti pirkėjų dėmesį, lojalumo programos ir daugybė kitų dalykų.

Kitas labai svarbus dalykas, kad išmanydami šio verslo technologijas ir procesus, sugebame juos labai gerai pritaikyti konkrečiose rinkose ir adaptuoti prie pirkėjų poreikių bei lūkesčių.

Didieji prekybos tinklai irgi turi "know-how", bet ne visada sugeba tai pritaikyti konkrečiose rinkose. Universalūs pranašumai egzistuoja - jeigu yra geras sprendimas Amerikoje, jis ko gero bus geras ir Lietuvoje, bet tai nereiškia, kad jis bus lygiai taip pat diegiamas ar kopijuojamas identiškai mūsų šalyje. Tačiau, kai žiūrime į savo konkurentus, mes matome tokių dalykų.

ELTA: "VP Market" numatomi ir vykdomi nauji projektai?

I. STAŠKEVIČIUS: "VP Market" vykdo plėtrą trijose Baltijos šalyse - Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o Bulgarijoje ir Rumunijoje rengia šiuos projektus. Tačiau konkretaus plano, kiek parduotuvių, kokio tipo ir per kokį laiką, ar tikrai pradėsime Bulgarijoje ir Rumunijoje sparčią plėtrą - neturime. Artėjame prie sprendimų, bet jie nėra iki galo subrendę.

Klausimų ir iššūkių šiose dviejose šalyse labai daug - didelis atstumas, gerokai didesnė rinka, kaip ir konkurentai, kita gyventojų perkamoji galia, kitoks miestų planavimas. Nenorime dabar stačia galva šokti į šias rinkas ir, jei pradėsime veiklą, ji turi būti efektyvi ir pelninga, ilgalaikė.

ELTA: Kokia planuojama "VP Market" tinklo plėtra kitąmet Baltijos šalyse?

I. STAŠKEVIČIUS: Lietuvoje esame rinkos lyderiai ir pagal praėjusių metų pardavimų duomenis daugiau nei dvigubai lenkiame artimiausią konkurentą. Apklausos rodo, kad mūsų prekybos tinklai ir prekių ženklai yra mėgstami, o pirkėjai rodo mums pirmenybę. Tokia padėtis mus tenkina, mes norime ją išlaikyti ir sustiprinti.

Lietuvoje mūsų plėtra jau kuris laikas yra labai nuosekli, gruodį įvyko keletas stambių atidarymų - "Ermitažas" Vilniuje, "Maxima" Klaipėdoje ir Utenoje, bet tai gal daugiau sutapimas, nes per šiuos metus ne taip jau daug turėjome Lietuvoje naujų atidarymų.

Kitąmet be didelės skubos pasistengsime baigti pradėtus projektus - "Maxima" projektą Alytuje, taip pat "Akropolio" plėtros projektai Kaune, Klaipėdoje, kur "VP Market" bus nuomininkas, taip pat viena kita "Saulutė" ir "Mini Maxima", kur yra geri pasiūlymai, geros vietos ir nesame pasiekiami pirkėjui. Tai nebūtų dideli skaičiai nei investicijų, nei prekybos plotų prasme.

Plėtrai Baltijos šalyse kitąmet esame numatę apie 300 mln. litų, šiemet tam buvo skirta perpus mažiau - iki 150 mln. litų. Aišku, 2005 metais esminė plėtra vyks Latvijoje ir Estijoje. Latvijoje turime padaryti dar nemažą šuolį, nes tam turime gerus pagrindus, ten yra projektų, kurie yra užsitęsę dėl derinimo su valdžia ir kitų priežasčių. Bus matyti, ar kitais metais bus pradėta Rygoje "Akropolio" statyba, kur taip pat įsikurs mūsų operatorius ir reikės investicijų į parduotuvių įrangą.

Kaip pasiskirstys investicijos, priklausys nuo to, kokią naudą duos vieno ar kito centro atidarymas visai mūsų sistemai - tada ir nuspręsime, kur geriau atidaryti - ar Vilniuje, ar Taline, Narvoje ar Kaune.

Latvijoje kitais metais planuojama atidaryti daugiau kaip 30 naujų parduotuvių, iš jų - 10 "Maxima", tai sudarytų didelį bendrą plotą ir pardavimų prieaugį.

Latvijoje esame rinkos lyderiai, atotrūkis nėra labai didelis tarp prekybininkų, o vertinant "Rimi" ir "Kesko" susijungimą, atotrūkis dar labiau sumažės. Tačiau matau visas prielaidas, kad kitąmet Latvijoje turime įsitvirtinti kaip rinkos lyderiai bei tokiais būti ir pirkėjo sąmonėje.

Latvijoje šiuo metu keičiame "T-Market" parduotuvių pavadinimą į "Saulite", taip pat pradėjome plėsti "Mini Maxima" tinklą. Numatome du labai didelius projektus Jelgavoje, taip pat Rygoje , Daugpilyje ir kituose mažesniuose miesteliuose.

Estijoje numatome atidaryti 24 naujas parduotuves, nors jų skaičius gali keistis, iš jų bent porą "Maxima" prekybos centrų Taline, kur turime nusipirkę tam tinkamų sklypų ir pastatų. Šių metų pabaigoje Estijoje turėsime 13 parduotuvių.

Turime būti pragmatiški ir pažiūrėti. Šiuo metu Estijoje, Taline, labai sėkmingai veikia "T-Market" ("Saulutės" tipo parduotuvės). Parduotuvės atidarymo dieną, spaudžiant šaltukui, už durų išsirikiuoja poros šimtų metrų pirkėjų eilė - seniai buvau matęs, kad paprastas prekybos centras sutrauktų tokį būrį pirkėjų.

Estijoje taip pat turime planų tapti rinkos lyderiais, nebūtinai iškart per trumpą laiką tapti numeris vienas, nes tai labai brangiai kainuotų. Į Estiją atėjome ilgam - tą galime aiškiai pasakyti.

ELTA: Kodėl tokia didelė plėtra, ar dėl to, kad vienam gyventojui tenka per mažai prekybos ploto, ar dėl kitų dalykų?

I. STAŠKEVIČIUS: Nežinau, ar prekybos ploto skaičiavimas vienam gyventojui turi prasmės. Pavyzdžiui, eidami į Estiją, mes visai nežiūrime, kaip gyvena ar kaip išsidėstę mūsų konkurentai. Jei ieškotume tokios vietos, kur nėra konkurentų, mes jos nerastume ir tada turėtume iš anksto turėtume pasakyti, kad Estija yra užpildyta ir mums vietos čia nėra.

Atidarome parduotuves tokiose vietose, kuriose mums atrodo yra "teisingos" ir kadangi turime biudžetą ir galimybę investuoti, tai investuojame. Aišku, gali kažkuriuo metu tas prekybos plotas pasidaryti per didelis ir tekti kažkam išeiti iš rinkos. Tas ir vyksta - prieš porą metų dėl mūsų atėjimo užsidarė didelis prekybos centras Rygoje, dar vėliau "Kesko" priklausantis prekybos centras. Mūsų tai nejaudina - toks gyvenimas. Manau, kad Estijoje irgi tas bus, šiuo metu mūsų konkurentai jau praranda pardavimus toje rinkoje.

ELTA: "VP Market" remia visuomeninius projektus. Kiek svarbu milijardinę apyvartą turinčiai bendrovei dalyvauti paramos projektuose?

I. STAŠKEVIČIUS: Tai yra labai svarbu - esame antra pagal dydį Lietuvos įmonė po "Mažeikių naftos" ir tai užkrauna tam tikrą atsakomybę dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Kita vertus, tie visuomeniniai projektai yra nevienodi. Remiame vaikų namus ir nepasiturinčias šeimas - yra prekių, kurios tinkamos vartoti, tačiau dėl kai kurių priežasčių jas sunku parduoti.

Yra ir visuomeniniai projektai, kurie turi ir reklaminę potekstę - tai ir Moksleivių jaunųjų talentų konkursas, "Dainų dainelė", šiemet pradėjome remti "Sirenų" festivalį, taip pat ir Vilniaus maratonas bei kiti projektai. Rėmimas irgi yra verslo dalis.

ELTA: Jūsų pomėgių sąrašas yra labai ilgas - teatras, maratonas, esate įvairios muzikos gerbėjas. Kaip surandate tam laiko?

I. STAŠKEVIČIUS: Mes visi turime labai daug įvairių poreikių, tarp jų - ir dvasinių-kultūrinių, ir socialinių. Pavyzdžiui, neseniai skridau iš Bukarešto ir knygą skaičiau lėktuve, laukiamojoje salėje, skaitau knygas ir prieš miegą. Manau, kad kiekvienam vadovui ir žmogui drausmė bei savikontrolė būtų ne pro šalį. Būtent drausmės pasiekti man labai padėjo maratonas, nes jam pasiruošti tikrai reikia laiko, valios. Tai man padeda ne tik bėgti maratoną, bet ir apskritai gyvenime - planuoti savo darbus ir kita.

ELTA: Ar galite pasakyti, kad esate turtingas žmogus ir kad likusį laiką galėtumėte skirti tik savo pomėgiams, kelionėms? Ar esate tam per jaunas žmogus?

I. STAŠKEVIČIUS: Negalėčiau to padaryti, nes nesu toks jau turtingas žmogus ir tai reikia labai aiškiai bei atvirai pasakyti. Tai galbūt vienas iš mitų, kurie sklando. Buvo toks anekdotas, kai mane įtraukė į turtingiausių Baltijos šalių žmonių sąrašus ir ten atsiradau aukščiau už vos ne pagrindinius mūsų akcininkus - tai yra nonsensas, ir reikia tiesiai šviesiai pasakyti, kad tai yra netiesa ir ne dėl to, kad man yra gėda.

Esu iš tiesų labai smulkus "VP Grupės" akcininkas ir kol tos akcijos neparduotos, jų vertė irgi yra irgi diskusijų objektas. Aš gaunu tikrai gerą atlyginimą ir visokių kitų pajamų kaip akcininkas, kurios man leidžia jaustis tikrai padoriai ir komfortiškai gyventi. Tačiau nesu sukaupęs jokių turtų, kurie leistų man ir mano šeimai nieko nedirbti ir tiktai džiaugtis gyvenimu.

Nepaisant viso to džiaugsmo, kurį suteikia man darbas ir to, kad jis man labai patinka ir yra tikrai ne mažiau įdomus nei gydytojo darbas, kurį įsivaizdavau, aš vis tiek dirbu dėl pinigų - dėl to, kad turėčiau iš ko gyventi, aprūpinti šeimą ir galėčiau tėvams padėti. Tai yra normalu ir reikia tą sąžiningai prisipažinti. Kita vertus, turbūt geras vadovas ar darbuotojas neturėtų to neigti, nes jei žmogui nebesvarbu jo atlyginimas, jo pajamos ir jis jų nebeplanuoja, tai irgi nenormalu. Nežadu trauktis iš verslo, nes ir galimybės tokios neturiu.

ELTA: Kas Jums gyvenime yra gražu?

I. STAŠKEVIČIUS: Jei kalbėtume iš gyvenimo sferos, tai man gražu, kai gyvenime matau, kaip pasireiškia mano pamatinės vertybės - yra tvirta, graži šeima, vaikučiai, gražūs santykiai, harmonija - man tai yra gražu. Jei versle laikosi žodžio, yra charizmatinis lyderis, kuris traukia paskui save ir sugeba įtikinti - man tai yra gražu. Jei žmogus yra gyvas, įvairialypis, domisi ne tik savimi, bet ir artimaisiais bei aplinka, supančiu pasauliu, jam rūpi bendrosios vertybės - gyvenimo prasmė, pasaulio ateitis, istorija - man tai yra gražu, nes tai yra gyvenimo grožis.

Nukėlus paminklą “Žirgeliai”, rasta kapsulė

Vakar Kaune, Linkuvos gatvėje, perkeliant paminklą “Žirgeliai”, jo pamate rasta į medinį apvalų dėklą įdėta žalvarinė kapsulė.

Atidarius kapsulę, joje rasta 21 skirtingo nominalo moneta, dauguma iš jų kaltos 1925 m., kitos - 1936 m. bei ant pergamento surašytas aktas, kuriame išvardyti kelio statybai - Žemaičių plentui - vadovavę inžinieriai. Puikiai išsilaikiusį pergamentą, kuris buvo įdėtas į kapsulėje buvusį stiklinį dėklą, puošia Lietuvos ir Vilniaus bei Klaipėdos herbai.

“Tai labai vertingas radinys, jį planuojame perkelti laikinai saugoti į Vytauto Didžiojo karo istorijos muziejų, - sakė Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio viršininkė Irena Vaškelienė. - Po to radinys galėtų būti vertingu eksponatu ateityje įkurtam Kauno istorijos muziejui”.

Manoma, kad kapsulė įmūryta 1938-aisiais, Žemaičių plento tiesimo darbų pabaigimo proga.

Šalia paminklo “Žirgeliai” jau dvi savaitės vyksta apžvalgos aikštelės įrengimo darbai. Parengiamiesiems darbams skirta apie 250 tūkst. Lt. “Žirgeliai” bus perkelti penkis metrus tolyn, Milikonių kalno šlaito link. Kiek lėšų kainuos pačios aikštelės įrengimas, Komunalinio ūkio skyriaus atstovai negali pasakyti, nes nežino, kiek pinigų darbams skirs Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Parengiamuosius rekonstrukcijos darbus atlieka UAB “Bermanta”.

Gatvę ir apžvalgos aikštelę skirs 3,5 metro aukščio atraminė sienelė. Pagal išankstinius planus, aikštelė bus aptverta, išgrįsta trinkelėmis, įrengtas apšvietimas. Į ją bus galima patekti laiptais iš trijų pusių.

Kauno centrą apšvies elektriniai fejerverkai

Kauno centrą penktadienio popiete apšvietė elektriniai fejerverkai. Kaip pranešė Kauno miesto savivaldybė, moderni fejerverkinė apšvietimo sistema kas vakarą iki sausio 10 dienos bus įjungiama Laisvės alėjoje prie Muzikinio teatro, Kauno šv.Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios, fontano ir kitose centrinės gatvės vietose.

Iš viso įrengti 32 apšvietimo blokai, kurie prijungti prie miesto apšvietimo tinklų.


Kaip sakė Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas, apšvietimo sistema savivaldybei kainavo apie 290 tūkst. litų.

Pasak jo, šią nesunkiai sumontuojamą sistemą bus galima naudoti ir kitų švenčių metu.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija švenčia įkurtuves


Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija trečiadienį rengia įkurtuves Europos prospekte esančiuose naujose rekonstruotų pastatų patalpose.

Į du pastatus iš įvairių miesto vietų persikels 214 darbuotojų.

Inspekcijai perduotas ir šalia esantis dar vienas pastatas, kurį planuojama rekonstruoti iki kitų metų rudens.

Bendra visų pastatų rekonstrukcijos sąmata - 13,77 mln. litų.

Anksčiau šios įstaigos administracija ir skyriai dirbo išsinuomotose kelių pastatų patalpose Laisvės alėjoje, Pilies gatvėje ir A.Juozapavičiaus prospekte. Pastarosiose patalpose dar liks dirbti dalis tarnautojų.

Monstrą nupirko brangiau, nei tikėtasi


Užkonservuotą viešbutį Karaliaus Mindaugo prospekte nupirko užsieniečių paramą užsitikrinusi neseniai įkurta uždaroji akcinė bendrovė

Metų pradžioje, kai buvo deramasi su potencialiais pirkėjais, nebaigtą statyti viešbutį “Respublika” tikėtasi parduoti už 7-10 mln. Lt. Turto vertinimo specialistai sako, kad šiuo metu, kai paaiškėjo, jog bus statomas “Akropolis” bei sporto rūmai Nemuno saloje, tikroji viešbučio kaina gerokai išaugo.

Naujieji savininkai kalba apie viešbučio rekonstravimą, tačiau ekspertai neatmeta ir pastato perpardavimo galimybės.

Norus lems aplinkybės

Nebaigtą statyti viešbutį įsigijusios UAB “Kauno verslo rūmai” vadovas Gintaras Ruseckas sako, jog nesmagu girdėti, kai viešbutis Karaliaus Mindaugo prospekte vadinamas monstru.

“Pastatas šiuo metu atrodo prastai, tačiau pirkome turėdami realių planų jį atgaivinti”, - sakė G.Ruseckas, beje, vadovaujantis ir nekilnojamojo turto pirkimu bei pardavimu bei kita veikla užsiimančiai Kaune registruotai AB “Oida”.

Naujieji savininkai kol kas labai aptakiai kalba apie savo planus.

“Turime įvairių pasiūlymų - susidomėjimas tikrai didelis. Šio pastato ateitis priklausys ir nuo pasirinktų partnerių, ir nuo to, kaip pavyks išspręsti įsisenėjusias problemas, - sakė G.Ruseckas.

Viešbučio savininkai dar nenori atskleisti savo partnerių, teigiama, jog tai - bendrovės komercinė paslaptis. Tačiau neslepiama, kad jie užsieniečiai. “Kauno dienos” žiniomis tai - firma iš Olandijos.

“Pastato paskirtis priklausys nuo daugelio aplinkybių. Pavyzdžiui, nuo to, kad šalia bus statomas “Akropolis” bei sporto rūmai Nemuno saloje”, - pripažino naujų aplinkybių svarbą G.Ruseckas.

Galima pritaikyti naujiesiems laikams

“Kauno dienos” žiniomis, naujieji savininkai jau rengia pastato rekonstravimo projektą. Dalį pastato ketinama pritaikyti verslo biurams, o likusioje dalyje įrengti viešbutį. Vienas iš galimų variantų - įrengti nuomojamus butus.

Projektuojant viešbutį alternatyvų variantą prieš keliolika metų rengė architektas Eugenijus Miliūnas.

“Viešbučio kambariai suprojektuoti labai nedideli, o iš esmės ką nors pakeisti monolitiniame pastate beveik neįmanoma. Tačiau šiame viešbutyje buvo numatyta teikti labai aukšto lygio paslaugas, numatyta įrengti didelį kelių salių restoraną, konferencijų sales. Manau, kad viską galima pritaikyti šiems laikams. Gal kiek mažoka vietos automobilių aikštelei”, - svarsto E.Miliūnas ir pataria atsargiau vertinti norus steigti verslo centrą.

Architekto nuomone, įrengtas viešbutis atrodys jaukesnis.

“Įvertinant tai, kad Lietuvoje įvyks Europos krepšinio čempionatas, reikia jau dabar galvoti apie toko pobūdžio renginiams būtinus viešbučius. Būtų idealu, jeigu visas atvykusias komandas galėtume apgyvendinti viename viešbutyje. Kol kas tokio viešbučio Kaune nėra ir neplanuojama statyti”, - siūlo idėjas E.Miliūnas.

Pinigėlių visiems neužteks

Bankrutuojančios UAB “Respublika-Falkenhorst” administratorius Gintaras Kviliūnas patvirtino “Kauno dienai”, kad nebaigtas viešbutis Karaliaus Mindaugo prospekte tikrai parduotas.

“Kaip ir tikėjausi, pastatą pavyko parduoti gerokai brangiau, nei jį buvo įvertinę turto vertintojai, tačiau suderėtos kainos minėti neturiu teisės”, - sakė G.Kviliūnas.

Metų pradžioje, kai buvo deramasi su potencialiais pirkėjais, pastatą tikėtasi parduoti už 7-10 mln. Lt. Turto vertinimo specialistai sako, kad šiuo metu, kai paaiškėjo, jog bus statomas “Akropolis”, nebaigto statyti viešbučio kaina gerokai išaugo.

Tačiau administratorius įspėja, jog pinigų visiems kreditoriniams įsiskolinimams padengti neužteks.

Vadinamieji pirmosios eilės kreditoriai (91 darbuotojas) bei antrosios eilės kreditoriai (Mokesčių inspekcija bei “Sodra”) atgaus 100 proc. Trečiosios eilės kreditoriai gali tikėtis atgauti apie 50 proc. įsipareigojimų.

“Įvertinant ilgai užsitęsusią bankroto procedūrą, atgaunama palyginti didelė dalis lėšų”, - sakė G.Kviliūnas.

Smulkieji kreditoriai nieko nežino

Kai kuriuos kreditorius nustebino žinia, kad pastatas Karaliaus Mindaugo prospekte jau parduotas. Pavyzdžiui, AB “Turto fondas” Kauno agentūros vadovas Rimvydas Siutilas sakė, kad kreditorių susirinkime pastato pardavimo būdą lėmė stambiausiųjų kreditorių - Šveicarijos firmos balsai.

“Buvo nuspręsta pastatą parduoti ne varžytinių būdu, o visas teises suteikti administratoriui”, - sakė R.Siutilas.

Apie rengiamą kreditorių susirinkimą “Turto fondas” kol kas irgi neinformuotas.

“Na, nepranešė mums administratorius apie pastato pardavimą, nepranešė, ir viskas. Ką mes galime padaryti? Mes prašėme, kad administratorius teiktų informaciją nors telefonu, bet toks yra gyvenimas ir nieko nepakeisi. Teks dar sykį jam priminti apie pareigas”, - sakė R.Siutilas.

Administratorius G.Kviliūnas per “Kauno dieną” ramina kreditorius: “Planavau susirinkimą surengti šįmet, bet daug lems pagrindinis kreditorių sutikimas. Kol kas nepavyko su jais susisiekti, o jiems nedalyvaujant rengti susirinkimą beprasmiška”, - sakė G.Kviliūnas.

Neišduoda pažymos

Administratoriui nepavyko susitarti su Kauno apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrium dėl parduodamo statinio registravimo. Statybos leidimai jau seniai pasibaigę, techninių pastato statybos dokumentų neišliko, tačiau apskrities valdininkai kategoriškai reikalauja pateikti visus dokumentus.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Antanas Drižnius “Kauno dienai” sakė, kad jokių nuolaidų daryti neketinama.

“Jeigu šis statinys buvo statomas, bet nebaigtas bei teisiškai neįregistruotas, tai jo niekas neturi teisės parduoti. Administratorius kreipėsi į mūsų skyrių, tačiau nepateikė nei statybų leidimo, nei projektų, todėl pažymos dėl nebaigtos statybos neišdavėme”, - sako A.Drižnius.

Skyriaus vadovas tikina, jog neturint tokios pažymos pastato neįmanoma teisiškai įregistruoti.

Tačiau administratorius G.Kviliūnas sako atradęs kelią iš šios aklavietės.

“Ginčas su apskrities valdininkais dar nesibaigė. Iš esmės aš įvykdžiau visus reikalavimus. Mes atsisakysim žemės nuomos sutarties ir stebėsim, kaip bus elgiamasi toliau. Bus rengiamas detalusis sklypo planas ir visus kitus reikalus jau tvarkys naujieji pastato savininkai”, - sakė administratorius.

Savivaldybė prarado įtaką

Kauno miesto Plėtros departamento direktorius Povilas Kuprys tikino, jog savivaldybė negali kaip nors daryti įtaką naujiesiems savininkams dėl pastato paskirties, tačiau dabar turės kam skirti baudą.

“Įsigytas tokio pobūdžio turtas turi būti naudojamas, o jeigu liks toks pat - turime teisę skirti baudą dėl pastato netinkamos priežiūros”, - sakė P.Kuprys.

Kauno miesto mero pirmasis pavaduotojas Adolfas Antanas Balutis dar viliasi parduoti savivaldybei priklausančias 1934 UAB “Respublika-Falkenhorst” akcijas.

“Pastato likimas priklausys nuo pirkėjo, o nuo savivaldybės priklausys tik tiek, kiek tai susiję su bendrojo plano ir detaliojo plano procedūromis”, - sako A.Balutis.

Tačiau Kauno miesto savivaldybės Ekonomikos departamento direktorius Alvydas Gineitas žlugdo mero pavaduotojo viltis: “Parduoti akcijų neliko galimybių, nes jos yra bevertės. Ne visas lėšas atgaus net kreditoriai, mano žiniomis, savivaldybė gavo pranešimą, kad sumokėti už akcijas pinigų neliks”.

Pasak departamento direktoriaus, savivaldybė šiam pastatui prarado bet kokią įtaką jau 1992 m., kai buvo įsteigta UAB “Respublika-Falkenhorst”. Tada savivaldybė dar turėjo 41 proc. akcijų. Likusią dalį gavo Šveicarijos firma “Falkenhorst AG”.

“Mano žiniomis, Šveicarijos firma tada nesumokėjo savo dalies - apie 1,9 mln. Lt. Nežinau, kodėl tuometinė savivaldybės administracija nesikreipė į teismą dėl sutarties panaikinimo, bet rezultatas toks - nesuformuotas įstatinis kapitalas, nebuvo už ką mokėti už atliktus statybos darbus. Todėl ir buvo iškelta bankroto byla”, - aiškino A.Gineitas.

Savivaldybė neturėjo kreditorinių reikalavimų, todėl bankroto procese nedalyvavo.

“Šiuo metu likvidavimo procedūra baigta, parduotas visas turtas. Naujasis savininkas pirkinį per 30 dienų turėtų registruoti Registrų centre - tik tada sužinosime kas iš tikrųjų nupirko šį pastatą ir bandysime padėti atgaivinti šį viešbutį”, - sakė A.Gineitas.

Tačiau departamento vadovas pirmiausia norėtų įsitikinti, ar naujieji savininkai tikrai nori atgaivinti šį pastatą.

“Tokie objektai labai dažnai perkami tikintis pelningiau juos perparduoti”, - atsargiai sako A.Gineitas.

"Žalgirio" stadionas statybininkų turėtų sulaukti kitąmet

Neigiamų tarptautinių vertinimų dėl prastos būklės sulaukusio Vilniaus "Žalgirio" stadiono rekonstrukcija turėtų prasidėti kitais metais.

Trečiadienį Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius Vilniaus merui Artūrui Zuokui ir savivaldybės atstovams pristatė pirmuosius stadiono rekonstrukcijos pasiūlymus, dėl kurių savo išvadas savivaldybės specialistai išsakys iki sausio 7 dienos.

Po susitikimo su savivaldybės atstovais L.Varanavičius žurnalistams pasakojo, jog pristatytame "juodraštiniame koncepcijos variante" numatyta stadione įrengti 18 tūkst. sėdimų vietų, sumontuoti slankiojantį stogą.

Rekontruotame stadione neliks aplink futbolo aikštę esančių bėgimo takų. Pagal balandį patvirtintą detalųjį planą aplink stadioną galima vystyti komercinės ar kitos paskirties statybas - parduotuves, įstaigas, viešbučius. Vilniaus meras A.Zuokas ankščiau yra sakęs, jog šiais leidimais savivaldybė suteikė investuotojams "instrumentą", kaip sukaupti lėšų stadiono rekonstrukcijai.

Pirmųjų projektinių pasiūlymų dėl "Žalgirio" stadiono rekonstrukcijos iš akcininkų

sulaukę savivaldybės atstovai turėjo nemažai pastabų. Savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Linas Naujokaitis žurnalistams teigė, kad pateiktuose brėžiniuose numatytos statybų apimtys "ryškiai didesnės" nei patvirtintame detaliajame plane.

"Pavyzdžiui, pagal detalųjį planą turėtų išlikti treniruočių aikštė, o pateiktuose brėžiniuose ją numatoma užstatyti. Be to, aukštingumas keliais metrais didesnis nei mūsų numatytas", - pastebėjo L.Naujokaitis.

Išnagrinėję savivaldybės pateiktas pastabas, architektų parengtą rekonstrukcijos projektą stadiono akcininkai - sporto draugija "Žalgiris", Šveicarijos įmonė "Cofis" bei LFF - pristatys sausio pabaigoje.

L.Varanavičiaus teigimu, viso komplekso - stadiono bei komercinių patalpų - statyba turėtų prasidėti jau kitais metais. Planuojama, kad statybos darbai truks trejus metus.

LFF prezidento duomenimis, visa komplekso statyba kainuos apie 200 milijonų eurų (690 milijonų litų).

Vilniaus "Žalgirio" stadionas neigiamų vertinimų sulaukė spalį vykusių futbolo rungtynių tarp Lietuvos ir Ispanijos kontekste. Ispanijos rinktinės delegacijos nariai liko šokiruoti aikštės būkle. Suprasdami lietuviško rudens oro sąlygas, svečiai vis tiek negalėjo suvokti, kaip įmanoma treniruotis aikštelėje, kur vietoj žolės auga dilgėlės.

Netrukus po rungtynių FIFA stadionų ir saugos direktorius Walteris Gaggas LFF atsiuntė raštą, kuriame pareiškė, jog šiame stadione tarptautinės rungtynės negali būti vykdomos. Pasak jo, stadiono infrastruktūra neatitinka standartų bei saugos ir higienos reikalavimų.

Be "Žalgirio" stadiono Vilniuje ketinama vystyti ir kitus sporto kompleksus - futbolo aikštynus numatoma įrengti Naujojoje Vilnioje, o ankščiausiai po trejų metų turėtų iškilti ir Šeškinės stadionas. Šiuo metu Kanados ekspertai rengia išvadas, ar prieš daugelį metų parengtas Šeškinės stadiono projektas atitinka šiandienos reikalavimus.

Firm’s Lithuanian goal

By Ian Findlay, industrial reporter

A DUNDEE-based development company announced yesterday that it is about to kick-off its first international project in big style—with a multi-million project centred on a new football stadium for the Lithuanian Football Federation.

The development, which already has an estimated price tag equivalent to some £40 million, is due to go ahead on a 14-acre site in the Lithuanian capital Vilnius.

Apart from the new 15,000-seat stadium, the development will also include a mixture of sports, leisure, commercial and residential properties.

The Dundee company which is to play a key role in the heart of Vilnius is Sangobeg, which is taking a 50% shareholding in the company which currently owns the site. The Ukio Bank will have a 49% shareholding and the LFF will retain 1%.

Confirming the project yesterday, Sangobeg director David Morrison said the company was delighted to be participating in the Vilnius development—and he urged other companies from the Dundee area and elsewhere in Scotland to follow his company’s example and pursue investment interests in Lithuania.

Mr Morrison said that Sangobeg had been paving the way for participation in a major development in Lithuania for two years and the company’s directors already had some small private property interest in the Baltic state.

The deal over the stadium-based project followed visits by Sangobeg directors to the former eastern bloc country for talks with the Ukio Bank, the LFF and other interests and visits to Scotland by Lithuania’s minister for sport and football federation president to see sports-related developments here.

“The Lithuanians were keen to have western business involvement and we have been able to satisfy their requirements,” said Mr Morrison.

The new project in Vilnius will see the demolition of what Mr Morrison described yesterday as “a grim, Soviet-style stadium built in the late 1940s” and its replacement with a stadium incorporating the latest European standards, including a UEFA-approved plastic all-weather pitch.

Nebaigtą "Respublikos" viešbutį įsigijo bendrovė "Kauno verslo rūmai"

BNS
2004 gruodžio mėn. 28 d. 10:24

Bendrovė "Kauno verslo rūmai" įsigijo dešimtmetį Kaune stovintį nebaigtą statyti "Respublikos" viešbučio pastatą Karaliaus Mindaugo gatvėje. Dienraščio "Verslo žinios" teigimu, sandoris, partneriai ir būsima pastato paskirtis kol kas laikoma paslaptyje. Pasak dienraščio, "Kauno verslo rūmai" (KVR) yra neseniai sukurta bendrovė, kurios akcininkai, KRV vadovo Gintaro Rusecko, yra jis ir užsienio partneriai.

G.Ruseckas, kuris taip pat vadovauja Kauno bendrovei "Oida", besiverčiančiai nekilnojamuoju turtu, nenorėjo įvardyti nei sumos, už kurią pirktas nebaigtas viešbučio pastatas, nei tikslaus verslo plano. Jis taip pat atsisakė patvirtinti ar paneigti pasklidusią informaciją, kad užsienio partneris yra iš Olandijos.

"Kol kas sunku tiksliai pasakyti, kas bus daroma pastate. Daug kas priklauso nuo aplinkybių: nuo šalia numatytų "Akropolio" ir Sporto rūmų, daugiaaukščio garažo prie "Akropolio", virš Karaliaus Mindaugo prospekto, statybų", - sakė G.Ruseckas.

Prieš keletą dienų Kauno miesto taryba nutarė skirti 5 mln. litų Sporto rūmams statyti ir kreiptis į Vyriausybę su prašymu pripažinti šią statybą nacionalinės svarbos objektu.

Pašnekovas neigia, kad viešbutis įsigytas tik dėl to, jog būsimo "Akropolio" kaimynystėje nekilnojamojo turto vertė turėtų išaugti. Jo teigimu, su užsienio partneriais šio projekto imtasi turint omenyje galimybę kurti čia būtent viešbutį. Pasak jo, iš monolitinių gelžbetonio konstrukcijų statytą pastatą sunku perdaryti.

Šų metų pradžioje turto vertintojai teigė, kad bankrutavusios bendrovės "Respublika-Falkenhorst" nebaigtas statyti "Respublikos" viešbutis turėtų kainuoti 7-10 mln. litų. Teigiama, kad viešbutis parduotas kur kas brangiau, tačiau sumos vis dėlto neužteks padengti bankrutuojančio pardavėjo skoloms.

G.Ruseckas patvirtino, kad kyla įvairių techninio pobūdžio nesklandumų dėl nesutvarkytų ar dingusių viešbučio statybos dokumentų. Tai sunkina pirkimo ir pardavimo sandorio registravimą.

"Respublika-Falkenhorst", buvo įsteigta 1992 metais, bendrovė taip pat turėjo užsienio partnerį, Šveicarijos įmonę "Falkenhorst AG". Bet jai nesumokėjus savo įnašo, nebuvo galima suformuoti įstatinio kapitalo.

15.000 kvadratinių metrų ploto gelžbetoninio pastato konstrukcinė dalis buvo iš esmės baigta, bet paskui darbai sustojo.

2005-ieji Šiauliuose bus statybų metai

2005 metais ketvirtame pagal dydį šalies mieste Šiauliuose pabirs statybų, kokių miestas seniai neregėjo - vien į krepšinio areną ir vietoje autobusų stoties iškilsiantį prekybos bei paslaugų kompleksą bus investuota apie 100 mln. litų.

Mieste ateinančiais metais planuojama statyti ir keletą viešbučių bei ledo areną, antradienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

Už Europos Sąjungos fondų pinigus ateinančiais metais Šiauliuose bus pradėta statyti 5,5 tūkst. vietų krepšinio ir renginių arena, kurios vertė - apie 50 mln. litų. Tokią pačią sumą planuojama investuoti į vietoje dabartinės autobusų stoties iškilsiantį maždaug 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos ir paslaugų kompleksą, kuriame įsikurs "Rimi" prekybos centras bei 13 aukštų viešbutis.

Taip pat aukcionuose parduodami žemės sklypai, kuriuose numatyta statyti du viešbučius bei ledo areną. Didelį prekybos centrą viename iš miegamųjų rajonų planuoja statyti ir "VP Market".

"Statybininkai Šiauliuose turės darbuotis atsiraitę rankoves, tiek daug tokių didelių statybos užsakymų mieste seniai nėra buvę. Net jei didžiųjų objektų rangovais taptų ne šiauliečiai, darbo užteks ir vietinėms įmonėms - tiek darbininkų niekas neprivežios", - sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Genadijus Mikšys.

Anot jo, iki šiol didžiausios miesto statybos įmonės "Šiaulių titanas" apyvarta siekė apie 30 mln. litų, dabar pabirs darbų, mažiausiai triskart ją viršijančių.

Naujas oro uostas Lietuvoje bus 2015-2020 metais

Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis įsitikinęs, kad netrukus valdžia pradės diskusija dėl naujo oro uosto Lietuvoje ir prognozuoja, kad jis galėtų atsirasti 2015-2020 metais.

"Esu tikras, kad mums teks labai greitai pradėti rimtas diskusijas apie visiškai naujo oro uosto statybą už Vilniaus ribų. Dabartinis Vilniaus uostas negali plėstis, priimti ypač didelių lėktuvų", - sakė Z.Balčytis interviu dienraščiui "Lietuvos žinios".

Pasak jo, paskutinės dienos prieš Kalėdas parodė, kad Vilniaus oro uostas sulaukia itin daug atvykstančiųjų ir yra nepasirengęs didėjančiam keleivių srautui.

"Manau, galime planuoti, kad jau apie 2015-2020 metus turėsime naują oro uostą. Be to, jau netolimoje ateityje j Lietuvą per metus gali atvykti 2 mln. keleivių. Palyginkime: šiemet į Lietuvą oro transportu atvyks 1,1 mln. keleivių", - sakė ministras.

"Ar įmanoma padidinti keleivių skaičių, parodys jau užsakyta speciali studija", - pridūrė jis.

Kaune atidaryta Vasario 16-osios gatvė

Kauno miesto savivaldybė informuoja, jog šiandien oficialiai atidaryta naujai suremontuota Vasario 16-osios gatvė. Baigta remontuoti gatvė tapo moderni: pakeista lietaus kanalizacija, vandentiekio įvadai į gyvenamuosius namus, gatvės danga išklota trinkelėmis, įrengtos automobilių parkavimo vietos.

Gatvėje pasodinti miesto sąlygomis tinkami rutulinės formos klevai. Vasario 16-osios gatvės remonto darbai kainavo apie 1,251 mln. litų. Taip pat miesto centre suremontuotos I.Kanto, A.Mickevičiaus gatvės, sutvarkyti šaligatviai Maironio g.


Vasario 16-osios gatvės atidarymo šventėje dalyvavo Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus atstovai, gatvės projektuotojai, statybininkai. "Tikiuosi, jog ir pastatų, esančių šioje gatvėje, šeimininkai sukrus sutvarkyti pastatų fasadus ir gatvė taps dar labiau gražesnė", - sakė Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius.

Baseino Kaune rekonstrukcija kainavo apie 2,5 mln. litų

Trečiadienį Kaune oficialiai bus atidarytas atnaujintas plaukimo baseinas "Dainava". Pusę metų vykę baseino atstatymo darbai iš viso kainavo apie 2,5 mln. litų, iš jų 2,3 mln. skyrė Kauno miesto savivaldybė, dar 200 tūkst. litų - Vyriausybė, pranešė savivaldybė.

Viešą konkursą atlikti baseino rekonstrukciją laimėjo bendrovė "Mitnija".


Iki rekonstrukcijos baseino "Dainava" būklė buvo tragiška, ir tai kėlė grėsmę ne tik jį lankantiems, bet ir praeiviams.