Vilniaus meras ragina ištirti gaisro Profesinių sąjungų rūmuose priežastis

Vilniaus meras Artūras Zuokas ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir Vyriausybę, kad kuo skubiau ir nuodugniau būtų ištirtos vakar Profesinių sąjungų rūmuose kilusio gaisro priežastys. Merui kelia susirūpinimą, kad per pastarąsias keletą savaičių tai jau antras gaisras šiuose rūmuose, be to, įtariamas tyčinis padegimas.

Mero nuomone, besikartojantys gaisrai dar kartą parodo, kad profesinės sąjungos nesugeba tvarkytis su savo turtu. Įtarimai, jog pastatas padegamas tyčia, patvirtina seniai sklindančius gandus, kad vietoje Profesinių sąjungų rūmų ant Tauro kalno siekiama statyti komercinės paskirties pastatus.

"Vilniaus miesto savivaldybė įsitikinusi, kad Profesinių sąjungų rūmai turi išlikti visuomeninės paskirties, ir nesutiks, kad vietoj šio pastato būtų vykdomos naujos statybos. Savivaldybė nesirengia keisti minėtos teritorijos detaliojo plano ir suteikti tokios galimybės",- sako sostinės vadovas.

Vilniaus investicijų programai planuojama skirti 147 mln. litų
| 2004 12 03 12:43:13 |

Kitais metais Vilniaus investicijų programai planuojama skirti 147 mln. litų.

"Finansavimo šaltiniais bus biudžeto lėšos, Privatizavimo fondo lėšos, kelių programos lėšos bei lėšos iš bankų paskolų", - sakė Vilniaus savivaldybės Ekonomikos departamento vadovas Vygintas Jakas.

Planuojama, kad visos Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su 2004 metais, išaugs 3,4 proc. iki 657 mln. litų. Specialioji dotacija, Vilniui skiriama iš valstybės biudžeto, kitąmet turėtų išaugti 3,2 proc. iki 286 mln. litų.

Tikimasi, kad 2005 metų biudžetą Vilniaus miesto taryba patvirtins šių metų gruodžio 29 dieną.

“Medusa” nugrimzdo į Nemuno dugną

Ilgai merdėjęs laivas-restoranas vakar privertė žmones paskubomis gelbėti turtą, tačiau nuostolius gali tekti padengti draudikams

Vakar Kaune, ties Aleksoto tiltu, pradėjo skęsti laivas-restoranas “Medusa”. Bendrovės “Pramogų planeta” darbuotojai ir pasamdyti žmonės iš skęstančio laivo gelbėjo turtą. Apie 1 mln. litų vertės giliavandenės baržos savininkė įmonė “Galinta ir partneriai” ją buvo apdraudusi 100 proc. draudimu.

Semti pradėjo ryte

Daiktus iš laivo nešę darbininkai sakė, jog apatinėje laivo dalyje vanduo pakilo daugiau kaip metrą. Pasak vieno jų, laivas skęsti pradėjo maždaug pusę devynių ryto. Nemuno vandens lygis tuo metu buvo nukritęs. Darbininkai baiminosi, jog Kauno hidroelektrinei atidarius šliuzus, laivas gali nugrimzti dar apie 2 metrus. Tačiau specialistai teigė, jog vanduo dėl Kauno HE veiklos gali pakilti ne daugiau kaip 50 centimetrų. “Nežinau, pro kurią vietą patenka vanduo, bet laivo rūsiai vandeniu prisipildė žaibiškai, maždaug per valandą”, - sakė pusamžis vyriškis, kažkodėl bijojęs toliau bendrauti su žurnalistu.

Apie 160 tonų sveriančio laivo svorio centras yra gana aukštai. Todėl smarkiai pasvirus jis gali net apvirsti. Pasvirimas gali padidėti, nes po laivu Nemuno dugnas buvo pagilintas iki 2 metrų.

Atsisakė šventinių renginių

Kauno miesto Civilinės saugos tarnybos viršininko Jono Griškevičiaus teigimu, giliavandenė barža buvo apžiūrėta pareigūnų, tačiau jokio pavojaus nei žmonėms, nei šalia esančiam Aleksoto tiltui neįžvelgta.

“Tai ne mūsų, o laivo savininko rūpestis, kaip išgelbėti savo turtą”, - sakė J.Griškevičius. Civilinės saugos pareigūnai nenustatė, pro kur patenka vanduo.

“Kodėl laivas skęsta, kol kas nežinome, bet tai nustatys narai”, - sakė “Pramogų planeta” atstovas Remigijus Knabikas. Įmonė, pasak ir “Šou lyga” viešajai įstaigai vadovaujančio R.Knabiko, dar pavasarį buvo nutraukusi nuomos sutartį su laivo savininke “Galinta ir partneriai”. Krantinėje besibūriuojantys žmonės paskubomis nešė iš restorano ne tik stalus, kėdes, šaldymo įrangą ir kitą techniką. Ant grindinio buvo dedami ir puspilniai alkoholinių gėrimų buteliai. Anot R.Knabiko, “Medusa” pastaruoju metu veikė tik pagal specialius užsakymus.

“Restorano veikla buvo nutraukta, ir nors prieš šventes dar galvojome jį parengti užsakymams, vis dėlto šios minties teks atsisakyti”, - apgailestavo jis.

Keliavo iš rankų į rankas

Giliavandenę baržą “Medusa” už 0,5 mln. Lt buvo įsigiję Kauno medicinos universitete studijavę libaniečiai. Laivą jų užsakymu rekonstravo architektas Algimantas Kančas. Rekonstrukcija kainavo kelis šimtus tūkstančių litų. Vėliau užsieniečiams nebuvo pratęstos vizos ir jie iškeliavo namo, o laivą įsigijo Kauno įmonė “Galinta ir partneriai”.

Architektas A.Kančas sako, jog, laivą pradėjus nešti pasroviui, jo kaminas užkliudytų Aleksoto tiltą. Šiuo metu tiltas yra remontuojamas. Po jo važiuojamąja dalimi maždaug 2 metrai upės link yra pakabinti pastoliai.

Civilinės saugos tarnybos pareigūnai ne kartą įspėjo laivo savininkus pasirūpinti tvirtinimo lynais, kad pavasarį per potvynius restorano nenuneštų Nemuno vanduo. Gali būti, jog barža pradėjo skęsti dėl nepriežiūros, bet neatmetama ir kita versija.

Barža buvo apdrausta

UAB “Galinta ir partneriai” generalinis direktorius Saulius Dalikas, “Kauno dienos” paklaustas, ką ketina daryti su laivu, atsakė, jog “jeigu peliukai skylutę pragraužė, tai kažką darysime”.

“Informavome draudimą, taip pat Kauno HE, kad, esant galimybei, neatidarytų šliuzų”, - sakė S.Dalikas. Jis “Kauno dienai” patvirtino, kad barža yra apdrausta 100 proc. draudimu vienoje didžiausių šiuo metu draudimo bendrovėje “PZU Lietuva”. Pastaroji maždaug prieš pusę metų perėmė gyvybės ir ne gyvybės draudimus iš “NORD LB”.

Draudiminis įvykis “PZU Lietuva” jau užregistruotas. S.Dalikas sakė, kad greitu laiku paaiškės, ar susidariusią problemą dėl laivo spręs draudikai, ar kas nors kitas.

“Gedimo priežastis bus nustatyta”, - konstatavo “Galinta ir partneriai” vadovas. Jis patvirtino, kad laivo vertė kartu su jame buvusia įranga siekia apie 1 mln. Lt.

Bet kokiems laivams kartą per metus turi būti atliekama techninė apžiūra, tačiau šiemet vasarą, pasibaigus apžiūros terminui, savininkai nesikreipė į Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekciją. Pasak inspekcijos Upių laivų skyriaus vedėjo Danieliaus Brikio, jei savininkas neprižiūri laivo ir palieka jį likimo valiai, jam inspektoriai gali surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą ir bausti pinigine bauda.

Apleista bažnyčia virsta kultūros ir meno centru

Lietuvė ir italas, keliantys iš letargo buvusią liuteronų šventovę, viliasi, kad rizikingas sumanymas pasiteisins

Garliavos seniūnas Kęstutis Povilaitis rekonstrukcijos darbus, verdančius apleistoje liuteronų bažnyčioje, vadina šimtmečio statyba. Papilkėjusi ir apleista bažnytėlė byrančiu tinku ir yrančiom konstrukcijom badė akis daug metų.

Dabar ji sparčiai remontuojama. Bažnyčios pastatą su partneriu italu įsigijusi kaunietė menininkė ketina steigti tokį meno ir kultūros centrą, kokio Kaunas dar neturi.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Naujoji liuteronų bažnyčios pastato savininkė Edita Stankevičiūtė-Righetto sakosi apleista bažnytėle susižavėjusi iš pirmo žvilgsnio, vos ją išvydo važiuodama pro šalį.

Menininkė, įsigijusi bažnyčią iš liuteronų bendruomenės, ryžosi pusmetį užtrukusioms biurokratinėms procedūroms. Reikėjo tvarkyti dokumentus, pastato paskirtį pakeisti į komercinę, suderinti projektą.

E.Stankevičiūtė-Righetto prisipažįsta, kad sumanymą įsigyti pastatą, kurio ji, tiesą sakant, net nebuvo gerai apžiūrėjusi, galima pavadinti rizikingu. “Sunku net pasakyti, kiek reikės investicijų į šį objektą, - kalba ji. - Netikėtumai tyko atidengus kiekvieną kampą. Net neįsivaizdavome, kad pastatas taip suniokotas - ir sienos, ir grindys, ir stogas”.

“Jau žinau: lengviau būtų pastatyti naują penkiaaukštį, negu prikelti gyvenimui šią bažnyčią”, - sako E.Stankevičiūtė-Righetto.

Vis dėlto svajonė įkurti užmiestyje pasaulinius standartus atitinkantį meno ir kultūros centrą buvo labai viliojanti. Ir sena bažnytėlė, E.Stankevičiūtės-Righetto įsitikinimu, tam labai tinka.

Liuteronai patenkinti sandoriu

Daug metų buvusioje visų pamirštoje šventykloje dabar vyksta statybos darbai. Remontuoti reikia viską - pradedant fasadu, baigiant suniokotu bažnyčios vidumi.

Pastatas jau senas - jam per 100 metų. Prieškariu bažnyčia priklausė liuteronams. Sovietmečiu ji buvo paversta kailių apdirbimo dirbtuvėmis ir raugykla.

Bažnytėlė buvo taip nuniokota, kad prieš 15 metų ją susigrąžinę liuteronai nesiryžo pradėti atnaujinimo darbų. Pastato atsisakė ir pirkėjai, kurie iš pradžių buvo lyg ir rimtai susidomėję perspektyva įsigyti apleistą bažnyčią.

Užtai E.Stankevičiūtei-Righetto ir jos italui partneriui liuteronų dvasininkai entuziastingai sutiko parduoti statinį, kurio sakralinė veikla jau seniai nutrūkusi.

Sandorio sumą savininkė vadina komercine paslaptimi. “Galiu pasakyti tik tiek: dvasininkai buvo patenkinti. O kai pardavėjai šypsosi, vadinasi, suma nemaža”, - juokiasi menininkė.

Linksmi ir liūdni atradimai

Pradėjus rekonstrukcijos darbus, laukė įstabių ir ne itin linksmų atradimų. Išgriovus sieną atsivėrė nuostabus altorius ir nišos, tačiau statybininkai rado ir didžiulių plotų, negrįžtamai suniokotų bažnyčioje veikusios kailių raugyklos chemikalų.

Iš senos liuteronų šventovės teko išvežti apie 10 tonų šiukšlių ir atliekų, reikėjo išgriauti kailių apdorojimui skirtą krosnį.

Paaiškėjo, kad teks perdaryti beveik visas bažnyčios stogo konstrukcijas, reikėjo iš naujo konstruoti karnizą, keisti gegnes. Netrukus laukia statybininkų žygis į užlietus bažnytėlės rūsius, kuriuose gali atsiverti itin įdomios erdvės.

Išoriškai bažnyčia per daug nesikeis, tačiau viduje jos dizainas bus modernus ir pritaikytas kultūrinėms reikmėms. Bažnyčios, virsiančios kultūros ir meno centru, interjerą kurs dizaineris iš Italijos.

Trauktis nežada

E.Stankevičiūtė-Righetto, nutarusi prikelti naujam gyvenimui apleistą bažnyčią, turi ambicijų paversti šį pastatą tokiu kultūros centru, kuris bus įdomus ne tik lietuviams, bet ir menininkams, atvykusiems iš užsienio.

“Tai nebus nei užeiga, nei klubas, kurių jau yra pilna”, - sako tekstilininkės specialybę turinti menininkė. Pasak E.Stankevičiūtės-Righetto, buvusioje bažnyčioje veiks meno galerija, suvenyrų parduotuvė, kavinė. Čia vyks kokybišką laisvalaikį mėgstančių žmonių susibūrimai bei menininkų darbų, įvairių projektų pristatymai, muzikos vakarai.

Nors Garliavą galima vadinti šiek tiek rizikinga traukos vieta, panašu, kad ryžtinga moteris, nutarusi paversti griūvančią bažnyčią kultūros Meka, trauktis nežada. “Visame pasaulyje ekskliuzyviniai susibūrimo centrai steigiami užmiesčiuose, kartais - labai neįprastose vietose. Garliava, su kuria puikus susisiekimas iš Kauno, mano manymu, puiki vieta”, - kalba E.Stankevičiūtė-Righetto.

Garliavos ir aplinkinių miestelių gyventojai pastatą, keliamą iš užmaršties letargo, jau dabar vadina būsimuoju kultūros židiniu.

Prie Kauno projektuojama “Maxima bazė” ir “Ermitažas”

Nekilnojamojo turto valdymo ir vystymo bendrovė “Vilniaus Akropolis” Kaune, Savanorių prospekto ir automagistralės Vilnius – Klaipėda sankryžoje, projektuoja apie 60 tūkst. kvadratinių metrų pastatą, kuriame įsikurs “Maxima bazė” ir statybinių medžiagų ir namų dekoravimo centras “Ermitažas”, pranešė bendrovė.

Apie 60 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas įsikurs Savanorių prospekto ir automagistralės Vilnius - Klaipėda sankryžoje.

Bendrovė "Vilniaus Akropolis", kurią valdo "VP Market" savininkai, į šį kompleksą numato investuoti 250 mln. litų.

Šiuo metu ruošiamas būsimųjų statybų projektas, derinamos techninės sąlygos bei juridiniai klausimai. Projektuojamas vieno aukšto pastatas su automobilių stovėjimo aikštele tame pačiame lygmenyje.

http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5603335

Kaune daugėja užsienio investicijų
VŽ 2004 m. gruodžio 7 d.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Kaune š. m. liepos 1 d. sudarė 1,7 mlrd. Lt, o vienam miesto gyventojui tiesioginių užsienio investicijų teko 4.637 Lt, rašoma "Respublikoje".

Kaip sakė Vygintas Grinis, Kauno miesto savivaldybės Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjas, šie duomenys rodo tiesioginių užsienio investicijų augimą.
"Jei lygintume pastarųjų metų laikotarpį, šis augimas itin ryškus, nes 2001 m. tiesiogines užsienio investicijos sudarė 1,006 mlrd. Lt, o 2003 m. - 1,32 mlrd. Lt.
Tradiciškai pirmaujančios šalys investuotojos išliko JAV ir Suomija, kurių investicijos atitinkamai 356,6 mln. Lt ir 313,5 mln. Lt.

http://www.vz.lt ir "Respublika"

Per gaisrą Čikagos dangoraižyje nukentėjo 25 žmonės

Jungtinių Amerikos Valstijų Čikagos mieste pirmadienio vakarą kilus gaisrui 45-ų aukštų dangoraižyje nukentėjo mažiausiai 25 žmonės, tarp jų 12 gaisrininkų. Visi jie paguldyti į ligonines. 13 žmonių būklė sunki. Dauguma nukentėjusiųjų apsinuodijo dūmais. Šiuo metu įvykio vietoje dar dirba šimtai Čikagos ugniagesių.

Iš pastato rūksta dūmai. Nėra duomenų, ar viršutiniuose pastato aukštuose dar yra likusių žmonių.

Teigiama, kad gaisro židinys buvo 29-ajame dangoraižio aukšte. Gaisro priežastys kol kas nežinomos.

Šalia autostrados iškils “Maxima bazė” ir “Ermitažas”

Nekilnojamojo turto valdymo ir vystymo bendrovės “Vilniaus Akropolis” atstovai vakar patvirtino, kad šalia Kauno bus statomas dar vienas 60-70 tūkstančių kvadratinių metrų ploto prekybos centras.

Jame turėtų įsikurti “Maxima bazė” ir statybinių medžiagų, buities ir namų apyvokos reikmenų centras “Ermitažas”. Verslininkai kol kas neskelbia, kiek lėšų bus investuota į šį objektą.

“Kol kas dar tik pradedame projektavimo darbus. Minėtas sklypas yra Vilniaus-Klaipėdos autostradoje, netoli Savanorių prospekto sankryžos. Daugiau informacijos apie šį objektą galėsime pateikti kitais metais. Žinoma, didžiausias mūsų dėmesys bus skirtas Kauno “Akropoliui”. Tačiau nenustebčiau, jeigu abu šie objektai būtų statomi lygiagrečiai”, - teigė “Vilniaus Akropolio” rinkodaros vadovas Donatas Vilimas.

Pastaruoju metu Lietuvoje juntama aktyvi konkurencinė kova tarp “Senukų” ir “VP grupės”. Pastarieji pradėjo veržtis į statybinių medžiagų rinką su “Ermitažo” projektu. Tai sukėlė “Senukų” atstovų nepasitenkinimą. Įdomus sutapimas, tačiau šalia autostrados statomas didžiulis prekybos ir pramogų centras “Mega”. Tai “Senukų įmonių asociacijos” prezidento Augustino Rakausko šeimos projektas.

“Žinoma, mūsų objektas konkuruos su “Mega”, - lakoniškai komentavo “Vilniaus Akropolio” rinkodaros vadovas.

Praėjusią savaitę miesto Taryba patvirtino buvusios “Kauno audinių” gamyklos detalųjį planą. Jau kitais metais čia turėtų iškilti prekybos ir pramogų centras “Akropolis”. Verslininkai planuoja investuoti apie 250 milijonų litų.

D.Vilimas neslėpė, kad kol kas dar nėra tikslių skaičiavimų, tačiau Kauno prekybinė rinka dar nėra perpildyta. Ateityje mieste gali iškilti ir daugiau prekybos centrų.

ES barjeras investicijoms į Lietuvą
| 2004 12 09 08:49:11 |

Japonai gali atidėti planus Kaune statyti didžiausią gamyklą per nepriklausomybės laikotarpį, nes Europos Komisija delsia patvirtinti prekybos taršos kvotomis taisykles. Kol Europos Komisija nepatvirtino taisyklių, pagal kurias trečiosioms šalims būtų galima parduoti Lietuvos taršos kvotą, japonai kuriam laikui stabdo investicinius planus į Kauną, ketvirtadienį rašo dienraštis "Kauno diena".

Milijardo litų vertės bioetanolio gamykla kauniečius vilioję japonai pageidavo eksporto subsidijų bei barjerų pigesnei produkcijai importuoti. Be to, mainais už tai Japonija norėtų pirkti iš Lietuvos taršos kvotą, kad galėtų įgyvendinti Kioto protokolo reikalavimus.

Protokolas įsigalios kitų metų vasarį. Iki šiol Europos Komisija, spaudžiama didžiųjų pramoninių ES valstybių, svarsto, kokiomis sąlygomis ES šalys galėtų prekiauti vadinamosiomis taršos kvotomis.

"Tokios šalys, kaip Vokietija ir Didžioji Britanija, siekia, kad prekyba būtų palankesnė sąjungos viduje, o prekybai tarp trečiųjų šalių būtų taikomi įvairūs apribojimai", - sakė Aplinkos apsaugos ministerijos Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas.

Japonijos vyriausybės ir pasaulyje garsios korporacijos "MITSUI Engineering" įgaliotasis atstovas Toshimori Tujita suderinti paskutinių investicinio projekto detalių ir galbūt pasirašyti ketinimų protokolus į Lietuvą ketino atvykti kitą savaitę.

Kauno miesto tarybos narys, "Kauno nova", atsakingos už Kauno investicinių projektų rengimą, valdybos pirmininkas Gediminas Petrauskas sako, kad kelionė atšaukta.

"Nesame pasirengę atsakyti į Japonijos verslininkams rūpimus klausimus. Noriu pabrėžti, kad dėl to tikrai kalti ne mes, o Europos Komisija, kuri nepatvirtina projekto įgyvendinimui būtinų direktyvų", - sakė G.Petrauskas.

Per penkerius metus į gamyklą ketinta investuoti apie 1 mlrd. litų, o metiniai pajėgumai maždaug tris kartus viršytų dabar esančius Lietuvoje. Teigta, kad Lietuvos Vyriausybė pritartų investicijoms į pirmą gamyklos statybos etapą, kurios turėjo prasidėti kitų metų pradžioje ir trukti iki 2006 metų vidurio ir siektų apie 550 mln. litų.

Planuota, kad kiti du gamyklos statybos etapai galėjo trukti po pusantrų metų, o bendra privačių investuotojų ir Kauno savivaldybės investicijų suma galėtų siekti 1 mlrd. litų.

Apskaičiuota, kad, pradėjus veikti naujai gamyklai, gamybos pradžioje iš Lietuvos ūkininkų galėtų būti supirkta apie 400 tūkst. tonų javų.

Naujoji gamykla per metus pagamintų apie 130 tūkst. tonų etanolio - maždaug tris kartus daugiau nei visos šiuo metu galinčios gaminti etanolį šalies gamyklos, dalis kuro būtų realizuojama Lietuvoje, o kita eksportuojama į Europos šalis.

http://www.omni.lt

Kaune, prie IX forto bus statomas viadukas

Kaune, prie IX forto, statomas transporto ir pėsčiųjų viadukas, kuris sujungs Šilainių mikrorajoną su Vytėnais. 88 metrų ilgio ir 21 metro pločio viaduką stato "Kauno tiltų" bendrovė. Neoficialiais skaičiavimais, ši statyba turėtų kainuoti apie 5,54 mln. litų, o darbų pabaiga numatoma po metų, rašo dienraštis "Kauno diena".

Kitą viaduką laikinojoje sostinėje - į Kleboniškį, taip pat ketinama pastatyti per metus. Jis turėtų būti vienas gražiausių Kaune: apie 1,8 mln. litų kainuosiantis viadukas išsiskirs arkiniu stiliumi ir pakabinamų sijų konstrukcija.


Statinio aukštis nuo greitkelio bus apie 16 metrų, ilgis - daugiau nei 76 metrai. Pėstiesiems bus skirtas 3 metrų pločio takas. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Virgaudo Puodžiuko, 1,6 mln. litų viaduko statybą parėmė ES Sanglaudos fondas.

Kauno projektuotojai – sostinėje

Arūnas Karaliūnas
„Lietuvos ryto“ korespondentas

Po karo nuniokotą Kauną padėjusi atstatyti viena seniausių šalies projektavimo įmonių „Miestprojektas“ šįmet užsibrėžė pasiekti 5 mln. litų apyvartos ribą.

Vokietijos bendrovės „Sellin“ ir „Miestprojekto“ konsorciumas neseniai laimėjo Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotėkų sistemų plėtros konkursą.

Šiemet per 9 mėnesius koncernui SBA priklausanti įmonė atliko paslaugų už 3,058 mln. litų. Pernai tuo pačiu metu apyvarta buvo 2,5 mln. litų.

Prieš 60 metų veiklą pradėjęs „Miestprojektas“ rengė miesto gyvenamųjų kvartalų, tiltų, vandentiekio stočių projektus.

Vėliau įmonės architektai suprojektavo daug visoje Lietuvoje žinomų objektų – Klaipėdos muzikinį teatrą, M.K.Čiurlionio ir K.Žilinsko paveikslų galerijas, S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, Kalniečių gyvenamąjį rajoną Kaune.

Pastaraisiais metais „Miestprojekto“ užsakovų sąraše įsitvirtino Krašto apsaugos ministerija, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Itin daug projektų kartu su partneriais iš užsienio šalių parengta vandenvalos srityje.

Kauniečiai parengė Klaipėdos 3-iosios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių projektą, Alytaus ir Skuodo nuotėkų valymo įrenginių modernizavimo projektus.

Prokuratūra įsikūrė bankų kaimynystėje

Į naujas patalpas įsikėlusiems prokurorams dėl savo darbo sąlygų daugiau nebeteks raudonuoti prieš kolegas užsieniečius

Vakar Maironio gatvėje skambėjo muzika ir sveikinimo žodžiai. Eiliniams kauniečiams galėjo atrodyti, jog vadinamojoje verslo gatvėje kuriasi dar vienas bankas, tačiau iš tiesų įkurtuves šventė Kauno miesto apylinkės prokuratūra.

Patalpos kaip banko

Naujasis prokuratūros pastatas kaip diena nuo nakties skiriasi nuo tų patalpų Laisvės alėjoje, kur pareigūnai dirbo iki gruodžio pradžios. Per pastarąją savaitę teisėsaugininkai išsikraustė ir galutinai atsisveikino su ilgai remonto nemačiusiais kabinetais. Anot prokurorų, nuo šiol nebereikės baimintis, kad bet kurią minutę nuo lubų gali nukristi gabalas tinko ar atidarytas langas iškris su visu rėmu.

“Anksčiau dirbome apgailėtinomis sąlygomis, susigrūdę po kelis į kabinetą. O dabar turime ne prastesnes patalpas už pačius bankininkus”, - tikino Kauno miesto apylinkės prokuratūros pareigūnai, kurių kabinetai vakar buvo atviri visiems svečiams.

Prokurorai juokavo, jog anksčiau jie dirbo “batų alėjoje”, o dabar - persikėlė į “bankų gatvę”, kur jų pastatas prilygsta modernioms finansinių įstaigų būstinėms.

Naujosios dvigubai didesnės patalpos jau visiškai parengtos pareigūnų darbui: sustatyti baldai, kabinetus žymi lentelės su pavardėmis, o patalpos stebimos vaizdo kamerų. Artimiausiu metu prokurorai tikisi sulaukti dar ir kompiuterinės technikos, mat nemažai pareigūnų naudojasi savais kompiuteriais.

Beje, dabar patekti į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą nebus taip lengva kaip anksčiau. Visus lankytojus prie durų pasitiks budėtojas bei geležinė užtvara.

Atitinka Europos reikalavimus

Pasveikinti Kauno prokurorus įkurtuvių proga vakar atvyko gausus svečių būrys. Lygiai 15 valandą, kai buvo numatyta oficialios ceremonijos pradžia, į prokuratūros kiemą įriedėjo Seimo Pirmininko Artūro Paulausko automobilis, kurį pasitiko išsirikiavę prokuratūros darbuotojai ir svečiai. Kiek anksčiau į Maironio gatvę jau buvo atvažiavę generalinis prokuroras Antanas Klimavičius bei jo pavaduotojas Gintaras Jasaitis, miesto meras Arvydas Garbaravičius, policijos viršininkas Algirdas Kaminskas, kiti teismų, prokuratūrų atstovai.

Svečius pasitikęs Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Algirdas Čiurlys už naująjį pastatą negailėjo padėkos žodžių šalia stovinčiam Artūrui Paulauskui, Vyriausybei bei generaliniam prokurorui.

“Prokurorų darbo vietos pagaliau atitinka Europos reikalavimus. Dėl patalpų mums jau nebereikės raudonuoti prieš kolegas užsieniečius, atvykstančius į svečius”, - sakė A.Čiurlys, pripažinęs, jog ankstesnėse darbo vietose pareigūnai jautė nemenką diskomfortą.

Vyriausiasis prokuroras nepamiršo padėkoti ir miesto valdžiai, kuri “nepagailėjo sklypo prestižinėje vietoje, stambių bankų apsuptyje”.

Valstybė skyrė milijonus

Žodį taręs Seimo Pirmininkas taip pat prisiminė, kokiose apverktinose patalpose dirbo Kauno prokurorai. Sudėtingomis sąlygomis tebedirba daugumos miestų bei rajonų apylinkių prokurorai, kuriems įkurtuvių dar teks palaukti.

A.Klimavičius džiaugėsi, jog pareigūnai jau atsisveikino su avarinės būklės pastatu, nors naujų patalpų įrengimas užtruko penkerius metus. Per tą laiką ir miesto, ir net aukščiausi šalies vadovai buvo spaudžiami prokuratūrai surasti naują vietą, o apgriuvusį pastatą Maironio gatvėje užleisti verslininkams, kad “būtų geresnis visos verslo gatvės vaizdas”.

Tokie verslo atstovų pareiškimai nebuvo išgirsti. Praėjusių metų birželį prasidėjo intensyvūs rekonstrukcijos darbai, kuriems Vyriausybė skyrė beveik 5 mln. litų. Modernų, marmuru puoštą trijų aukštų pastatą statybininkai prieš savaitę perdavė naudoti pareigūnams.

Vis dėlto Kaune ir iki šiol sklando kalbos, jog prokuratūra galėjo įsikurti kuklesnėse patalpose ir ne tokioje prestižinėje miesto vietoje.