Skelbimas

**Doncikas** · 2004.11.19, 22:20

Nu ką dipolis po truputį plėtojamas

Vilniuje ir Kaune eglutės įsižiebs vienu metu

Vilniuje ir Kaune šiemet beveik vienu metu įsižiebsiančios eglutės simbolizuos abiejų miestų dvipolio idėją.
Kauno Rotušės aikštėje eglutė bus įžiebta lapkričio 27 dienos vakarą, o Vilniaus Katedros aikštėje - tą pačią dieną pusvalandžiu vėliau.

"Mes įgyvendiname dvipolio idėją, todėl nusprendėme, kad įžiebti Kalėdų eglutes abiejuose miestuose beveik vienu metu būtų įdomiau", - BNS sakė Vilniaus savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Kolonaitienė.

Vilniaus Katedros aikštėje 35 metų, 18 metrų aukščio eglutė jau stovi - savaitės pabaigoje ji atvežta iš šalia Molėtų plento plytinčio miško. Pasak V.Kolonaitienės, pagrindine miesto Kalėdų egle tinkančio tapti medelio savivaldybės darbuotojai ieškojo beveik du mėnesius.

"Apvažiavome keletą girininkijų. Kasmet mažėja tinkamo dydžio ir gražių - visose pusėse vienodai skarotų - eglių", - rūpesčiais dalijosi V.Kolonaitienė.

Sostinės Katedros aikštėje stovinti eglutė bus papuošta tais pačiais žaislais kaip ir pernai - vokiškais burbulais bei lietuviškais šiaudiniais angelais ir žvaigždėmis. 200 šiaudinių žaislų, kainavusių daugiau nei 6 tūkst. litų, buvo pagaminti pagal menininkės Filomenos Linčiūtės - Vaitiekūnienės parengtą projektą.
Į sostinės Rotušės aikštę eglutė atvyks pirmadienį iš netoli Pilaitės esančio miškelio. Šią eglutę planuojama papuošti naujais žaislais - įvairiaspalviais burbulais.

Savaitgalį eglė atkeliaus ir į Kauno Rotušės aikštę.

**Vaidas** · 2004.11.22, 20:01

Parašė "Būstas"

Skundikai tiesia rankas į statybininkų kišenes
Verslininkai dėl nepagrįstų pretenzijų patiria nuostolių arba susimoka už ramybę

Aušra Pocienė
„Lietuvos Ryto" korespondentė

Nedirbo daugiau nei metus

Dviejų didelių statybos bendrovių darbuotojai vėl gali imtis jiems įprasto darbo.
Teismai atmetė Žvėryno ir Žirmūnų bendruomenių skundus dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybes veiksmų tvirtinant detaliuosius planus ir išduodant statybos leidimus bendrovėms „Kausta" ir „Sektor Real Estate" (buvusi „Moller Real Estate").
Vilniečių bendruomenėms nepavyko įrodyti, jog statybos vykdomos pažeidžiant įstatymus ir gyventojų interesus.
Daugiau nei metus dėl to buvo sustabdytos Norvegijos bendrovės „Sektor Real Estate" investicijos į gyvenamosios statybos projektą Žvėryno, Latvių gatvėje.
Ten norvegai ketino rekonstruoti seną vandens malūną ir šalia
jo pastatyti naują daugiabutį. Norvegai šiam projektui įgyvendinti skirs 15,5 mln. litų.
Bendrovė „Kausta" pusantrų metų negalėjo pradėti daugiabučių namų kvartalo statybos Raitininkų gatvėje sostinėje šalia Neries upės.

Vakarų šalyse - kita patirtis

Sėkmė teismuose statybininkų įmones paskatino žengti dar vieną žingsnį - verslininkų organizacijos sieks, kad įstatymai numatytų ir bendruomenių ar kitų visuomeninių organizacijų atsakomybę.
Lengva ranka stabdydamos didžiules investicijas, bendruomenės neatsako jokiu turtu.
Tuo tarpu Vakarų šalyse, kur gyventojų bendruomenės yra labai aktyvios, įstatymai numato ir jų materialinę atsakomybę.
Pasak Statybininkų asociacijos prezidento Adakro Šeštakausko, jeigu bendruomenė kreipiasi į teismą, ji turi pateikti užstatą arba turėti atitinkamo dydžio sumą savo sąskaitoje. Jei bendruomenės pretenzijos pasirodytų nepagrįstos, šie pinigai būtų panaudoti nuostoliams atlyginti.
„Mūsų bendruomenės sukurtos asociacijų principu, jos neturi jokio turto ir neprisiima jokios atsakomybės. Tuo tarpu verslininkai dėl jų veiklos patiria milijoninius nuostolius.
Būtina priimti įstatymus, kurie įpareigotų bendruomenes prisiimti atsakomybę. Statybą galima stabdyti tik žinant, kokios bus turtinės pasekmės", - sakė A.Šeštakauskas.

Įtūžį atšaldė teisėjas

Tai. kad materialinė atsakomybė - pats geriausias saugiklis nuo nepagrįstų pretenzijų, patvirtino ir statybos bendrovės „Remada" patirtis prieš kelerius metus statant daugiabutį Žvėryne.
„Tik tuomet, kai teisėjas pareikalavo apskaičiuoti galimus nuostolius dėl statybų sustabdymo ir pateikti tokio dydžio užstatą, kaimyninio daugiabučio bendrija paliko mus ramybėje.
Įstatymai numato tokią galimybe, taniau tai nėra privaloma nuostata.
Jei užstato galimiems nuostoliams padengti būtų reikalaujama visada, esu įsitikinės, kad noras bylinėtis praeitų daugeliui", - sakė bendrovės „Remada" generalinis direktorius Tautvilas Adamonis.
Žvėryno gyventojų bendrijai teisme tuomet atstovavo garsiai pavadinta Žmogaus teisių gynimo organizacija.
„Labai patogu sukurti tokias visuomeninus organizacijas ir po jų skėčiu garsiai mojuoti viešaisiais interesais, už kurių dažniausiai slypi labai privatūs interesai", -įsitikinęs T.Adamonis.

Žala - milijonas litų

Kone kiekvienos statybos sostinėje sukelia konfliktą.
Vienoje barikadų pusėje - statybininkai, architektai, investuotojai, kitoje - pavieniai gyventojai, bendrijos, bendruomenės, valdininkai. Skundais užversti valdininkai, bylomis - teismai.
Bet išvarginti teismų maratono statybininkai paprastai džiaugiasi pagaliau galintys tęsti savo darbą ir į teismus dėl žalos atlyginimo nebėga.
„Vėl reikėtų gaišti laiką, mokėti juristams. To nedarysime, tačiau situaciją reikia keisti iš esmės.
Būtina aiškiai apibrėžti tokių bendruomenių ir gyventojų teisinę atsakomybę.
Dabar jie niekuo nerizikuoja, todėl piktybiškai tuo naudojasi, prisidengdami viešaisiais interesais", - sakė bendrovės .Kaustą" generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Nekrašius.
Tuo tarpu norvegų bendrovė „Sektor Real Estate" dar svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Metus trukę teismai su Žvėryno bendruomene norvegams padarė didžiulius nuostolius, įmonė neteko nemažai klientų.
„Teisininkai dar nagrinėja galimybes kreiptis į teismą.
Mūsų nuostoliai siekia daugiau nei milijoną litų", - teigė bendrovės generalinis direktorius Kjetilas T.Hanssenas.

Teismus kaltina baikštumu

Vienas aktyviausių Žvėryno bendruomenės narių kino operatorius Vytautas Damaševičius įsitikinęs, jog bendruomenės bylas pralaimėjo tik todėl, kad teismas negalėjo leisti kitokio precedento.
„Jūs pagalvokite, kas atsitiktų, jeigu bendruomenės būtų laimėjusios. Viena po kilos tuomet pasipilti) tokios bylos.
Šitokio precedento jie negalėjo leisti. Ne bendruomenės turi atlyginti statybininkų nuostolius, o atvirkščiai - turi būti atlyginta žala, padaryta visuomenei.
Mes dar pareikalausime atlyginti žalą, kuri padaryta Žvėryne dėl statybų vandens malūno teritorijoje sunaikinus upelį, kultūros vertybę, pakrante. Čia dar ne pabaiga. Mes kreipsimės j ekspertus, kad būtų įvertina ta didžiulė žala, padaryta visuomenei", - žadėjo V. Damaševičius.

Mokestis ir už užstotą saulę

Naujos statybos daugiabučio kaimynystėje tampa gera proga seno namo gyventojams pasipelnyti.
.Vargu ar mieste rastume nors vieną statytoją, kuris nebūtų sulaukęs vienokių ar kitokių gyventojų reikalavimų, grasinimų. Vieni ateina ir iškart atvirai pasako, ko iš tavęs nori. Kiti iš pradžių užverčia skundais, o vėliau už ramybę pasiūlo susitarti", - neslėpė „Remados" vadovas T. Adamonis.
Šiuo melu T. Adamonis Užupyje statydamas daugiabutį gyvenamąjį namą nuolatos šia tema bendrauja su kaimynais.
„Man nepatinka statomo namo architektūra. Aš rašysiu, kad tokio negalima statyti. - pagrasino vienas kaimynas ir apipylė valdiškas įstaigas skundais.
Elektroniniu paštu gavau žinute, jog. statydamas čia namą, nepasinaudojau proga susitarti su kaimynais. Todėl man dar siūloma susitarti.
Kili pareiškė, jog dėl namo statybos sumažės jų butų vertė. Mat kol Užupyje gyveno nedaug žmonių, čia butai buvo gerokai vertingesni. Dar kiti pareikalavo, kad tiesiog pakeisčiau jų name langus, nes pastačius namą bus daugiau triukšmo. Žmonės mano, kad mes čia gerai uždirbsime, tad ką mums reiškia tie langai", - papasakoju T.Adamonis,
„Kaustos" mineralinio direktoriaus pavaduotojas A.Nekrašius tikino, kad jei statyba aplinkiniams sukelia nepatogumų, pažeidžia jų interesus, visuomet stengiamasi atlyginti.
Tačiau blogiausia, kad žmonių norai - nepamatuojami.
„Vienas neseniai pareiškė, kad dėl mūsų statybų jo butas nuvertėjo 10-15 proc. ir 100 tūkst. litų būtų mažiausia suma. kuri jį tenkintų. Kilai kaimynei mūsų statomas namas užstoja saule. Turime jai už tai sumokėti. Prašo dešimties tūkstančių litų.
Dabar toks reketavimas tapo madingas. Gyventojus pakonsultuoja įvairūs teisininkai ir - pirmyn. Grasina užtampyti po teimus, sustabdyti darbus". - pasakojo A.Nekrašius.
10 tūkst. litų fasado remontui ir vartai į kiemą - toks paskutinis bendrovės „Kausta" mokestis už ramybę. Statybininkai nusprendė jį sumokėti A. Jakšto ir Kaštonų gatvėje statomo daugiabučio kaimynams. Iš pradžių kaina buvo didesnė, tačiau pavyko susitarti.

**Nedas** · 2004.11.23, 17:22

Good for KAUNAS !

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=5522095

**jinxx** · 2004.11.23, 20:51

[2004.11.16] Bendradarbiaujama su miesto architektais

Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyrius yra įsteigęs Ekspertų tarybą, kuri pateikia savo nuomonę dėl svarbiausių Vilniaus plėtros projektų.

Toks savivaldybės ir Architektų sąjungos bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas, todėl per neseniai vykusį Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko susitikimą su Vilniaus skyriaus valdybos nariais sutarta, jog ateityje visi svarbūs, kontraversiškai vertinami projektai būtų svarstomi Ekspertų taryboje. Be to, susitikime aptarta galimybė apjungti dabar veikiančių projektų vertinimo komisijų veiklą, įsteigti vieningą subalansuotos plėtros ekspertų tarybą, kurioje galėtų dirbti ne tik miesto architektai, bet ir aplinkos apsaugos bei paminklosaugos ekspertai bei su plėtra susijusios asociacijos.

Tokia taryba visapusiškai įvertintų svarstomus projektus ir pateiktų objektyvesnes išvadas. Svarstant projektus planuojamoje įkurti taryboje sutrumpėtų jų rengimo laikas, sumažėtų priešpriešos dėl „naujo ir seno" darnos mieste, plėtros ir saugojimo, vyktų glaudesnis tarpsektorinis bendradarbiavimas.

Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, susitikime pabrėžta, kad Vilnius siekia tapti stipriu tarptautiniu centru, todėl tikėtina, jog statybos dar labiau augs. Miestui svarbi ne tik naujų projektų kiekybė, bet ir kokybė. Susirūpinta pastaruoju metu atsiradusiomis savavališkomis statybomis, tokiomis kaip „Akropolio" prekybos centro plėtra ar kiti panašūs projektai. Toks statybų būdas, kai darbai vykdomi nukrypstant nuo suderinto projekto, diskredituoja miesto plėtrą.

Susitikime sutarta, jog tolesni sprendimai dėl svarbių miesto aplinkos kokybei objektų turi vykti viešai, įvertinus juo Ekspertų taryboje. Tik tokiu atveju minėtas „Akropolio" prekybos centro plėtros atvejis netaps blogu pavyzdžiu kitiems įvairių projektų vykdytojams.

2005 m. sausį įvyks dar vienas LAS Vilniaus skyriaus narių ir savivaldybės pareigūnų susitikimas, kuriame bus konkrečiau nagrinėjami miesto plėtros kokybės klausimai.

**blitz** · 2004.11.25, 19:20

Šalia sostinės bus statomos dvi naujos gyvenvietės

http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5536775

**Edd** · 2004.11.26, 12:12

Startavo ambicingas Gandrališkių maratonas
http://www.omni.lt/?i$9359_16017_118641$z_231724

Ir beje, patys klaipedieciai, o taip pat ir kaunieciai galetu straipsnius deti ten kur jiems vieta - i spaudos kavine. Taip pat kiekvienam didesniam projektui sukurti atskiras temas. Nes dabar viskas dedama i viena tema apie Kauna arba Klaipeda. Ateity bus daug lengviau surasti informacija, jei viskas bus isskaidyta, o ne taip kaip dabar. Be to ir siaip forumas galbut butu aktyvesnis. Aisku viskas turi buti su saiku - kiekvienam mazam projektui temu nereikia kurti. Tai tokia mano nuomone.

**Edd** · 2004.11.26, 12:14

Urbanistikos ir architektūros ekspertų taryba nepritaria Vilniaus Akropolio plėtros projektui
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5546168

**Doncikas** · 2004.11.26, 14:15

Prekybos tinklai Kaune planuoja naujas parduotuves

Prekybos centrai Kaune varžosi, kas atidarys daugiau ir didesnių parduotuvių, artimiausiu metu atkaklios konkurencijos įtampa tik didės. Neseniai Savanorių prospekte pradėjęs veikti "Rimi Hypermarket" visiškai nesumažino pirkėjų grūsčių netoliese esančioje "Hyper Maximoje", o netrukus šalia šio prekybos giganto pradės veikti nauja "Pliuso" sistemos parduotuvė.

Jau suteiktas valdžios leidimas statyti "Akropolį", visu pajėgumu pradėta didžiausiu Baltijos šalyse tituluojamo centro "Mega" statyba, penktadienį rašo "Lietuvos ryto" priedas "Laikinoji sostinė". Į Kauno rinką ėmė veržtis ir "Norfos" parduotuvės.

Iki Kalėdų "Norfos" prekybos centras bus atidarytas Raudondvario plente esančioje buvusio "Inkaro" teritorijoje, kitų metų pradžioje ims veikti dar du - Veiverių plente ir Kuršių gatvėje. Neseniai nauja "Norfos" parduotuvė pirkėjus pakvietė Šilainiuose esančioje Naujakurių gatvėje.

"Iš šalies žiūrint, žmonėms gali pasirodyti, kad prekybos centrams jau tampa ankšta. Tačiau taip nėra. Jei lygiuosimės į Vakarų standartus, plėtros galimybės Kaune dar atrodo didelės", - teigė prekybos tinklo "Iki" Rinkodaros skyriaus vadovas Robertas Šuliauskas.

Tačiau "Iki" - bene vienintelis prekybos tinklas, kuris artimiausiu metu neplanuoja Kaune plėsti savo prekybos tinklo.

Bendrovės "Norfos mažmena" regiono direktorius Sigitas Naruševičius teigė, jog kelių didelių parduotuvių atidarymas mieste dar tikrai nėra jų prekybos sistemos plėtros riba.

Plėtros Kaune tikslingumu neabejoja ir mažesnių prekybos tinklų savininkai.

Iki šių metų pabaigos Kaune buv atidarytos dvi naujas tinklo "Pliusas" parduotuvės.

**blitz** · 2004.11.26, 16:20

Parašė blitz

Šalia sostinės bus statomos dvi naujos gyvenvietės

http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5536775

www.zalesa.lt - renderiai

**Doncikas** · 2004.11.29, 18:00

Vilniuje duris atveria prekybos parkas "Banginis"

Trečiadienį Vilniuje bus atidaromas nekilnojamojo turto plėtros bendrovės "Baltic Shopping Centers" prekybos parkas "Banginis", į kurį investuota 62 mln. litų. Didžiausią jo dalį užims didžiausia statybinių medžiagų ir namų apyvokos reikmenų parduotuvė "Senukai".

Maždaug 28 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate daugiau kaip 22 tūkst. kvadratinių metrų užims "Senukai", likusiame plote išsidėstys dar apie 13 parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų: "Iki", "Lietuvos telekomo sporto klubas", "Kosmada", "Kika" ir kitos.

"Baltic Shopping Centers" atstovas Saulius Merkys Eltai sakė, prekybos parkas "Banginis" bus orientuotas į vidutinį vartotoją. "Šiaurės miestelyje trūksta dar vienos parduotuvės", - teigė S. Merkys.

Prieš parduotuvę "Hyper Rimi" įsikūręs prekybos parkas "Banginis" iš kitų didžiųjų prekybos centrų skirsis tuo, kad kiekviena parduotuvė turės atskirą įėjimą iš lauko pusės.

Bendrovės "Baltic Shopping Centers" kontrolinį 51 proc. akcijų paketą valdo vienam iš "Senukų" savininkų Augustinui Rakauskui ir jo šeimai priklausanti nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė SSPC, likusios akcijos - tokios pat veiklos srities kompanijai iš Hamburgo "Dr. Werner Pfeiffer Objekt Entwiklung".

Be "Banginio", "Baltic Shopping Centers" stato didžiulį prekybos parką "Mega" prie Kauno (Islandijos plente), ruošiasi statyti kelis prekybos centrus kitose vietose.

Didžiausios Lietuvos statybos ir buities reikmenų prekybos įmonės "Senukai" prekybos apyvarta šiemet gali viršyti 1 mlrd. litų.

Per dešimt šių metų mėnesių "Senukų" pardavimai siekė 238,9 mln. eurų (824,9 mln. litų). Vien spalį, palyginti su 2003-iųjų spaliu, "Senukų" pardavimai išaugo 20,5 proc. iki 27,6 mln. eurų (95,3 mln. litų). Lapkritį ir gruodį išlaikę dabartinį pardavimų lygį "Senukai" šiemet gali viršyti 1 mlrd. litų apyvartą. "Senukų" pardavimai pernai išaugo 31 proc. iki 679 mln. litų.

**liutass** · 2004.11.30, 08:20

Judrioje Aleksoto sankryžoje sušvis dešimtys šviesoforų

RASA MASIOKAITĖ
LS KORESPONDENTĖ

Baigia įrengti sankryžą

Tęsiasi nuo M.K.Čiurlionio tilto Aleksoto link vedančio Europos prospekto rekonstrukcija.

Per artimiausias dešimtį dienų bus įgyvendintas dar vienas šios rekonstrukcijos etapas: Veiverių ir Europos prospekto sankryžoje pradės veikti reguliuojama sankryža.

Ties šių gatvių sankirta jau iškilo modernūs „vartai“ su šviesoforais, netrukus bus iškabinti informaciniai ir kelio ženklai. Kitaip nei ankstesni ažūriniai, naujieji „vartai“ sumontuoti iš pilnavidurių konstrukcijų.

Kol generalinio darbų rangovo bendrovės „Kauno keliai“ darbuotojai triūsia prie Europos prospekto įkalnės, ties sankryža darbuojasi subrangovai – bendrovės „Eismo juosta“ specialistai: jungiama šviesoforų įranga, valdymo spintos.

Eismą valdys kompiuteris

„Eismo juostos“ direktoriaus pavaduotojas Jonas Bambalas pasakojo, jog iš viso sankryžoje bus įrengta per 30 šviesoforų – 13 transportui, 14 pėstiesiems ir keletas papildomų posūkio į kairę sekcijų.

Kaip ir kitose naujose pastaruoju metu įrengtose sankryžose – ties M.K.Čiurlionio tiltu, Veiverių ir H. ir O. Minkovskių gatvių, Karaliaus Mindaugo prospekto ir Birštono gatvės sankryžoje, čia sumontuota moderni to paties tiekėjo – vengrų ir vokiečių firmos įranga. Jos kaina viršija 150 tūkstančių litų.

Sudėtingomis programomis, eismo davikliais aprūpinta aparatūra bus įjungta į centrinį kompiuterį, kurio ekrane galima stebėti ir iš dalies valdyti eismo situaciją mieste. Lygiagrečiai su šviesoforų įrangos montažu statomi kelio ženklai. Jų bus pastatyta apie 120.

Atliko sudėtingus darbus

Kauno savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo naujoms statyboms Algirdo Vyšniausko teigimu, dar viena moderni sankryža – dalis didelio masto darbų, susijusių su Europos prospekto rekonstrukcija.

„Pagal sutartį sankryžą turėjome baigti tik kitų metų kovą, tačiau generalinio rangovo ir Savivaldybės iniciatyva darbus baigsime gruodį, dar iki Naujųjų metų“, – pasakojo pavaduotojas.

Jo vertinimu, prospekto atkarpos nuo Botanikos sodo iki susikirtimo su Veiverių gatve tiesimas buvo viena sudėtingiausių užduočių. Šie darbai kainavo 10,6 mln. litų.

Vienas komplikuočiausių etapų – iškeldinti keliolika organizacijų ir gyventojų, išmokėti jiems kompensacijas.

Sudėtingi buvo ir požeminiai darbai.

Buvo keblu iškelti įvairiais laikotarpiais klotus elektros kabelius. O kad nutiesto kelio po kurio laiko nereikėtų vėl perkasti, buvo paklota nauja dujotiekio linija, naujai nutiesti ryšiai, vandentiekio įvadai, lietaus kanalizacijos dalis.

Visi šie darbai finansuojami iš miesto biudžeto.

Ieškos trūkstamų milijonų

Tuo tarpu Europos prospekto įkalnei tvarkyti tikimasi ES struktūrinių fondų paramos.

Investicinis projektas jau parengtas. Laukiant atsakymo, kelias tiesiamas taip pat iš miesto biudžeto lėšų. Šiuos darbus, kurių bendra vertė 12,36 mln. litų, numatoma baigti kitąmet.

A.Vyšniauskas pasakojo, jog šiemet iš Vyriausybės gauta 2,5 mln. litų Marvelės keliui ir 3 mln. litų Aleksoto tilto remontui.

Nors Susisiekimo ministerijos Kelių direkcija iš pradžių žadėjo 4 mln. litų Europos prospekto įkalnei ir šios gatvės atkarpai nuo Veiverių plento buvusio Mėsos kombinato link, vėliau buvo apsigalvota.

Lieka neaiškios ir dar vieno svarbaus su M.K.Čiurlionio tiltu susijusio objekto – transporto mazgo statybos finansavimo perspektyvos. Projektui įgyvendinti reikia 50 mln. litų.

„Jau parengtas ir projektas, ir maketas. Trūksta tik pinigų“, – sakė A.Vyšniauskas.

Šiai problemai spręsti ieškoma statytojo, kuriam veikiausiai bus pasiūlyta objektą statyti koncesijos būdu.

http://www.lrytas.lt

**liutass** · 2004.11.30, 08:26

Šventės sukėlė dar nematytą tautų maišalynę
Užsieniečiai plūsta į Kauną

IVETA SKLIUTAITĖ
LS KORESPONDENTĖ

Keliones baigia išgraibstyti

Naujuosius metus Kaune žada sutikti Prahos meras Janas Kaslas. Prieš šventes kauniečius linksmins Rusijos estrados žvaigždė Ala Pugačiova. Šimtai užsieniečių Naujiesiems metams jau užsisakė apartamentus Kauno viešbučiuose.

Domisi švenčių programomis

Nors kauniečiai Naujųjų metų sutiktuvių proga šampano taurę veržiasi pakelti toli nuo gimtojo miesto, tąnakt linksmintis į Kauną žada atvykti nemažai svečių iš užsienio.

Kauno apskrities turizmo informacijos centro (TIC) vadovas Sigitas Sidaravičius sakė, jog šiemet galimybe Kaune švęsti Kalėdas ir Naujuosius metus domisi gerokai daugiau užsieniečių nei ankstesniais metais.

Nuo spalio vidurio TIC gauna daugybę paklausimų iš Rusijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir kitų valstybių.

Žmonės teiraujasi, kokie šventiniai renginiai mūsų mieste vyks Naujųjų metų išvakarėse, kokias programas siūlo naktiniai klubai ar viešbučiai. Ne vienas užsienietis spėjo užbėgti mūsų tautiečiams už akių ir naujametę naktį užsisakė lietuvišką kaimo sodybą.

Koziris – didėjantis saugumas

TIC vadovas tvirtino, jog šiuo metu dar sunku atsakyti, kiek užsieniečių galėtų Kaune švęsti Kalėdas ar sutikti Naujuosius metus. Kadangi Kaune neturėtų kilti problemų dėl viešbučių rezervavimo, beveik per mėnesį padėtis smarkiai keisis.

S.Sidaravičiaus teigimu, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare į ją nukrypo nemažos dalies užsienio turistų akys. Įvairių šalių gyventojai domisi ne tik sostine, bet ir kitais miestais, ypač Kaunu, kuriame daugelis nėra lankęsi.

„Vienas iš mūsų miesto kozirių – neseniai paskelbti duomenys apie Kaune gerėjančią kriminogeninę padėtį. Kiekvienas atvykėlis nori jaustis saugiai“, – aiškino S.Sidaravičius.

Viešbučiai nebus tušti

Įvairių mieste įsikūrusių viešbučių savininkai tikino dar vasarą sulaukę užsieniečių prašymų didžiųjų žiemos švenčių laikotarpiui rezervuoti kambarius.

Po keletą užsakymų jau pavyko gauti daugelio didžiųjų ir mažesnių viešbučių darbuotojams. Didesnio užsieniečių užsakymų antplūdžio tikimasi kito mėnesio viduryje ir pabaigoje.

Viešbučio „Perkūno namai“ savininkas Vidimantas Žekas sakė, jog užsieniečiai, kurie atvyks į Kauną švęsti Kalėdų arba Naujųjų metų, jau užsisakė keletą kambarių. Gruodžio pabaigoje planuojančių apsistoti šiame viešbutyje yra ir daugiau.

„Jau keletą metų iš eilės prieš Kalėdas „Perkūno namuose“ apsigyvena kelios poros iš Rusijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos.

Jie atvyks ir šiemet. Paprastai užsieniečiai atvažiuoja maždaug savaitei“, – tvirtino V.Žekas.

Atvyks ir Prahos meras

Viešbučio „Sfinksas“ šeimininkė Virginija Jakubauskienė sakė, jog neretai sulaukianti užsieniečių, kurie teiraujasi apie galimybę švenčių metu apsistoti viešbutyje, skambučių. Savininkė tikisi, jog šiuo laikotarpiu svečių netrūks. Naujųjų metų išvakarėse „Sfinkse“ vyks vestuvės, į kurias žada sugužėti nemažas būrys svečių iš Čekijos. Vestuvininkų būryje žada būti ir Prahos meras J.Kaslas.

**Ežiukas** · 2004.11.30, 13:15

Vilniaus valdininkai dūsta stikliniuose kabinetuose

Vilniuje, dešiniajame Neries krante, už stiklo blokų dūsta Vilniaus apskrities administracijos darbuotojai, neseniai persikraustę į naują pastatą Europos aikštėje. Moderniame tviskančiame pastate natūralaus vėdinimo nėra, o vėdinimo ir kondicionavimo sistemos įtartinai ilgai nesureguliuojamos, rašoma "Vakaro žiniose".

Žmonės visą dieną turi dirbti patalpose, kur trūksta gryno oro ir dar pristatyta kompiuterių.

**Doncikas** · 2004.11.30, 17:37

Štai ir "Banginio" nuotrauka:

"Banginis" Vilniuje pritraukė 62 mln. litų investicijų
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5568781

**Edd** · 2004.11.30, 18:09

Ekonominis atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų nemažėja
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5568678

Pasirodo vienam gyventojui BVP Vilniuje tenka 23,4 tukst.

Prognozė: statybos Lietuvoje brangs
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5568610

Vilnius vasarai jau užsakytas
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5565664

Viesbuciu atrodo dar nemazai reikes

.

**liutass** · 2004.12.01, 08:14

Aleksote – naujos investicijos
„Fredos“ bendrovėje veiks modernus cechas

RASA MASIOKAITĖ
LS KORESPONDENTĖ

Seniausioje miesto baldų gamybos įmonėje „Freda“ – įkurtuvės. Mažiau nei per metus rekonstravus įsigytą buvusios Elektros gamyklos pastatą Aleksote, jame sumontuota naujo bendrovės „Freda“ apdailos cecho įranga.

„Fredoje“ bus sumontuota reta įranga, kurios galėtų pavydėti ne viena baldų gamybos įmonė – vienas iš dviejų pasaulyje veikiančių medžio drožlių detalių padavimo robotų.

Naujajame ceche medžio drožlių plokštės bus dengiamos ne klijuoto popieriaus danga, kaip kituose bendrovės padaliniuose, o dažomos ekologiškais emaliniais dažais.

Investicijos į naująjį gamybos barą, kuriame sumontuota bendrovės „Hymen“ įranga, siekia 11 mln. litų. Išplėtojus gamybą, čia planuojama priimti apie 200 naujų darbuotojų.

„Idėją kurti naują cechą padiktavo rinka, noras būti lankstiems, išsaugoti aukštas pozicijas tarp baldų įmonių, maksimaliai išnaudoti įmonės sukauptą žmogiškąjį ir gamybinį potencialą“, – kalbėjo generalinis bendrovės „Freda“ direktorius Sigitas Bučinskas.

Naujajame ceche planuojama pagaminti produkcijos maždaug už 118 mln. litų per metus. Jame bus gaminama modernių minimalistinio dizaino baldų – baltų komodų serija, atitinkanti pagrindinio įmonės verslo partnerio garsaus baldų koncerno „Ikea“ reikalavimus.

Medienos plokštės išpjaustomos kompiuterizuota įranga. Per pamainą ja galima išpjauti iki 2 tūkst. kvadratinių metrų medienos plokštės.

Pirmieji dideli pokyčiai „Fredoje“ įvyko prieš ketverius metus, bendrovę privatizavus. Į BBG įsiliejusi įmonė buvo sparčiai pertvarkyta į eksportą orientuotai didelių srautų gamybai ir visą produkciją pradėjo eksportuoti.

Prieš dvejus metus bendrovė buvo pripažinta geriausia metų eksportuotoja. Šiuos metus „Freda“ tikisi baigti turėdama 72 mln. litų pelno.

http://www.lrytas.lt

**Edd** · 2004.12.02, 16:29

Cia senas straipsnis, bet gal dar kazkam jis nematytas:

SBA paskelbė administracinio pastato statybos generalinio rangovo paiešką

Vilnius, spalio 27 d. (ELTA). Kauno koncernas SBA kartu su antrine bendrove "Pastatų idėjų įgyvendinimas" (PIĮ) trečiadienį kainų apklausos būdu paskelbė statybos generalinio rangovo paiešką administracinio koncerno pastato statybai.

Statybos organizacijų pasiūlymų laukiama iki gruodžio 1 dienos, o komisija nugalėtoją paskelbs gruodžio 21-ąją, pranešė SBA.

Investicijos į administracinio pastato, kurio statyba Upės-Studentų gatvių sankirtoje Vilniuje jau buvo pradėta, neskelbiamos.

Planuojama pastatyti daugiau nei 8 tūkst. kvadratinių metrų modernų biurų pastatą su konferencijų salėmis, restoranais bei kitomis verslą aptarnaujančiomis struktūromis. Naująjį koncerno pastatą sups parkas, o individualiai apšviečiamose poilsio vietose bus įrengtas interneto ryšys.

"Naujajame pastate įsikurs šiuolaikiškos, norinčios ir siekiančios pirmauti kompanijos, turinčios savo verslo filosofiją ir viziją", - sakė PIĮ direktorius Gintautas Rudis. Didžiąją dalį pastato, kurį projektavo Danijos kompanija "PLH arkitekter", užims pats SBA ir koncerno valdomos įmonės.

Šis koncerno projektas buvo ilgam užstrigęs įvairių žinybų stalčiuose. Prieš porą savaičių Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino sklypo detalųjį planą, todėl darbai pajudėjo.

"Praradome daug laiko ir patyrėme nemažų nuostolių, tačiau visada siekėme, kad pastato projektavimas ir techninės dokumentacijos ruošimas bei statyba būtų teisiška ir vieša, - sakė G. Rudis. - Įgyvendinus projektą, bus sutvarkyta šios vietos infrastruktūra, įkurtos naujos darbo vietos, o pats pastatas papuoš miestą".

Taigi, teks laukti naujienu nuo gruodzio 21 d.

**Doncikas** · 2004.12.02, 18:47

Lietuvos fotografai žvelgia į miestą
http://whatson.delfi.lt/news/culture/article.php?id=5579352

**Edd** · 2004.12.02, 23:57

Vilniuje dega Profsąjungų kultūros rūmai
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/article.php?id=5585661

Jau ne primas kartas, kazkaip itartinai pernelyg daznai ten jie dega. Si karta atrodo rimtesnis gaisras.

**Edd** · 2004.12.03, 00:22

Keista, bet delfis kazkaip isigudrino ideti nuotrauka i tema:

Skelbimas

Spaudos kavinė (archyvas)

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment