Kaune prekybininkai rengiasi mūšiui
VŽ 2004 m. rugsėjo 26 d.

Kaune atidaromi, statomi ir planuojami nauji dideli prekybos centrai. Vienų specialistų teigimu, netrukus jų gali pasidaryti perteklius, kiti teigia, kad erdvės plėstis dar daug. Vis dėlto kai kurių prekybos centrų apyvarta smuktelėjo.

Spalio 1-ąją Kaune atidaromas UAB "Hanner" prekybos centras "Savas", kurio bendras plotas - 13.600 m2. Pagrindinis prekybos centro operatorius bus "Rimi Lietuva", ji atidarys čia 5.000 m2 "Hyper Rimi" prekybos centrą. Prekybos centre taip pat veiks apie 50 kitų parduotuvių, kavinė, picerija, ledainė, vaikų žaidimų kambarys ir kt. Investicija į naująjį objektą siekia 35 mln. Lt.

"Prieš investuodami tyrėme rinką, – sakė Jurgita Bažanovienė, UAB "Hanner" projektų vadovė. – Manome, kad pagrindinis konkurentas bus ne Savanorių prospekte veikianti "Hyper Maxima", o senesnė, Pramonės prospekte esanti "Maxima". "Hyper Maximą", kurioje dominuoja "VP Market" prekybos centras, mes smarkiai lenksime kitų parduotuvių skaičiumi. O už Pramonės prospekto "Maximą" jaučiamės būsią geresni tuo, kad mūsų prekybos centras naujesnis ir modernesnis, parduotuvės išdėstytos viename aukšte."
"Savas" orientuojasi į Kauno ir aplinkinio region
o pirkėjus.
Ponios Bažanovienės nuomone, "Hanner" vargu ar imtųsi statyti dar vieną tokį objektą Kaune, nes rinka jau pildosi. Tai, jos nuomone, gali dar labiau pasijausti, kai Kaune bus atidarytas "Akropolis".

"Molas" pritrūko pirkėjų
Pernai atidaryto 26.000 m2 prekybos centro "Molas" savininkai investuoja apie 1 mln. Lt į rekonstrukciją. Viena iš to priežasčių – kad pirkėjų srautas, iš pradžių siekęs 90.000 žmonių per savaitę, sumažėjo iki 60.000. Darius Urbonas, prekybos centro "Molas" direktorius, sieja pirkėjų sumažėjimą ne tik su "Hyper Maximos" atidarymu, bet ir su sezoniškumu - pirmasis pusmetis prekybininkams visada blogesnis.
"Norime sukurti naują prekybos centro įvaizdį, dizainą, pramogų zoną, – sakė p. Urbonas. – Rengiamės įrengti vaikų kambarį, ieškome boulingo operatoriaus, bandysime plėsti paslaugų ir prekių asortimentą."
Pasak p. Urbono, "Molas" stokojo koncepcijos, kaip pritraukti pirkėjų. Prekybos centro vietą, kurią daug kas vertina skeptiškai, p. Urbonas laiko vykusia, pasak jo, 73% Kauno gyventojų prekybos centrą gali pasiekti per 15 minučių.
Vis dėlto "Molas" ateityje rengiasi labiau orientuotis į Kauno Dainavos rajono gyventojus.
Šis prekybos centras priklauso UAB "Vegida", kuri valdo dar 6 prekybos centrus Vilniuje.
"Vieta nėra viską lemiantis veiksnys. Jei prekybos centras išskirtinis, pirkėjai vis tiek randa kaip atvažiuoti, – vertino konkurentų veiklą p. Bažanovienė. – Manau, kad "Molas" iš pradžių nesėkmingai rinkosi nuomininkus - atrodo, labiausiai atsižvelgta į siūlomą kainą."

Plečiasi "Norfos mažmena"
UAB "Norfos mažmena" lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje tikisi atidaryti daugiau kaip 2.000 m2 prekybos centrą Šilainiuose, netoli Vilniaus–Klaipėdos greitkelio ir "Via Balticos" susikirtimo. Tai bus šeštoji ir didžiausia tinklo parduotuvė Kaune.
Sigito Naruševičiaus, UAB "Norfos mažmena" regiono direktoriaus, nebaugina tai, kad nuo naujosios parduotuvės – vos pora šimtų metrų iki "Maximos", šalia – Šilainių turgus, o kitapus greitkelio pradedamas statyti didžiulis prekybos centras "Mega".
"Esame lankstūs, stengiamės, kad mūsų prekybos centruose prekių kainos būtų mažesnės nei konkurentų, – sakė pašnekovas. – Daugelyje Lietuvos vietų mūsų parduotuvės sėkmingai veikia didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių kaimynystėje."
Naujoji "Norfos" parduotuvė bus vadinamojo XXL formato, dalis jos ploto bus išnuomota kitoms parduotuvėms. Norima orientuotis ne tik į Šilainių rajono, bet ir į pravažiuojančius gretimais keliais pirkėjus.
"Norfos mažmena", prieš mėnesį atidariusi kitą parduotuvę Šilainiuose, iki metų pabaigos tikisi atverti dar vieną Aleksote, kiek vėliau – Vilijampolėje, Raudondvario plente.

Biurokratijos pinklėse
"Šiuo metu iš būsimo "Mega" prekybos centro statybos vietos iškeliame inžinerinius tinklus, pradėtas statyti viadukas ir privažiavimo keliai, – sakė Saulius Merkys, AB "Baltic Shopping Centers" atstovas. - Pats pastatas nepradėtas statyti, dar negauti reikalingi leidimai."
Jis teigė, kad anksčiau skelbti planai 2005 m. pabaigoje baigti 65.000 m2 prekybos centrą nepakeisti.
Kauno centre turintis stovėti "Akropolis" kol kas dar nepradėtas projektuoti – "VP Market" dar turės gauti ne vieną Kauno miesto tarybos, kitų institucijų leidimą.
"Jeigu verslininkai ketina investuoti milijonus, jie turėtų būti bepročiai, jei tai darytų nesuskaičiavę, ar atsipirks, - samprotavo Gediminas Žižys, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius. - Visi atlieka rinkos tyrimus, nustato, ar regione pakanka gyventojų, ar žmonės turi pakankamai pinigų. Ir jeigu paskui investuoja, vadinasi, galimybių yra. Manau, ypač daug galimybių yra mažesnėms parduotuvėms ir pramoninių prekių, ypač aprangos, prekiautojams. Juk sprendžiant iš skurdžių duomenų apie tai, kad Vokietijos prekybos tinklas "Lidl" ieško darbuotojų, žemės sklypų, pastatų, realu tikėtis, kad jie imsis atidarinėti čia savo parduotuves. Jei taip bus, atidarinės ne po vieną, o dešimtimis."
Pono Žižio duomenimis, Lietuva, net įvertinus perkamosios galios skirtumą, maždaug dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio pagal prekybos plotus.

Vilniaus valdžia braukia dulkes nuo stadiono projekto
| 2004 09 28 08:41:28 |

Nepabaigtas statyti ir apleistas Šeškinės futbolo stadionas gali sulaukti geresnių laikų. Vilniaus savivaldybė praėjusią savaitę sulaukė Izraelio kompanijos "Klial Trading" pasiūlymo užbaigti ilgiau nei dešimtmetį užkonservuotą sporto komplekso Šeškinėje statybą.

Apie užsienio verslininkų susidomėjimą sostinės valdžiai pranešė statybos bendrovių "Veikmė" ir "Skala" atstovai. Izraelio kompanijos atstovai susitikime nedalyvavo, antradienį rašo dienraščio "Lietuvos rytas" priedas "Sostinė".

"Investuotojai finansuotų 70 proc., o jei gautų tvirtas valdžios garantijas, - gal ir visus darbus.

Mūsų atlikti apskaičiavimai rodo, kad komplekso statybos kainuotų 480-550 mln. litų " (), - sakė "Skala" generalinis direktorius Jonas Beganskas.

Izraelio verslininkai norėtų ne tik vadovauti darbams, bet ir administruoti pastatytą kompleksą.

Su Izraelio kompanijos tarpininkais susitikęs vicemeras Algimantas Vakarinas ir savivaldybės departamentų vadovai atsargiai reiškė nuomones dėl perspektyvų užbaigti prieš dešimtmetį įstrigusias stadiono statybas.

"Reikia gauti visą informaciją apie šią kompaniją - jos finansines galimybes įrodančius dokumentus, kokiomis dalimis ir per kokį laikotarpį ji planuoja skirti lėšų statybai", - sakė Ekonomikos departamento direktorius Vygintas Jakas.

Nors ir sutiktas atsargiai, Izraelio kompanijos pasiūlymas sujudino savivaldybę. Miesto plėtros departamentui dar penktadienį duotas nurodymas pradėti ruošti sporto komplekso sklypo detalųjį planą.

Anot V.Jako, jau galima rengti konkurso sąlygas konsultantams, kurie patars stadiono įrengimo klausimais.

Šią savaitę savivaldybės, statybos bendrovių atstovai susitiks su Kūno kultūros ir sporto departamento vadovais. Šiame susitikime turėtų dalyvauti ir verslininkai iš Izraelio.

Šeškinės stadiono statybos prasidėjo 1985 metais, futbolo pakilimo Lietuvoje metu. Pagal projektą, jo tribūnose turėjo tilpti 30 tūkstančių žiūrovų.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, komplekso statybos kurį laiką dar judėjo į priekį. Tačiau 1993 metais Vyriausybė nutraukė finansavimą.

Tuomet stadioną statė 8-osios Vilniaus statybos valdyba, vėliau tapusi bendrove "Veikmė".

Šnipiškėms lipdoma naujo miesto centro etiketė

30 tūkstančių gyventojų, 700 tūkstančių kvadratinių metrų naujo gyvenamojo ploto, dar tiek pat biurų, prekybos centrų bei administracinių pastatų, muziejai, galerijos, vaikų darželiai, mokyklos, nauja bažnyčia ir parkai – šitokią sostinės Šnipiškių rajono ateities viziją regi miesto planuotojai.

Šnipiškėms lipdoma naujo miesto centro etiketė

Atgyjančiame rajone išsiteks ir modernūs dangoraižiai, ir šimtametės trobos

Aušra Pocienė

Laukia didžiulės permainos

30 tūkstančių gyventojų, 700 tūkstančių kvadratinių metrų naujo gyvenamojo ploto, dar tiek pat biurų, prekybos centrų bei administracinių pastatų, muziejai, galerijos, vaikų darželiai, mokyklos, nauja bažnyčia ir parkai – šitokią sostinės Šnipiškių rajono ateities viziją regi miesto planuotojai.

Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ parengė Šnipiškių plėtros koncepciją, kuri spalio mėnesio viduryje bus pateikta tvirtinti miesto tarybai.

120 hektarų teritorijos, ribojamos Geležinio Vilko, Ozo, Žalgirio, Kalvarijų gatvių bei Neries upės, laukia didžiulės permainos.

„Mes planuojame čia sukurti visavertį, dieną ir naktį gyvą miesto centrą.

Čia žmonės ne tik gyvens, bet ir dirbs.

Parkuose, viešosiose erdvėse, kurių ketinama įrengti kuo daugiau, jie ilsėsis, muziejuose, meno galerijose bei koncertų salėse leis laisvalaikį.

Iš Senamiesčio į dešinįjį Neries krantą turėtų persikelti dalis bankų, biurų, ministerijų, vyriausybinių, žinybinių įstaigų“, – pasakojo Šnipiškių plėtros projektą rengusios įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Danas Ruseckas.

Malšina verslininkų apetitą

Šnipiškių rajono plėtros koncepcija parengta remiantis „Vilniaus plano“ architektų Artūro Smaliuko, Mariaus Morkūno ir Vitalijaus Jankūno projektu.

Jų darbas buvo pripažintas geriausiu idėjiniame Šnipiškių plėtros konkurse, rengiantis dalyvauti Kanuose (Prancūzija) vykusiai nekilnojamojo turto parodai MIPIM.

Tačiau projektas buvo iš esmės pakoreguotas.

Gerokai yra išretintas iš pradžių čia siūlytas dangoraižių miškas. Apsispręsta, jog naujajame miesto centre nebus statomi aukštesni pastatai nei 33 aukštų „Europos“ verslo centro bokštas.

„Šioje sostinės dalyje aukšti statiniai harmoningai žemės nuo „Europos“ biurų pastato. Dar vienas kitas šalia galėtų jam ir prilygti.

Visus būsimuosius dangoraižius sumažinome šešiais aukštais ir, žinoma, jau sulaukėme verslininkų ir juos projektuojančių architektų nepasitenkinimo“, – sakė D.Ruseckas.

Anot projekto vadovo A.Smaliuko, išanalizavus panoramas, atsiveriančias nuo labai svarbaus miesto apžvalgos taško Subačiaus gatvėje, paaiškėjo, jog giliau į Šnipiškes projektuojami aukšti pastatai sudarytų foną Gedimino piliai, kitiems paveldo objektams ir užgožtų juos.

Saugant istorinį miesto siluetą dangoraižių grupė sukoncentruota aplink tris jau stovinčius dangoraižius.

„Paveldas, gamta ir naujoji architektūra turi tarpusavyje derėti ir vienas kito neužgožti.

Vienoje pusėje saugome Gedimino pilį ir Kryžių kalną, kitoje – Šeškinės ozą ir žaliuosius šlaitus, o viduryje kuriame naująsias Šnipiškes“, – pagrindinius rajono planavimo principus vardijo D.Ruseckas.

Derės su Senamiesčiu

Investuotojų Šnipiškėse laukia ir daugiau apribojimų.

Kad naujieji dangoraižiai neužgožtų Senamiesčio, numatoma siūlyti tik tam tikrus ne itin ryškius fasadų spalvinius derinius.

„Skirtingų architektų kuriami pastatai bus saviti, bet turės tam tikrų sąsajų.

Taip pat pageidausime, kad šaligatvių plytelės, kitos aplinkos detalės būtų tam tikros kokybės bei medžiagų.

Medžiai turės būti sodinami ne jaunesni nei 7-12 metų, tam tikrų rūšių.

Bus nustatomos vietos, skirtos reklamai, o ant gyvenamųjų namų iš viso ketiname neleisti kabinti reklamos“, – aiškino D.Ruseckas.

Tarsi kontrastas modernioms Šnipiškėms šalia žvilgančių dangoraižių išliks ir paveldo inkliuzas – aplink Giedraičių gatvę stovintys vienaaukščiai ir dviaukščiai šimtamečiai mediniai namai.

Nors paveldo specialistai, tyrinėję pastatus, vertingais pripažino vos šešis namus, saugoma vertybe laikomi ne atskiri pastatai, o šioje vietoje išlikusi istorinė urbanistinė struktūra.

Planuojama, kad restauruotuose namuose gyvens žmonės, veiks kavinės, restoranai bei amatininkų dirbtuvės.

Aplinka taip pat bus sutvarkyta: dings tvoros, ūkiniai ir pagalbiniai pastatai, bus įrengti skverai, viešosios erdvės bei dirbtiniai vandens telkiniai. Tokia gyva praeities oazė turėtų tapti turistų traukos tašku.

Šnipiškėse išliks ir istoriškai susiformavęs gatvių tinklas, tiktai gatvės bus rekonstruojamos bei platinamos, įrengiami ir dviračių takai. Siekiama suformuoti kuo daugiau viešų erdvių, prioritetas bus teikiamas pėstiesiems ir visuomeniniam transportui.

Pagrindine rajono arterija taps naujoji Kernavės gatvė, visą teritoriją tarsi dalijanti į dvi dalis.

Dešinėje dominuos komercinės ir visuomeninės paskirties pastatai, bus statomi ir gyvenamieji namai, o kairėje aplink Neries senvagę bus formuojama rekreacinė-gyvenamoji zona. Daugiabučių aukštingumas Šnipiškėse bus ribojamas iki 5-7 aukštų.

Investuotojai nesnaudžia

Šnipiškėse jau kuriami ir konkretūs plėtros projektai.

Šalia savo sporto pramogų bei verslo centro „Forum Palace“ šeimininkai norėtų prie Konstitucijos prospekto pastatyti du 12 aukštų dangoraižius.

Vietoj lūšnų, kurios stovi šalia „Forum Palace“, visuomeninės-komercinės paskirties pastatą ketina statyti bendrovė „Merko statyba“.

Viešbutis „Reval Hotel Lietuva“ vietoj automobilių stovėjimo aikštelės Konstitucijos prospekte jau planuoja dar vieno didelio konferencijų centro statybą.

Kitoje gatvės pusėje šalia šiuo metu baigiamo statyti daugiabučio namo bendrovė „Vyrokas“ pastatys naują Vilniaus kooperacijos kolegijos pastatą, o senojo vietoje iškils gyvenamosios-komercinės paskirties dangoraižis.

Naująsias Šnipiškes su kairiuoju Neries krantu sujungs naujasis Kernavės tiltas, taip pat numatytas pėsčiųjų takas virš Geležinio Vilko gatvės.

Jis atgimstantį rajoną turėtų sujungti su Ozo gatvėje besiformuojančiu traukos centru – „Akropolio“ stadionu, į kurį planuojama investuoti, Ozo pramogų parku bei „Siemens“ sporto arena.

Vilniaus želdiniai - miesto įvaizdis


Artimiausiu metu Vilniaus savivaldybėje bus įkurtas padalinys, kurio užduotis - rūpintis miesto žaliųjų plotų projektavimu bei priežiūra. Šiam padaliniui talkins iš visuomenės atstovų bei miesto tvarkymo specialistų suburtas specialus senatas, kuriame bus rengiami strateginiai miesto apželdinimo projektai.

„Deramai puoselėjami miesto želdynai yra svarbūs formuojant Europos sostinės įvaizdį ir kraštovaizdžio savitumą. Džiaugiuosi, kad programa „Žalias Vilnius" prigijo ir tęsiama toliau, siekiant geresnės kokybės ir vykdomų darbų priežiūros", - sako sostinės meras Artūras. Zuokas. Darbai, atliekami pagal programą „Žalias Vilnius - 2004", numato suteikti naują aplinkos kokybę smarkiai urbanizuotoms Vilniaus teritorijoms.

„Kuriant žaliąją aplinką bei operatyviai sprendžiant želdynų įrengimo ir priežiūros klausimus mieste svarbu pritraukti ir privačias investicijas",- sakė Miesto plėtros departamento direktorius L.Naujokaitis. Šiemet naudojant privačias lėšas buvo apželdintos P. Lukšio, J. Kubiliaus, Lakūnų bei Gynėjų gatvės, automobilių aikštelės Šiaurės miestelyje, įrengti nauji gėlynai, pirmąkart gėlės panaudotos reklamai. Įgyvendinant programą „Žalias Vilnius - 2004", apželdintos Ukmergės gatvės prieigos, įrengti nauji želdynai Odminių skvere, Lukiškių aikštėje bei Gedimino prospekte.

Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, Vilniaus viešąsias erdves numatoma tvarkyti įrengiant gėlynus, žaliąsias erdves papildant spygliuočiais bei kitais želdiniais. Tokie darbai atliekami Kalvarijų gatvėje, Konstitucijos prospekte, ant Tauro kalno, Sereikiškių parke, Bernardinų sode, Neries bei Vilnelės pakrantėse. Sostinėje numatoma toliau plėtoti rekreacinę infrastruktūrą - rūpintis sveikatingumo trasų ir dviračių bei pėsčiųjų takų tinklo plėtra regioniniuose parkuose ir seniūnijose. Taip pat planuojama atgaivinti vandens turizmą ir laivybą Neries upe, miesto ežeruose ir kituose vandens telkiniuose.

2005 metais numatoma rekonstruoti Sereikiškių parką, S. Moniuškos skverą, Bernardinų sodą, tvarkyti Vilnelės krantus tarp Malūnų ir Užupio gatvių, skverą tarp Užupio ir Polocko gatvių. Taip pat planuojama rekonstruoti skverą tarp Arklių ir Bazilijonų gatvių, tvarkyti Užupio gatvę bei Neries upės šlaitus miesto teritorijoje. Kitąmet daugiau dėmesio sulauks sostinės parkai ir botanikos sodai. Planuojama rūpintis Vingio parke esančio Botanikos sodo ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo infrastruktūros plėtra, parengti Verkių regioninio parko Verkių dvarvietės bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų regyklų specialiuosius planus. Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose taip pat numatoma įrengti pėsčiųjų, dviračių, žirgines ir autoturizmo trasas.

Atsižvelgiant į tai, kad Trakų Vokėje esantis istorinis parkas yra vienas gražiausių kraštovaizdžio architekto ir botaniko Eduardo Andre suprojektuotų parkų, Vilnius numato dalyvauti Europos kultūros kelių programoje „Parkų ir sodų kelias". Šiuo metu Vilniaus mieste yra prižiūrima daugiau kaip 830 tūkst. kv. metrų parkų ir skverų želdinių, 8,3 mln. kv. metrų gatvių želdinių, 5,5 mln. kv. metrų kiemų želdinių bei 6,7 mln. kv. metrų miško parkų.

V. Adamkus mato didelį Kauno potencialą
| 2004 10 01 14:31:18 |

Penktadienį prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Kauno miesto vadovais ir visuomene. Kaip informavo prezidento spaudos tarnyba, valstybės vadovas apžiūrėjo renovuotą M. K. Čiurlionio galeriją ir puikiai įvertino atliktus darbus. Vėliau šalies vadovas Kauno savivaldybėje susitiko su miesto vadovais ir visuomenės atstovais.

"Kauno potencialas švietimo, kultūros, pramonės srityse yra labai didelis, todėl miestas turi unikalias galimybes panaudoti tai, ką mums suteikia narystė Europos Sąjungoje", - susitikime sakė V. Adamkus. Jis taip pat paragino kauniečius aktyviau dalyvauti vyksiančiuose rinkimuose ir balsuoti už tuos, kurie turi aiškią šalies viziją.

“Kiekvieną kartą apsilankydamas Kaune, matau jį vis šviesesnį ir gražesnį. Mes puikiai žinome Kauno reikšmę mūsų valstybės likimui. Matau Kauno didelį kultūros, pramonės ir mokslo potencialą”, - teigė Prezidentas Valdas Adamkus miesto Savivaldybės salėje susitikdamas su miesto meru Arvydu Garbaravičium, aukštųjų mokyklų, teisėsaugos atstovais, verslininkais, menininkais.

Valstybės vadovui buvo pristatytas miesto intelektualinės ir ekonominės raidos perspektyvos. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Vytautas Kaminskas, pabrėždamas, kad Kaune mokosi trečdalis Lietuvos studentų, pastebėjo, jog pagal jų skaičių tūkstančiui gyventojų Kaunas yra akademiškiausias šalies miestas. Tačiau žvelgdamas į ateitį VDU vadovas nuogastavo, kad mokslui ir švietimui skiriama per mažai dėmesio ir lėšų.

“Lietuvoje tik 14 proc. gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, kai kitose, ypač senosiose Europos Sąjungos šalyse, šis skaičius gerokai didesnis, o Japonija kelia sau ambicingą uždavinį - net 75 proc. gyventojų suteikti aukštąjį išsilavinimą,- sakė V.Kaminskas. VDU rektorius pastebėjo, kad daugelį aukštojo mokslo naujovių Lietuvai atrado Kauno universitetai: tai tripakopė mokslo sistema, studijų vertinimas pagal kreditus. Žvelgdamas į ateitį, prelegentas vylėsi, kad iki 2010 metų Lietuva taps bendros Europos studijų erdvės nare, sėkmingai plėtos žiniomis grįstą ekonomiką.

Prezidentas įdėmiai išklausė pranešimą apie miesto plėtros programas "Kaunas Europos kelių sankryžoje”, kurį skaitė miesto strateginio plano rengėjas Saulius Lukošius. Ne tik Prezidento, bet ir Vyriausybės paramos prireiks norint įgyvendinti tokius projektus, kaip naujųjų pramogų ir sporto rūmų statyba, intermodalinio terminalo ir logistikos centrų plėtra, miesto transporto sistemos pėtra.

“Nesklandumai ir nusikaltimai, biurokratija, korupcija numuša norą kurti, slopina viltis, tačiau aš jus raginu ir pats nuoširdžiai tikiu, kad tai praeities palikimas, kurį mes įveiksime su nusistatymu, kad mes galime pakreipti savo gyvenimą nauja kryptimi, ir Kaunas mums visiems turi būti pavyzdys” - sakė Valdas Adamkus.

Po pietų Prezidentas aplankė parodą “Lietuvos agropanorama 2004” stebėjo žirgų konkūro varžybas, apdovanojo nugalėtojus. Dienai baigiantis Prezidentas susitiko su Kauno studentais Kauno tecnologijos universiteto auloje.

[2004.09.30] A klasės biuro patalpų Vilniuje netrūksta


Per 2004-uosius metus Vilniuje modernių patalpų plotas išaugs daugiau nei 30.000 kv. m. Pridėjus dar 15.000 kv. m ploto Vilniaus miesto Savivaldybės pastatų kompleksą Konstitucijos prospekte, bendras modernių biurų patalpų plotas Vilniuje metų pabaigoje turėtų siekti 140.000 kv. m.

2004 m. kovo 1-ą dieną buvo atidarytas aukščiausias biurų pastatas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje - "Europa Tower". Tai 33 aukštų 15.700 kv. m A klasės biurų pastatas. Rugsėjo 1 d. jame buvo išnuomota apie 10.000 kv. m ploto. Šio pastato atėjimas į rinką padidino tuščių A klasės biuro patalpų rinkoje kiekį iki 10 procentų. Tai buvo vienas pirmųjų A klasės biuro pastatų, kuris nebuvo išnuomotas iki jo atidarymo dienos.

Tai rodo, kad A klasės biuro patalpų Vilniuje rinka priartėjo prie prisisotinimo stadijos, nors A klasės biurų patalpų standartus atitinkančių pastatų šiemet buvo pastatyti tik du: jau anksčiau minėtas „Europos" verslo centras bei „Vilbra" verslo centras Naujamiestyje. Šiame pastate dabar yra išnuomota 2.500 kv m iš 3.500 kv. m.

Kaip pranešė nekilnojamojo turto kompanija "Ober-Haus", iš B klasės verslo centrų geriausiai sekėsi nuomoti "MG valda" pastatą verslo trikampyje "Office Plus", kurio visi 5.500 kv. m iki atidarymo 2004 m. gegužės mėnesį buvo išnuomoti.

Iki 2006 metų pradžios modernių biurų patalpų kiekis Vilniuje turėtų pasipildyti dar 50.000 kv. m. Tarp didžiausių 2005-2006 metų pradžios projektų minimi 6.500 kv. m ploto, 16 aukštų A klasės biurų pastatas Verslo trikampyje - „Victoria". Projektą vykdo "MG Valda" (verslo centro atidarymo data - 2005.02.01. Nuomos kainos nuo 50 iki 60 Lt už kv. m), statybos kompanija "Eika" taip pat paskelbė apie Verslo trikampyje A klasės biurų pastato BCC2 statybų pradžią. Tai bus 13 aukštų, identiškas jau pastatytam BCC pastatui biurų kompleksas. Biurų nuomojamas plotas: 6.000 kv.m. Atidarymo data - 2006 m. sausis. Victoria bei BCC2 turėtų baigti Verslo trikampio pastatų plėtrą.

Dar vienas projektas - 6.200 kv. m ploto turėsiantis A klasės 11-os aukštų verslo centras L3 Lazdynuose, šalia „Litexpo" parodų centro. Projektą vykdo "ELL nekilnojamasis turtas". Nuomos kainos šiame centre bus nuo 40 iki 45 Lt už kv. m.

Bene stambiausio komercinio - gyvenamojo komplekso visame Vilniuje, Gynėjų gatvėje „Vilniaus vartai" (bendras pastatų plotas - daugiau kaip 60.000 kv. m) statytojai "Ranga IV" iki 2006 m. pradžios planuoja pastatyti beveik 12.000 kv. m biuro patalpų. Dalyje patalpų įsikurs pati „Ranga IV" ir su ja susijusios įmonės, o dalis patalpų bus išnuomojamos ir parduodamos.

Nors modernių biuro patalpų kiekis kasmet vis auga, o rinka rodo prisisotinimo požymius (šiemet atsidarę nauji „A" klasės biuro centrai iki atidarymo pradžios nepasiekė 100 proc. užpildymo), patalpų užimtumas išlieka stabilus ir netgi rodo augimo tendencijas: nuo 86,1 proc. 2003 metais iki 90 proc. 2004 rugsėjo 1 d., o iki metų pabaigos, nekilnojamomo turto rinkos ekspertų nuomone, biurų užimtumas turėtų siekti 95 proc.

Gerus užimtumo rodiklius lemia sėkmingai nuomojami „B" klasės verslo centrai bei Vilniaus savivaldybės pastatai, kurie buvo pastatyti savo poreikiams. Jų užpildymas - 100 proc. A klasės patalpų nuomos kainos per pastaruosius trejus metus nukrito apie 15-20 proc. Tad galima teigti, kad buvusios aukštos nuomos kainos (60 -80 Lt už kv. m A klasei) laikėsi tik dėl ribotos biuro patalpų pasiūlos.

Kasmet vis didėjant pasiūlai bei augant konkurencijai tarp verslo centrų statytojų, nuomos kainos sumažėjo iki esamo lygio (44-65 Lt už kv. m) ir turėtų ateityje stabilizuotis. B klasės biuro patalpų nuomos kainos svyruoja nuo 30 iki 45 Lt už kv. m ir išlieka stabilios kelerius metus iš eilės.

Vilnių puola saviškiai, o giria užsieniečiai
Nors kitos šalies vietovės pavydi sostinei idėjų ir veržlumo, tai vertina Vakarai

Loreta Čėsnienė
„Sostinės“ korespondentė


Lėmė sunkus darbas

Vilnius – Rytų ir Vidurio Europos ateities miestas.

Tokia išvada paskelbta įtakingo tarptautinio dienraščio „Financial Times“ leidinių grupei priklausančiame žurnale „Foreign Direct Investment“ (FDI).

Vilniaus meras Artūras Zuokas įsitikinęs, kad toks įvertinimas miestui teko neatsitiktinai ir yra pelnytas sunkiu darbu bei novatoriškomis idėjomis.

FDI komisija palankiai įvertino tai, kad Vilnius per trumpą laiką pasiekė puikių ekonominių rezultatų, turi labai geras švietimo, sveikatos bei transporto sistemas.

A.Zuokas neslepia turįs daug sumanymų, kaip Vilnių paversti dar patrauklesniu bei patogesniu miestu ne tiktai čia gyvenantiems žmonėms, bet ir svečiams.

Tai, kas jau pasiekta, galima pamatyti vakar „Litexpo“ parodų centre prasidėjusioje kasmetėje parodoje „Miestas 2004“.

Paroda skirta miesto ūkiui, nekilnojamajam turtui, investicijoms, infrastruktūrai bei pastatų techninei įrangai.

Su A.Zuoku „Sostinė“ kalbėjosi apie miesto įvaizdį, jo plėtrą, ateities planus.

Oponentai sako netiesą

- Kai kurių politinių partijų atstovai tvirtina, jog Vilnius gyvena per gerai, todėl dalį jam iš biudžeto skiriamų pinigų reikėtų atimti ir juos padalyti kitiems Lietuvos miestams. Kaip vertinate tokį pasiūlymą?

- Taip tvirtina kone visų politinių partijų atstovai, kurie bastosi po Lietuvą ir, susitikę su žmonėmis, kartoja tokius lozungus.

Manau, tokia agitacija priešina žmones ir yra visiškai neteisinga.

Baisiausia, kad siūloma bausti sėkmingai gyvuojantį miestą, kuriame plėtojamas verslas, o ir valdžia neblogai tvarkosi. Toks požiūris labai grėsmingas.

Reikėtų paminėti tam tikrus skaičius.

Pavyzdžiui, pernai Vilnius į valstybės biudžetą sumokėjo 2,8 milijardo litų įvairiausių mokesčių – tai įmonių, gyventojų pajamų mokesčiai.

Tačiau sostinei lieka tik 18,6 procento pajamų, gautų surinkus mokesčius. Likusi dalis atitenka valstybei. Juos paskirsto Vyriausybė. Pinigų tenka ir kitoms savivaldybėms.

Tai teisinga, nes visada didieji miestai turi būti donorai.

Vilniuje sukuriama 30 procentų bendrojo vidaus produkto. Taigi sostinė tapo šalies ekonomikos varikliu, traukiančiu investicijas ne tik iš visos Europos, bet ir iš viso pasaulio. Reikia pabrėžti, jog per Vilnių pinigai ateina į visą valstybę.

Vilniuje šiuo metu dirba apie 75 tūkstančius iš kitų miestų atvykstančių darbininkų. Sostinė priima visus – dirbkite gerai, konkuruokite. Todėl mėginimai parodyti, kad Vilnius gyvena kitų Lietuvos miestų sąskaita, turėtų įžeisti kiekvieną vilnietį.

Tad politikai, reikalaujantys sumažinti finansavimą Vilniui, kalba netiesą. Baisiausia, kad išrinkti į Seimą jie gali pradėti taip ir elgtis.

Pinigai – ne viskas

- Kiek biudžeto lėšų, palyginti su Vilniumi, tenka vienam gyventojui įvairiuose Lietuvos didmiesčiuose ir kaimyninėse valstybėse?

- Šiemet Vilniuje vienam gyventojui teko 998 litai biudžeto pajamų, tuo tarpu Šiauliuose, Panevėžyje ar Kėdainiuose šis skaičius didesnis – atitinkamai 1009, 1057 ir 1105 litai.

Latvijos sostinėje Rygoje vienam gyventojui tenka 1393 litai biudžeto pajamų. Panaši į šiųmetę biudžeto pajamų dalis vienam gyventojui šioje valstybėje buvo ir pernai, tuo tarpu Estijos sostinėje Taline ji siekė net 1884 litus.

Nepaisant tokių didžiulių skirtumų, šiandien pripažįstama, kad Vilnius – Baltijos valstybių centras. Kadangi mūsų miestas vykdo aktyvią politiką, čia skatinamos investicijos, lengva pradėti veiklą privačioms įmonėms.

Nuslepia nedaug mokesčių

- Didžiąją dalį miesto biudžeto sudaro pajamos, gautos iš mokesčių. Kaip savivaldybei sekasi juos surinkti?

- Mokesčių Vilniuje surenkama daug. Vadinamasis neskaidrus verslas mieste sudaro tik nedidelį procentą tam tikrose srityse, kurios dar nėra sutvarkytos kontroliuojančių institucijų.

Dauguma verslininkų dirba sąžiningai, algas darbuotojams moka ne vokeliuose.

Tačiau yra tam tikrų verslo sričių, kur su pažeidimais itin sunku kovoti. Todėl aktyvesnės turėtų būti kontroliuojančios institucijos.

Pavyzdžiui, taksi versle dalis paslaugų teikiama nelegaliai. Nekontroliuojama ir smulki prekyba miesto pakraščiuose. Yra ir daugiau verslo sričių, kuriose sąžiningumo neužtenka.

Tačiau, nepriklausomų ekspertų teigimu, mokesčių vengimo lygis Vilniuje yra vienas mažiausių Lietuvoje.

Pagal kitas apklausas, Vilniuje gyvena daugiausia optimistiškai nusiteikusių žmonių.

Jie nori dirbti, kurti, stengtis, mato, kad gyvenimas mieste keičiasi į gera. Tai – miesto sėkmės pavyzdys.

Pavyko pažaboti nedarbą

- Vilniuje nedarbas yra vienas mažiausių Lietuvoje. Kaip išsprendėte šią problemą?

- Šiandien Vilniuje nedarbas vienas mažiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Paskutiniais duomenimis, nedarbas sostinėje nesiekia nė 4 procentų.

Per pastaruosius ketverius metus Vilniuje buvo sukurta beveik 40 tūkstančių naujų darbo vietų.

Ir tai yra geros darbo vietos, ne už minimalų atlygį.

Atlyginimo vidurkis Vilniuje artėja prie 1400 litų. Žinoma, yra ir darbų, už kuriuos mokamas mažesnis atlyginimas.

Šiuo metu daug įmonių ieško darbuotojų, bet, deja, jų neranda. Vieni išvažiuoja į užsienį, kiti ieško lengvo darbo ir didelio uždarbio.

Kai kurių įmonių vadovai prabilo apie poreikį darbuotojų atsivežti iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos. Manau, taip neturėtų būti.

Dabar galiojanti socialinės rūpybos sistema neskatina žmogaus dirbti.

Geriau rinkti socialines pašalpas – dirbti tampa nebetikslinga.

Pasitaikė ne vienas atvejis, kai motinos atsisako motinystės teisių, vaiko globėju paskiria kaimyną ar geriausiu atveju – močiutę, kad per mėnesį gautų 500 litų vaiko globos pašalpą.

Jei vaiką motina paliko dėl pinigų, kas iš jo išaugs?

Problema – oro uostas

- Kokius investuotojus Vilnius labiausiai traukia?

- Pernai sostinėje labiausiai buvo plečiamas statybų verslas bei mažmeninė prekyba, be to – aptarnavimo sektoriai, transportavimo, turizmo paslaugos.

Mieste buvo statomi nauji, rekonstruojami seni viešbučiai, kuriami konferencijų centrai.

Šiemet per pirmą pusmetį sulaukėme tiek turistų, kiek pernai – per visus metus.

Netrukus Vilniuje atsiras nauji didžiuliai traukos centrai – moderni universali „Siemens“ arena, vandens pramogų parkas.

Tačiau turime ir problemų – morališkai pasenęs tarptautinis Vilniaus oro uostas. Nesiekiama, kad pas mus atvyktų kuo daugiau užsienio svečių.

Jei pigių skrydžių kompanija į Vilnių iš Europos valstybių turistą atskraidintų už 250 litų, jis daugiau pinigų išleistų paslaugoms ir pramogoms. Tačiau kai užsienietis vien tik už skrydį pakloja per 1000 litų, čia atvažiavęs jis pradeda taupyti.

Giriama dvimiesčio vizija

- Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėja sulaukė tarptautinio pripažinimo. Kokios naudos iš miestų sąjungos turėtų vilniečiai?

- Labai svarbu, kad apie dvimiestį jau žino Europa.

Džiugu, kad „Financial Times“ leidinių grupei priklausančiame žurnale „Foreign Direct Investment“ (FDI) Vilnius pripažintas Rytų ir Vidurio Europos ateities miestu, o Vilniaus ir Kauno dvimiesčio projektas – kaip pagrindinis Baltijos regiono projektas. Tai turėtų paskatinti investicijas į Lietuvą.

FDI komisija palankiai įvertino tai, kad Vilnius per trumpą laiką pasiekė puikių ekonominių rezultatų, turi geras švietimo, sveikatos bei transporto sistemas.

Konkurse dėl ateities miesto vardo Vilnius nurungė kitas Baltijos šalių sostines Rygą ir Taliną, taip pat Baltarusijos, Ukrainos, Vakarų Rusijos ir kitus Rytų bei Vidurio Europos miestus.

Studijuojant dvimiesčio idėją, svarstoma, kad, pavyzdžiui, Vilniuje galėtų būti tik miestą aptarnaujantis oro uostas, o nacionalinis oro uostas turėtų būti Karmėlavoje.

Yra daugiau projektų, kuriuos įgyvendiname derindami veiksmus su Kauno vadovais.

Tai – bendradarbiavimas, kurio anksčiau nebuvo. Jis naudingas abiem miestams ir visai valstybei. Juk dvi galvos geriau negu viena.

Turi daug sumanymų

- Kokius darbus dar reikėtų nuveikti, kad Vilniaus, kaip Rytų ir Vidurio Europos ateities miesto, vizija virstų realybe?

- Svarbiausia – renovuoti senus gyvenamuosius namus. Pavyzdinį projektą pradėjome Žirmūnuose, šiuo metu vyksta konkursai, netrukus bus pradėta pirmojo pastato renovacija.

Svarbu, jog maždaug per pusmetį pavyko ten gyvenančius žmones įtikinti, kad jų būstas mums padedant bus sutvarkytas, taps geresniu ir brangesniu turtu.

Mūsų laukia ir darbas su transporto infrastruktūros projektais. Džiugu, kad priimti pagrindiniai sprendimai dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, kurios bus skirtos pietiniam greitkeliui tiesti.

Todėl kitąmet pradėsime įgyvendinti šį amžiaus projektą.

Ateityje ši nauja gatvė padės išvengti vienos didžiausių problemų mieste – automobilių spūsčių Naujininkuose, Naujamiestyje ir centrinėje miesto dalyje.

Taip pat planuojama Geležinio Vilko gatvės žiedo rekonstrukcija, bus sutvarkytas išvažiavimas į Molėtų plentą.

Tikimės sulaukti Europos Sąjungos lėšų ir vakariniam greitkeliui tiesti.

Neseniai su Europos investicijų banku pasirašėme sutartį dėl tramvajaus projekto antrojo etapo. Jau ruošiama ir per pusmetį bus pateikta jo įgyvendinimo studija.

Aš manau, jog pirma tramvajaus linija Santariškės-Geležinkelio stotis per miesto centrą galėtų būti nutiesta jau 2008 metais.

Manau, kad Lietuvos sostinėje infrastruktūros problemos sėkmingai sprendžiamos, nors kituose miestuose valstybė tam skiria daugiau lėšų.

Mūsų miestui 2002-2005 metams transporto infrastruktūrai plėtoti buvo skirta – 95,7 milijono, tuo tarpu Šiaulių regione – net 151,3 milijono litų.

Turime galvoti ir kaip atnaujinti mokyklas, gydymo įstaigas. Pavyzdžiui, šiandien atidaroma renovuota Vilkpėdės slaugos ligoninė.

Norint, kad sostinė būtų pasaulinio lygio kultūros centras, reikia naujų muziejų, koncertų, teatrų salių.

Siūlo įdarbinti čigonus

- Šią savaitę čigonų tabore buvo įrengtas policijos postas. Po dviejų dienų jis sudegė.

Kaip planuojate spręsti problemas čigonų tabore?

- Niekas nepadės, jeigu patys žmonės nenorės pagalbos. Mūsų tikslas – sudaryti galimybes ir padėti tiems romams, kurie nori gyventi normalų gyvenimą.

Kai pasiūlėme, kad viešuosius darbus nors rytoj už 375 litus gali pradėti dirbti 50 žmonių, jau atėjo 7 čigonai. Tikiu, kad tokių bus ir daugiau.

Kiekvienas miestas, ne tik Vilnius, turi rūpintis savo miestiečiais, taigi – ir romais.

Šiuo metu mes registruojame ir netrukus žinosime, kiek žmonių yra taboro senbuviai.

Policijos ataskaitose nuolatos pranešama, kad tabore vyksta nelegali prekyba kvaišalais, jog apyvarta auga. Žinome, jog tai neteisėta veikla, bet daroma per mažai, kad to nebūtų.

Pasirodo, jog neužtenka paprastų policijos reidų. Reikia priemonių, kurių pagaliau ir buvo imtasi. Nors jas nėra lengva įgyvendinti.

Vis dėlto manyčiau, jog pareigūnų veiksmai ir šį kartą buvo nepakankamai ryžtingi.

Kaip ir dėl alkoholio vartojimo viešosiose vietose. Man pikta, kad viešai girtaujantį jaunuolį policininkas baudžia „Zuoko vardu“. Juk Lietuvoje yra įstatymas, kuris galioja jau 14 metų!

Pamatytumėte, kaip alkoholis viešosiose vietose geriamas Maskvoje, kokios ten krūvos butelių po suolais!

Žinodamas tai džiaugiuosi, kad Vilniuje geriama kur kas mažiau.

Sprendžiant tokias problemas visuomenė turi būti valdžios sąjungininkė, o ne tik pasyvi stebėtoja.

- Dalis romų yra pareiškę norą išsikelti iš taboro. Kaip savivaldybė padėtų jiems spręsti gyvenamojo būsto problemą?

- Žinau, kuo pastangos suteikti romams butus baigėsi sovietmečiu. Jie gautas patalpas parduodavo.

Reikia pripažinti, kad šios tautos gyvenimo filosofija – savita, ir mes turime su tuo susitaikyti.

Mes esame pasiryžę ieškoti galimybės romų gyvenimą padaryti šiuolaikišką.

Jiems greičiausiai būtų skiriami manevriniai butai. Tačiau eilėje išsinuomoti butą iš savivaldybės laukia ir apie du tūkstančius kitų vilniečių. Jų problemos kartais dar net didesnės.

Pajamos – iš parduodamo turto

- Kokie rūpesčiai dar slegia miesto vadovų pečius?

- Siekiame, kad prekyba kioskuose ir turgavietėse vyktų civilizuotai.

Aktyviai bendradarbiaujame su smulkiaisiais prekybininkais. Džiugu, kad jie suprato, jog Kalvarijų turgavietę būtina modernizuoti. Nuspręsta iš esmės pakeisti ir kioskuose vykstančios prekybos sistemą.

Tikiuosi iš prekeivių geranoriškumo ir bendradarbiavimo.

Esu tikras, kad gerų žmonių – daugiau.

Nerimą kelia ir nuolat per liūtis apsemiamos gatvės.

Geležinio Vilko gatvėje bus taisomas sovietmečio statybininkų brokas – čia patiestas didelio skersmens lietaus nuotėkų vamzdis, tačiau prie Ukmergės ir T.Narbuto gatvių bei Konstitucijos prospekto žiedo jis susiaurėja perpus.

Baigiami projekto darbai, remontas bus pradėtas dar šiemet.

Iš dalies problema sprendžiama ir žiede ties Laisvės ir Savanorių prospektais.

Problemų dėl liūčių šiame ruože iš viso turėtų nebelikti, kai bus nutiestas pietinis greitkelis.

Visiems darbams reikia lėšų, o miesto biudžeto pajamos šiemet auga labai nedaug.

Daugiausia lėšų mes gauname brangiai parduodami turtą. Šiais metais privatizavimo fondą turėtų pasiekti rekordiškai daug pinigų – apie 130-140 milijonų litų.

Rugsėjį nedarbas Kaune smuktelėjo iki 3,8%VŽ 2004 m. spalio 8 d.

Spalio 1 d. Kaune ir Kauno rajone buvo 3,8% bedarbių, praneša Kauno darbo birža. Nedarbo rodiklis per mėnesį smuktelėjo 0,2%. Analogiškas Lietuvos rodiklis tuo pačiu laikotarpiu smuktelėjo iki 6%. Kaune labiausiai trūksta statybos bei pramonės darbininkų ir specialistų, paslaugų sferos darbuotojų.

Bedarbių, registruotų Kauno darbo biržoje, skaičius šį rugsėjį, lyginant su rugpjūčiu, sumažėjo 6%, praneša Kauno darbo birža. Spalio 1 d. Kauno darbo biržoje buvo įregistruoti 10.683 bedarbiai (32% mažiau, nei analogišku laikotarpiu pernai).
Per rugsėjį Kauno darbo biržoje įsiregistravo 1.535 bedarbiai. 58% tarp jų buvo moterys, 20% - jaunuoliai iki 25 metų. Beveik 37% bedarbių kreipėsi po ilgesnės nei 1 metų darbo pertraukos, 28% įsiregistravusiųjų neturėjo profesinio pasirengimo, 13% – iki tol nėra dirbę.
Nuo metų pradžios į Kauno darbo biržą kreipėsi 14.441 bedarbis, beveik 25% mažiau, nei per 2003 m. 9 mėn. Nedarbas metų pradžioje Kaune buvo 5,2%.
Rugsėjį, lyginant su rugpjūčiu, Kauno mieste ir rajone darbo jėgos paklausa išaugo 5%.
Šiuo metu Kauno paslaugų įmonėms labiausiai trūksta pardavėjų, padavėjų, barmenų; pramonei – stalių, siuvėjų, suvirintojų, inžinierių; statyboms - įvairių specializacijų darbininkų ir inžinierių.
Spalio 1 d. didžiausias nedarbas, Lietuvos darbo biržos duomenimis, buvo Akmenėje (14,8 proc.), Mažeikiuose (14,3 proc.), Druskininkuose (13,8 proc.).
Mažiausias nedarbas - Trakuose (1,5 proc.), Elektrėnuose (1,6 proc.). Vilniuje nedarbas sudarė 3,2 proc.)
(VŽ online)

Šiandien Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas įpareigojo Savivaldybės administracijos direktorių kreiptis į Vilniaus apskrities viršininką dėl neteisėtų statybų šalia „Akropolio“ prekybos centro Vilniuje sustabdymo. „Visos statybos Vilniaus mieste turi būti pagrįstos ekonomine bei socialine nauda, privalo turėti nepriekaištingus dokumentus bei visus reikiamus statyboms leidimus. Įstatymais nubrėžtos taisyklės vienodai turi būti taikomos visiems, nepaisant įmonės dydžio“,- sakė meras A. Zuokas.
http://www.vilnius.lt/new/vadovybe.php?&open=4&id=3199