Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Spaudos kavinė (archyvas)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    www.nuomosbiuras.lt

    Naujų verslo centrų nuomos rinka Vilniuje

    Sostinėje 2004 -2005m. numatomas sąlyginai nemažas biuro patalpų plotų padidėjimas. Jau dabar statoma keliasdešimt tūkstančių kv.m naujų biuro patalpų, o 2005m. planuojamos papildomai naujos statybos.

    Naujų biurų rinkoje prasidės dar aštresnė konkurencija nei buvo iki šiol. Naują pastatą Goštauto g. statys "Eika", šalia biurų statybas atnaujino "MG Valda". Į administracinių pastatų statybos maratoną šalia Seimo rūmų žada įsitraukti ir "Ranga-IV", o netoliese, dešiniajame Neries krante, neseniai iškilęs naujasis miesto centras su aukščiausiu ''Hanner'' biuro pastatu. Neabejotinai konkurencija biurų rinkoje stiprės, tačiau didės ir biurų poreikis ­Lietuvai jau įstojus į Europos Sąjungą. Vietos ir užsienio bendrovėms vis svarbesnis bus įvaizdis, kurio svarbi dalis yra modernus įmonės biuras. Atsiradus labai didelei naujų biurų įvairovei, klientų pasirinkimą lems biurų kokybė ir vieta, jie ieškos geresnių sąlygų arba palankesnių kainų. Jau dabar yra nemaža dalis klientų, kurie sutinka už nuomą mokėti daugiau, tačiau turėti šiuolaikiškas ir modernias patalpas žinomuose verslo centruose.

    Ateityje, naujų projektų turėtu ma­žėti, nes jau dabar modernių biurų pasiūla yra didesnė negu paklausa. Sumažėjusi rinkos aktyvumą rodo ir tai, kad anksčiau biuro pastatai būdavo išnuomojami dar jų iki galo nepastačius, o šiais metais atidaryti verslo centrai tokiais rodikliais pasigirti jau negali. Kad rinka beveik užpildyta, o pasiūla viršija paklausą rodo ir kainos. 2001-2002 m. modernių biuro patalpų nuomos kaina presti­žiniuose verslo centruose svyravo apie 60-80 Lt už kv.m. Šiuo metu biuro patalpų maksimali nuomos kaina moderniuose A klasės verslo centruose yra nuo 40 iki 60 Lt už kv.m, o kituose B ir C klasės verslo centruose biuro patalpas siūloma nuomotis už 25-39 Lt už kv.m per mėnesi. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės nuo metų pradžios iki 2005 m. rinkai planuoja pateikti daugiau nei 60.000 kv.m modernių šiuolaikinių biurų. Tarp jų reikėtų paminėti ''Verslo trikampyje'', šalia jau esančių ''Baltic Center'' ir ''BCC'' biuro pastatų, ''MG Valda'' ir ''Eika'' stato­mus biurų pastatus: ''MG Valdos'' 5 aukštų 5.500 kv.m biuro pastatą ''Office Plus'' kuriame patalpos bus kiek pigesnės, nei naujuose šio kvartalo pastatuose. Nuomos kaina yra nuo 40 iki 45 Lt už kv.m. 2005 metų pradžioje ''MG Valda'' baigs statyti 16 aukštų administracinį pastatą “Victoria”. Bendras pastato plotas - 7000 kv.m. Vieno aukšto plotas sudarys nuo 250 iki 450 kv.m. Pirmame aukšte numatomos patalpos komercijai (salonas), kiti aukštai – administracinės patalpos. Veržlios architektūros 16a. pastatas bus orientuotas išilgai upės. Tai leis esantiems pastate grožėtis ne tik upės, bet ir Tauro kalno bei Vilniaus senamiesčio vaizdais. Ideali pastato orientacija – langai į rytinę ir vakarinę puses - bei nedidelis pastato plotis (16m) leidžia efektyviai panaudoti pastato erdves. “Victoria” fasadas apdailintas brangiomis apdailinėmis medžiagomis – skaidriu, tačiau su gerais saulės faktoriaus ir šilumos laidumo parametrais stiklu, natūraliu granitu. Autoriniai vestibiulio ir ofisų interjerai įrengti panaudojant brangias ir kokybiškas apdailines medžiagas. Pastate bus įrengti trys greitaeigiai liftai.Biu­ro patalpų nuomos kainos jame bus aukš­tesnės: 50-60 Lt už kv.m.

    Tame pačiame ''Verslo trikampyje'' kompanija ''Eika'' stato naują 12-os aukštų biurų pasta­tą ''BCC 2''. Tai bus jau egzistuojan­čio verslo centro ''BCC'', kuris šiuo metu visas išnuomotas, dvynys.

    Netoliese Danijos Karalystės investicijų į nekilnojamąjį turtą fondas Baltic Property Trust, šiuo metu ''Verslo trikampyje'' esantį penkių aukštų biuro pastatą (anksčiau priklausė ''Han­ner'') ketina paaukštinti dar šešiais aukštais. Tarp seno ir naujo pastato numatoma įrengti automobiliu parkavimo aikštelę, kuri jau dabar yra aktuali čia dirbantiems įmonių darbuotojams ir klientams.

    Centro pakraštyje, Žirmū­nų rajone, siūlomi nuomai du modernūs biurų pastatai. Vienas jų -Žir­mūnų verslo centras, atidarytas 2003 m. rugpjūtį. Iš viso nuomai numatyta 7.000 kv.m. Pastato vietos privalumai yra erdvi 300 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, teritorija ir patalpos apsaugotos moderniausiomis vaizdo stebėjimo, perimetro ir praėjimo kontrolės apsaugos sistemomis, konferencijų salė, sandėliavimo ir transportavimo galimybė teritorijoje. Nuomos kaina dar pat­rauklesnė -40 Lt už kv.m..
    Kitas verslo centras -''Ogmios-Hanner centras'' pastatytas perspektyvioje Šiaurės miestelio teritorijoje. Bendras plotas -4800 kv. m, aukšto plotas -1200 kv. m, aukštingumas -4 aukštai, bendras aukštingumas, įskaitant apačioje esantį prekybos centrą yra 7 aukštai. Parkingas ant stogo skirtas 200 automobilių. Galima pasikelti į biurus su liftais ir iš prekybos centro. Ventiliacija ir šildymas reguliuojami kiekvienam aukštui. Biurai siūlomi eksploatavimui su kondicionavimo sistema arba be jos, priklausomai nuo vartotojo pageidavimų. Patalpų išplanavimas laisvas. Nuomos kaina 40 lt.kv.m. Iš viso nuomotis siūlo­ma 4.800 kv.m biuro patalpų.

    Stambių investicijų į nekilnojamąjį turtą nau­jokė bendrovė ''Vilbra'' Nauja­miestyje, Švitrigailos gatvėje, 2004 m. vasarį įrengė naują modernų A klasės verslo centrą, kurio nuomoja­mas biurų plotas 4.500 kv.m. Penkių aukštų stiklo fasado komercinis pastatas miesto Centre išsidėstęs prie pagrindinio kelio iš aerouosto į Gedimino pr. ir Senamiestį. Prie pastato numatyta apie 200 vietų automobilių parkavimui. Biurai planuojami kiekvieno poreikiams, autonominiai san. mazgai, virtuvėlės, naujausios IT technologijos ir ryšio bei kompiuteriniai tinklai. Kokybiška apdaila, modernios vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kiekvienoje patalpoje galimas temperatūros reguliavimas, oras patalpose keičiamas 2,5 karto per valandą. Nuomininkų patogumui pastate veikia du greitaeigiai liftai. Pastato moderni architektūra, terasos, prezentaciniai erdvūs holai, bei laiptinės sužavės ir pačius išrankiausius svečius ir klientus. 24 val. per parą, septynias dienas per savaitę klientų biurą bei automobilius aptvertoje teritorijoje prižiūrės apsaugos tarnybos personalas. Nuomininkų patogumui siūlomos ir pigios patalpos archyvams, reklaminei medžiagai, sandėliai šio pastato rūsyje. Pirmame aukšte patalpos skirtos komercijai, prekybos salonui bei veikia picerija. Konferencijoms ir posėdžiams yra įrengtos salės su pilna konferencijų įranga. Nuomos kaina nuo 40 iki 45 Lt už kv.m.

    Iš šių metų projektų išskirtinas ir didžiausiam Baltijos šalyse statybos koncernui ''Merko'' priklausančios bendrovės ''E.L.L. Nekilnojamas tur­tas'' pradėtas statyti modernus vers­lo centras ''L3''. Prestižinis A kla­sės biurų pastatas iškils viename iš perspektyviausių Vilniaus rajonų ­Laisvės prospekto atkarpoje netoli ''Litexpo'' parodų centro, šalia ma­gistralės Vilnius- Kaunas atšakos. Iš viso į ''L3'' statybas ''E.L.L. Nekil­nojamas turtas'' investuos 15 mln. Lt. Nekilnojamojo turto vystytojų nuomone, sparčiai plečiantis Vilniui, aplink būsimąjį biurų pastatą turėtų pradėti formuotis ir naujas verslo rajonas. Pa­čiose Vilniaus centro prieigose įsikursiantis 11 aukštų dydžio biurų pasta­tas išsiskirs savo pasiekiamumu. Greitą susisiekimą su kitais Vilniaus rajonais garantuos tai, jog pagrindi­niai transporto srautai juda priešinga kryptimi. Bendras pastato plotas bus 8.270 kv.m, kiekviename aukšte galės įsikurti nuo 1 iki 6 biurų. Kainos numatomos nuo 39 Lt už kv.m.

    Kito A klasės 8.000 kv.m biurų pas­tato, projektuojamo šalia Ukmergės ir Saltoniškių g. sankirtos, netoli esa­mo ''Hanner'' pastato, statybą numa­toma pradėti 2004 m. viduryje.

    Šiuo metu siūlomas ir įdomios architektūros 6 aukštų A klasės biurų pastatas su terasomis ir balkonais Žalgirio g. Jis išsiskirs požemine 50 vietų automobilių stovėjimo aikštele, praėjimo kontrolės ir vaizdo stebėjimo sistemomis, aktyviu vėdinimu ir kondicionavimu, laisvu autonominių biurų suplanavimu, neribotomis moderniomis ryšių galimybėmis, greitaeigiu liftu ir kavine. Bendras plotas 1400 kv.m. Aukšto plotai: 200 – 285 kv.m. Kaina nuo 35 iki 45 Lt už kv.m.

    2004 m. birželio mėnesį Vilniuje, Smolensko g. duris atvėrė Naujamiesčio verslo zona. Ji iš esmės skiriasi nuo kitų tuo, jog klientai nuomininkai turi galimybę gauti kokybišką ir gerą servisą, patogų privažiavimą, biurą pačiame miesto centre ir visa tai už ypatingai žemą nuomos kainą.
    Naujamiesčio verslo zonai priklauso dauguma Smolensko gatvės pastatų, viso bendras plotas sudaro 13000 kv.m. Jie visi bus renovuojami ir paverčiami patraukliu verslo centru. Šalia Naujamiesčio verslo zonos greitu laiku bus statoma 10000 kv.m. modernaus gyvenamojo ploto, kas ženkliai pagausins klientų srautą. Verslo centro nuomininkams ir klientams bus siūloma trijų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė. Šiuo metu automobilių parkavimo problemas išspręs erdvus verslo centro kiemas, bei įrengiamos stovėjimo vietos Smolensko ir Statybininkų gatvėse. Moderni gatvė taps verslininkų ir jų klientų traukos centru. Šis verslo centras siūlo už nuomą mokėti nebrangiai, būti šalia didelių įmonių, klientams suteikti galimybę nemokamai statyti transporto priemones, lengvai iš visų miesto vietų, aplenkiant kamščius pasiekti savo darbo vietą ir tuo pačiu metu būti perspektyvioje Naujamiesčio verslo zonoje. Kaina nuo 23 iki 25 Lt už kv.m.

    Didžiausias tarp svarbiausių šių metų investicinių projek­tų yra kompanijos ''Han­ner'' pastatytas ir gegužės mėn. atida­rytas aukščiausias ne tik visoje Lie­tuvoje, bet ir Baltijos šalyse A klasės 33 aukštų biurų pastatas ''Europa''. Jo aukštis 126 m, bendras patalpų plotas -17 .300 kv.m. Vieno aukšto di­džiausias nuomojamas plotas -536 kv.m. Nuomos kaina -60-68 Lt už kv.m.

    "Ranga IV Investicijos" Vilniaus centre planuoja pradėti statyti modernų komercinį ir gyvenamąjį kompleksą, į kurį ketinama investuoti apie 160 mln. litų. Naujasis kompleksas pavadintas "Vilniaus vartų" vardu. "Vilniaus vartai" - tai verslo administravimo, prekybos ir gyvenamasis centras, kuriame bus 12 aukštų biurų patalpų pastatas, 17 ir 8 aukštų butų ir apartamentų pastatai, prekybos pasažas, kavinės, restoranai, kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelės.Būsimasis kompleksas bus išsidėstęs Geležinio Vilko bei Gynėjų ir Lukiškių g. sankirtoje ir ne tik sklype šalia vienos judriausių transporto arterijų, bet ir virš jos. Planuojama Geležinio Vilko gatvės tunelį pratęsti apie 90 metrų. Virš tunelio bus pastatytas 17 aukštų gyvenamasis pastatas. Dalis šio pastato bus skirta biurams, o viršutiniai aukštai prabangiems butams. Juos ketinama taip pat nuomoti. Kaimynystėje esančiame šiuo metu tuščiame sklype Vilniaus miesto savivaldybė planuoja iškasti kanalą, sutvarkyti rekreacinę zoną, atidaryti Nacionalinę dailės galeriją, Seimo kanceliarija ketina pastatyti naują Seimo pastatą, kuriame bus įrengtas viešbutis parlamentarams, konferencijų salės, restoranas, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Šis šiuolaikinių technologijų statinys, išsiskirs savo modernumu ir funkcionalumu, taip pat taps ir naujų architektūrines idėjų bei krypčių atspindžiu. Pastatas pasižymės asketiškomis formomis, fasadų apdailai bus naudojamos aliuminio ir stiklo konstrukcijos, kontrastuosiančios su monumentaliomis natūralaus akmens keramikos ir granito plokštumomis. Plastiškos metalo formos suteiks pastatams prabangaus modernumo. Prestižinį kvartalą žadama užbaigti iki 2006 m. sausio mėnesio.

    NUOMOS BIURO vadybininkai visada pasiruošę Jums padėti ir pakonsultuoti nekilnojamojo turto nuomos rinkos analizės klausimais. Smulkesnė informacija teikiama tel. 2337888, 865266888.

    Martynas Šulnius
    Architektas, NTVV magistras
    NUOMOS BIURO direktorius
    Mano galerija Flickr'yje

    Comment


      #42
      Įvažiavimams į Kauno kiemus remontuoti – 3 milijonai

      --------------------------------------------------------------------------------

      Kaune įpusėjo įvažiavimų į kiemus remontas, kuriam šįmet Kauno valdžia skyrė net 3 mln. litų - 2 mln. litų Kauno savivaldybė pasiskolino, o vieną milijoną skyrė iš Privatizavimo lėšų.

      Dešimtmečiais įvažiavimams į kiemus remontuoti buvo skiriama minimaliai lėšų, todėl jų būklė šiuo metu yra prasta, teigia Kauno savivaldybės specialistai. Pernai iš miesto biudžeto įvažiavimams į kiemus remontuoti buvo skirta beveik tris kartus mažiau - 1 mln. 68 tūkst. litų.

      Liepos pradžioje įvažiavimai į kiemus pradėti remontuoti Dainavos - viename iš seniausių Kauno mikrorajonų. Darbai vyksta Aleksoto, Vilijampolės, Petrašiūnų, Šančių, Šilainių mikrorajonuose.

      Įvažiavimų į kiemus remonto darbus atlieka trys konkursus laimėję bendrovės - UAB “Kauno keliai”, UAB NCC “Fegda” ir UAB “Kamesta”

      ,,Kelius, kuriuos reikia remontuoti Savivaldybei siūlė seniūnai ir patys gyventojai. Mūsų specialistai apvažiavę Kauną sudarė sąrašą, tad šįmet bus suremontuota dalis blogiausios būklės įvažiavimų. Kitąmet darbus tęsime. Įvažiavimų į kiemus dangos yra labai prastos kokybės, todėl ne tik lopome, bet vietomis perklojome naujai”, sakė Savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika.

      Pasak Kauno miesto mero Arvydo Garbaravičiaus, kitą pavasarį Savivaldybės specialistai pradės rūpintis ne tik įvažiavimų, bet ir pačių kiemų remontu.

      ,,Esu nepatenkintas daugelio kiemų, ypač senesniuose mikrorajonuose, būkle - automobilių aikštelės mažos, nesutvarkytos vaikų žaidimų aikštelės ir skverai, seni pūvantys medžiai kelia pavojų kauniečiams. Manau, kad Komunalinio skyriaus darbuotojai ir architektai turi pradėti ruoštis šių kiemų kompleksiškai pertvarkai”, teigia Kauno vadovas.

      Iki vėlyvo rudens Kaune tęsis ir gatvių remonto darbai - iki šiol darbų atlikta už maždaug 13 mln. litų. 8 mln. litų paskolą gatvėms remontuti savivaldybė pasiskolino, 10 mln. litų skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija, dar papildomai gauta 741 tūkst. litų gatvėms, 1996 m. prijungtoms prie Kauno miesto teritorijos remontuoti

      Comment


        #43
        Delfyje pasirodė nauja informacija. Atrodo reikės kurti naują rubriką "Nidos apartamentai".

        Investicijų bendrovės "Invalda" grupei priklausanti bendrovė "PVP Nida" į pradedamą statyti gyvenamųjų namų kompleksą Vilniuje "Nida" investuos apie 50 mln. litų. Dešiniajame Neries krante, šalia Karaliaus Mindaugo tilto, vietoj buvusio banko "Nida" iškils trijų korpusų kompleksas, kurio bendras plotas - apie 15 tūkst. kvadratinių metrų.
        Statybas ketinama pradėti šių metų rudenį, o baigti - 2006 metų pavasarį.
        "Manome, kad projektas bus sėkmingas. Vien per pirmąsias dvi savaites parduota 30 butų iš numatomų įrengti 180", - sakė "PVP Nida" direktorius Tomas Bučas.
        Butų su daline apdaila kainos svyruos nuo 2,8 tūkst. iki 9,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Brangiausi - du viršutiniai (11 ir 12) vieno korpuso aukštai su terasa, kur už 858 kvadratinius metrus ploto pirkėjui tektų pakloti 8,56 mln. litų.
        "Čia gali būti įrengtas ir itin prestižinis butas, ir biuras - tai priklauso nuo kliento pageidavimų", - sakė T. Bučas.
        Pasak jo, didžioji dalis iš planuojamų 50 mln. litų investicijų bus skolintos lėšos.
        Bendrovę "PVP Nida" per antrinę įmonę "Pozityvios investicijos" valdo "Invalda".
        Trečiadienį biržoje "Invaldos" akcijų kaina biržoje buvo 4,12 lito, šia kaina visos bendrovės vertė siekia 156,6 mln. litų.

        Comment


          #44
          Vilniaus centre iškils A.Gudaičio dailės galerija

          Vilnius, rugpjūčio 26 d. (BNS). Lietuvių dailės klasiko Antano Gudaičio vardu pavadintos galerijos Vilniuje, Žemaitės skvere, statybos turėtų prasidėti iki šių metų pabaigos.

          Galerijos statybai galutinai pritarė Vilniaus miesto savivaldybė - ketvirtadienį Vilniaus miesto taryba patvirtino Gedimino prospekte esančio sklypo, kur iškils galerijos pastatas, raidos programą.

          Iniciatyva pastatyti A.Gudaičio dailės galeriją buvo sulaukusi ir protestų - dalis vilniečių priešinosi Žemaitės skverelio užstatymui.

          1985 metais pasirašytame testamente dailininkas nusprendė dovanoti Lietuvai 200 paveikslų ir 400 kūrinių eskizų bei piešinių, jei po jo mirties prie dirbtuvės Gedimino prospekto Žemaitės skvere bus pastatyta galerija ir įrengta nuolatinė jo kūrinių ekspozicija.

          Po dailininko mirties buvo svarstomi įvairūs variantai, kaip įgyvendinti A.Gudaičio testamente išsakytą valią. 1992 metais Vyriausybė galerijos statybai nusprendė skirti sklypą šalia dailininko dirbtuvės Žemaitės skvere.

          Prieš trejus metus įvyko A.Gudaičio dailės galerijos konkursas, kurį laimėjo architektų Algio Vyšniūno ir Sigito Rimkevičiaus parengtas projektas.

          Tikimasi, kad dar šių metų pabaigoje bus padėtas kertinis galerijos akmuo.

          A.Gudaičio dailės galeriją sudarys memorialinė ekspozicija (dailininko dirbtuvės), dailininko kūrybos ekspozicija, parodų centras, konferencijų ir edukacinių renginių salės, viešbutis bei kiemas, kuriame šalia Žemaitės paminklo numatoma rengti kultūros vakarus, meno šventes, koncertus.

          Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, numatomas užstatymo aukštingumas - 7 aukštai, neviršijant esamų Gedimino prospekto ir gretimų kvartalų pastatų aukščio. Be to, planuojama įrengti 150 vietų požeminį garažą automobiliams.

          Raidos programoje taip pat numatomas skvero želdinių kompensavimas. Pastatų šioje teritorijoje statytojas bus įpareigotas skirti lėšų naujiems želdinių plotams Vilniuje įrengti.

          Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/

          --------------------------------------------------

          Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!

          Comment


            #45
            http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=4981470

            Vilniaus centre ribos prekybos ir pramogų centrų plėtrą
            ELTA
            2004 rugpjūčio mėn. 26 d. 16:08

            Vilniaus centre bus ribojama didžiųjų prekybos ir pramogų centrų plėtra. Pagal sostinės Tarybos trečiadienį patvirtintą Vilniaus miesto prekybos centrų plėtros schemą centrinėje miesto dalyje negalės būti statomi didesni nei 20 tūkst. kvadratinių metrų prekybos ir pramogų centrai, išskyrus jau pradėtus statyti ar projektuojamus objektus.
            "Didžiųjų prekybos centrų plėtrą nukreipę už centrinės miesto dalies ribų, galėsime ne tik efektyviau spręsti transporto grūsčių problemas, bet ir sukurti geresnes sąlygas smulkiajam bei vidutiniam verslui", - sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

            Minėta schema parengta, siekiant darniai plėtoti prekybos objektų tinklą, tačiau didžiausias dėmesys skirtas jų koncentracijai miesto centrinėje dalyje mažinti. Rengiant schemą pasiremta ir užsienio šalių patirtimi.

            Schemoje miestas suskirstytas į keturias zonas. Pirma ir antra zonos - tai centrinė miesto dalis, apimanti visą Senamiestį ir Naujamiestį bei šių teritorijų prieigas. Trečia ir ketvirta zonos - toliau nuo centro esančios teritorijos, kuriose bus leidžiama statyti didesnius nei 20 tūkst. kv. metrų prekybos ir pramogų centrus.

            Manoma, kad didieji centrai turėtų kurtis prie Vilniaus pietinio, vakarinio ir šiaurinio greitkelių bei už jų esančiose teritorijose.

            Gal kas nors matėt tą schemą?
            Šiaip panašu į konkurentų "išbaninimą" arba priešrinkiminį PiaRą.
            Jei neklystu, Šiaurės miestelio "HyperRimi" užima 19 tūkst.m²

            Comment


              #46
              Žvilgsnis


              Vakar Kaune prasidėjo tris dienas truksiantis seminaras “Upių pakrančių investicinių projektų rengimas ir įgyvendinimas”. Jame savo patirtimi šioje srityje dalysis Didžiosios Britanijos nekilnojamojo turto ir infrastruktūros plėtros kompanija “Capita Symonds”. Britai lietuviams valdininkams aiškins, kad prie upių esančių miestų savivaldybės, pasinaudodamos ES fondais gali padidinti savo investicinį patrauklumą ir duoti galimybę uždirbti verslininkams.

              Bankininkai deklaruoja, kad viešojo sektoriaus projektų finansavimas bei ES remiamų fondų projektų bendrafinansavimas yra viena prioritetinių jų veiklos sričių. Anot “Sampo banko” projektų vadybininko Mindaugo Paunksnio, bankams yra didelės garantijos, kad upių pakrančių tvarkymo projektai bus gyvybingi, o jų vertė labai išaugs. Mat sutvarkytos pakrantės Europoje - brangiausios vietos gyventi ir populiariausios leisti laisvalaikį.

              Tai, kas aišku bankininkams, Kauno savivaldybės atsakingiems pareigūnams nesuprantama. Nemuno ir Neries pakrantėse miesto centre ne kuriamos viešajam bendravimui gamtoje skirtos erdvės, o statomi ūkiniai pastatai. Paaiškėjo, kad upių, kuriomis atseit didžiuojamasi, krantinėse planuojama jau trečia automobilių stovėjimo aikštelė.

              Iš pradžių buvo paskelbta apie garažą virš Karaliaus Mindaugo prospekto, miesto centro panoramą nuo Aleksoto pusės apdovanosiantį “moderniu akcentu” - 250 metrų ilgio kirminu. Vietiniai ir sostinės urbanistai prognozuoja, kad miesto žemėje išdygsiantis triaukštis statinys atbaidys to paties miesto gyventojus nuo noro nusileisti prie upės. Likimo ironija - vienas garažo autorių prieš keletą metų visai netoli buvo suprojektavęs masalą žmonėms ateiti prie vandens. Plaukiojantis pramogų klubas-restoranas turėjo tapti Nemuno krantinės atgimimo pradininku. Bet iš miesto valdžios, matyt, papūtė kitos krypties vėjai ir vietoj kitos pakrantės atrakcijos architektas prie upės gavo projektuoti garažą.

              Vasaros pradžioje miesto Taryba nutarė išnuomoti Prieplaukos krantinės prie Vytauto bažnyčios dalį. Taip pritarta vieno miesto verslininko norui įrengti čia automobilių saugojimo aikštelę savo statomo viešbučio gyventojams. Ši caro laikais akmenimis išgrįsta teritorija, dar vadinama “cimbruvka”, tarpukariu buvo mėgstama miestiečių promenadų vieta. Ši vienintelė Centre patogi prie upės žmogui prieiti vieta populiari ir dabar. Jeigu čia vakarais degtų daugiau žibintų, būtų gausu vaikštinėtojų ne tik dieną.

              Paskutinė naujiena. Dviaukštė automobilių stovėjimo aikštelė prie Neries ties prekybos centru “Iki Lituanica” taps Senamiesčio bažnyčių bokštų panoramą iš Vilijampolės pusės papildančiu “autoakcentu”. “Svarbu, kad miestas “modernėja”. Bala jų nematė tų pakrantės krūmokšnių, pilka spalva šiuolaikiškiau atrodo, ir riedučiais bus galima su automobiliais palenktyniauti, ir į Nerį nuo terasos paspjaudyti”, - savo komentare ironizavo vienas “Kauno dienos” skaitytojas.

              Kitas internautas priminė sovietinį požiūrį į upes, nepasikeitusį mieste lig šiol. “Nemunas Kaune tapo nuotėkų lataku ir nuo žmonių yra atskirtas trigubu barjeru: autobanu, šlaito betonu ir pakrantės geležimi”, - atkreipė dėmesį jis. Intensyvūs Nemuno laidojimo į betoninį kairiojo kranto karstą darbai, siekiant, kad Marvelės gatvė taptų A kategorijos magistrale, savo stiliumi nė kiek nesiskiria nuo sovietiniais metais atliktos dešiniojo Nemuno kranto egzekucijos. Komunalinis požiūris į upių krantines klesti.

              Kauniečiai pavydžiai sutiko žinią, kad vasaros pradžioje Vilniuje prie Neries ėmė veikti kavinių krantinė, o dabar dar įrengtas ir pliažas. Turi Zuokas idėjų, žarstė pagyras veikliam merui kauniečiai. Tačiau pliažų apsuptų atvirų baseinų idėja Kaune gimė dar anksčiau, prieš dvejus metus. Architektų Gintaro ir Astos Prikockių, Rimvydo Palio ir Audrio Karaliaus parengtame Vilijampolės dykvietės konversijos projekte “Naujasis krantas”, be kitų atrakcijų, sieksiančių žmones privilioti leisti laisvalaikį mieste prie upės, numatyta ir ši.
              www.donatas-mazeika.lt

              Comment


                #47
                Del D6 naftogrebio ir Neringos gamtovaizdzio:

                http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=4988843


                siaip tai tik kalbos, nemanau kad rusija rimtai galvoja apie koki nors gamtos issaugojima ar panasiai

                Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/

                --------------------------------------------------

                Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!

                Comment


                  #48
                  Kauno stoties perone - geležinkelio technikos paroda

                  Šeštadienį, rugsėjo 26 d. Kauno geležinkelio stoties perone surengta šiuolaikinės kelių priežiūros technikos paroda, skirta visoje šalyje minimam Lietuvos geležinkelio 145–erių metų jubiliejui, - teigiama pranešime spaudai.
                  Parodos sumanytojai AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ vadovai tikina, jog didžiausią geležinkelio darbų dalį sudaro kelių remontas. Sunkaus rankų darbo bendrovėje mažėja – įsigyjama vis daugiau naujos, modernios įrangos. Todėl ekspozicijoje - aukštą kelio kokybę ir eismo saugumą užtikrinanti geležinkelių priežiūros technika - nuo seniausios rusiškos iki šiuolaikiškos ar dar neturinčios analogų Baltijos šalyse.
                  Tai - milžiniškos galios kranai galintys vienu ypu pakelti naftos cisterną, taip pat firmos vikšriniai traktoriai, skirti likviduoti avarijų padarinius. Švedijoje įsigyti šiuolaikiški krautuvai, galintys važiuoti tiek asfaltuotu keliu tiek bėgiais. Naudojantis tokiomis mašinomis galima sparčiai keisti pabėgius. Taip pat 70 tonų savaeigė sniego valymo mašina per valandą susiurbianti 75 kubinius metrus sniego, o surinkus net 100 kubinių metrų jį iškraunanti bet kurioje numatytoje vietoje.
                  Demonstruojama nauja austrų gamybos technika pati nustato remontuotinas geležinkelio bėgių vietas ir pagal numatytą programą lygina geležinkelio kelią. Jeigu naudojantis sena technika per valandą buvo galima suremontuoti per 200 metrų bėginės atkarpos, tai pasitelkus naujoviškas kelio tiesimo ir lyginimo mašinas - daugiau nei pusantro kilometro.
                  „Vakarietiška technika iš esmės pakeitė ir bėgių keitimo technologiją, todėl dabar važiuodami traukiniu Lietuvoje retai girdime sovietmečiu įprastą bėgių dunksėjimą. O neseniai pradėjome modernizuoti geležinkelio iešmus. Žiemą jie dažnai apledėdavo, todėl dirbti būdavo labai sudėtinga“ – pasakoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ viršininkas Olegas Slepakovas.
                  1863 m. pastatyta Kauno geležinkelio stotis su iki šiol vieninteliu tuneliu Lietuvoje neatpažįstamai pasikeitė. Dabar AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės filialas „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ laikomas didžiausiu geležinkelio mazgu šalyje, aptarnaujančiu geležinkelio linijas nuo Vievio iki Radviliškio, nuo Kaišiadorių iki Kybartų, bei keliasdešimties kilometrų europinės vėžės nuo Mockavos iki Šeštokų. Iš viso filialas prižiūri apie 670 km plačias vėžes ir 22 km europietiškos vėžės geležinkelio kelio.
                  Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

                  Comment


                    #49
                    N-tas straipsnis apie prekybos centrus Vilniuje:


                    Prekybos centrai nesibaimina Vilniaus valdžios apynasrio


                    Sostinės taryba patvirtino Vilniaus miesto prekybos centrų plėtros schemą, didžiųjų prekybos centrų plėtrą siekdama nukreipti už centrinės miesto dalies ribų, praneša "Verslo žinios". Prekybos centrus valdančių bendrovių vadovai skirtingai komentuoja galimas pasekmes jų verslui.

                    Inga Skisaker, "RIMI Lietuva" generalinė direktorė, teigia, jog apribojimais plėstis tam tikruose rajonuose savotiškai ribojama konkurencija. Anot vadovės, tiems prekybos centrams, kurie jau yra ten įsikūrę, sumažėja konkurencija bei galimybė, kad šalia įsikurs kitas prekybos centras. Šiuo atveju galimybė rinktis sumažinama pirkėjui.


                    Tiems "RIMI Lietuva" plėtros planams, kurie jau yra įgyvendinami, apribojimai įtakos neturės, tačiau vertinant bendrai - prekybos tinklų plėtrą turėtų reguliuoti rinkos sąlygos, o ne valstybė, įsitikinusi I. Skisaker.

                    Aidas Mackevičius, "Iki" parduotuvių tinklą valdančios UAB "Palink" generalinis direktorius, tvirtina, kad jų bendrovei šis nutarimas įtakos neturės. Jo teigimu, pagal įmonės strategiją, tokių didelių prekybos centrų (iki 20 tūkst. kvadratinių metrų) bendrovė nestato, todėl šis nutarimas "Palink" neaktualus ir nėra didelis apribojimas.

                    "Palink" vadovas tik iš dalies pritaria I. Skisaker nuomonei, jog tuose rajonuose, kuriuose dabar įvesti apribojimai, ten jau esantys didieji prekybos centrai turės nedidelį konkurencinį pranašumą. Pasak jo, niekas netrukdo šalia šių centrų statyti mažesnius.

                    Viktorija Jakubauskaitė, "VP Market" atstovė, teigia, jog šiuo metu įmonė didelių prekybos centrų Vilniuje statyti nėra numačiusi, o kai planuos statyti, bus laikomasi schemoje numatytų reikalavimų.
                    www.donatas-mazeika.lt

                    Comment


                      #50
                      Vienintelė Kauno ledo čiuožykla jau laukia lankytojų



                      Rugsėjo 1-ąją Kauno savivaldybės įmonėje "Ledo arena” prasidės naujasis sezonas. Pasak Kauno mero atstovės spaudai pranešimo, vienintelėje Kaune esančioje čiuožykloje sumontuota nauja ledo šaldymo įranga, o lankytojai turėtų pastebėti geresnę ledo kokybę.

                      Valanda čiuožimo ,,Ledo arenos” kainuos kaip ir pernai – 9 litus, vaikams – 5, pačiūžų nuoma – 5 litai. Pernai per savaitę čia pačiuožinėti ateidavo apie 2 tūkst. kauniečių.


                      Praėjusį rugsėjį Kauno miesto Taryba laidavo 900000 litų paskolą “Ledo arenai”, rekonstrukcijos darbai buvo baigti praėjusių metų pabaigoje.

                      “Už paskolos lėšas nupirkome ledo šaldymo mašiną, pakeisti aikštės vamzdynai, sutvarkėme aušinimo sistemą. Darbų padarėme daugiau nei tikėjomės. Moderni įranga sunaudos mažiau elektros energijos, o jos šiluma būtų galima apšildyti ir kai kurias pagalbines patalpas. Visas “Ledo arenos” remontas kainuotų apie 3 milijonus litų”, - teigia direktorius “Ledo arenos” Jono Gulbinas. Pasak jo, nuo įmonės įsteigimo ledo šaldymo įranga ir vamzdynai nebuvo kapitališkai remontuojami, 15 metų senumo šaldymo mašinos buvo neekonomiškos ir susidėvėjusios.

                      Kauno meras Arvydas Garbaravičius akcentuoja, kad Kaunas vienintelę mieste esančią “Ledo areną” turi išsaugoti, o ateityje netoli jos gali iškilti atvira čiuožimo aikštelė.

                      “Ledo arenos” vadovo teigimu, atvira aikštelė galbūt bus įrengta dar šių metų lapkričio pabaigoje, tam reiktų 150 tūkst. litų, dar 50 tūkst. litų kainuotų ledo valymo mašina.

                      Rugpjūtį ,,Ledo arenoje” jau treniravosi Lietuvos ir užsienio čiuožėjai.
                      www.donatas-mazeika.lt

                      Comment


                        #51
                        Nors cia aisku nieko svarbaus, bet reikia butinai ssc forume sukurti tema tokiu pavadinimu: "Vilnius pripažintas Baltijos šalių ateities miestu". Man labai patinka stebeti estu ir latviu nuomone tokiose ir panasiose temose . Jie viska stengiasi rasyti mandagiai, bet kartu matosi ir ju "priesiskumas" .

                        Vilnius pripažintas Baltijos šalių ateities miestu

                        http://www.omni.lt/?i$9359_127772$z_195996

                        Vilnius pripažintas Baltijos šalių ateities miestu, o Vilniaus ir Kauno dvimiestis - Baltijos šalių ateities regionu. Tai skelbiama "Financial Times" leidinių grupei priklausančio žurnalo "Foreign Direct Investment" naujausiame šių metų rugpjūčio-rugsėjo numeryje. Toks pripažinimas Lietuvos sostinei bei Vilniaus ir Kauno dvimiesčiui suteiktas laimėjus šio žurnalo skelbtą konkursą.

                        Kaip informavo Vilniaus miesto savivaldybė, konkurso dalyviai buvo vertinami pagal 33 kriterijus, suskirstytus į 11 kategorijų: ekonominį potencialą, žmogiškuosius resursus, transportą, IT ir telekomunikacijas, saugumą, kultūrą, paveldą ir kitas kategorijas. Laimėję pirmajame etape, Vilnius bei Vilniaus ir Kauno dvimiestis galės dalyvauti antrajame konkurso etape didesniuose regionuose: Šiaurės, Rytų, Vakarų, Centrinėje ir Pietų Europoje. Antrojo etapo nugalėtojai varžysis trečiajame etape dėl Europos ateities miesto ar regiono vardo.

                        Comment


                          #52
                          Vilniuje bus sporto žvaigždžių aikštė

                          http://www.omni.lt/?i$9359_127772$z_195933

                          Vilniuje prie statomos "Siemens arenos" bus įrengta Lietuvos sporto žvaigždžių aikštė. Taip pavadinti aikštę prie didžiausios šalyje sporto arenos nusprendė Vilniaus miesto taryba.

                          Lietuvos sporto žvaigždžių aikštė arba alėja būtų vieta, kur Vilniaus miestas galėtų pagerbti kiekvieną mūsų sportininką, pasiekusį aukščiausių laimėjimų. Aikštę įrengti planuojama per pusę metų.

                          Comment


                            #53
                            WTF

                            http://www.delfi.lt/news/daily/crime/article.php?id=5018827



                            EDIT:

                            Oi, sorry. DELFIs eilini karta sh sumale. Pagal juos "nuzudymai 1000 gyventoju = nesaugumas" Eina jie.......
                            You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.

                            Comment


                              #54
                              Sostinėje kapitališkai remontuojamas Žvėryno tiltas

                              http://www.asa.lt/Leidiniai/naujienos/910.shtml

                              Vilniuje kapitališkai remontuojamas Žvėryno tiltas: numatoma atnaujinti tilto metalines konstrukcijas, važiuojamąją dalį ir šalitilčius. Remonto darbus atliks uždarųjų akcinių bendrovių „Viadukas" ir „Tilsta" konsorciumas.

                              Remontą numatoma baigti iki 2005 m. rugsėjo 1 dienos. Statybos darbų kaina - 4,55 mln. litų. 1906 m. pastatytas plieninių konstrukcijų Žvėryno tiltas iki šiol nė karto nebuvo kapitališkai remontuotas. Pagal parengtą darbo projektą šiemet buvo planuota pradėti tilto remontą. Birželio mėnesį įgriuvus tilto šalitilčiui, transporto ir pėsčiųjų eismas tiltu buvo uždraustas.

                              Deryboms dėl tilto remonto darbų buvo pakviestos 4 Lietuvos, 1 Lenkijos ir 1 Latvijos specializuotos tiltų įmonės. Pasiūlymus pateikė dvi Lietuvos įmonės, susijungusios į konsorciumą, bei viena Latvijos įmonė. Derybų laimėtoju pripažintas UAB „Viadukas" ir UAB „Tilsta" konsorciumas, su kuriuo rugpjūčio 13 d. sudaryta sutartis.

                              Comment


                                #55
                                Ne visai projektas ar statybų eiga, bet...

                                Parašė www.delfi.lt
                                Pigių skrydžių bendrovė "Ryanair" domisi Lietuva


                                Airių pigių skrydžių bendrovė "Ryanair", po mėnesio numatanti pradėti skrydžius iš Latvijos sostinės, domisi ir Lietuvos oro rinka. "Ryanair" šiek tiek rodo susidomėjimą ir maždaug po mėnesio planuojamas susitikimas su ja", - sakė Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamento Vidmantas Kairys.

                                Jo teigimu, užsienio bendrovė Lietuvos rinkoje mato didelį potencialą.

                                Šiuo metu Lietuvoje yra gana didelė konkurencija - joje skrydžius organizuoja daugiau kaip 10 oro bendrovių.

                                Dabar pigių skrydžių bendrovės aplenkia Lietuvą, nors Latvijos sostinė Ryga sulaukė jų dėmesio. "Ryanair" dar liepą pranešė pradėsianti rengti skrydžius į Rygą - nuo spalio 31 dienos bendrovė ims skraidinti keleivius iš Rygos į Londoną, Frankfurtą ir Tamperę.

                                Apie tai, kad keleiviai bus skraidinami iš Rygos į Berlyną, šią savaitę paskelbė ir kita Europos pigių skrydžių bendrovė "EasyJet". Ši bendrovė jau nuo lapkričio 25-osios pradės rengti skrydžius iš Rygos į Šionefeldo oro uostą Berlyne.

                                Comment


                                  #56
                                  Meras tęsia pasivažinėjimus po miestą


                                  Kauno vadovas Marvelės gyventojams dosniai žarstė pažadus

                                  Pastarosiomis savaitėmis Kauno meras Arvydas Garbaravičius dažniau negu įprasta važinėja po miestą. Vakar jis susitiko su Marvelės gatvės gyventojais. Kauniečiai A.Garbaravičiui dėstė savo rūpesčius ir reikalavo, kad jų problemos būtų išspręstos.

                                  “Visą savo dėmesį skiriate Europos prospekto rekonstrukcijai. Pas mus dirba vos vienas traktoriukas. Neįsivaizduoju, kada nutiesite naują Marvelės gatvę”, - piktinosi viena gyventoja. Jai pritarė ir kaimynai. Žmonių teigimu, dabar siaura gatvele važiuoja sunkiasvorės transporto priemonės. Įrengtas kelio ženklas ribojantis greitį, tačiau vairuotojai jį dažnai ignoruoja.

                                  “Per kiek metų nutiesite naująją gatvę,” - neatlyžo gyventojai. Mero teigimu, iki kadencijos pabaigos tai turėtų būti padaryta. A.Garbaravičius taip pat pažadėjo, kad bus įrengta reguliuojamoji sankryža, dvi požeminės perėjos, todėl gyventojai nebus atskirti nuo Nemuno. Taip pat ketinama įrengti ir nedidelį sporto aikštyną.

                                  Marvelės gatvės gyventojai skundėsi ir kur kas buitiškesniais dalykais. Juos trikdo Savivaldybės sklype augantys seni medžiai ir žolės. “Tai tikros džiunglės. Galėtumėte sutvarkyti”, - replikavo žmonės.

                                  “Galiu nemažai pažadėti, tačiau nesu ponas Dievas. Jūs turite raštu kreiptis į atitinkamas instancijas”, - teigė A.Garbaravičius. Tačiau vėliau sutarta, kad ir šis klausimas bus išspręstas.

                                  Šiemet Marvelės gatvės rekonstrukcijai skirta apie 2,5 milijono litų. Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Vyšniauskas tvirtino, kad bendra projekto vertė - apie 17 milijonų litų. “Projektas dar koreguojamas, nes, gyventojų pageidavimu, ketiname įrengti dvi požemines perėjas”, - sakė valdininkas.

                                  Kitą savaitę Marvelės gatvėje turėtų apsilankyti ir Vyriausybės atstovai. Savivaldybės tarnautojų teigimu, šios gatvės rekonstrukcijos projektui lėšų tikimasi gauti ir iš ES fondų. “Projektas jau pateiktas. Nesulaukėme didesnių pastabų, todėl tikimės, kad artimiausiu metu išgirsime mums palankų atsakymą”, - sakė A.Vyšniauskas.

                                  Kauno mero teigimu, tokie susitikimai su gyventojais - naudingi. “Išsiaiškiname situaciją vietoje. Iš pradžių kyla karšti ginčai, o vėliau vyksta normalus pokalbis”, - teigė A.Garbaravičius. Pastarąsias savaites miesto vadovas ypač aktyviai domisi Kauno aktualijomis: asfaltuojamomis įvažomis, vienintelės ledo arenos būkle, parkais ir pan.
                                  www.donatas-mazeika.lt

                                  Comment


                                    #57
                                    “Oazė” laukia palmių ir atidarymo

                                    Įrengiamo laisvalaikio ir pramogų centro vadovai tikina, kad Šilainiuose duris atvers ne vandens atrakcionų parkas, bet visapusio poilsio vieta visai šeimai

                                    “Pirtys, baseinas, boulingas, treniruokliai, vaikų žaidimų kambarys, kavinė, baras, klubas, konferencijų salytė”, - vardija laisvalaikio ir pramogų centro “Oazė” direktorius Mindaugas Švabas, rodydamas patalpas, šiuo metu dar panėšėjančias į 5,5 tūkst. kvadratinių metrų statybos aikštelę.

                                    Tačiau rugsėjo 24-ąją “Oazė” jau kvies kauniečius į oficialų atidarymą. “Tai bus vieta, kur po darbų galės atsipalaiduoti vaikai, tėvai ir jų bičiuliai”, - sako M.Švabas.

                                    Į baseiną - 70 metrų nusileidimo taku

                                    “Mes jau pavargome aiškinti, kad “Oazė” bus ne vandens atrakcionų parkas”, - juokiasi direktorius. “Oazėje” tikrai veiks trijų plaukimo takelių baseinas. Į jį bus galima nusileisti 70 metrų ilgio plastikiniu taku. Bet šis vandens kalnelis ir tėra vienintelis panašumas su vandens atrakcionais”, - užtikrina M.Švabas.

                                    Pasak jo, “Oazės”, kurios bendra sąmatinė vertė - 17 milijonų litų, “meniu” bus žymiai išsamesnis. “Čia atėję žmonės galės sportuoti, plaukioti baseine, kaitintis trijų rūšių pirtyse, mėgautis sūkurine vonia, o paskui - pavalgyti kavinėje ir pasilinksminti klube, vaikus palikus žaisti specialiai įrengtoje patalpoje”, - kalba laisvalaikio ir pramogų centro “Oazė” direktorius.

                                    Šiuo metu, patikina jis, jau pabaigta apie 95 procentus statybos darbų. “Liko apdaila, o baldus suvešime greitai”, - sako M.Švabas.

                                    Trijų rūšių pirtys

                                    “Oazėje” bus daug palmių. Jos svirs į baseiną, pasitiks atėjusiuosius į pirčių zoną, puoš kavinę. “Tropikų baras, kuriame bus galima atsigaivinti įvairiomis sultimis, taip pat skendės palmėse su kokosais”, - aiškina M.Švabas.

                                    Kol kas palmių su kokosais “Oazėje” dar nematyti, bet naujajame laisvalaikio ir pramogų centre jau yra į ką dairytis.

                                    Pirmajame aukšte vyksta 250 vietų kavinės, vaikų žaidimų kambario, kirpyklos, boulingo salės apdailos darbai. “Tai bus grožio, sporto ir vaikų oazė”, - paaiškina direktorius.

                                    Antrajame aukšte statybininkai triūsia būsimajame 670 kvadratinių metrų ploto klube bei pirčių zonoje. Pirtys, kuriose galės kaitintis “Oazės” klientai, bus trijų rūšių: suomiška, turkiška ir aromatinė. Greta jų bus galima įsitaisyti šildomame gulte arba nerti į “ledo kamerą” - patalpą, kurioje lauks susmulkintas ledas.

                                    VIP klientams

                                    “O čia bus VIP pirtis”, - rodo kelią M.Švabas, vesdamas į patalpą, kurioje, specialiai užsisakę, galės komfortiškai leisti laiką 15 žmonių.

                                    VIP klientai, kaip juos pavadino “Oazės” direktorius, galės džiaugtis minkštais baldais, pirties karščiu, didžiule “jakuzzi”. “Ir, žinoma, palmėmis”, - juokiasi M.Švabas.

                                    Ložės, skirtos bendrame šurmulyje nenorintiems skendėti svečiams, įrengiamos trečiajame aukšte. Jose per specialius monitorius bus galima stebėti naktinio klubo gyvenimą.

                                    “Oazė”, tikina vadovai, bus atvira renginiams, geriems koncertams, gyvai muzikai. Galimybe rengti naktinius Jam Session jau domėjosi rudens koncertams besirengiančio festivalio “Kaunas Jazz” organizatoriai, buvo užklausimų ir iš kitų renginių prodiuserių.
                                    www.donatas-mazeika.lt

                                    Comment


                                      #58
                                      Gariga Jančas. Vilniaus falokratija |www.omni.lt|

                                      Labai mėgstu dangoraižius. Užsilipu ant jų ir laukiu - gal atsiras koks nors vietinis teroristas? Bet ne, neatsiranda, o lenkų menininko sukurtą ir šalia dangoraižių Konstitucijos prospekte ketintą statyti kelio ženklą, žymintį pastatų aukštingumą - lėktuvas rėžiasi į pastatą - meras uždraudė. Nesuprantu kodėl? Žmonės jam nerūpi ar jis toks tikras dėl teroristų veiksmų?

                                      Falokratija, kaip tam tikra visuomenės santvarka, reiškiasi dviem pavidalais - požiūrio ir architektūriniu. Pirmasis daugiau įprastas tarp eilinių žmonių, bet vis dažniau aptinkamas ir tarp valdžios statytojų. Jis pasireiškia įprastais frazeologizmais, žyminčiais atsainų požiūrį į problemą: "nusišvilpti, nusičiurkšti man ant jų", "jie manęs nemokys", "man dzin", "... aš ant jų". Pozicija gan įprasta, tik dar nevisiškai įteisinta.

                                      Antrasis - architektūrinis falokratijos bruožas, turintis, be abejo, daug sąsajų su pirmuoju, yra matomas tiesiog plika akimi žvelgiant į Lietuvos sostinę. Ir jei būtų gyvas Ričardas Gavelis, jam medžiagos būtų apsčiai aprašyti naujus iškilusius Vilniaus falus ir jų reikšmes. Bet "Vilniaus pokeriu" to jau nepavadinsi. Greičiau tai ypatingas žaidimas beveik atviromis kortomis: visos pusės susitaria dėl daugumos iš 24 kortų, o vyriausiasis žaidėjas dar turi rankovėse keletą tūzų ir jokerį. Visi tai žino, bet žaidimo taisyklės nenumato, kad kažkas tikrintų rankoves. Įdomiausia, kad pelno gauna visi žaidžiantys.

                                      Todėl nežinia, kaip tas romanas vadintųsi, bet jis rašomas kiekvieną dieną.

                                      Architektūrinė falokratija yra beveik liga, kuri pasireiškia žemumos baime ar tiesiog jos nekentimu. Tik pamato architektai kokią nors lygią vietą - tuoj ir stato joje dangoraižį. Be to, naujasis falas nebūtinai turi būti estetiškas savaime ar estetiškai įsilieti į aplinką - atvirkščiai, koks save gerbiantis kūrėjas norės, kad jo kūrinio beveik nesimatytų bendrame miesto peizaže ar panoramoje?

                                      Kadangi žemumos dažniausiai architektų tyko daugiausia apie Senamiestį, šis tampa jiems viena nekenčiamiausių zonų. O kadangi Senamiestį saugo UNESCO ir kitos simbolinės organizacijos, zoną galima gydyti apstatant Senamiestį iš visų pusių - taip jo nesimatys ir jis bus izoliuotas nuo bendro Vilniaus vaizdo kaip antimodernumo sąvartynas (tiesa, butų ir biurų kainos viršutiniuose dangoraižių aukštuose ilgainiui kris - nebus į ką žiūrėti). Todėl dabar prie "Coca-Cola Plaza" klojami pamatai dar vienam biurų centrui, nedidukas dangoraižis statomas tarp Basanavičiaus ir Kalinausko gatvių, o žali Vilniaus plotai kol kas dar yra neatrasta žemė. Bet ir ten padėtis jau taisoma: prie Lazdynų auga dar vienas biurų pastatas, Pedagoginis institutas taip pat turės savo žiemos sodą dvidešimt kažkelintame aukšte. Ir t.t.

                                      Tačiau falokratinis modernumas nėra kažkokia improvizacija, kaip gali pasirodyti nepatyrusio empiriko žvilgsniui. Falokratija - ne tik neišvengiamybė, ji yra solidaus, pirmaujančio regione miesto politikos gairė, akcentas ir vėliava. Urbanistai tai aiškiai įrodo "vertikalių dominančių sąskambio", "panoraminių aikštelių" (ant dangoraižių!), "vertikalių lygiagrečių" motyvais ir pasitelkdami kitus neatremiamus argumentus, reiškiančius viena: užsilipus ant vieno dangoraižio pasimatys dar keli ir jausi jų tarpusavio ryšį, lyg stovėtum japoniškame akmenų sode.

                                      Ar falokratijai gali iškilti pavojai? Artimiausiu metu - tikrai ne. Tiesa, egzistuoja tam tikros grupės, panašios į sektas, kurios vadinasi įvairiais su paminklosaugos terminu susijusiais vardais. Tačiau ir jos serga vaikiška nesusikalbėjimo liga, todėl yra pernelyg susiskaidžiusios ir besiriejančios tarpusavyje, tad jas dar labiau paskaidyti yra niekų darbas. "Tas yra elementų (suprask, durų rankenų, langų, - G. J.) paminklosaugos atstovas, tas tiesiog klerkas, pats gavęs butą ten ir už tiek, o ana - išvis išprotėjusi, rimtai jos negalima klausyti", - tokie argumentai kaip tramvajus Vilniumi pervažiuoja per bet kurios sektos troškimą tapti vyriausiąja. Pačios sektos, reikia pridurti, ne kitaip kalba apie savo narius, o visos drauge vietoj maldos pakeikia įstatymus.

                                      Ir, žinoma, falokratijai įsigalint išryškėja ir jos atsiradimo priežastys: juk akivaizdu, kad dangoraižiai nieko bendra neturi su šalies ekonomika, nes pusė biuro pastatų tušti, o žemė ne tokia perkūniškai brangi kaip, tarkime, Olandijoje viduramžiais, kai pirkliai statydavo siaurus ir aukštus namus. Falokratija reiškia tik viena - norą sujungti abu anksčiau minėtus bruožus: kiekvienas save gerbiantis falokratas turi turėti nuolatinę galimybę užsilipti ant dangoraižio ir nusičiurkšti ant visų su visomis jų problemomis.
                                      Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

                                      Comment


                                        #59
                                        Keturi kaštonai prieš reklamos naujovę



                                        Užterštame Savanorių prospekte gali likti dar keliais medžiais mažiau

                                        Savivaldybės ir statomo prekybos centro interesai susikirto ties keturiais medžiais Savanorių prospekte. Verslininkai norėtų juos iškirsti, kad būtų geriau matomas planuojamas įrenti didelis vaizdo ekranas. Aplinkosaugininkai teigia neleisią išpjauti medžių labai užterštoje miesto vietoje.

                                        Medžiai užstotų brangią investiciją

                                        Pagal bendradarbiavimo sutartis tarp UAB “Actual City Media”, UAB “Hanner” ir KB “Katos inovacija”, Savanorių pr. statomo prekybos centro “Savas” fasadinėje dalyje turėtų būtų įrengtas 32 kvadratinių metrų dydžio šviesos diodų vaizdo ekranas.

                                        Kaip teigė “Hanner” projektų vadovė Jurgita Bažanovienė, ekraną užstotų prie Savanorių pr. ir Pramonės pr. sankryžos augantys medžiai. “Savivaldybės prašome, kad leistų juos nukirsti. Už tai sutinkame pasodinti medžius bet kurioje kitoje nurodytoje vietoje”, - sakė J.Bažanovienė.

                                        Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė teigė esanti nustebinta “Hanner” prašymo.

                                        “Bendrovė sako, kad ekranas kainuos 800 tūkstančių litų, todėl investicijos gali neatsipirkti, jei jis bus užstotas.

                                        Du kaštonai seni, du neseniai atsodinti, sunkiai prigijo, nes toje vietoje dirvožemis labai užterštas sunkiaisiais metalais. “Hanner” baiminasi, kad spalio mėnesį, kai bus atidaromas centras, medžiai užstos videoekraną. Tuo metu medžiai jau bus be lapų. Pasiūlėme pirma įrengti ekraną ir žiūrėti, ar jį kas nors užstoja”, - sakė M.Stanikūnienė.

                                        Neketina elgtis drastiškai

                                        J.Bažanovienė viliasi, kad Kauno valdininkų atsakymas bus teigiamas. “Projekto keisti negalime. Tikiu, kad pavyks rasti sprendimą ir Kaune atsiras ši naujovė. Vilniuje jau yra trys tokie ekranai. Juose rodoma reklama, naujausios žinios, orų prognozė ir pan.”, - kalbėjo J.Bažanovienė. Ji teigė, kad neketinama imtis drastiškų veiksmų - savavališkai nupjauti medžius. “Tokia galimybė net nesvarstyta”, - sakė projektų vadovė.

                                        M.Stanikūnienė sutinka, kad galima ryžtis savavališkai išpjauti medžius, o paskui sumokėti baudas. “Mūsų reakcija būtų atitinkama. Apie šį poelgį pasistengtume informuoti kuo plačiau”, - teigė M.Stanikūnienė.

                                        Ketinama įrengti tris ekranus

                                        Pagal 2001 metais atliktus eismo srautų matavimo tyrimus Savanorių prospektas atkarpoje tarp P.Lukšio ir Kovo 11-osios gatvių yra viena labiausiai apkrautų Kauno mieste. Vidutinis metinis eismo intensyvumas - 17737 automobilių per parą. UAB “Hanner” daugiau kaip 13 000 kv. m ploto prekybos centrą “Savas” planuoja atidaryti šių metų spalio mėnesį.

                                        Šiemet Kaune ketinama įrengti dar du didelius šviesos diodų ekranus. Vienas jų numatytas Birštono gatvės ir Karaliaus Mindaugo prospekto sankryžoje, šalia požeminės pėsčiųjų perėjos. Ekranas bus atsuktas į atvažiuojančiuosius Birštono gatve ir bus matomas važiuojantiems Karaliaus Mindaugo pr. Aleksoto tilto link.
                                        www.donatas-mazeika.lt

                                        Comment


                                          #60
                                          Plaukikai laukia įkurtuvių

                                          Violeta GUSTAITYTĖ


                                          Rekonstruojamas seniausias Kauno baseinas sportininkus ir mėgstančius plaukioti miestiečius žada priimti po poros mėnesių

                                          Nugriovus senąjį “Dainavos” baseiną, ant senų pamatų sparčiai kyla naujos konstrukcijos. Kasdien čia darbuojasi apie keturiasdešimt uždarosios akcinės bendrovės “Mitnija” statybininkų. Jie žada pabaigti baseino rekonstrukciją spalio pabaigoje, o lapkritį jame jau galės treniruotis plaukikai.

                                          Kėlė pavojų

                                          “Dainavos” baseinas buvo pastatytas prieš trisdešimtmetį - 1974-aisiais. Baseine treniravosi Kauno miesto plaukimo mokyklos sportininkai, paplaukioti ateidavo miestiečiai. Jį būtinai reikėjo rekonstruoti.

                                          “Baseino būklė buvo tragiška, - teigė Kauno savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas. - Porą pastarųjų metų buvo planuojama baseino rekonstrukcija ir norėta jį uždaryti. Tai padaryti buvo būtina: pastaruoju metu baseinas kėlė grėsmę ne tik čia besitreniruojantiems sportininkams, bet ir pro baseino pastatą praeinantiems gyventojams. Ypač nesaugu buvo žiemą, kai pasnigdavo, palydavo ir pradėdavo šalti: tada jau net sienos byrėjo, pastato sienų tinkas trupėjo ir krito”.

                                          Kartais nukrisdavo dideli tinko gabalai, todėl ilgą laiką viena baseino pastato sienos pusė buvo aptverta apsaugine tvorele.

                                          Kūno kultūros ir sporto skyriui pateikus miesto Tarybai baseino rekonstrukcijos projektą, miesto politikai jam pritarė ir iš Privatizavimo fondo skyrė 2 milijonus litų. Dar 200 tūkstančių litų baseino rekonstrukcijai iš savo biudžeto skyrė Vyriausybė.

                                          Savivaldybės paskelbtą statybos darbų konkursą laimėjo uždaroji akcinė bendrovė “Mitnija”.

                                          Iš senojo baseino liko tik pamatai

                                          Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A.Grabnickas neabejoja, jog po rekonstrukcijos gerokai sumažės baseino eksploatavimo išlaidos. Senajame baseine veikė neefektyvi vėdinimo sistema. Lauke orui atšalus iki 10 laipsnių, iš šilto baseino vandens sparčiau garuodavo chloras. Drėgmė verždavosi pro plyšius sienose ir ardė statinį. Chloras veikė gelžbetonines konstrukcijas, kurios rūdijo.

                                          “Dabar baseine bus įdiegta moderni vėdinimo sistema, naujos vandens valymo technologijos. Drabužinės, dušai ir kt. atitiks visus šiuolaikinius reikalavimus, - sakė A.Grabnickas. - Tai praktiškai bus naujas baseinas, nes senasis buvo nugriautas iki pamatų”.

                                          Savivaldybės Statybos skyriaus vyr. inžinierius, baseino rekonstrukcijos techninės priežiūros vadovas Modestas Kalvaitis tvirtino, jog baseino statybos darbai vyksta pagal grafiką, nors laiko statybininkai turi palyginti nedaug - tik tris mėnesius. Baseiną jie turėtų priduoti spalio 19 dieną. M.Kalvaitis teigė statybininkams neturįs jokių priekaištų.

                                          “Labai gerai, kad baseiną nuspręsta nugriauti ir atstatyti iš naujo, nes jo nebebuvo galima eksploatuoti. O dabar su naujomis medžiagomis statomas modernus baseinas. Jis bus geriausias mieste”, - sakė M.Kalvaitis.

                                          Nebeliks bokštelio

                                          Nugriovus senąjį baseiną, buvo palikta tik gelžbetoninė vadinamoji vonia, ją laikančios konstrukcijos, sienų pamatai.

                                          Uždarosios akcinės bendrovės “Mitnija” direktorius Kęstutis Mikėnas “Kauno dienai” tvirtino, jog baseino statybos darbai sekasi neblogai.

                                          “Kaip ir visose statybose, smulkių trukdžių būta. Pavyzdžiui, projekto neatitikimų. Bet to išvengti neįmanoma, kai rekonstruoji seną pastatą: tik jį nugriovus, pamatai realiai, kaip tie “griaučiai” atrodo. Tai atima šiek tiek laiko: reikia papildomų techninių sprendimų, lėšų”, - sakė K.Mikėnas.

                                          Statybininkai tvirtino, kad mūro darbai bus užbaigti kitą savaitę. Jau pagamintos metalo konstrukcijos. Statinio vadovas Rimantas Misiukonis sakė, jog rugsėjo viduryje pastatas turėtų būti jau po stogu.

                                          “Rekonstruojant pastatą, dirbti daug sunkiau ir sudėtingiau nei statant naują. Iškyla nemažai įvairių kliūčių, bet nuo darbų grafiko nenukrypstame, - tvirtino statybos darbams vadovaujantis R.Misiukonis. - Kai nuėmėm plytų mūrą, paaiškėjo, kad tarybiniais metais statyti pamatai buvo padaryti atmestinai. Teko net nuardyti vieną eilę pamatų ir iš naujo tvirtinti”.

                                          Rekonstruojant baseiną, atsisakyta gilios įdubos (giliausia baseino dalis buvo 4,5 metro gylio), kur buvo galima šokinėti nuo bokštelio. Ta dalis yra seklinama, bokštelio šokinėjimui nebebus. Atstatyto baseino didžiausias gylis bus 2 metrai 20 centimetrų. Kaip ir anksčiau, po rekonstrukcijos baseinas bus 25 metrų ilgio.

                                          Prezidentas prakalbo apie 50 metrų ilgio takelių baseiną

                                          Uždarius “Dainavos” baseiną rekonstrukcijai, čia treniravęsi sportininkai buvo nukreipti į kitus miesto baseinus.

                                          “Mokomasis treniruočių procesas nenukentėjo: iš karto sudarėm grafiką ir galimybes jiems treniruotis kituose miesto baseinuose, - sakė Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A.Grabnickas. - Rekonstruotas, modernus “Dainavos” baseinas bus puiki treniruočių bazė, tačiau Kaunui labai reikėtų standartus atitinkančio baseino, kuriame būtų 50 metrų ilgio plaukimo takeliai.

                                          Mūsų plaukikai to verti, juk ir olimpiadoje geriausius rezultatus pasiekė kauniečiai. V.Janušaitis ir kiti plaukikai gerino savo asmeninius ir Lietuvos rekordus. Tie, kurie mokosi JAV, turi galimybes ten treniruotis, bet jie sugrįžta į Kauną, į treniruočių stovyklas. Čia jie treniruojasi, ir mums būtinas 50 metrų ilgio baseinas. Apie tokio baseino reikalingumą po mūsų plaukikų startų Atėnų olimpiadoje kalbėjo ir Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus”.

                                          Kaunas - plaukimo sporto lyderis šalyje, todėl realu, kad čia turėtų būti statomas 50 metrų ilgio plaukimo takelių baseinas.

                                          http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=21730

                                          Comment

                                          Working...
                                          X