http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=21751

http://www.omni.lt/?i$9359_16017$z_196916

Čia geras
Viešbučio pažiba tapo intymi vietelė, iš kurios atsiveria Klaipėdos panorama

Uostamiesčio viešbučio “Klaipėda” panoraminiame bare-restorane “XII” apsilankiusius svečius klaipėdiečiai iškart siunčia į... tualetą. Šie nustemba, bet iš tualeto grįžta... kvatodamiesi. Mat iš beveik 40 metrų aukštyje įrengtos intymios vietelės baro-restorano klientai gali apžvelgti beveik visą Klaipėdą - tualeto sienos stiklinės.

Imitavo įvairias situacijas

“Idėja įrengti stiklinį tualetą kilo architektui Edgarui Neniškiui, - “Kauno dienai” teigė “Klaipėdos” viešbučio generalinė direktorė Smiltė Mažūnienė. - Iš pradžių galvojome įrengti apartamentus: kad klientas, gulėdamas vonioje, matytų visą miestą, tačiau šio sumanymo atsisakėme ir pasirinkome dar įdomesnį variantą. Beje, kartą Rygoje buvau vieno viešbučio saunoje, kuri įrengta 27-ajame aukšte. Ten - taip pat stiklinės sienos. Buvo keista ir pirmomis minutėmis norėjosi čiupti rankšluostį ir prisidengti...”

Dvi “XII” tualeto sienos stiklinės. Tiesa, maždaug iki vyro juosmens aukščio - stiklas matinis.

S.Mažūnienė nusijuokė, prisiminusi dieną, kai buvo įrenginėjamas tualetas. Tuomet darbuotojos ėjo į tualetą, o vyrukai, nusileidę prie viešbučio žvelgė į dvyliktą “Klaipėdos” aukštą ir komentuodavo mobiliojo ryšio telefonu.

“Na, dabar pasilenk taip, kad aš galėčiau pamatyti ką nors gražaus. Dabar uždek šviesą, išjunk, vėl uždek. Deja, nieko nesimato”, - juokėsi vyrai, kai merginos imituodavo įvairias situacijas tualete.

Ir fotografuojasi

“Pamatyti ką nors įdomaus gali tik žmogus, turintis teleskopą, kuris yra mūsų bare-restorane. Tokių turi kariškiai, specialistai, - šypsojosi generalinė direktorė. - Tačiau geriausiu atveju jie žmogų matytų tik nuo galvos iki juosmens. O iš intymios vietos pažvelgti į Klaipėdą - įdomu ir originalu”.

Pirmą kartą panoraminio baro-restorano “XII” tualete apsilankantys klaipėdiečiai ar miesto svečiai sugrįžta juokdamiesi. Kartais prie tualeto susidaro smalsuolių eilė. Ypač maloniai būna šokiruoti užsieniečiai, kurie, neslepia, tokių dalykų nematė nė vienoje šalyje.

Ne vieną kartą “XII” lankytojai fotografavosi ne tik bare-restorane, iš kurio matosi nuostabus vaizdas į Klaipėdą, bet ir ... intymioje vietelėje.

Atbaido aukščio baimė

Ar kam nors netradicinis tualetas nepatiko?

Tik kartą vienai moteriai jis sukėlė neigiamą reakciją: “Absurdas!” - tarė išdidi dama, kuri neišdrįso pasilikti tualete. Šios moters neįtikino argumentas, kad niekas jos matyti negali, juolab kad dalis stiklo - matinė.

Į tualetą neišdrįso nueiti ir keli aukščio baimę juntantys žmonės. Vienas užsienietis sėdėjo salės viduryje ir net negalėjo pažvelgti pro baro langus, vieną moterį iki tualeto lydėjo tris kartus, bet ji taip ir neišdrįso atlikti gamtinių reikalų maždaug 40 metrų aukštyje prie stiklinės sienos, o vienas vyras buvo priverstas liftu nusileisti į pirmajame aukšte įrengtus tualetus.

“Negaliu, bijau”, - pravėręs tualeto duris atviravo vidutinio amžiaus vyras.

Panoraminio baro-restorano “XII” tualetas, beje, sužavėjo ne tik užsieniečius. Neįprastą intymią vietelę pamėgo ir... porelės.

“Vakare tualete jau apsilankė kelios įsimylėjėlių poros, - šypsodamasi neslėpė “XII” padavėja. - Iš ten mergina ir vaikinas visada grįždavo patenkinti ir suokalbiškai šypsodamiesi”.

Tarnautojai dūsta ankštų rūmų kabinetuose
Moderniame Apskrities administracijos pastate darbuotojams trūksta oro ir vietos

LR, Sostinė 2004 09 04

Rytis Masilionis, Beata Bukotaitė „Sostinės“ korespondentai

Vėl kvies statybininkus
Dalis Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastato darbuotojų keikia tą dieną, kai jie iš Gedimino prospekto persikėlė į rūmus Konstitucijos prospekte.
Apskrities darbuotojams dabar neužtektų rankų pirštų, kad suskaičiuotų visas juos užklupusias bėdas. Nors naujame pastate jie įsikūrė dar gegužę.
Priimamojo, esančio pirmajame aukšte, darbuotojai jaučiasi kaip vienutėse – į šiuos kabinetus dienos šviesa visai nepatenka, nes juose nėra langų.
Apskrities viršininko administracija iš pastato statytojos įmonės „Constructus“ pareikalavo, kad ši rekonstruotų kelis kabinetus, įrengtų papildomas signalizacijos sistemas. Mat kai kuriuose kabinetuose turi išsitekti net septyni darbuotojai.
Pastato statytojai aiškina, kad tai – projektuotojų kaltė.
Be to, sostinės higienistai nustatė, kad valdininkai naujuosiuose rūmuose jaučiasi kaip akvariume – kabinetuose trūksta oro.
Kvėpuoti nelengva ir valdininkams naujajame Vilniaus savivaldybės dangoraižyje. Tačiau iš ten higienistai negavo prašymo ištirti darbo sąlygų.

Kentė karštį ir kvėpavo dūmais
Praėjusį savaitgalį Apskrities administracijos pastate dėl nedidelio elektros sutrikimo visiškai išsijungė vėdinimo sistema. Tačiau apsaugininkai to nepastebėjo.
Dėl to grįžusius į darbą valdininkus pasitiko tvankus karštis – 25 laipsniai.
Langai šiuose rūmuose, kaip ir savivaldybės dangoraižyje, nevarstomi. Todėl karštį Apskrities administracijos darbuotojams tiesiog teko iškęsti.
„Padėtis katastrofiška, kadangi kabinetuose tvyrojo ir iš rūkomojo pasklidęs dūmų kvapas“, – tvirtino Vilniaus apskrities viršininko administracijos sekretorius Tomas Digrys.
Valdininkai pareikalavo, kad įmonė „Constructus“ įrengtų vis dar nesuderintos vėdinimo sistemos signalizaciją. Tuomet bus galima sužinoti, kada neveikia ventiliatoriai.

Svajoja apie naują kabinetą
„Mūsų kabinete normaliai galėtų dirbti du žmonės.
Neturime kur sodinti atvykstančių rajono specialistų, skambindami sunkiai susikalbame su pašnekovais.
Visi čia žino, kaip yra. Nors pastatas naujas, senajame Gedimino prospekte mes turėjome daugiau erdvės“, – aiškino Apskrities viršininko administracijos žemės reformų skyriaus specialistas Rimgaudas Norvilas.
Su juo ankštame kabinete dirba dar trys darbuotojai. Tačiau tai – ne prasčiausios sąlygos dirbti.
Antrajame Apskrities administracijos rūmų aukšte įsikūrusiame Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje viename kabinete dirba ir po septynis žmones.
Darbuotojų stalai sugrūsti vienas prie kito, tarp jų paliktas tiktai siauras tarpas prasilenkti. Be to, kabinete tvanku.
„Šventė, kai kabinete nesėdi visi darbuotojai“, – pasakojo viena Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotoja.
Antrajame aukšte archyvo patalpose valdininkai planuoja įrengti papildomą kabinetą.
„Čia gal tilptų keturi žmonės“, – skaičiavo T.Digrys.

Lankytojai stovi ir lauke
Bendrovė „Constructus“ iš valdininkų gavo prašymus rekonstruoti Apskrities viršininko Felikso Kolosausko, Žemėtvarkos departamento direktoriaus Juozo Zinkevičiaus kabinetus.
Be to, priimamojo kabinetuose, kuriuose nėra nė vieno lango, valdininkai norėtų įrengti bent stiklines duris – kad į vidų patektų dienos šviesos.
Apskrities administracijos atstovai aiškina, kad lankytojų priimamasis – vienas didžiausių galvos skausmų.
„Žmonės jame netelpa. Jiems neretai tenka rikiuotis net ir už pastato durų. Tačiau priimamojo juk nebeišplatinsime – nėra kur“, – aiškino T.Digrys.
Įmonės „Constructus“ atstovai tvirtino, kad Apskrities administracijos pastatą jie pasirengę rekonstruoti.
„Jau kalbėjome apie tai su apskrities vadovais.
Mes pastatą įrengėme tiksliai pagal projektą.
Dėl nepatogumų pirma reikėtų kreiptis į projektuotojus. Su Vilniaus savivaldybės administracija dėl dangoraižio mums tokių nesklandumų neiškilo“, – tvirtino bendrovės „Constructus“ statybos direktorius Kęstutis Vanagas.

Nemano, kad projektas prastas
Apskrities pastato projekto užsakovė – savivaldybės įmonė „Vilniaus kapitalinė statyba“.
Savivaldybė mainais už Apskrities administracijos pastatą Gedimino prospekte buvo įsipareigojusi pastatyti naujus rūmus Konstitucijos prospekte.
„Man keista, kad tarp valdininkų, statybininkų ir projektuotojų kyla nesusipratimų.
Mes turėtume patys viską išspręsti susėdę prie stalo.
Tačiau aš nemanau, kad Apskrities administracijos pastato projektas parengtas blogai“, – paaiškino įmonės „Vilniaus kapitalinė statyba“ atstovas Robertas Staskevičius.

Oras cirkuliuoja per lėtai
Vilniaus visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus gydytoja Ela Gurina vertino, ar darbo vietos apskrities viršininko administracijos pastate atitinka nustatytas higienos normas.
Šitą tyrimą užsakė darbuotojų skundų sulaukę pastato šeimininkai. Kabinetuose buvo atlikti triukšmo ir mikroklimato matavimai, įvertintas apšvietimas.
„Labiausiai mums nerimą kelia prastas patalpų mikroklimatas – oro judėjimo greitis, temperatūra ir drėgmė.
Oras patalpose cirkuliuoja labai lėtai, jis – per sausas, todėl žmonės trokšta bei prastai jaučiasi. Jiems perši kvėpavimo takus“, – aiškino E.Gurina.
Gydytoja mano, kad visi higienos normų pažeidimai apskrities administracijos pastate yra ištaisomi – tereikia tinkamai sureguliuoti bei nuolat prižiūrėti vėdinimo sistemas.
„Kol kas didžiausia problema yra psichologinė.
Žmonėms sunku įprasti visą dieną leisti uždaroje patalpoje, kur neatsidaro langai“, – aiškino E.Gurina.


Kaip sakoma, grožis - visų pirma patogumas

Vilniuje vienam bedarbiui - trys laisvos darbo vietos statyboje


Kas dvylikta laisva darbo vieta Lietuvoje laukia statybininkų, Vilniuje vienam bedarbiui tenka beveik trys laisvos darbo vietos statyboje, tvirtina Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Liugienė.

"Per rugpjūtį Lietuvos darbo biržoje įregistruota 15 tūkst. laisvų darbo vietų. Kas dvylikta laisva darbo vieta buvo skirta statybos profesijų darbininkams. Iš viso buvo ieškoma daugiau kaip 1,2 tūkst. statybininkų: daugiausia dailidžių bei stalių - 347, dažytojų - 274, betonuotojų ir tinkuotojų -254, mūrininkų - 158", - Eltai sakė D. Liugienė.

Rugsėjo pradžioje darbo biržoje buvo per 700 laisvų darbo vietų statybininkams. Daugiau kaip pusė jų Vilniuje, o per 70 proc. - didžiuosiuose miestuose.

"Kvalifikuotų darbo rankų stoka statybose juntama jau nuo metų pradžios - trūksta tiek statybos vadovų, tiek kvalifikuotų darbininkų. Jeigu anksčiau darbo birža kreipdavosi į statybos bendroves, prašydama įdarbinti bedarbius, dabar darbdaviai kreipiasi į darbo biržą, prašydami nukreipti į jų organizacijas reikalingų specialybių darbininkus", - Eltai sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Anot jo, statybininkų trūkumas susijęs ne tik su tuo, jog daug statybininkų išvyko dirbti į užsienį, bet su sparčiai augančiomis statybų darbų apimtimis.

"Pagrindinė priežastis - ketvirtus metus vykstantis statybos darbų augimas. Pavyzdžiui, 2001 metais statybos darbų apimtys ūgtelėjo 7,5, 2002 metais - 21, 2003 metais - 23 proc. Per šių metų pirmąjį pusmetį statybos darbų apimtys padidėjo maždaug 11 procentų", - skaičiuoja A. Šeštakauskas.

Darbo biržos atstovės teigimu, nors darbo biržoje šio mėnesio pradžioje įregistruota daugiau kaip 1,2 tūkst. bedarbių, turinčių statybines profesijas, tačiau didžiuosiuose miestuose tokių bedarbių - tik kiek daugiau kaip du šimtai. Vilniuje vienam bedarbiui tenka beveik trys laisvos darbo vietos statyboje.

Per rugpjūtį statybinių specialybių darbininkams buvo siūlomos 1254 laisvos darbo vietos. Tačiau tokių darbo ieškančių specialistų užregistruota tik 400. Ypač trūko tinkuotojų, dažytojų, stogdengių, grindų ir plytelių klojėjų ir pan.

Lietuvos darbo birža, siekdama padėti spręsti statybininkų trūkumo problemą, pasirašo su darbdaviais tikslinius susitarimus, kuriuose numato parengti reikalingų profesijų darbininkus. Per šiuos metus didžiuosiuose miestuose statybines profesijas įgis daugiau kaip 1,7 tūkst. bedarbių.

ELTA

Kauno meras su Ispanijos verslininkais aptars fontano atnaujinimo galimybes

Šiandien, pirmadienį, rugsėjo 6 d., 10 val. Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius savo kabinete susitiks su Ispanijos bendrovių ,,Empty" ir ,,Estudi 66" atstovais, besidominčiais Čečėnijos aikštės fontano atnaujinimo galimybėmis.
1985 m. pastatytas Čečėnijos aikštės fontanas anuomet buvo vienas iš įspūdingiausių Kauno mieste, jo statyba kainavo apie 600 tūkst. rublių. 1991 m. taupant lėšas fontanas buvo uždarytas.
Susitikime dalyvaus Kauno m. savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėjas Vygintas Grinis, Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Komunalinio ūkio vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys

http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=21810

[/img]

Vilniaus oro uostas statys naują terminalą
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=5073831

Baigiama suremontuoti Bakanausko g. įkalnė pagerins Aleksoto gyventojų susisiekimą su miesto centru


Šiandien Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius kartu su Savivaldybės administracijos Komunalinio skyriaus vedėjo pavaduotoju Zenonu Girčiu apžiūrėjo remontuojamą Bakanausko g. įkalnę.

Bakanausko g. atkarpa nuo Lakūnų plento iki Europos prospekto jau rytoj turėtų būti baigta tvarkyti ir Aleksoto mikrorajono gyventojai galės žymiai greičiau pasiekti miesto centrą ir namus. Pasak Kauno miesto mero Arvydo Garbaravičiaus, paskutiniuoju metu buvo sulaukta daug gyventojų skundų, kad dėl šiuo metu remontuojamo Europos pr. jie priversti daryti kelių kilometrų lankstą. Todėl buvo ieškoma sprendimo, kaip būtų galima pagerinti aleksotiškių susisiekimą. "Bakanausko g. įkalnė pasirodė pats tinkamiausias variantas šiai problemai išspręsti. Ji yra viduryje tarp dviejų pagrindinių kelių vedančių į Aleksotą (Veiverių g. ir Kalkinės g.). Tad suremontuota įkalnė turėtų palengvinti gyventojų susisiekimą su Aleksotu ir Kauno centru, kol nebus iki galo sutvarkytas Europos prospektas" - sakė Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius.

Bakanausko gatvės įkalne, jau keletą metų buvo sunku pravažiuoti lengvąja mašina, kai kuriose vietose net nebuvo kelio dangos, mėtėsi buitinės atliekos, automobilių padangos. Pasak Savivaldybės Komunalinio skyriaus vedėjo pavaduotojo Zenono Girčio, šios įkalnės remonto darbai buvo pradėti prieš porą savaičių. Pirmiausia buvo iškirsti seni medžiai, kurie trukdė eismui, sutvarkyta kelio danga, o vietomis patiesta nauja. Bakanausko gatvės atkarpos (1 kilometras) remontui buvo išleista apie 200 tūkstančių litų.

Sutvarkius Bakanausko g. įkalnę bus ieškoma galimybės paleisti visuomeninį transportą šia gatve. Pasak laikinai Keleivinio transporto skyriaus vedėjo pareigas einančio Pauliaus Kero, Keleivinio transporto komisijoje turėtų būti svarstomas šis klausimas ir tikimasi, jog artimiausiu metu šia įkalne važiuos maršrutiniai taksi.

http://www.omni.lt/?i$9359_16017$z_198339

Daugiabučių modernizavimą valstybė skatins remdama mažas pajamas turinčius asmenis

http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5079420

Kaunas kartu su Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybėmis lėšų elektroninio bilieto sistemos įdiegimui ir keleivių informavimo sistemai miesto transporte įdiegti sieks gauti iš ES struktūrinių fondų. Iš Struktūrinių fondų projektui finansuoti tikimasi gauti 14 mln. litų.

Kaune elektroninio bilieto sistemos projektas pradėtas įgyvendinti prieš kelerius metus ir į viešojo transporto pritaikymą šiai sistemai investavęs apie 4 mln. litų.

,,Elektroninis bilietas bus itin patogus keleiviams, mat juo naudotis bus galima trijų miestų viešajame transporte. Taigi kauniečiui, važiuojančiam troleibusu ar autobusu Vilniuje, nereikės rūpintis bilietėliu”, teigia laikinai Transporto skyriaus vedėjo pareigas einantis Paulius Keras.

Kauno savivaldybės įmonėje AB ,,Autrolis” šiuo metu yra vienintelis Lietuvoje eksperimentinis troleibusas, kurio įranga yra visiškai pritaikyta elektroniniams bilietams, įrengta elektroninė keleivių informavimo sistema, švieslentė.

P. Kero teigimu, beveik visuose Kauno autobusuose ir troleibusuose yra įrengti kompiuteriu valdomi bilietų komposteriai, kurie bus nesunkiai pritaikyti elektroniniam bilietui . Tad, gavus, ES paramą, mieste elektroninio bilieto sistema bus įdiegta visiškai.

,,Projekte didelis dėmesys skiriamas ir keleivių informavimo sistemai kurti. Stotelėse, kuriose yra itin dideli keleivių srautai, įrengsime švieslentes. Jose bus skelbisma keleiviams aktuali informacija apie vėluojančius troleibusus ar autobusus, kontroliuoti, kaip laikomasi tvarkaraščių ir maršrutų, organizuoti transporto srautus”, sako P. Keras.

Gautos ES lėšos būtų pasidalintos atsižvelgiant į turimų troleibusų ir autobusų skaičių miestuose, tad Kaunui tektų 5, Vilniui - 7, Klaipėdai - 2 milijonai litų. Lėšų projektui įgyvendinti skirs ir Savivaldybės.

Jei projektas bus sėkmingas, elektroniniu bilietu keleiviai naudosis po dvejų metų.

Dar vienas straipsnis apie kaštonus ir lauko vaizdo ekranus:


Kauniečiai netrukus išvys reklamos naujieną



Jau kitą savaitę Kaune turėtų pradėti veikti didžiulis lauko vaizdo ekranas, dėl kurio kilo konfliktas tarp investuotojų ir miesto aplinkosaugininkų.

Pagal bendradarbiavimo sutartis tarp UAB “Actual City Media”, UAB “Hanner” ir KB “Katos inovacija”, Savanorių prospekte statomo prekybos centro “Savas” fasadinėje dalyje bus įrengtas 32 kvadratinių metrų dydžio vaizdo ekranas. Tai pirmasis toks objektas Kaune.

Įrangą planuojama sumontuoti ir pradėti naudoti iki rugsėjo 13 dienos. Ekranas bus matomas atvažiuojančiųjų nuo Vilniaus pusės miesto centro link. Vakarų Europos šalyse tokia reklamos rūšis jau seniai prigijusi bei naudojama.

Kaip “Kauno diena” jau pranešė, UAB “Hanner” kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu leisti iškirsti vaizdo ekraną užstojančius kaštonus.

Pasak projektų vadovės Jurgitos Bažanovienės, tai buvo mandagus pasiteiravimas, nes yra žinoma, kad kitoms firmoms leidimai yra išduodami ir medžiai yra kertami. “Jeigu būtų leista iškirsti kaštonus, UAB “Hanner” gamtai atsilygintų dešimteriopai, pasodintume medelių kitoje vietoje. Mes nepadarėme nieko blogo, tik pasiteiravome. Savivaliauti net nemanome”, - teigė J.Bažanovienė.

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė sakė esanti nustebinta “Hanner” prašymo.

“Bendrovė sako, kad ekranas kainuos 800 tūkstančių litų, todėl investicijos gali neatsipirkti, jei jis bus užstotas. Mes vertiname ne pelno galimybę, bet kokią įtaką padarytų medžių iškirtimas. Visų pirma, jie auga miesto teritorijoje. Du kaštonai seni, du neseniai atsodinti, sunkiai prigijo, nes toje vietoje dirvožemis labai užterštas sunkiaisiais metalais”, - sakė ji. Investuotojams pasiūlyta pirma įrengti ekraną ir tada spręsti, ką daryti toliau.

Prieš įrengiant kiekvieną naują ACM ekraną, atliekami tyrimai ir išrenkama jam tinkamiausia vieta. Pasirinktos vietos pasižymi dideliais žmonių srautais ir geru ekranų matomumu. Pagal atliktus srautų matavimo tyrimus Savanorių pr., atkarpoje tarp P.Lukšio ir Kovo 11-osios, ši vieta yra viena labiausiai apkrautų Kauno mieste. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas - 17737 automobilių per parą.

Tyrimo duomenimis, dažniau lauko ekranus pastebi 15-39 m. amžiaus respondentai, daugiau vyrai, gaunantys vidutines ir dideles pajamas, su aukštesniu išsimokslinimu, turintys darbą ar besimokantys. Rečiau lauko ekranus pastebi vyresni nei 60 metų amžiaus respondentai, su pradiniu išsilavinimu, bedarbiai.

2002 metų pavasarį, įdiegusi pirmąjį vaizdo ekraną Lietuvos sostinėje, ant Nacionalinio operos ir baleto teatro, UAB “Actual City Media” (ACM) Vilniuje per kelerius metus įrengė keturių ekranų tinklą. Jau pradėjo veikti ACM ekranas Panevėžyje, o netrukus startuos trys ekranai Kaune.

"Hanner" neleidžiama statyti gyvenamųjų namų kvartalo


UAB "Hanner" negauna leidimo statyti gyvenamųjų pastatų kvartalą Vilniuje, rašo "Lietuvos rytas". Verslininkai dėl to kaltina valdininkus, o šie tvirtina, kad bendrovė nenorinti laikytis keliamų reikalavimų. Nors bendrovė yra nusipirkusi 1,5 hektaro teritoriją Verkių gatvėje, šalia Trinapolio vienuolyno, nuo metų pradžios ji negali gauti sutikimo čia statyti gyvenamųjų namų kvartalą.

Už "Vilniaus pramoninių vandenų" pastatus įmonė sumokėjo 4,5 mln. litų.



Pasak "Hanner" valdybos pirmininko Arvydo Avulio, bendrovei keliami reikalavimai yra nelogiški. Jį piktina ir tai, jog neleidžiama pakeisti žemės sklypo paskirties į gyvenamąją. Pavilnių ir Verkių regioniniame parke esančios teritorijos paskirtis - pramoninė.

Minėto parko direkcijos vadovė Vida Laurukėnienė teigia, jog verslininkai nenori laikytis pagrindinių reikalavimų - statyti žemus pastatus ir užstatyti nedidelę teritoriją. Ji pabrėžia, jog pastatus ketinama statyti valstybės saugomoje teritorijoje, o pastačius didelio aukščio namus graži vieta šalia upės virstų bemaž "vientisu mūru".

Gegužės mėnesį įsigalioję Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymo pakeitimo įstatymai sustabdė kai kuriuos statybininkų planus. Norėdami gamybinius pastatus pakeisti gyvenamaisiais ar komerciniais, verslininkai priversti keisti žemės paskirtį. Tačiau pagal dabar galiojančius įstatymus, pakeitę žemės paskirtį, jie tuoj pat netektų teisės į ilgalaikę žemės nuomą.

Gal bus įdomus visas straipsnis


Griuvenas saugo ir abejingos valdžios siena
Valdininkus erzina pelnas, kurį gautų apleistas teritorijas sutvarkę verslininkai

Darius Babickas, „Lietuvos ryto“ korespondentas

Neberanda bendros kalbos
Valdininkai renkasi valkatas ir apleistų gamyklų griuvėsius, o ne namus ir laimingus naujakurius.
Vilniaus pieno kombinatą Žvėryne, buvusią „Skaiteks“ gamyklą Užupyje, apleistą turizmo bazę ir apgriuvusius vandentiekio ūkio pastatus šalia Neries statybininkai pasirengę sulyginti su žeme, o vietoj jų pastatyti naujus namus. Tačiau verslininkai verčiami vis atidėlioti savo planus.
„Anksčiau rasdavome bendrą kalbą su miesto valdžia.
Ji irgi buvo suinteresuota, kad Vilniuje nebūtų griūvančių pastatų, apleistų teritorijų. Dabar nežinia kas pasidarė.
Mūsų norai gražinti miestą, pasiūlyti gyventojams būstą ramiose vietose sutinkami su didžiausiu abejingumu. O jeigu iškyla kokios problemos, jų spręsti niekas nepadeda“, – piktinosi bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Bendrovė „Hanner“ yra nusipirkusi 1,5 hektaro teritoriją Verkių gatvėje, šalia Trinapolio vienuolyno.
Sumokėję 4,5 mln. litų už buvusios bendrovės „Vilniaus pramoniniai vandenys“ pastatus, verslininkai nuo šių metų pradžios negali gauti sutikimo statyti čia gyvenamųjų namų kvartalą.

Vietoj statybų siūlė sėti žolę
Nuo metų pradžios bendrovės „Hanner“ vadovai dėl būsimojo kvartalo statybų su įvairių institucijų atstovais yra susitikę bemaž dvidešimt kartų.
„Pajutome, kad iš mūsų tyčiojasi, vieni siunčia pas kitus, šie – vėl atgal. Teritorija yra Pavilnių ir Verkių regioniniame parke, tačiau jos paskirtis – pramoninė. Pakeisti žemės sklypo paskirties į gyvenamąją neleidžiama, o pagal įstatymus galime plėtoti tik pramonę. Tai kur logika?“ – stebėjosi A.Avulis.

Dabar teritorijoje esantys pastatai yra virtę valkatų buveine.
Čia jie kūrena laužus, dergia, laužo ir vagia viską, ką tik galima parduoti. Labiausiai valkatas domina metalas. Tad jie ėmė kasti tranšėjas, pasiruošę ištraukti elektros kabelius.
Neseniai teritorijoje buvo kilęs gaisras, kuris dar labiau nuniokojo du pastatus. Apdegė ir dalis šalia esančio miško.
Parko direkcija dėl netvarkos rašo skundus Verkių seniūnijai. Ši įpareigoja bendrovę „Hanner“ sutvarkyti apleistą teritoriją. Tačiau kai verslininkai pateikia siūlymus teritorijai sutvarkyti, jiems tuoj pat prieštarauja Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija.
„Kai vienos iš institucijų atstovų paklausėme, kaip jie įsivaizduoja sutvarkytą teritoriją, mums atsakė – nugriauti seni pastatai, išvežtos šiukšlės ir pasėta žolė“, – kalbėjo A.Avulis.

Nesitiki lengvos duonos
Dar viena Vilniaus valkatų stovyklavietė – buvusi turistinė bazė tarp Verkių ir Trinapolio gatvių, esanti netoli bendrovės „Hanner“ įsigytos „Vilniaus pramoninių vandenų“ teritorijos.
Buvusi turistinė bazė užima 1,7 hektaro teritoriją.
Joje yra administracinis pastatas, viešbutis, valgykla, 13 vasarnamių ir 4 gyvenamieji namai.
Žemės sklypas priklauso Vilniaus apskrities viršininko administracijai, o pastatus yra įsigiję keli savininkai.
Vienas jų, Aras Šilgalis, teigė norintis sutvarkyti apleistą teritoriją ir vietoj apgriuvusių vasarnamių statyti sublokuotus individualius namus. Žemės paskirtis teritorijoje – gyvenamoji, todėl dalis galimų keblumų atkrinta.
„Būtų nuostabu, jeigu pavyktų be didesnių kliūčių įgyvendinti sumanymą.
Tačiau esu tikras, kad pagalių į ratus bus prikaišiota pakankamai“, – kalbėjo A.Šilgalis.
Šiuo metu yra rengiama miesto bendrojo plano pataisa, kuri patikslins, kokio aukščio pastatus bus galima statyti, kokią teritorijos dalį palikti neužstatytą. Kol nepakoreguotas bendrasis planas, verslininkai negali rengti teritorijos detaliųjų planų.
Didžiausia galima kliūtis – namus bus leidžiama statyti tik dabar čia esamų statinių vietose. Tad palyginti didelė buvusios turistinės bazės teritorija bus bemaž pustuštė, kadangi dabartinis jos užstatymo tankis – vos 15 procentų.

Nori apmalšinti pelno alkį
„Mes niekam nekaišiojame pagalių į ratus. Mes tik norime apmažinti verslininkų apetitą. Suprantama, jie nori statyti kuo daugiau ir kuo aukštesnių namų. Tačiau tokiu atveju graži vieta šalia upės virs bemaž vientisu mūru“, – teigė Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos vadovė Vida Laurukėnienė.
Ji sutiko, kad gyvenamieji namai atrodytų puošniau nei dabar esančios griuvenos. Tačiau verslininkai privalo laikytis reikalavimų, kurių pagrindiniai – mažas pastatų aukštis ir nedidelis teritorijos užstatymas.
„Verslininkai turi suprasti, kad ketina statyti namus ne urbanizuotoje, bet valstybės saugomoje teritorijoje. Bet jie to suprasti nenori. Jiems svarbiausia – kuo didesnis pelnas. Jeigu laikysis reikalavimų, pelnas bus mažesnis“, – kalbėjo V.Laurukėnienė.
Parko direkcijos vadovės teigimu, nesutarimų nebūtų, jeigu verslininkai laikytųsi reikalavimų, o ne diktuotų savas sąlygas.
„Dabar jie įpratę viską paimti šturmu. Jeigu tik tai nepavyksta, piktinasi ir skundžiasi“, – sakė V.Laurukėnienė.

Įtakos turi būsimi rinkimai
Sostinės mero patarėja Dalia Bardauskienė teigė, kad šiuo metu dažnai paminklosaugos, gamtosaugos ir urbanistikos reikalavimai tarpusavyje nedera. Todėl nukenčia ir verslininkai, ir miesto aplinka – niekaip nepavyksta iškuopti apleistų teritorijų.
„Savivaldybei sunku tarpininkauti sprendžiant klausimus dėl naujų statybų apleistose teritorijose. Tačiau laikas suprasti, kad siekis tokias teritorijas pritaikyti gyventojų reikmėms nereiškia, jog miestas griaunamas ir naikinamas“, – kalbėjo D.Bardauskienė.
Mero patarėja nenorėjo sutikti, kad valdžia nepadeda verslininkams spręsti problemų.
Bet kartu pripažino, jog šiandieninė ne visai aiški pastatų ir teritorijų saugojimo politika, įstatymai ir artėjantys Seimo rinkimai turi įtakos.
„Esame kiek suvaržyti, kartais nežinome, kaip elgtis“, – prisipažino D.Bardauskienė.

Teisės aktai – taisytini
Tvarkyti apleistas miesto teritorijas trukdo ne tiktai valdininkų draudimai, bet ir netobuli įstatymai. Gegužės mėnesį įsigalioję Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymo pakeitimo įstatymai visiškai sustabdė kai kuriuos statybininkų planus.
Kol bus priimtos minėtų įstatymų pataisos, praeivius toliau šiurpins buvęs Vilniaus pieno kombinatas Žvėryne ir buvusi „Skaiteks“ gamykla Užupyje.
Mat norėdami gamybinius pastatus pakeisti gyvenamaisiais ar komerciniais, verslininkai priversti keisti žemės paskirtį. Tačiau pagal dabar galiojančius įstatymus, pakeitę žemės paskirtį, jie tuoj pat netektų teisės į ilgalaikę žemės nuomą.

Eilinį sykį LR "žurnalistai" supainiojo ratus ir batus - tunelis už 3 km

Biblioteką griauna tuneliu riedančios mašinos
Smengančio pastato šeimininkai planuoja, kad jie lankytojus vėl pakvies lapkritį
LR 2004 09 17 „Sostinė“

Loreta Čėsnienė, „Sostinės“ korespondentė

Nedirbs dar ilgai
Tūkstančiai vilniečių, lankydavusių Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, reikalingų knygų priversti pasiieškoti kitur.
Masyvios medinės bibliotekos durys – užrakintos.
Geriausiu atveju skaitytojai čia bus laukiami tik lapkritį, o galbūt – tik prieš Kalėdas.
Pastatas, kuriame įsikūrusi biblioteka, griūva. Dėl avarinės konstrukcijų būklės įstaigos veikla laikinai nutraukta.
Šiuo metu senajame jos pastate nėra nei darbuotojų, nei lankytojų, o visos durys į pastatą uždarytos ir net užplombuotos.
Čia sukaupti keturi milijonai knygų liko užrakinti griūvančio statinio viduje.

Komisijos išvados išgąsdino
M.Mažvydo biblioteka buvo uždaryta pirmojoje rugpjūčio pusėje, komisijai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikus planuotą pastato patikrinimą.
„Švelniai tariant, komisijos pateiktos išvados mus išgąsdino.
Specialistai nustatė, kad senasis bibliotekos pastatas yra avarinės būklės, jis gali sugriūti, todėl bibliotekos veiklą būtina nutraukti“, – pasakojo Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Plioplys.
Kad pastatas – avarinės būklės, vėliau pripažino ir Kultūros ministerijos sudaryta speciali komisija.

Nuo svorio sulinko lentynos
Bibliotekos vadovams teko paklusti specialistų išvadoms ir skaitytojų nebeaptarnauti.
Griūvančiame pastate sukaupta keturi milijonai knygų, nors saugyklos buvo numatytos tiktai trims milijonams spaudinių. Dėl per didelio svorio įlinko metalinės saugyklų konstrukcijos.
A.Plioplys neabejoja, jog pusę sukauptų knygų bus rekomenduota iš šių saugyklų išgabenti kitur.
„Kur jas sudėsime? Arba naujajame priestate, arba dar kur nors.
Dėl to bus sunkiau aptarnauti skaitytojus“, – įsitikinęs bibliotekos direktoriaus pavaduotojas.

Tikisi Vyriausybės pagalbos
Šiomis dienomis laukiama Jungtinių architektų dirbtuvių bendrovės specialistų projekto, kaip sovietmečiu statytą bibliotekos pastatą galima būtų išgelbėti ir kiek šie darbai kainuotų.
Tikimasi, kad lėšų pastatui rekonstruoti skirs Vyriausybė.
Prieš kurį laiką bibliotekos vadovybė kreipėsi į Vyriausybę, prašydama iš jos rezervo fondo remonto darbams skirti maždaug 400 tūkstančių litų.
„Nemanau, jog valstybės mastu tokia suma – didelė. O jei bibliotekos neremontuosime, ją teks visai uždaryti“, – svarstė bibliotekos direktoriaus pavaduotojas A.Plioplys.

Plyšiai nuolat didėja
Bibliotekos darbuotojai neslepia jau seniai pastebėję, jog per keletą metų pastato sienose esantys plyšiai tapo tokie, jog ten galima įkišti pirštą.
Smarkiai įtrūkusios fondų saugyklų, skaityklų, vietomis – ir išorinės pastato sienos. Skyla ir byra sienų apdailos plokštės.
1963-iaisiais pastatytoje bibliotekoje iki šiol buvo atliekamas tik kosmetinis remontas.
Kaip teigė bibliotekos direktoriaus pavaduotojas A.Plioplys, senasis pastatas rimtai netvarkytas todėl, jog daugiau kaip dešimtmetį užtruko priestato statyba.
„Priestato statyba truko dvylika metų, visos lėšos – 48 milijonai litų – buvo skirtos jam.
Pernai priestatas baigtas statyti, o šiemet, kaip ir planuota, buvo patikrintas senasis pastatas“, – sakė A.Plioplys.

Ant stalų juda rašikliai
Bibliotekos direktoriaus pavaduotojas įsitikinęs, kad pastatui pakenkė šalia esančio Geležinio Vilko gatvės tunelio statyba. Statybininkai, anot jo, išjudino gruntą, kuriame yra bibliotekos pamatai, ir jie pradėjo smegti.
„Kad tunelio statyba yra viena pagrindinių pastato irimo priežasčių, nurodoma ir ekspertų išvadose“, – tvirtino A.Plioplys.
Tačiau, pasak jo, nebūtinos nė specialistų išvados – kad pastatą ir toliau vis ardo tuneliu važiuojančios mašinos, jaučia visi bibliotekos darbuotojai.
„Užtenka matyti ant stalo judantį rašiklį arba sėdint kėdėse jausti lengvą vibraciją. Tai trunka dešimt metų dvidešimt keturias valandas per parą. Negi pastatui tai gali nekenkti?“ – retoriškai klausė A.Plioplys.

Sulaukia daugiau skaitytojų
Kol senasis pastatas bus rekonstruojamas, kone penki šimtai bibliotekos darbuotojų persikėlė į naująjį priestatą.
Nors lankytojai neaptarnaujami, bibliotekininkams darbo netrūksta, nes kasdien gaunama gausybė naujų leidinių – jie registruojami.
Tuo tarpu Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos skaitytojai, kurių didžioji dalis – studentai ir moksleiviai, visą rudenį knygų turės ieškoti kitur.
Per dieną ši biblioteka sulaukdavo maždaug aštuonių šimtų lankytojų.
Iš viso joje registruota 29 tūkstančiai skaitytojų.
Sostinės Senamiestyje esančios Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojos teigė jau pajutusios didesnį skaitytojų antplūdį.
Pasak A.Mickevičiaus viešosios bibliotekos skaitytojų registracijos skyriaus vedėjos Ados Chomlianskajos, gerokai daugiau lankytojų, palyginti su praėjusių mokslo metų pradžia, šį rugsėjį sulaukia skaityklos.
Kasdien čia ateina maždaug 30-35 skaitytojais daugiau nei pernai tuo pačiu metu.Skaitytojų, pageidaujančių knygas pasiimti į namus, skaičius nelabai išaugo – pernai per dieną ateidavo vidutiniškai 644 žmonės, šiemet – 670.

Reikalaujama stabdyti sostinės detaliojo plano rengimą



Aukščiausias valstybės institucijas ir Vilniaus valdžią pasiekė sostinės Senamiesčio visuomeninės komisijos narių kreipimasis, kuriame reikalaujama sustabdyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukto Vilniaus senamiesčio detaliojo plano rengimą ir derinimą iki jo neįvertins nepriklausomi ekspertai.

Senamiesčio komisija kreipimesi teigia, kad per pastaruosius kelerius metus sužalota daug Vilniaus istorinio centro autentiško audinio - sudarkyti siluetai bei panoramos, kai kur nepataisomai, pastatyta ir statoma daug naujų, dėl didelių tūrių ar apimties Vilniaus istoriniam centrui nebūdingų statinių.


Kreipimąsi komisijos nariai pirmadienį įteikė prezidento Valdo Adamkaus patarėjams, artimiausiu metu kreipimasis pasieks Seimo pirmininką Artūrą Paulauską bei parlamentarus, premjerą Algirdą Brazauską, kultūros ministrę Romą Žakatienę, Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininką Joną Glemžą, Vilniaus merą Artūrą Zuoką ir sostinės tarybos narius.

Anot pareiškėjų, nepaisoma Vilniaus istorinio centro vertės ir statuso, tarptautinių paveldo apsaugos konvencijų bei galiojančių Lietuvos įstatymų reikalavimų.

Komisijos nariai mano, kad šiuo metu vykdomos statybos ir rengiamas Vilniaus senamiesčio detalusis planas sudarys prielaidas "dar didesniam pasaulinio paveldo vertybės - Vilniaus senamiesčio žalojimui".

Senamiesčio komisija reikalauja, kad informacija apie didelių apimčių naujas statybas būtų pateikta UNESCO Paveldo komitetui ir atlikti Vilniaus senamiesčio detaliojo plano projekto mokslinę paveldosauginę ekspertizę.

Pasak prezidento patarėjos Irenos Vaišvilaitės, komisijos, kurią sudaro Pilaitės, Užupio, Žvėryno ir Senamiesčio mikrorajonų atstovai, nariams nerima kelia tai, kad sostinės senamiesčio tvarkymu rūpinasi tik miesto savivaldybė.

Kaip sakė komisijos narys Vytautas Damaševičius, jei detalusis planas būtų patvirtintas be nepriklausomų ekspertų įvertinimo, komisija pasirengusi kreiptis į teismą ir apskųsti tarybos sprendimą.

Prieš dvi savaites posėdžiavęs Vilniaus Senamiesčio Senatas, kurį sudaro sostinės savivaldybės, Kultūros ministerijos ir Valstybinės paminklosaugos komisijos suformuota ekspertų komisija, paskelbė, kad prieštaringų vertinimų sulaukusį šiuo metu rengiamą Vilniaus Senamiesčio detalųjį planą tikriausiai dar vertins užsienio ekspertai.

Pagal savivaldybės administracijos įsakymą Vilniaus Senamiesčio detalusis planas bus pateiktas paminklosauginei ekspertizei, kurią atliks oficialus UNESCO ekspertas ICOMOS.

Galutinai detalusis miesto planas, Senato teigimu, bus užbaigtas ir visuomenei pristatytas šių metų lapkričio mėnesį.