Valdžios bokšte – nuosprendis dangoraižiams
Savivaldybė nutarė, kad aukštus pastatus statyti bus galima vos dviejose vietose
Vilius Mackonis
„Sostinės“ korespondentas
2006-06-30
Sprendimas – kategoriškas
Sostinėje sklypus nusižiūrėję ir apie dangoraižius svajojantys verslininkai gali nusigraužti nagus.
Po ketvirtadienį įvykusio tarybos posėdžio pastatyti dangoraižį Vilniuje tapo privilegija.
Miesto tarybos nariai patvirtino sostinės aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano koncepciją.
Ši koncepcija – toli gražu ne tokia, kokios tikėjosi nemažai investuotojų.
Joje aukštybiniams pastatams yra numatytos vos dvi vietos – Šnipiškėse, šalia „Europos“ ir savivaldybės dangoraižių, ir prie Spaudos rūmų.
Šiuo sprendimu miesto savivaldybė praktiškai daugeliui metų palaidojo vizijas, kuriose Vilnius buvo piešiamas su daugybe virš horizonto kylančių aukštų bokštų.
Neabejojama, jog šis griežtas sprendimas sulauks aršaus puolimo. Valdininkai tikina pasirengę jį atremti ir nedaryti jokių išimčių.
Paliko dvi vietas
Patvirtintą aukštybinių pastatų išdėstymo koncepciją savivaldybės atstovai vadina minimalistine.
Joje numatoma aukštybinius pastatus – daugiau negu 13 aukštų – statyti tiktai dviejose sostinės vietose.
Pirmoji vieta – Šnipiškės, kur jau iškilo trys bei kyla dar daugiau dangoraižių.
Antroji – T.Narbuto gatvės tęsinyje už Spaudos rūmų.
Čia taip pat jau stovi keli aukšti pastatai.
Tačiau savivaldybė nubraukė daugybę kitų teritorijų, kurios žiemos pabaigoje dar buvo svarstomos kaip galimos dangoraižių statybos vietos.
Aukštybiniai pastatai buvo piešiami Saulėtekio alėjos prieigose, šalia pietinio aplinkkelio trasos, Žirmūnuose tarp Šiaurės miestelio ir būsimos Šiaurinės gatvės.
Svarstyta, jog dangoraižius būtų galima įkurdinti buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijoje, jų pageidavo Santariškių įsikūrę medikai. Net kelios teritorijos dangoraižiams turėjo būti rezervuotos prie Ukmergės gatvės, kurios valdžia regi vieną naujųjų sostinės centrų.
Dangoraižiai – išsibarstę
Valdininkai parengė vieną dangoraižių išdėstymo variantą, kuriame sutilpo visos minėtos vietos.
Tačiau tarybos posėdyje politikai pasirinko tą variantą, kuriuo dangoraižių statyba itin varžoma.
Pasirinkti šį sprendimą tarybos narius įtikino argumentas, kad suteikus didesnę laisvę aukštybinių pastatų statybai, šį procesą kontroliuoti bus itin sunku.
„Aukštybiniai pastatai skatina plėtrą. Jei leisime dangoraižiams išsibarstyti po miestą, kyla klausimas, kaip mes įgyvendinsime numatytą plėtros viziją?“ – svarstė savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Linas Naujokaitis.
Valdininkas mano, jog minimalios aukštybinių pastatų plėtros variantas labai padės valdyti miesto plėtrą.
„Pastarųjų metų patirtis liūdna. Sudarėme schemą, kurioje pažymėjome visus 16 aukštų pastatus.
Pasirodė, kad jie išsibarstę itin padrikai, išdygę netikėčiausiose vietose. Iki šiol dangoraižių statybos vyko nelogiškai, jie nesigrupavo vienas šalia kito“, – sakė L.Naujokaitis.
Sulaukė kritikos
Valdininkai neslepia po tarybos sprendimo laukiantys verslininkų, architektų išpuolių.
„Šitas sprendimas gali sukelti priešiškumą.
Matyt, taip ir bus, jau sulaukėme ženklų“, – pripažino L.Naujokaitis.
Pirmieji kritikos žodžiai jau nuskambėjo tarybos posėdyje.
Architektas Kęstutis Pempė patvirtintą aukštybinių pastatų išdėstymo schemą pavadino „nuline“.
„Man nepatinka šis reguliavimo būdas. Jis neskaidrus, neviešas, patvirtintas be diskusijų“, – sakė K.Pempė.
K.Pempė peikė valdininkus, pasirinkusius, jo nuomone, lengviausią kelią.
„Pastebėjus, kad sunku valdyti plėtros procesą, šis procesas nutraukiamas“, – savivaldybės žingsnį įvertino architektas.
K.Pempė pabrėžė, kad sostinės valdžia toli gražu nesurado panacėjos investicijų valdymui.
Savivaldybės sprendimą jis palygino su demokratija nežibėjusiais XIX amžiaus Rusijos carų valdymo metodais.
„Jeigu Vilnių valdytų caras, jis iš kai kurių architektų jau seniai būtų atėmęs teisę projektuoti“, – K.Pempei atsikirto meras Artūras Zuokas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis šį sostinės savivaldybės sprendimą laiko neetišku politikų kišimusi į architektūrinį miesto veidą.
„Kuo daugiau neišdiskutuotų apribojimų, tuo labiau stabdoma miesto plėtra.
Apie šitą sprendimą per mažai kalbėta“, – sakė R.Dargis.
Jo nuomone, po ateinančių savivaldybių tarybų rinkimų nauji tarybos nariai tikriausiai pakoreguos užvakar patvirtintą dokumentą.
Galės siūlyti naujas vietas
Gindamas savivaldybės poziciją, Miesto plėtros departamento vadovas L.Naujokaitis aiškino, kad nemažai Europos miestų dar labiau suvaržė dangoraižių statybą arba iš viso jų atsisakė. Todėl Vilnius – ne išskirtinis.
Vis dėlto abejonių kelia valdininkų išsakytos mintys, kad verslininkai dar gali išsimušti teisę dangoraižius statyti ir už tų ribų, kurios yra nubrėžtos savivaldybės patvirtintoje schemoje.
Miesto planuotojai tikina, kad tai nėra landa apeiti griežtą reglamentą. Esą investuotojai turės atlikti ekonomines teritorijų studijas, praeiti ilgą įrodinėjimo kelią, ir tik tuomet jų pasiūlymai galbūt sulauktų pritarimo.
Tačiau skeptikai gali sudvejoti – ar neatsitiks taip, kad pritarimo sulauks sugebėję patepti ten, kur reikia?
Savivaldybė nutarė, kad aukštus pastatus statyti bus galima vos dviejose vietose
Vilius Mackonis
„Sostinės“ korespondentas
2006-06-30
Sprendimas – kategoriškas
Sostinėje sklypus nusižiūrėję ir apie dangoraižius svajojantys verslininkai gali nusigraužti nagus.
Po ketvirtadienį įvykusio tarybos posėdžio pastatyti dangoraižį Vilniuje tapo privilegija.
Miesto tarybos nariai patvirtino sostinės aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano koncepciją.
Ši koncepcija – toli gražu ne tokia, kokios tikėjosi nemažai investuotojų.
Joje aukštybiniams pastatams yra numatytos vos dvi vietos – Šnipiškėse, šalia „Europos“ ir savivaldybės dangoraižių, ir prie Spaudos rūmų.
Šiuo sprendimu miesto savivaldybė praktiškai daugeliui metų palaidojo vizijas, kuriose Vilnius buvo piešiamas su daugybe virš horizonto kylančių aukštų bokštų.
Neabejojama, jog šis griežtas sprendimas sulauks aršaus puolimo. Valdininkai tikina pasirengę jį atremti ir nedaryti jokių išimčių.
Paliko dvi vietas
Patvirtintą aukštybinių pastatų išdėstymo koncepciją savivaldybės atstovai vadina minimalistine.
Joje numatoma aukštybinius pastatus – daugiau negu 13 aukštų – statyti tiktai dviejose sostinės vietose.
Pirmoji vieta – Šnipiškės, kur jau iškilo trys bei kyla dar daugiau dangoraižių.
Antroji – T.Narbuto gatvės tęsinyje už Spaudos rūmų.
Čia taip pat jau stovi keli aukšti pastatai.
Tačiau savivaldybė nubraukė daugybę kitų teritorijų, kurios žiemos pabaigoje dar buvo svarstomos kaip galimos dangoraižių statybos vietos.
Aukštybiniai pastatai buvo piešiami Saulėtekio alėjos prieigose, šalia pietinio aplinkkelio trasos, Žirmūnuose tarp Šiaurės miestelio ir būsimos Šiaurinės gatvės.
Svarstyta, jog dangoraižius būtų galima įkurdinti buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijoje, jų pageidavo Santariškių įsikūrę medikai. Net kelios teritorijos dangoraižiams turėjo būti rezervuotos prie Ukmergės gatvės, kurios valdžia regi vieną naujųjų sostinės centrų.
Dangoraižiai – išsibarstę
Valdininkai parengė vieną dangoraižių išdėstymo variantą, kuriame sutilpo visos minėtos vietos.
Tačiau tarybos posėdyje politikai pasirinko tą variantą, kuriuo dangoraižių statyba itin varžoma.
Pasirinkti šį sprendimą tarybos narius įtikino argumentas, kad suteikus didesnę laisvę aukštybinių pastatų statybai, šį procesą kontroliuoti bus itin sunku.
„Aukštybiniai pastatai skatina plėtrą. Jei leisime dangoraižiams išsibarstyti po miestą, kyla klausimas, kaip mes įgyvendinsime numatytą plėtros viziją?“ – svarstė savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Linas Naujokaitis.
Valdininkas mano, jog minimalios aukštybinių pastatų plėtros variantas labai padės valdyti miesto plėtrą.
„Pastarųjų metų patirtis liūdna. Sudarėme schemą, kurioje pažymėjome visus 16 aukštų pastatus.
Pasirodė, kad jie išsibarstę itin padrikai, išdygę netikėčiausiose vietose. Iki šiol dangoraižių statybos vyko nelogiškai, jie nesigrupavo vienas šalia kito“, – sakė L.Naujokaitis.
Sulaukė kritikos
Valdininkai neslepia po tarybos sprendimo laukiantys verslininkų, architektų išpuolių.
„Šitas sprendimas gali sukelti priešiškumą.
Matyt, taip ir bus, jau sulaukėme ženklų“, – pripažino L.Naujokaitis.
Pirmieji kritikos žodžiai jau nuskambėjo tarybos posėdyje.
Architektas Kęstutis Pempė patvirtintą aukštybinių pastatų išdėstymo schemą pavadino „nuline“.
„Man nepatinka šis reguliavimo būdas. Jis neskaidrus, neviešas, patvirtintas be diskusijų“, – sakė K.Pempė.
K.Pempė peikė valdininkus, pasirinkusius, jo nuomone, lengviausią kelią.
„Pastebėjus, kad sunku valdyti plėtros procesą, šis procesas nutraukiamas“, – savivaldybės žingsnį įvertino architektas.
K.Pempė pabrėžė, kad sostinės valdžia toli gražu nesurado panacėjos investicijų valdymui.
Savivaldybės sprendimą jis palygino su demokratija nežibėjusiais XIX amžiaus Rusijos carų valdymo metodais.
„Jeigu Vilnių valdytų caras, jis iš kai kurių architektų jau seniai būtų atėmęs teisę projektuoti“, – K.Pempei atsikirto meras Artūras Zuokas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis šį sostinės savivaldybės sprendimą laiko neetišku politikų kišimusi į architektūrinį miesto veidą.
„Kuo daugiau neišdiskutuotų apribojimų, tuo labiau stabdoma miesto plėtra.
Apie šitą sprendimą per mažai kalbėta“, – sakė R.Dargis.
Jo nuomone, po ateinančių savivaldybių tarybų rinkimų nauji tarybos nariai tikriausiai pakoreguos užvakar patvirtintą dokumentą.
Galės siūlyti naujas vietas
Gindamas savivaldybės poziciją, Miesto plėtros departamento vadovas L.Naujokaitis aiškino, kad nemažai Europos miestų dar labiau suvaržė dangoraižių statybą arba iš viso jų atsisakė. Todėl Vilnius – ne išskirtinis.
Vis dėlto abejonių kelia valdininkų išsakytos mintys, kad verslininkai dar gali išsimušti teisę dangoraižius statyti ir už tų ribų, kurios yra nubrėžtos savivaldybės patvirtintoje schemoje.
Miesto planuotojai tikina, kad tai nėra landa apeiti griežtą reglamentą. Esą investuotojai turės atlikti ekonomines teritorijų studijas, praeiti ilgą įrodinėjimo kelią, ir tik tuomet jų pasiūlymai galbūt sulauktų pritarimo.
Tačiau skeptikai gali sudvejoti – ar neatsitiks taip, kad pritarimo sulauks sugebėję patepti ten, kur reikia?
O verslininkai sau tegul verksliana, jei jiems taip nepatinka. 
?
Comment