Na.... Jau kas kas, o kamščiai deja niekur neišvengiami, netgi pristačius 5 aukštų nesikertančių sankryžų visam mieste jie kažkodėl išlieka. Vilniuje neaišku ar dėl per mažo automobilių skaičiaus, ar dėl vairuotojų meistriškumo padėtis tikrai nėra tokia bloga kaip kai kuriuose vakarų miestuose.

Bet kaip suprantu tema ne vien apie, beje, nesuprantu kaip šiuometiniai planuotojai nesugeba zonuot miesto, galbūt dagiau gebėjimo ištaisyt per daug amžių padarytas klaidas

@Anz
Tavo siuloma tema tikrai naudinga ir idomi.
Tiesa sakant, nemanau, kad cionais daug tokiu, kurie ikerta sioje srityje, as ir pats tik neseniai pradejau skaitineti knyga pavadinimu "Miesto teorija". Todel po tavo izangos laukciau tam tikro problemos destymo, o taip pat atsakymo i kitame forume pateikta klausima, koks skirtumas tarp Vilniaus ir vakaru miestu urbanistinio vystymosi tendenciju

Na, gal palyginus Vilniuje problema su kamsciais nera tokia baisi, jeigu prisiminti, kad jis iki siol neturi aplinkinio kelio.

Kas liecia senuosius miesto planuotojus. Juos gal kaltinti ypac nereiketu del siuometines situacijos, kadangi anksciau ir Vilniaus vystymosi planas buvo turbut kitoks...tarybinis. Be abejo, ta senoji koncepcija nelabai tinkama sios dienos Vilniuje, bet senuju urbanistu kompetencija nuo to neturetu ypac nuekenteti.

O kas liecia naujujas idejas. Tai pvz dipolio vizija. Vilniaus miestas dar labiau praplatins savo ribas, o gyventoju- nemanau, kad sumazes. Todel kamsciu problema isliks aktuali.

Na Vilnius labai gerai ir protingai projektuotas. Kitose temose kur yra senieji miesto detalieji planai, labai gerai matosi kokios buvo miesto vizijos. Pilaite ir kiti rajonai...
Pagrindinis dalykas ko nespejo padaryti iki 1989 metų sutvarkyti gatvių tinklo. Konstitucijos prospektas ne turėjo buti traukos centru tai kaip dabar vadintu C1 gatvė, su ne intensyviu eismu.
Toliau protingai padaryta niekada ne turėjo kamščiu iki Akropolio atsiradimo Ozo gatvė. O atsirado kamščiai todėl, kad dėja tarybinai planuotojai negalvojo, kad čia bus toks monstras o Stadionui kaip tik užteku Ozo, Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių. Beje jei ne klystu tai kaip tik Ozo specialei stadionui ir buvo statoma iki pat pietinio aplinkelio. Iš bet kokios vietos lengvai patenki į futbolo varžybas
Dabar spustys tik į centrą, o tai jau problema tik todėl kad gatvės senos ir niekas net tarybų laikais ne galvojo apie toki drastiška auto kiekio padidėjimą.
Galvojo ir dar kaip galvojo. O kas vyko ir vykstas dabar... O gi tik chaotiškas statymas, manau kad niekas net ne skaičiavo, kad statant Akropolį mašinų srautas bus kokį šimtą kartų didesnis ir reikia sutvarkyti infrastruktūra o po to statyti. Ozo gatvė ne tam buvo projektuota.
Na čia tik vienas toks pastebėjimas, kad vis dėl to labai protingi žmonės darė ir planavo. Ir tikrai projektą ne stumdavo per menėsį. O srautus irgi skaičiavo ir nuspresdavo reikia keturių eismo juostų na su atsarga, miestas plėsis o didinti nereikės

Prieš tuos 40 metų kai miestas buvo vystomas juk buvo noras padaryt "šosse" kiaurai per senamiestį. Tai tuomet tikrai centras būtų išgelbėtas nuo kamščių, ir dabar galėtumėt sakyt "geri tada buvo gatvių planuotojai"

Bet laimei taip neatsitiko

Siaip jau mokslas dar nera atsakes aiskiai, kiek instituciniame, politiniame lygmenyje Lietuvoje vietiniai sprendimai buvo itakoti viskam tuo metu diktavusio centro. Tas pats ir su urbanistine miesto pletra, nors pagrindiniai prendimai buvo nuleidziami, taciau vietiniu architektu urbanistu projektuottoju indelis irgi yra akivaizdus, nes taip sakant nebutumetureje nei normalaus senamiescio su istoriniais jo kvartalais, nei pakankamai normaliai suplanuotu naujuju rajonu. Sutikciau su ta nuomone, jog siuo metu daromi kai kurie sprendimai yra kur kas maziau pasverti nei tarybiniame etape. Aisku, tuo metu miestas buvo formuojamas kryptingai ir del to, kad tai ideolgiskai buvo suprantama, kaip irankis padesiantis kurti "homosovieticus", kaip tam tikra terpe socialiniam visuomenes pertvarkymo eksperimentui, bet infrastrukturos prasme tikrai kartais atrodo kad sovietinis planinis modelis Vilniui daugiau dave nei demokratinis. Be to juk sovietmeciu veike projektavimo institutai, buvo gana stiprus to meto salygomis specialistu rengimas ir pan. Neneigiu ir to, kad nepriklausomybe atnese daug teigiamu pokyciu, bet ir tada dirbo protingi zmones, nesvarbu, kad turejo taikytis prie sociopolitinio klimato.

Paskaičius senus šios temos pranešimus, krenta į akis absoliutus darnumo ir tvarumo nesupratimas ir jokios svarbos tame nematymas. Tiesą sakant, aš tais laikais, kai Greta dar devėjo sauskelnes, žodžio "tvarus", arba "darnumas" plėtros ar transporto prasme, irgi nebuvau net girdėjęs.

Įdomu kaip tais laikais forumiečiai sureaguotų išgirdę, kad gatves galima SPECIALIAI ne tik siaurinti, bet netgi kreivinti!

Žodžiai buvo, bet neturėjo jų dabartinės reikšmės.
Ir tuebūt čia visų nekenčiami kalbininkai turėjo įtakos.

Bet jų tikrai negirdėdavome taip dažnai, kaip girdime dabar. Užtat daug girdėdavome apie daugiau juostų automobiliams.

Darnus (ar tvarus) vystymas, manau, yra ne tik darnus judėjimas. Jis dar turi tokius aspektus kaip miesto planavimo aspektai (apleistų pastatų ir zonų konvertavimas vietoj plėtros į užmiestį naikinant gamtą), socialiniai klausimai (mišrūs rajonai su įperkamu NT, o ne turtingųjų rezervatai ir skurdžių getai) etc.

Aš norėčiau paprieštarauti. Manyčiau, kad Vilniaus dabartinė administracija..mes geresnės dar neturėjome niekad. Nepamirštam, kad Lietuvoje savivalda neturi itin stiprių galių, tad nuolatinė, pavadinkim, 'kova' (yra tikrai nuostabių vystytojų), yra labai sunki, reikalaujanti kūrybiškumo. Vyksta daug teigiamų dalykų mobilumo srityje, kas tiesiogiai susiję ir su urbanistika. Vyr architektas visur akcentuoja kompaktiško miesto principus. Atsidarom 10 Vilniaus urban ir arch taisyklių ir paskaitom. Tai yra vakarietiškos idėjos. Galbūt jos nėra naujos, bet kol kas pasaulis nieko geriau nesugalvojo. Temos autorius mini, kad miestas prastai zonuojamas. Deja, bet būtent, kad vakarietiška praktika yra ne funkcinis zonavimas, o funkcijų įvairovė per strategijas.

Administracija aiškiai deklaruoja siekį vystyti miestą ant VT karkaso t.y. greitieji maršrutai ir šalia plėtra. Ne šiaip sau atnaujintas visas parkas, plečiamos A juostos. ir pažiūrėkite, kokiose gatvėse bus plečiamos A juostos. Gaila, kad Narbuto gatvės nepavyko atstovėti ir bus ne vietoje automobilių, o nauja juosta. Dar nuo seno vadovaujamąsi dekoncentruotos koncentracijos koncepcija, kuomet visokios Pilaitės veikia labiau kaip satelitai, nes turi funkcijų įvairovę. Kompaktiško miesto idėjos ir sklaida. Dėl šių prioritetų vyksta Paupio konversija, Šnipiškių plėtra/konversija, Markučiai, užkamšamos 'skylės' senamiestyje. Visi darnaus judumo sprendiniai. Žinoma, mes visi girdime nelabai pasisekusius projektus, kertamus medžius ir pan., bet kad traukinys įsivaižiuotų, reikia laiko. Sakykim taip, jį dabar pastatė ant teisingų bėgių.