tas dangoraizis bet ish paveiksliuko tai yra prie Lampedziu, o kiek zinau kazka ten stato, ir labai dideli protestai ish lampedziu gyventoju ;] Kiek zinau sukileliu pr. bus stiklinis daugiaukstis gyvenamas namas O del tos stoties tikrai nezinau ;] Kad Palemone bus ta intermodaline stotis ar kas ten , tai bus ;]

LNK pastato renderingas atrodo kaip kolukio sandelys darzovems saugoti

Hmm įdomu tikrai tą dangoraižį stato prie lampėdžių
kartais ten ne penkiaaukštį stato

/\' Kalbi apie ta raudona apversta L raide?
Man ji asmeniskai slyksti.

Nesusipratimas kazkoks tas pastatas :/
Geriau jau butu buves tas kur Broken Cloud papostino.

Man tas pastatas taip pat visai nieko, bet ap[ie ta "Sandeli" tai as patylesiu

Dar vienas Dipolis? Gal jau vadinkime tiesiog Lietuvapoliu!

Logistikos dipolis Klaipėda – Kaunas. Kodėl gi ne?
Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė
Kauno intermodalinio terminalo statybai

Gediminas Petrauskas
Kauno miesto tarybos narys

Kauno intermodalinis terminalas Eurazijos erdvėje

ES Sanglaudos fondo strategijos 2004–2006 metais fondo panaudojimo transporto sektoriuje kryptyse nurodoma, kad plėtojant Lietuvoje multimodalinį transportą labai svarbus elementas yra intermodalinių terminalų (logistikos centrų) kūrimas ir įkomponavimas į Europos žemyne, taip pat ir Baltijos jūros regione kuriamą bendrą logistikos centrų tinklą.
Intermodalinius terminalus planuojama sukurti Kaune siekiant efektyviai išnaudoti šio regiono privalumą - I ir IX tarptautinių transporto koridorių sankryžą bei Klaipėdoje plačiai panaudojant jūrų uosto galimybes. Perspektyvus turėtų būti ir Vilniaus logistikos centras, aptarnausiantis Lietuvos sostinę Vilnių.
2003 metų gegužės 29 d. Kauno miesto taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kuriame nurodyta europinės vėžės geležinkelio trasa, einanti per Kauną (Kauno HES, Palemonas, Karmėlava).
2004 m. sausio 22 d. Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė Kauno intermodalinio terminalo statybos objektų pagrindimui.
2004 m. liepos 1 d. Tranzito komitetas prie LR Vyriausybės pagaliau pritarė mūsų pasiūlymui geležinkelio “Rail Baltica” atkarpą nuo Mauručių pasukti per Kauną. Šios aplinkybės leidžia įgyvendinti iniciatyvinės verslininkų grupės parengtą projektą - įsteigti viešąją įmonę Kauno intermodalinį terminalą (KIT).

KIT tikslai ir uždaviniai

Plėtoti I ir IX tarptautinių transporto koridorių infrastruktūrą.
Inicijuoti investicinių projektų įgyvendinimą I, IX B ir IX D transporto koridorių plėtrai Kauno mieste.
Sukurti Kauno intermodalinio terminalo infrastruktūrą ir užtikrinti KIT objektų tarpusavio bei tarptautines sąsajas, skatinančias jų plėtrą.
Įsteigus Kauno intermodalinį terminalą, kartu su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu ir Klaipėdos logistikos centru kurti “Didįjį ir mažąjį Baltijos trikampius”.
Integruotis į Europos transporto paslaugų rinką ir TEN transporto tinklus, užtikrinant sąlygas saugiam ir patikimam krovinių gabenimui rytų-vakarų/vakarų-rytų ir šiaurės-pietų/pietų-šiaurės kryptimis, įrengti šaudyklinių traukinių formavimo, pakrovimo ir iškrovimo terminalus Palemone bei Karmėlavoje.
Skatinti intermodalinio transporto plėtrą, sukuriančią prielaidas perskirstyti transporto paslaugas bei išvengti atskirų transporto rūšių netolygios plėtotės, taip pat efektyviau panaudoti infrastruktūrą, daugiau lėšų investuojant į jos modernizavimą, o ne į statybą.
Remti mokslo institucijose vykdomus užsakomuosius mokslinius tyrimus.
Vystyti tarptautinį bendradarbiavimą multimodalinio transporto, tranzito ir logistikos srityse.
Siekti “Europos Sąjungos B generaliniame direktorate” (transeuropiniai energetiniai ir transporto tinklai) dėl IX B koridoriaus atšakos Pskovas-Daugpilis-Kaunas bei europinės vėžės Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Minskas įtraukimo į transeuropinius transporto tinklus.
VŠĮ Kauno intermodalinis terminalas galėtų tapti ES intermodalinių terminalų asociacijos nariu, o kartu su Klaipėdos ir Kauno institucijomis bei ūkio subjektais įsteigti Lietuvos logistikos dipolį.
Į bendrąją veiklą planuojama įtraukti daugiau nei dvidešimt Lietuvos asocijuotų struktūrų ir ūkio subjektų.
Dalyvauti KIT veikloje jau sutiko: UAB koncernas “Achemos grupė”, AB “Achema”, UAB “SSPC”, UAB “Samsonas”, UAB “Girstupio prekyba”, UAB “Juta”, UAB korporacija “Plaza” ir kt.

Kaunas – ideali vieta sausumos uostui

Intermodalinio terminalo jungčių su egzistuojančiomis ir planuojamomis vienmodalinėmis transporto grandinėmis ilgis ir pralaidumas iš esmės apsprendžia projektuojamo objekto kainą bei ekonominį efektyvumą. Dėl šių priežasčių intermodalinis terminalas retai steigiamas plyname lauke. Ekonominiais sumetimais stengiamasi panaudoti palankioje vietoje esančių geležinkelių ar uosto terminalų infrastruktūras.
Kaunas turi išskirtinę galimybę, nutiesus europinio standarto geležinkelį, panaudoti Kauno ir Palemono geležinkelio stotis, esančias miesto teritorijoje, pramonės rajonus, dviejų transeuropinių transporto koridorių sankirtą, Kauno oro uostą, Nemuno upės uostą ir visa tai susiejus logistiniais ryšiais tapti europinės svarbos intermodaliniu terminalu – sausumos uostu, sujungiančiu Rytų ir Vakarų ekonomines erdves.
Kauno pramonės-bazių-logistikos rajonų, kurių bendra teritorija siekia 1153 ha (pastatai, keliai, geležinkeliai, žemė ir kt.), o esama vertė yra daugiau nei pusantro milijardo litų (1.590.857.000 Lt), infrastruktūra jau dabar gali būti panaudota aptarnauti kombinuotąjį transportą.
Europinio standarto geležinkelio terminalui numatyta 90 ha teritorija, krovinių kaimeliui – 150-200 ha Karmėlavos seniūnijoje.

Darbų etapai

Atsižvelgiant į krovinių srautų apimtis, Kauno intermodalinio terminalo (KIT) įgyvendinimo planai turėtų būti atliekami keliais etapais:

2004-2005 metais Mockavoje arba Šeštokuose, t.y. ten, kur jau šiandien ateina europinė geležinkelio vėžė, sumontuojama aširačių keitimo (TRANSFESA) arba automatinė vagonų aširačių pločio keitimo sistema (SUW 2000) ir įsigyjami specialūs vagonai.
2004-2005 metais Palemone įrengiama šaudyklinių traukinių aptarnavimo infrastruktūra, įsigyjama reikalinga krovos įranga.
2004-2005 metais įkuriamas Kauno logistikos centras.
2010 metais į Karmėlavą atvedamas europinio standarto geležinkelis, o į Kauno keleivių stotį – jo atšaka.
2009-2010 metais įrengiamas Karmėlavos logistikos terminalas, krovinių kaimelis.
2010 metais į Palemoną perkeliama aširačių keitimo arba automatinio aširačių pločio reguliavimo įranga.
Tokia darbų seka leistų pradėti krovinių perkėlimą iš europinio standarto geležinkelio (ESG) vėžės į esamą plačios vėžės geležinkelį ir atvirkščiai, t.y. nuo pat Kauno intermodalinio terminalo veiklos pradžios šis objektas taptų pagrindiniu paskirstymo punktu tarp dviejų geležinkelio sistemų.

Klaipėdos-Kauno logistikos dipolis reikalingas Lietuvai

Kauno keturių modų intermodalinis terminalas, Palemono geležinkelio mazgas, Kauno oro uostas, Nemuno upės uostas, tik už 200 km esantis Klaipėdos jūrų uostas, “Via Baltica” kelias, dviejų transeuropinių transporto koridorių sankirta, būsima geležinkelio trasa “Rail Baltica” (Varšuva-Kaunas (2010 metai)-Ryga (2014 metai) – Talinas (2016 metai), Kauno pramonės rajonai su juose esančia geležinkelių ir kelių infrastruktūra sudaro didžiulio potencialo transporto-pramonės-logistikos klasterį – Klaipėdos-Kauno logistikos dipolį, kurio veikla turės didžiulės įtakos ne tik Klaipėdos-Kauno, bet ir visos šalies ekonomikos vystymuisi. Todėl jau šiandien reikia ne tik galvoti, bet ir kurti šį logistikos dipolį.

Na va, praejo dveji metai buo situ kalbu. Kas pasikeite? Nei dangoraizio, nei traukiniu stoties nematyti. Net kalbos pritilo. Stai rasoma apie KIT tikslus ir uzdavinius: "Plėtoti I ir IX tarptautinių transporto koridorių infrastruktūrą." Ar kas padaryta pletojant infrastruktura? Atrodo, jei kas ir nuveike si ta, tai tik privatus kapitalas (Kauno terminalas), ir tai su didziausiu vargu. Valstybe, vietoj to, kad prisidetu prie infrastrukturos pletojimo, tam neretai trukdo (pseudo paminklosauginiais motyvais - Aleksto tilto remontas), arba (negebejo ispirkti zemes Kauno LEZ, kauno savivaldybe negebejo (o gal speciailiai vilkino laika isperkant zeme busimu kapiniu teritorijoj - cia ne i tema, bet akivaizdus darbo brokas).
Infrastruktura tai tinkamu zemes sklypu detaliuju planu parengimas, komunikaciju iki ju atvedimas. Ar galima tokiu atveju isivaizduot, kad pvz. pas mus Intel ateis ir pastatys procesoriu gamykla? Zmogiskasis potencialas joje dirbti atsirastu, nauda Lietuvai butu milziniska, taciau to nebus. Intel eina ten (i Airija, Izraeli), kur sudaromos salygos (nebutinai mokesciu lengvatu) veikti.

Na nereikia taip pesimistiškai. Čia buvo daugiau vizijos, ne visos jos išsipildo, gyvenimas koreguoja daug. Prie dabartinės demografinės situacijos valstybėje ir vieno kito objekto atsiradimas pagal tą viziją yra neblogai. Ar ne