Etnokosmologijos muziejus pasirengęs naujovėms
Rugsėjo 21 d. įvyko Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus (Molėtų raj., Kelionių km.) rekonstrukcijos, vykdomos ES lėšomis, kertinio pamatų akmens ir kapsulės su dokumentais įmūrijimo iškilmės.

Etnokosmologijos muziejus buvo pastatytas 1990 m. Muziejaus statinį pagal architekto Vytauto Lisausko sumanymą sudarė du metalo konstrukcijų bokštai ir du rombo formos pastatai, sujungti požemine galerija, kylančia aukštyn. Kasmet sparčiai augo lankytojų skaičius, tad pribrendo reikalas turėti naujas patalpas, tinkančias ekspozicijos, dangaus stebėjimo ir modernios muziejinės veiklos poreikiams. Per struktūrinius Europos fondus įgyvendinus laimėtą Phare PPF projektą iškils unikalus ir netikėtos koncepcijos muziejus – kultūrai reikšmingas statinys, savo forma ir idėja artimas kosminiams objektams. Tai bus vientisas, įvilktas į aliuminio bei stiklo rūbą kūrinys – erdvinė skulptūra. Jame lankytojai ras 250 kv. m. ploto parodų salę, 50 vietų konferencijų salę su moderniausia skaitmenine aparatūra, iš esmės atnaujintą požeminę ekspozicijos galeriją. Čia veiks mokslinės informacijos centras, rinkinių saugykla, biblioteka ir jauki kavinukė. Greituminis liftas lankytojus kels į 50 m aukštį, kur stikliniame elipsoidinės formos patalpoje jie išvys Labanoro draustinio peizažą. Šioje patalpoje vyks moksliniai seminarai, muzikos, poezijos, dailės vakarai. Čia taip pat bus galima per modernaus teleskopo optiką išvysti paslaptingus dangaus kūnus. Rekonstrukcijos projekto autoriai – architektai Ričardas Krištapavičius, Andrius Gudaitis, skulptorius Algis Kuzma.

Saulėtą bobų vasaros dieną šalia betono ir armatūros tinklų karalystės susirinko būrys vadovų bei klerkų ir, žinoma, grandiozinės idėjos puoselėtojai, projekto architektai, statinio projektuotojai. Susirinkusius asmenis pasveikino muziejaus direktorius ir muziejaus įkūrimo svarbiausias herojus dr. Gunaras Kakaras. Kalbėjo jo bendražygiai, projekto autoriai, kažką išlemeno klerkai. Kertinio akmens ir kapsulės įmūrinimo ceremoniją pagal lietuvių senąją tradiciją pradėjo prof. Libertas Klimka. Cementinio skiedinio simbolinius „užtepimo“ veiksmus atliko valdžios vyrai. Katalikų kunigas, pašventinęs svarbiausią veiksmo vietą, užbaigė ceremoniją.
http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/683

„Ar Lietuva turi drąsos laužyti savo senus stereotipus ir tapti Europos kosmoso agentūros šalimi nare, dalyvauti Europos kosmoso programoje? Ar Lietuvai tai būtų naudinga? Ar žvelgdami į žvaigždėtą dangų tebegalvojame, kad konstruoti ir paleisti į kosmosą raketas, erdvėlaivius, palydovus - tai tik didžiųjų valstybių prerogatyva, o mažosioms ten nėra ką veikti? Tačiau daug Lietuvos mokslininkų ir verslininkų puikiausiai galėtų dirbti, kai kurie jau dirba, kosminių tyrimų srityje. Tai ir medžiagotyros, ryšių, aplinkosaugos, tekstilės, augalų, informatikos moksliniai tyrimai bei naujausių technologijų kūrimas“, - teigia Virginija Būdienė, švietimo ir mokslo viceministrė.

Lietuvos dalyvavimui Europos kosmoso programoje pritaria dauguma ministerijų ir kitos suinteresuotos valstybės institucijos. Stojimui į Europos kosmoso agentūrą jau pritarė 8 universitetai, 8 mokslo institutai ir 7 verslo įmonės. <...>

Švietimo ir mokslo ministerija rengiasi užsakyti studiją apie Lietuvos mokslinį ir technologinį potencialą, kuris galėtų tapti mūsų šalies įsitraukimo į Europos kosmoso programas pagrindu. Atlikus situacijos Lietuvoje ir Europoje analizę bei įvertinus Lietuvos galimybes, bus rengiamos Lietuvos kosmoso politikos gairės ir bus bandoma apibrėžti įsitraukimo į Europos kosmoso programą kelius bei būdus.