Svarbu kad kvepuoja. Vieni miestai tvarko ir gerina išvaizdą kiti labiau linke gerinti infrastruktūrą. Tad palyginti kuris labiau kvepuoja labai sunku. Skirtingi prioritetai skirtinga ir veikla. Radviliškis pastaruosius metus buvo linkęs didesnę dalį lėšų skirti infrastruktūros projektams (vandenvalos įrenginių, vandens trasų pakeitimas, naujos katilinės pastatymas). Tai darbai kurių reliai nelabai matosi plika akimi, bet jaučiasi čia gyvenant. Šiaip Radviliškio mieste kažkaip aš pats pastebėjau, kad labiau vykdomi visokie infrastruktūros projektai, o mažesniuose miesteliuose kaip Šeduva, Šiaulėnai ir greit Grinkiškis, Baisogala renovuojamos miestų aikštės. Jonava kiek teko girdėti labiau rūpinasi išvaizda, renovuoti kelių spalvų šaligatviai, naujos gatvės. Centrinė aikštė ir daugiabučiai šalia jos berods a.a. B. Lubio finansuoti. Juk jis kasmet po 2 milijonus paramos savivaldybei skirdavo. Dideli pinigai ir didelė paspirtis kvepuoti kaip tu sakei.

Po mažu prasideda eismo judėjimo greičio didinimo nuo 50 iki 70 per Radviliškio miestą saugos užtikrinimo darbai. Intensyviausioje atkarpoje nuo sankirtos su Povoliaus gatve ir iki sankirtos su Gedimono gatve sumontuota gan aukšta saugos tvorelė. Tvorelė kaip matyti skirta užtikrinti kad pestieji eismo dalyviai naudotūsi tiktai perėjomis ir netrumpintų kelio tam neskirtose vietose.




Prasideda daugiabučio, esančio Jaunystės gatvėje, eibariškių mikrorajone, renovacijos darbai.

Buvau trumpam Radviliškyje tai kas pakeliui buvo tą nufotografavau. Dar keli projektai tūrėjo pasistūmėt manau šiai dienai tačiau apie juos kitą kartą.

Dėl šildymo kainų Prienai laužo galvas, Radviliškis – medžių šakas
2012 03 14 23.37
Ričardas Vitkus, Nerijus Povilaitis

Vasario mėnesio sąskaita už šildymą – daugiau negu tūkstantis litų. Tokias sąskaitas neseniai gavę žmonės tik pasvajoja, kad pinigus už šildymą kur kas mieliau būtų išleidę poilsiui prie Viduržemio jūros. Žiemos speigas, auganti dujų kaina ir senos statybos namai – keturženklių sumų už šildymą priežastis vardija šilumos tiekėjai.

Tačiau širdies lašų atsargas namų vaistinėlėje tikrina ne visi sąskaitų už šildymą laukiantys Lietuvos žmonės. Lrytas.lt žurnalistai nuvyko į du Lietuvos miestelius – Radviliškį ir Prienus, kuriuose posakis „šiluma kaulų nelaužo“ žmonėms sukelia kitokias mintis.

Radviliškyje trijų kambarių bute gyvenanti Rasa nekantriai laukia sąskaitos už šildymą. Sausio mėnesį 65 kvadratinių metrų buto šildymas šios radviliškietės kišenę patuštino 278 litų.

Nors bendrovės „Radviliškio šiluma“ tiekiamos šilumos kaina penkis pastaruosius mėnesius nesikeitė, tikėtina, kad dėl vasario mėnesį spustelėjusio šalčio Rasai už buto šildymą teks sumokėti dar daugiau.

Rasą galėtų guosti tai, kad gyvendama analogiškame bute bet kuriame Lietuvos didmiestyje bei daugumoje mažesnių miestelių už šilumą mokėtų kur kas daugiau.

Pastaruosius kelerius metus radviliškiečiai už šilumą moka bene mažiausiai Lietuvoje.

Bendrovėje „Radviliškio šiluma“ pagaminama kilovatvalandė šilumos yra 1,43 karto pigesnė už bendrovėje „Vilniaus energija“ pagamintą kilovatvalandę šilumos ir net 1,695 karto pigesnė už bendrovėje „Prienų energija“ pagamintą analogišką kiekį šilumos.

Kodėl vienų bendrovių pagaminta šiluma yra gerokai pigesnė už kitose bendrovėse pagamintą šilumą, bandė aiškintis portalo lrytas.lt žurnalistai.

Pasinaudojo Europos Sąjungos parama
„Jei šilumą tiekianti įmonė dirba normaliai, tai pelnas yra užprogramuotas – kalbu ir apie tuos Kainų komisijos nustatytus 5 proc. nuo turto vertės. Uždaroji akcinė bendrovė „Radviliškio šiluma“ yra savivaldybės įmonė – savivaldybei priklauso daugiau nei 99 procentų akcijų.

Todėl gautas pelnas grįžta atgal į gamybą. O pašaliečių valdomose įmonėse pelnas patenka į privatininko kišenę“, - pagrindinį skirtumą tarp savivaldybei priklausančios ir į privačias rankas patekusios šilumos tiekimo įmonės įvardijo bendrovės „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis.

Pasak direktoriaus, įtakos šilumos kainoms Radviliškyje turėjo ir parama iš ES. 2006-2008 metais bekanaliniais šilumos tiekimo vamzdynais buvo atnaujinti daugiau negu 7 kilometrai Radviliškio miesto šilumos tinklų.

2009 metais įgyvendinus investicinį projektą, katilinėje buvo pastatyti du nauji biokuro katilai (po 5 MW), 3,5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris ir 4 MW galios pikinis vandens šildymo katilas, naudojantis dujas, bei 150 kW elektrinės galios ir 190 kW šiluminės galios koogeneracinė jėgainė.

Apie 10 milijonų litų kainavusią biokuro katilinę pavyko įrengti per metus – 2009-ųjų gruodį radviliškiečių butus pasiekė jau biokuru pagaminta šiluma.

Beveik pusė lėšų (4 mln. 392 tūkst. litų) biokuro katilinei įrengti buvo gautos iš ES fondų. Likusią dalį sudarė iš banko paimta 4 mln. 701 tūkst. litų paskola ir 499 tūkst. bendrovės lėšų.

Rinkosi optimalų variantą
Šilumos tinklų modernizavimo projektą įmonės savininkai – Radviliškio rajono savivaldybė – patvirtino atsižvelgusi į bendrovės galimybes ir specialistų skaičiavimus.

Anot P. Mickaičio, kadangi kuro kaina sudaro daugiau nei 50 proc. šilumos kainos, stipriai brangstant dujoms, kurios anksčiau buvo naudojamos šilumos gamybai, teko ieškoti pigesnės alternatyvos.

„Radviliškio šilumos“ direktorius teigia, kad rengiant biokuro katilinę buvo atsižvelgta į vidutinę žiemos temperatūrą Radviliškyje.

„Siekiant efektyvumo buvo nuspręsta neatsisakyti šildymo dujomis. Aišku, mes galėjome pasistatyti keturis biokuro katilus ir visiems girtis, kokie mes ekologiški, tačiau tokia investicija vargu ar būtų kada atsipirkusi.

Pasirinkome optimalų būdą. Pastatėme du biokuru kūrenamus katilus, kurių pajėgumo pakanka, jei oro temperatūra nenukrenta žemiau 7-8 laipsnių šalčio.

Jei darosi šalčiau, įjungiame 4 MW galingumo naują dujinį vandens šildymo katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu. Šios papildomos priemonės gelbsti, jei oro temperatūra nenukrenta žemiau 12-13 laipsnių šalčio“, – aiškina P. Mickaitis.

Pašnekovo teigimu, šiemet užėjus šalčiams kelioms savaitėms teko jungti ir didįjį 24 MW galios dujinį katilą.

„Per didžiuosius šalčius įjungti dujomis kūrenamus katilus yra pigiau nei pastatyti, tarkime, keturis naujus biokuro katilus ir kūrenti medieną visą laiką. Katilas neatsipirks, jei per metus bus naudojamas tik dvi-tris savaites“, – dėstė P. Mickaitis.

Radviliškiečių butus šildė skiedros
Pernai šilumai pagaminti bendrovė „Radviliškio šiluma“ sunaudojo 5562 tonas naftos ekvivalento (t.n.e. – sąlyginė kuro išraiška) kuro.

Net 78,73 proc. panaudoto kuro sudarė skiedros, 13,36 proc. – dujos, 3,52 proc. – panaudotos alyvos, 3,27 proc. – šiaudai, 1,11 proc. – pjuvenos. Biokuro katilai šildomi naudojant vietines žaliavas: smulkintą medieną, smulkintas šakas, pjuvenas, elevatorių atliekas, šiaudus.

„Biokuro kaina yra apie 2,5 karto mažesnė už dujų. Kadangi didžiąją pagaminamos šilumos kainos dalį sudaro kuro kaina, tai biokuru kūrenamos katilinės pastatymas ir davė tokį efektą. Materialinės išlaidos padidėjo – kūrenant biokuru katilinėje darbo daugiau, tačiau šių išlaidų padidėjimą kompensavo gerokai sumažėjusi kuro kaina.

Pakeitus kuro struktūrą buvo iškart perskaičiuota pagaminamos šilumos kaina. Jei prieš trejus metus bendrovėje „Radviliškio šiluma“ pagaminamos šilumos kilovatvalandė kainavo apie 28 centus, tai dabar ji kainuoja 20,69 cento.

Šiluma turėtų dar labiau atpigti atidavus biokuro katilinei įrengti paimtą paskolą.

Investicijos turėtų atsipirkti per septynerius metus – tokiam laikotarpiui yra paimta paskola biokuro katilinei įrengti“, – portalui lrytas.lt sakė P. Mickaitis.

Paklaustas, ar nesibaiminama, kad ir biokuro kainos ims kilti, bendrovės „Radviliškio šiluma“ direktorius atsakė, jog tai jau įvyko:

„Pradėjus kūrenti biokuru skiedrų t.n.e. kainavo 524 litus, o dabar ji jau kainuoja 660 litų. Bet tokiu pat santykiu per tą patį laikotarpį pabrango ir dujos. Skirtumas tarp šių kuro rūšių praktiškai išliko toks pat – biokuras yra pustrečio karto pigesnis už dujas.“

Šilumos lauk stengiasi neišleisti
Pasak P. Mickaičio, bendrovėje didelis dėmesys skiriamas ir didinant katilinės efektyvumą.

„Iš pradžių mums trūko praktikos. Tačiau diena po dienos tikslingai dirbant šia kryptimi pavyko pasiekti neblogų rezultatų – jei šalyje vienai šilumos megavatvalandei pagaminti vidutiniškai reikia 100 kilogramų sąlyginio kuro, tai mes tą patį šilumos kiekį sugebame pagaminti panaudoję tik 92 sąlyginio kuro kilogramus“, – sakė P. Mickaitis.

Tokių rezultatų pavyko pasiekti geriau sudeginant kurą bei įrengus ekonomaizerius.

Kondensacinis 3,5 MW galios ekonomaizeris leidžia sutaupyti apie 20 proc. kuro.

Į šį įrenginį, o ne į kaminą patenkančiu 150 laipsnių karščio kondensatu pašildomas iš miesto trasos sugrįžtantis vanduo. Į kaminą iš ekonomaizerio patenkančio kondensato šiluma besiekia tik 40 laipsnių Celsijaus.

Ekonomaizeryje sumontuoti multiciklonai surenka ir kietąsias daleles. Pelenai po šios procedūros nebeišlekia į aplinką pro kaminą, o patenka į greta katilinės pastato pastatytą šiukšlių konteinerį.

Pasigamina pigesnės elektros energijos
Ekskursiją lrytas.lt žurnalistui po gamybines patalpas surengęs bendrovės „Radviliškio šiluma“ techninio abonentinio skyriaus viršininkas Arūnas Pranevičius sakė, kad įmonė pati pasigamina ir dalį elektros energijos.

„Aušinant elektrą gaminančią jėgainę papildomai gaminama ir šiluma. Naudodami dujas koogeneracine jėgaine pasigaminame beveik pusę reikiamos elektros energijos.

Pačių pasigamintos elektros energijos savikaina tesiekia 24 centus už kilovatvalandę. Perkant iš elektros tinklų už kilovatvalandę tenka sumokėti apie 40 centų.

Tiesa, šis elektrą gaminantis įrenginys dirba tik šaltuoju metų laiku, kai elektros energijos poreikis bendrovėje stipriai išauga, o vasarą jis išjungiamas, nes tuomet optimaliau yra šią jėgainę patausoti, o elektros energiją pirkti iš elektros tinklų“, – aiškino A. Pranevičius.

Dalį biokuro ruoš patys
Bendrovės „Radviliškio šiluma“ direktoriaus pavaduotojas Vitolis Januševičius sakė, kad taupyti bus bandoma ir dalį biokuro pasiruošiant patiems: „Du sezonus mes kūrenome pirkdami jau paruoštą biokurą. Visą tą laiką brandinome mintį pamėginti bent dalį biokuro pasiruošti patiems – pirkti medieną ir ją smulkintis. Dabar nedideliu smulkintuvu smulkiname tik deginti mums atvežtas šakas.

Šiemet mėginsime dalį kuro pasiruošti patys, o po to nuspręsime, ar realiai verta imtis tokios veiklos.“

Bendrovės „Radviliškio šiluma“ direktorius P. Mickaitis akcentavo, kad kaina, kurią gyventojams tenka mokėti už būsto apšildymą, priklauso ne tik nuo jiems tiekiamos šilumos kainos, bet ir nuo to, kiek jos suvartojama.

„Noriu pabrėžti, kad vien tik šilumininkų pastangų nepakanka. Mes galim verstis per galvą, bet jei žmonės šilumą išleis lauk per nesandarius langus ar neapšiltintas sienas, tai ir mokėti teks daug.

Šilumos suvartojimas priklauso ne tik nuo pastato apšiltinimo, langų bei durų šiluminės varžos, bet ir pačios šildymo sistemos subalansavimo“, – sakė P. Mickaitis.

Įmonės į privačias rankas neatiduos
Minčių, kad pigiai radviliškiečiams šilumą teikianti bendrovė ateityje gali būti privatizuota, nei įmonės vadovų, nei Radviliškio politikų galvoje nėra.

„Miesto šilumos ūkį valdančios Radviliškio rajono savivaldybės politinė valia – šilumos ūkio į privačias rankas neatiduoti“, – portalui lrytas.lt tvirtino bendrovės „Radviliškio šiluma“ vadovai.

Per 2011 metus bendrovė „Radviliškio šiluma“ šilumos vartotojams pardavė 51551 MWh šilumos energijos. Didžioji dalis pagamintos šilumos (38626 MWh) buvo parduota gyventojams.

Bendrovės „Radviliškio šiluma“ direktoriaus pavaduotojas V. Januševičius sakė, kad su juridinių asmenų mokumu problemų neatsiranda, savo problemų šilumos tiekėjams neužkrauna ir savivaldybei priklausančios įmonės.

Tačiau su kai kuriais už šilumą skolingais gyventojais „Radviliškio šilumai“ tenka vargti.

„Gyventojai mums skolingi per milijoną litų. Šias skolas bandome mažinti įvairiais būdais. Dėl piktybinių skolininkų kreipiamės į teismą“, – portalui lrytas.lt sakė V. Januševičius.

www.lrytas.lt














































Pilnas straipsnis ir foto šaltinis:
http://www.lrytas.lt/-13317230141331...%C5%A1akas.htm

Gerai išvystyta...

Kaip reikalai del Autobusų stoties ?

Dėja dėl autobusų stoties nieko naujo nežinau. Didžiausia naujiena Radviliškyje su viešuoju transportu tai, kad miesto maršrutą aptarnauja naujas autobusas

Liko neapšviesta dalis gatvės

„Mū­sų kraš­to“ re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nęs rad­vi­liš­kie­tis Pet­ras Mi­ka­laus­kas skun­dė­si, jog ne vi­so­je Lie­pų gat­vė­je yra įreng­tas ap­švie­ti­mas. Dėl to šios gat­vės gy­ven­to­jams yra ne­sau­gu.

Neapš­vies­ta ke­lias­de­šimt met­rų

Į „Mū­sų kraš­to“ re­dak­ci­ją krei­pė­si Lie­pų gat­vė­je gy­ve­nan­tis Pet­ras Mi­ka­laus­kas. Anot rad­vi­liš­kie­čio, ne vi­si Lie­pų gat­vės gy­ven­to­jai ga­li jaus­tis sau­giai, ka­dan­gi jų gat­vė yra ap­švies­ta tik iki 21-ojo na­mo.

„Prieš ke­lio­li­ka me­tų, at­lie­kant šios gat­vės re­konst­ruk­ci­ją, bu­vo ren­gia­mas ir gat­vės ap­švie­ti­mas, ta­čiau elekt­ros lai­dų at­ra­mos įreng­tos ne vi­so­je gat­vė­je. Šia gat­ve vaikš­to ne­ma­žai Ei­ba­riš­kių mik­ro­ra­jo­ne gy­ve­nan­čių rad­vi­liš­kie­čių, ei­nan­čių į dar­bą ir iš dar­bo tam­siu pa­ros me­tu. Ne­sau­gu ir mums, gy­ve­nan­tiems šios gat­vės ga­le“, – tei­gė rad­vi­liš­kie­tis.

Pa­sak P. Mi­ka­laus­ko, ne­se­niai bu­vo iš­dauž­tas ša­lia jo na­mo sto­vė­jęs žen­to au­to­mo­bi­lio stik­las. Vy­ro įsi­ti­ki­ni­mu, šio at­ve­jo gal ir ne­bū­tų bu­vę, jei gat­vė bū­tų bu­vu­si ap­švies­ta.

„Reng­ti ap­švie­ti­mą nee­ko­no­miš­ka“

Re­dak­ci­ja pa­si­tei­ra­vo Rad­vi­liš­kio mies­to se­niū­no Leo­no Gri­ga­liū­no, ko­dėl iki šiol neapš­vies­ta da­lis Lie­pų gat­vės ir ko­kios yra ga­li­my­bės ją ap­švies­ti.

Pa­sak se­niū­no, neapš­vies­ta yra la­bai ne­di­de­lė gat­vės da­lis, ku­rio­je, pa­gal da­bar­ti­nius rei­ka­la­vi­mus ren­giant ap­švie­ti­mą, tilp­tų trys elekt­ros lai­dų at­ra­mos.

„Ka­dan­gi mies­tas yra ap­švie­čia­mas tau­py­mo re­ži­mu, iš šių tri­jų at­ra­mų, švies­tu­vas bū­tų įreng­tas tik vie­no­je, o vi­sų at­ra­mų įren­gi­mo dar­bai kai­nuo­tų apie 15 tūks­tan­čių li­tų. Ma­no­me, jog tai yra nee­ko­no­miš­ka, juo la­biau, kad gat­vės pa­bai­go­je yra įreng­tos ma­gist­ra­li­nio ke­lio ap­švie­ti­mo lem­pos“, – „Mū­sų kraš­tui“ tei­gė L. Gri­ga­liū­nas.

L. Gri­ga­liū­no tei­gi­mu, neapš­vies­ta yra ir Miš­ko gat­vė, ka­dan­gi ją ir­gi iš da­lies ap­švie­čia nuo ma­gist­ra­li­nio ke­lio švies­tu­vų skiln­dan­ti švie­sa.

Mies­tas ap­švie­čia­mas tau­pant ener­gi­ją

Pa­sak se­niū­no, mies­te jau ne vie­ne­rius me­tus gat­vių švies­tu­vai de­ga tau­py­mo re­ži­mu. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu, cent­ri­nės mies­to gat­vės yra ap­švies­tos vi­su tam­siuo­ju pa­ros me­tu – švies­tu­vai įjun­gia­mi pus­va­lan­dį po sau­lės lai­dos ir iš­jun­gia­mi pus­va­lan­dį prieš sau­lės pa­te­kė­ji­mą. Šio­se gat­vė­se de­ga vi­sos švies­tu­vų lem­pos.

Mie­ga­mo­jo­je mies­to te­ri­to­ri­jo­je de­ga kas ant­ra lem­pa, ir jos de­ga trum­piau – iki 23 va­lan­dos. Ru­de­nį bei žie­mą ap­švie­ti­mas įjun­gia­mas ir 6 va­lan­dą ry­to.

L. Gri­ga­liū­no tei­gi­mu, pa­sta­rai­siais me­tais mies­te ap­švie­ti­mas bu­vo ko­re­guo­ja­mas tik ten, kur vy­ko re­konst­ruk­ci­jos dar­bai – nau­jos at­ra­mos įreng­tos ša­lia mies­to Vie­šo­sios bib­lio­te­kos, Rad­vi­lų gat­vė­je.

Nuo praė­ju­sių me­tų yra ap­švie­čia­mas ir cent­ri­nis mies­to par­kas, ku­ria­me yra ne kar­tą bu­vę api­plė­ši­mo at­ve­jų. Šiuo me­tu, anot se­niū­no, jo­kių ap­švie­ti­mo pa­kei­ti­mų ne­pla­nuo­ja­ma.

2012 m. Gegužės 5 d.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt www.skrastas.lt

Gaila , kad taupymo įprotis pavirto nuolatne praktika, kuri nepadeda kurti saugesnio miesto.

Mažas atnaujinimas šioje temoje. Mieste toliau renovuojamas Jaunystės gatvėje esantis daugiabutis. Darbai juda nelabai sparčiai tačiau akivaizdžius pokyčius jau galima matyti. Smagu, kad namo fasado spalvinė gama bent jau atrodo derinta prie šalia esančio jau renovuoto daugiabučio.

Naujosios Norfos susivienijimo rajone statybos po mažu eina į pabaigą. Baiginėjami fasado apdailos darbai, įrenginėjama automobilių stovėjimo aikštelė. Smagu matyti, kad aplink prekybos centrą sutvarkyta Taikos g. ir nutiestas jos tesinys iki magitralinio kelio. Taip pat nutiesta dar viena gatvelė jungianti Taikos g ir Mažvydo g. Miestas matyt išsiderėjo, kad gatvės butų sutvarkytos.





Atsiradus prekybos centrui bei šalia esant dviems degalinėms ši vieta galėtų tapti svarbia krovininių automobilišų sustojimo vieta. (Furistų aikštele) Tarp dvieju degalinių yra aištelė. Ją reiktų aptvarkyti ir praplėsti ar net aptverti, pastatyti biotualetą. Taip bent dalis pro miestą važiuojančių "fūrų" pasiliktų ilgesniam laikui (nakvynei). Tai galėtų tapti nedideliu pajamų šaltiniu miestui išnaudojant tranzitinio transporto srautus. Bent iš dalies atsipirktų miesto gatvėms sunkiasvorių mašinų asfaltui daroma žala.

Mažoji Norfa esanti netoli durpyno mikro rajono taip pat šiek tiek atnaujinta. Išorėje pokyčių nėra tačiau vidus suremontuotas kapitaliai. Dabar miesto centre esanti Norfa prašyte prašosi remonto. Tikėkimes atidarius susivienijmo rajono prekybos centra ateis eilė ir centrinei Norfai












Atsiprašau už vidaus nuotraukų kokybę, fotkinau eidamas tad biškiuka pasiliejo vaizdas.

tai tik atsidarius tai norfai bus uždaroma centrinė kapitaliniam remontui. nu nes ten eiti tai jau baisu darosi..

Prekybcentris kaip ir visi, gerai, kad infrastruktūrą patvarkė.

Radviliškio rajone bus paklota apie 63 km naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų!

Netrukus net 13 – oje Radviliškio rajono gyvenviečių įgyvendinant projektą "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Radviliškio rajone (Karčemose, Linkaičiuose, Kutiškiuose, Šniūraičiuose, Šiaulėnuose, Šaukotoje, Alksniupiuose, Sidabrave, Raudondvaryje, Pakiršinyje (Vainiūniuose), Gražionyse - Aukštelkuose)" bus nutiesti nauji vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai.

Šiuo metu tinklų klojimo darbai jau prasidėjo dviejose gyvenvietėse – Linkaičiuose ir Aukštelkuose - Gražionyse. Dėl palankių orų darbai vykdomi sparčiai. Jau nutiesta 6,8 km vandentiekio ir nuotekų tinklų.

Iš viso pagal rangos darbų sutartį pasirašytą su jungtinės veiklos grupe UAB "Laugina", UAB "Požeminės linijos" ir UAB "Statovita" numatyta nutiesti apie 23 km vandentiekio ir apie 40 km naujų nuotekų tinklų. Baigus darbus net 1698 gyventojai galės prisijungti prie naujų nuotekų tinklų ir 770 gyventojų turės galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų. Projekto įgyvendinimo metu taip pat bus rekonstruoti 0,53 km nuotekų tinklų bei 4 nuotekų valymo įrenginiai, pastatyti nauji nuotekų valymo įrenginiai Šniūraičiuose, nupirkta nauja asenizacinė mašina, skirta dumblui transportuoti.

Vasaros pabaigoje numatomas susitikimas su gyventojais, kurio metu projekto vykdytojas UAB "Radviliškio vanduo" ir rangovas UAB "Laugina" informuos gyventojus apie projekto eigą, nuveiktus ir planuojamus darbus bei atsakys į gyventojams rūpimus klausimus. Apie susitikimo datą bus pranešama spaudoje.

Projektas prisideda prie LR darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo – efektyvesnio gamtos išteklių naudojimo bei pavojaus žmonių sveikatai mažinimo. Siekiama Radviliškio rajono gyventojams užtikrinti sveiko, atitinkančio ES reikalavimus geriamojo vandens tiekimą bei saugų nuotekų tvarkymą. Vienu svarbiausių uždavinių išlieka ir neigiamo poveikio aplinkai – požeminiams ir atviriems vandens telkiniams, mažinimas.

Projekto biudžete nustatyta didžiausia projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 27 636 000 Lt. Iš jų ES Sanglaudos fondo parama sudaro – 23 485 756 litų, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – 2 763 030 Lt. Likusią sumos dalį – 1 387 213 Lt skiria projekto partneris Radviliškio rajono savivaldybės administracija. Projekto vykdytojas UAB "Radviliškio vanduo". Šis projektas pradėtas įgyvendinti 2009 m. rugsėjo 17 d. ir planuojamas užbaigti 2014 m. rugsėjo 23 d.

Projektas prisidės prie nuoseklaus socialinių ir ekonominių skirtumų tarp ES šalių narių ar atskirų regionų mažinimo.

Info: radviliškietis.lt

blyn o Grinkiskyje? dievo uzmirstas miestelis

Pabandžiau paanalizuoti situaciją (specialistas ) Pažiūrėjus kokiose gyvenvietėse atliekami darbai, akivaizdu kad miesteliai pasirinkti neatsitiktinai.
Teko skaityti, kad pagal centralizuotas sistemas atstumai nuo centrinės vandenvietės nenorint patirti nuostolių, tūrėtų būti iki 8 km
Apie taip plačiau


Mano pabraižytame žemėlapyje matyti, kad nuo veikiančių vandenviečių (lašo forma) 8 kilometrų atsumų yra dauguma gyvenviečių (raudoni taškeliai) arba iki jų trūksta ne daugiau kaip kilometras.

Mažas atnaujinimas
Toliau vyksta ketvirtojo Radviliškio mieste renovuojamo daugiabučio darbai, liko galinė namo pusė ir vieną šoną baigti dažyti.


Pastebėjau, kad mieste prasideda žemės rausimo darbai. Centre šalia didžiosios maximos traktorius nuima juodžemio sluoksnį. Prasides kažkokie darbai tačiau apie šį projektą nieko nežinau. Kiek girdėjau darbus organizuoja vietiniai verslininkai.







Pagal miesto bendrajį planą šiai miesto teritorijai priskiriama komercinė paskirtis, tad čia netūrėtų iškilti gyveamasis namas. Kadangi teko matyti 5 vietinių prekybos centriukų savininką gali būti, kad čia iškils šeštasis, tačiau abejoju dėl itin didelės konkurencijos. Šalia yra maxima ir iki. Na palauksim pamatysim

Tikras Radviliškio Ambasadorius

Radviliškio miesto plyno lauko pramonės zonoje prasidėjo medžio perdirbimo gamyklos statyba. Darbai vyksta gan sparčiai. Nukasinėjamas juodžemio sluoksnis, tveriama tvora, kalami kuoliukai tolimesniems darbams apibrėžti. Įdomu tai kad darbai vyksta dideliame plote, per tris sklypus. Teko rasti info, kad Juodelių įmonė išsinuomojo 4 sklypus tačiau kolkas darbai vyksta trijuose.

"žinoma, kad Radviliškyje esančius keturis sklypus, suformuotus įgyvendinant ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Verslo aplinkos gerinimas Radviliškio rajone, sukuriant pramoninės zonos infrastruktūrą“ verslui vystyti 99 metams išsinuomojo UAB „Juodeliai“, įmonė iš Marijampolės, užsiimanti medienos perdirbimu. Pasak šios įmonės vadovų, jau 2013 metais įmonė turėtų padėti veiklą Radviliškyje įkurtame įmonės padalinyje- info www.radviliškis.lt 2011-08-31"

Labai šaunu girdėti.

Privažiuojamasis geležinkelio kelias turbūt bus?

Bijau pameluoti bet kažkur teko skaitynėti kad toks kelias jau yra, na kad tai buvo vienas iš pliusų dėl ko buvo pasirinktas Radviliškis. Pats nemačiau, nelabai ir suprantu kaip tai tūrėtų atrodyt

Dar šiek tiek naujienų:
Viešuosiuose skelbimuose paskelbtas Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokyklos stadiono rekonstrukcijos darbų pirkimo konkursas. Kiek pavėluotai (planuose buvo viską atlikti iki TAFISOS renginių), tačiau darbai neužilgo prasidės. Taip pat paskelbtas Lizdeikos gimnazijos pastato renovacijos kolkas tik projekto parengimo pirkimo konkursas. Tad neužilgo gimnazija atsinaujins iš pagrindų

Kiek plačiau apie stadioną. Numatoma keisti bėgimo takų dangą (tiksliau ją įrengti, nes dabar žvyras). Bus įrengta 4 takelių bėgimo danga. Projekte numatyta įrengti rutulio stumimo sektorių, iškelti į kitą vietą šuoliaduobes, įrengti dvipuses tribūnas (pagrindinė 192vietos ir dvi mažesnės po 68vietas). Taip pat futbolo aikštę (64x35) su atnaujinta drenažo sistema ir veja. Nemaža dalis priėjimų bus išklota trinkelėmis, o visas sklypas aptvertas tvora.