Skirta pinigų Respublikos gatvei ir stočiai sutvarkyti

Nieko keisto, kad Mažeikių rajonas tapo provincija, nes miesto valdžia siekia tik pakeisti šaligatvių plytelių spalvas, kažką pataisyti, tačiau apie miesto vystymo perspektyvą nieko negalvoja.
Dar 2011 m. rugsėjo 16 dieną VĮ ''Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos'' Uosto plėtojimo tarybos posėdyje pritarta išorinio giliavandenio uosto statybai Būtingėje. 2012-2013 m. planuojama parengti giliavandenio uosto Būtingėje specialųjį planą ir atlikti Strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV). Vėliau, 2014-2015 m. numatoma parengti giliavandenio uosto Būtingėje poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kuriame būtų išsamiai įvertintas šio objekto poveikis aplinkai bei numatytos neigiamą poveikį mažinančios priemonės.
Jei Būtingės uosto poveikio aplinkai vertinimas nustatytų, kad šis objektas gamtosauginiu požiūriu priimtinas, 2015-2016 m. būtų pradėtas rengti uosto statybos detalusis planas ir techninis projektas. Naujojo uosto statybos darbų pradžia priklausys nuo pasaulinės ir vietos jūrinio verslo rinkos pokyčių. Planuojama, kad pirmasis terminalas Būtingės uoste turėtų pradėti veikti iki 2020 m. Vystant AB ''Lietuvos geležinkeliai'' ir Kinijos projektą ''Saulė'' bei AB ''Lietuvos geležinkeliai'' ir Ukrainos bendrą projektą AB ''Vikingas'', krovinių srautai tik padidės.
1999-2011 m. Klaipėdos uosto krovinių apyvarta išaugo daugiau nei dvigubai - nuo 15 mln. t iki 36,6 mln. t jūrinių krovinių. Klaipėdos uosto metiniai pajėgumai siekia 52 mln. t, todėl sparčiai didėjant krovinių srautams, tikėtina, kad iki 2017 m. esamos uosto galimybės bus visiškai išnaudotos.
Klaipėdos apskrities generaliniame plane numatyta, kad Būtingės uosto geležinkelio infrastruktūra jungsis ties Darbėnų miestelio geležinkelio linija. Taip pat numatyta tiesti nauja geležinkelio liniją nuo Skuodo iki geležinkelio linijos, prie Lūšies miestelio, ir sujungti su AB ''Orlen Lietuva'' geležinkelio infrastruktūra. Numatytas ir Mažeikių miesto geležinkelio aplinkkelis, eisiantis pro Reivyčius (šalia ETG), Mažeikių durpyną (šalia Urvikių), susijungsiantis jau netoli Viekšnių miestelio. Šios geležinkelio linijos yra numatytos ir Mažeikių rajono bendrajame plane.
Būtingės uosto krovinius AB ''Lietuvos geležinkeliai'' planuoja pervežti Šiauriniu geležinkelio ruožu, kuris eis per Mažeikius. Planuojami kiekiai gali būti nuo 15 mln. iki 30 mln. tonų per metus. AB ''Orlen Lietuva'' dabar per Mažeikius išveža apie 8-9 mln. tonų per metus. Paleidus liniją ''Naftos gamykla-Skuodas-Klaipėda'', pusė kiekio (4-5 mln. t) važiuos šia linija, kita pusė (4-5 mln. t) į Rytų pusę (Ukraina, Baltarusija, Latvija, Estija), per Mažeikius. Susumavus: per Mažeikius 2020 m. bus pervežta ne 8-9 mln. t krovinių, o jau 24-39 mln. t krovinių, apytiksliai 3-4 kartus daugiau. Tai tiek pat kartų daugiau bus uždarytos pervažos, padidės triukšmas, vibracija.
Dėl linijos Skuodas-Lūšė projekto būtinumo ir atsiperkamumo mes neabejojame, tačiau dėl Mažeikių geležinkelio aplinkelio įrengimo labai abejojame, nes Marijampolės patirtis parodė, kad tiek Vyriausybė, tiek AB ''Lietuvos geležinkeliai'' - nelinkė tiesti Marijampolės aplinkelio, kadangi tai brangiai kainuoja (20 mln. už 1 kilometrą) bei yra nereikalingas, nes nėra didelių pervežamų krovinių kiekių. Dėl Marijampolės gyventojų reikalavimo statyti aplinkkelį Vyriausybė ir AB ''Lietuvos geležinkeliai'' pradėjo kaltinti savivaldybę, kad esą jie trukdo projektui ''Rail Baltica'' bei siekia pasipelnyti išperkant žemes geležinkelio linijai. Toks pats scenarijus dėl aplinkelio gali pasikartoti ir Mažeikiuose, nes dar 2006 metais Reivyčių kaimo (ETG) gyventojai buvo prieš geležinkelio aplinkelį. Dar prisijungs urvikiškiai. Įvertinus aplinkelio ilgį, kuris būtų apie 23 km, aplinkkelio kaina būtų didžiulė - apie 460 mln. litų.
2011 metais iniciatyvinė grupė ''Mažeikių geležinkelio tunelis'' pateikė viziją ir projektą dėl 2,4 km požeminio geležinkelio tunelio per Mažeikius. Pagal preliminarius skaičiavimus tunelio kaina apie 140 mln. litų, o tai tris kartus pigiau. Likę pinigai, skirti geležinkelio aplinkkeliui, galėtų būti skirti viršutinei infrastruktūrai: centrinei Mažeikių miesto aikštei, fontanui, bulvarui. Ar Vyriausybė ir AB ''Lietuvos geležinkeliai'' bus linkę investuoti tokias lėšas į Mažeikius, savivaldybę-donorę*?
Mažeikių rajono savivaldybės administracija kartu su AB ''Lietuvos geležinkeliai'' nelinkę paremti šio projekto. Motyvai: lėšų trūkumas, projekto sudėtingumas (vykdant virš 50 mln. Lt vertės projektą, reikia skelbti tarptautinį konkursą) ir, kaip sakė AB ''Lietuvos geležinkeliai'' administracija: ''Ar būtinas geležinkelio tunelis Mažeikiuose, jei kitose miestuose yra didesnių problemų.'' Tai toks požiūris į Mažeikius ir gyventojus.
Mažeikių geležinkelio tunelis yra tolimesnis Mažeikių miesto urbanistinio vystymo pagrindas, realiai sujungiantis senamiestį su mikrorajonu ir suformuojantis centrinę pėsčiųjų aikštę. Vykdant projektą būtų sukurta nemažai darbo vietų, pagėrėtų miesto infrastruktūra, ir gyvenimo kokybė bei ryškiai sumažėtų aplinkos tarša, triukšmas, vibracija. Šiuo projektu būtų siekiama pakeisti Vyriausybės ir AB ''Lietuvos geležinkeliai'' požiūrį į Mažeikių miestą ir rajoną, turintį pačia didžiausią naftos perdibimo įmonę Pabaltijo šalyse, kuri sukuria didžiausią šalyje pridėtinę vertę ir į biudžetą perveda virš 1,5 mlrd. litų.

''Mažeikių geležinkelio tunelis'' iniciatyvinė grupė

*Mažeikių rajonas yra viena iš keturių šalies savivaldybių donorių, t.y. mes daugiau atiduodame į nacionalinį biudžetą, nei gauname iš jo.