Alytaus apskrities verslininkai skaičiuoja augančias investicijas, o Druskininkai ruošiasi perinvestavimui pagal verslo poreikius.
Druskininkai regione tapo savotiška sala, kurią sunkmetis talžė mažiausiai. Į ją traukia turtingi
investuotojai iš Rytų. Rusai čia perka butus ir verslo objektus.
„Prieš metus įsigijau namą, kuriame dabar rengiame viešbutį. Turiu dar vieną sklypą, jame, ko gero, taip pat
kursiu verslą. Senatvėje galbūt grįšiu į šį miestą kartu su šeima“, – kodėl nusprendė investuoti, pasakoja
Jevgenijus Degtiariovas, buvęs druskininkietis, dabar gyvenantis Maskvoje ir užsiimantis statybomis.

Lietuvoje paprasčiau
„Lietuvoje investuoti įdomiau ir paprasčiau nei Rusijoje. Čia viskas aišku ir suprantama, daugiau tvarkos.
Investuojant Rusijoje galima uždirbti daugiau, tačiau rizika didesnė. Jei bus įdomių pasiūlymų,
Druskininkuose kursiu daugiau verslų“, – sako p. Degtiariovas. Jis teigia, kad jei ne trikdžiai gauti vizas,
turtingų svečių srautas būtų didesnis.
Kai kurie verslininko draugai gauna vizą į Lenkiją, šios šalies pareigūnai elgiasi liberaliau, tad iš
Lenkijos draugai važiuoja į Druskininkus.
„Prieš keletą metų Pietų Lietuvos centras buvo Alytus, dabar ekonomikos centras – Druskininkai, nes šis
regionas gyvesnis. Laimei, pačiame Alytuje gyvenimas nemirė ir juda į priekį. Atsigauna verslai, kurie
sunkmečiu patyrė sunkumų“, – porina Gediminas Daukšys, Alytaus UAB „Vėtrija“ direktorius. Kaip vieną
didžiausių bėdų jis įvardija tai, kad didžiausio apskrities miesto valdžia nesugeba prisitaikyti prie regiono
realijų. Nors gyventojų skaičius mąžta, tačiau valdininkų lieka tiek pat ar net daugiau. Dėl to savivaldybė
grimzta į skolas.

Du verslai
„Sunkmetis Druskininkus palietė švelniau nei kitus regionus. Nors mes kritome, tačiau atsigavimą pajutome
anksčiau nei kiti. Mus gelbėjo užsienio turistai“, – dėlioja Albertas Katilovskis, UAB „Arnika“ direktorius.
Įmonė mieste valdo dvi kavines, muitinės sandėlius ir nuomoja patalpas.
Verslininkas pateikia ir pavyzdį, jo įmonės logistikos padalinio pajamos krito 50% ir kol kas nepavyko grįžti
į buvusį lygmenį. Kavinių pajamos auga ir ši veikla plečiama.
„Nors viešasis maitinimas man buvo pagalbinis verslas, tačiau šiandien augimas iš jo padengė praradimus
logistikos srityje“, – skaičiuoja p. Katilovskis.
„Arnikos“ direktorius apibūdina ir miesto verslo specifiką – jis tarsi suskaldytas į dvi dalis: viena skirta
vietiniams ir tokių paslaugų mažai kas nori imtis, kita dalis nutaikyta į turistus, būtent ši sritis ir
traukia investuotojus.

Apgyvendinimo bumas
„Mus maitina vasara ir rusų bei lenkų šventės, kada plūsteli svečių“, – vietos niuansus ir savitus sezono
ypatumus aiškina p. Katilovskis. Jo manymu, žmonės jau pradeda perinvestuoti. Duomenų, kiek bus pastatyta
viešbučių ir kaimo turizmo sodybų, nėra, tačiau aplink miestą statomos kaimo turizmo sodybos, o pačiuose
Druskininkuose greitai pradės veikti kelis šimtus vietų turintys ekonominės klasės viešbučiai. Ponas
Katilovskis skaičiuoja, kad į šią verslo šaką toliau investuoti nėra tikslo. Verslininkas paaiškina ir kodėl
į miestą neateina didžiųjų tinklinių operatorių – modernių patalpų trūksta ir jos nestatomos. Tinklai patys
statyti ar kapitaliai renovuoti pastatų nenori. Vidutinė nuomos kaina Druskininkuose nuo 15 iki 35 litų už
kvadratinį metrą.
„Druskininkų verslas gyvena iš atvažiuojančių žmonių. Kol kas viešbučių savininkams dar nereikia klientų
stvarstyti už skvernų. Neaišku, kaip bus, kai duris atvers dideli ekonominės klasės viešbučiai“, – svarsto
Arūnas Kazakevičius, svečių namų „Dalija“ savininkas, šiuo metu rengiantis antrą viešbutį.
Į naują objektą druskininkietis investuos iki 1 mln. Lt. Ateitį verslininkas sieja su didėsiančiais turistų
srautais, nes mieste daugėja paslaugų ir pramogų.
„Druskininkai visoje Alytaus apskrityje pritraukė daugiausia investicijų. Perspektyvą gerina ir tolesni
investavimo planai“, – savo miestą giria Vytautas Žibūda, Druskininkų „Snow Arena“ vadovas.
Šis objektas atidarytas 2011 m. vasarą. Prognozuota, kad jį per metus aplankys 140.000–150.000 žiemos pramogų
mėgėjų, tačiau per pusmetį paslidinėti atvažiavo 184.000 žmonių. Todėl jau planuojama tolesnė plėtra ir
papildomos pramogos.

Naujos gamyklos
Alytaus verslininkai, nors su pavydu žvelgia į Druskininkus, tačiau turi ir patys kuo pasigirti.
„Mes įsikūrę pramonės miestelyje ir pro biuro langus matau, kaip kyla nauja aliejaus gamykla. Naujos įmonės
kuriasi ir bankrutavusios AB „Alytaus tekstilė“ patalpose“, – apie sujudimą vietos rinkoje kalba Rimas
Raščius, transporto ir ekspedijavimo UAB „Vilktukas“ direktorius.
Apie savo verslo šaką žmogus kalba atsargiai – krovinių srautai kol kas mažesni nei pernai tuo pačiu
laikotarpiu. Paslaugų kaina taip pat susitraukė.
„Mūsų bėda, kad norime tik prekiauti, bet ne gaminti. Pavyzdžiui, į Lenkiją išvežame medieną, tačiau tuo
užsiimantys verslininkai nenori gaminti produkto, nes žaliavą parduoti greičiau ir paprasčiau“, – pažymi p.
Raščius.
„Tikimės, kad į Alytaus pramonės parką ateis daugiau investicijų, ir pradžia jau matoma“, – kalba Dalia
Matukienė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė, ji kartu atskiria užsienio rinkoms dirbančias
gamyklas ir į vietos rinką besitaikančias įmones, kurioms sunkmetis praeina kur kas lėčiau nei
eksportuotojams.

Plačiau: http://laikrastis.vz.lt/index.php?ac...#ixzz1rp1v5brw

Gydyklų parke – muzikinis fontanas

Rekonstruotame buvusių caro gydyklų parke balandžio 24-osios vakare išbandytas įspūdingas muzikinis fontanas. Muzikos spektakliai, kurių metu vandens srovės, jų aukščiai ir apšvietimo spalvos keičiasi pagal muziką, sukurdamos nepaprastą reginį, prasidės gegužės pabaigoje. Šviečiančio ir šokančio fontano oficialus pasirodymas įtrauktas į kurorto šventės programą. Šiuo metu parke dar vyksta sudėtingos technologijos įrengimų derinimas.

Rekonstruotas senųjų caro gydyklų parkas kurorte lankytojus vi- lios ir šiuolaikinės technologijos stebuklais. Priešais viešbutį „Europa Royale Druskininkai“ pastatytame marmuro fontane sumontuota programinė įranga suteikė beribes galimybes vandens ir muzikos spektakliams. Fontanas, programuojamas pagal bet kokio stiliaus ar žanro muziką, žiūrovams pasiūlys platų dainų pasirinkimą iš daugiau kaip šimto kūrinių sąrašo.
Po rekonstrukcijos senųjų gydyklų parkas, kuriame įrengtas muzikinis fontanas, tapo viena iš labiausiai lankytinų kurorto vietų. Čia įrengti nauji takai, suoliukai poilsiui, atnaujintos visos parko vejos, pasodinti nauji želdiniai ir gėlynai, visiškai rekonstruotas „Grožio“ šaltinis. ”Rekonstruojant skverą, esantį priešais viešbučio „Europa Royale“ fasadą, šalia Vilniaus alėjos, projektuotojai didelį dėmesį skyrė aikštei su fontanu. Šioje vietoje vanduo tryško ir anksčiau. Atnaujintą aikštę architektai sukūrė vėduoklės formos, jos šonuose įrengdami takus. Bendram apšvietimui skvere suprojektuoti šviestuvai-toršerai, parteriniai šviestuvai gėlynuose ir šviestuvai atskirų medžių lajoms apšviesti. ”Pagrindinis šio parko sektoriaus statinys - fontanas, sukomponuotas iš trijų dalių. Pirmoji dalis - pasitinkanti lankytoją, simbolizuojanti fontano versmės pradžią aikštelė su besisukančiu poliruoto granito rutuliu joje. Antroji dalis – „upelis“, jungiantis aikštelę su pagrindine fontano dalimi – „taure“. Fontano techninėje patalpoje įrengti ne tik vandens siurbliai, valdymo ir automatikos skydas, bet ir muzikos blokas. Muzika transliuojama į aikštę iš fontano. Aikštėje įrengtame stende parko lankytojams bus pateiktas daugiau kaip šimto dainų sąrašas. Praeiviai, siųsdami mobiliaisiais telefonais trumpąsias SMS žinutes, galės užsisakyti pageidaujamus kūrinius.
Muzikiniai ,,šokantys fontanai“ – tai šiuolaikiniai meno kūriniai, sukurti naudojant pažangias technologijas, apjungiančias vandens, šviesos ir muzikos efektus. Tai fontanų spektakliai, kurių metu vandens srovės, jų aukščiai ir apšvietimo spalvos keičiasi pagal muziką, sukurdamos nepaprastą ir įspūdingą reginį. Muzikinių fontanų programinė įranga suteikia beribes galimybes, nes fontanai gali būti programuojami pagal bet kokio stiliaus ar žanro muziką.
Neabejojama, kad dėl savo grožio ir nepaprastos vandens plastikos muzikinis fontanas Druskininkuose sulauks didelio turistų ir gyventojų dėmesio. Vandens ir šviesos efektams suprogramuoto marmurinio fontano vertė – 1,8 mln. litų. Planuojama, kad visomis spalvomis šviečiančio muzikinio fontano pasirodymai parke nemokamai vyks dieną ir vakarais nustatytomis valandomis, o pageidaujantys pasimėgauti muzikos ir vandens šokiu bet kuriuo metu galės dainas mokamai užsisakyti SMS žinutėmis arba per interneto terminalą, esantį šalia fontano. Preliminari tokio muzikinio kūrinio užsakymo kaina – 5-7 litai.
Dėl savo grožio ir nepaprastos vandens plastikos muzikiniai fontanai susilaukia didelio dėmesio visame pasaulyje. Nuo šiol lietuviams, ištroškusiems nepaprastų muzikos ir vandens šokio spektaklių, nebereikės keliauti į Barseloną, Prahą ar bent jau į Veisiejus, kurie dėl savo šokančio fontano iki šiol buvo vadinami lietuviškąja Venecija. Kurorto parke pastatytas muzikinis fontanas jau dabar vadinamas technologijos ir meno kūriniu. Apšvietimas ir vandens srovės projektuojamos individualiai kiekvienai dainai. Druskininkų fontaną įrenginėjusios bendrovės “Optika ir Technologija” projektų vadybininkas Andrius Juozapaitis kurorto muzikinį fontaną pavadino vienu geriausių Lietuvoje.

„Druskonio“ inf. (2012 m. balandžio 27 - gegužės 3 d. Nr. 17 (1158))