Tikrai pritariu, Neringa - neliečiama vieta.

Nori Nidoje atstatyti sugriautą viešbutį
ELTA
2011 rugsėjo 27 d. 08:31

Vertingas profesoriaus straipsnis apie Kuršių nerijos mitologizavimą, siūlyčiau paskaityti:
http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Gimt...biciju-glebyje

Atviru tekstu atskirų biznierių interesai prastūminėjami ir tiek. Jau pakankamai tarybiniais laikais ko reikia ir ko nereikia pristatyta, nereikia dabar tęsti unikalios vietos griovimo. Ir nereikia pasakoti apie tai, ką kam gamtininkai priskiria - Kuršių nerija unikali ne dėl gamtos ir ne dėl urbanistikos, o dėl gamtos ir urbanistikos derinio.

Argumentai apie tris lūšnas Pajūrio Juodkrantėje apskritai juoda demagogija, skirta tiems, kas apie nerijos istoriją žino tik tiek, kad ten kažkada vokiečiai įsiveisę buvo.

Naujas, įdomus leidinys Kuršių Nerijai. O įdomiausia, kad galima pareikšti pastabas ir pasiūlymus iki kovo 5 d.
http://nerija.am.lt/VI/index.php#a/493

Vertingas? Ką turi omenyje? Kur slypi jo vertė?

Vertė tokia, kad straipsnyje pateiktas sveikas požiūris į esamą situaciją. Ir argumentavimas yra stiprus.Taip, straipsnis skiriasi nuo kitų straipsnių KN tema, bet toks ir yra jo tikslas - parodyti kitokį, negu jau spėjęs daugelio sąmonėje nusigulėti, požiūrį. O tai taip pat laikyčiau labai vertingu dalyku - požiūrių įvairovė yra didelė vertybė, leidžianti padaryti geriausias išvadas atrinkus tai, kas reikšmingiausia.

Norėčiau paklausti, ar straipsnį perskaitėte tik prabėgomis, ar pasigilinote? Iš komentaro supratau, kad Jums straipsnis vertingas nepasirodė? Kodėl? Su kuo nesutinkate? Būtų labai įdomu išgirsti. (Nothing personal, jsut business. Įdomi nuomonė, diskusija. Parėkavimai nedomina, bet šitam forume, laimei, tokių beveik nėra).

Dar labai svarbus dalykas - išankstinė nuomonė ir jos įtaka vertinimo objektyvumui. Aš straipsnį skaičiau be tos populiarios nuostatos "viskas čia blogai - nieko jie nesupranta".

Pats toks temos formulavimas, mano nuomone, siek tiek naivus, vaikiskas, neadaptuotas poziuriui i 21 amziaus urbanizma ir teritoriju planavima. Gyvenam ne viduramziais ir tuo labiau ne stabmeldziu kraste (tikiuosi), del to kalbeti apie 'sventas karves' nereikia.

Nida ir Kursiu Nerija yra ypatinga vieta, taciau jos saugojimas pats savaime nepriestarauja adaptavimuisi (laiko, turizmo rinkos) poreikiams. Todel ziurejimas i sita klausima absoliuciom kategorijom - "arba nieko nedarom, arba leidziam bet ka" - yra zalingas, neskatinantis kompromisiniu sprendimu. Aisku, kad Nida (ir Neringa apskritai) del savo geografiniu ir kitu ypatybiu niekada nebus liumpenproletariatui skirtas kurortas - tam Palangos, Sventosios ir pan uztenka. Del to statyti ten Vichy vandens parko nereikia. Nereikia ten ir XX Maximos ar septyniu aukstu Novotelio prie juros, o tuo labiau jau (nemokamo) tilto is Klaipedos. Tai naturalus rezervatas - tiek gamtiskai, tiek socialiai/ekonomiskai, todel ta ypatybe butinai reiktu islaikyti. Taciau ar Druskininku lygio SPA Nidoje ar Juodkranteje prie juros tikrai sutrukdytu, net jei ten salia dar butu pastatytas ir solidus 4 zvaigzdziu + viesbutis ar net keli tokie viesbuciai? Ar butina drausti statyti privacias vilas is juros puses (iki kopu) 40 kilometru (!!!!) absoliuciai tusciame ruoze tarp Smiltynes ir Nidos? Ar butina reikalauti atstatineti sovietinio zuvininkystes ukio cecha Nidoje, draudziant statyti kita solidu 4 zvaigzdziu+ viesbuti jo vietoje?

Sitame kontekste reikia pripazinti, kad 'paveldo naciai', kaip kad taip gerai Uzkalnis juos vadina, aiskiai perlenkia lazda ir deja kol kas laimi. Nors mosuojama UNESCO veliava stengiantis pateisinti visus tuos draudimus, mano nuomone realiai tie draudimai su paveldosauga turi mazai bendro. Tai tiesiog misinys lietuvisko pavydo iniciatyvai (pinigams, turtui), biurokratisko neveiklumo ir, galu gale, ilgalaikio virimo savo sultyse, nesugebejimo paziureti i save is salies. Arba, skolinantis fraze is Algio Greitai, tupejimo savo bezdaluose sindromo irodymas, kai zmogus pradeda nebejausti smarves, ilgai pribezdetame kambaryje vienas su savim budamas.

Ziauriausia siame kontekste tai, kad musu paveldo naciai, drausdami bet kokia Nidos ir Kursiu Nerijos adaptacija gyvenimo reikmems, negalvoja apie tai, kad Neringoje salia aplinkosaugos/paveldosaugos egzistuoja ir socialines-ekonomines problemos. Bunant Nidoje ne vasaros metu, netgi jau pradedant nuo rugsejo menesio, matosi, kokia socialine degradacija tvyro ore. Karta teko matyti, kai per vasara is savo kamorkiu nuomojimo uzsikale po 30,000 litu girti vietiniai 'aborigenai' musasi Faxe. Kolektyviai. Po to 'susidraugauja' ir vel geria kartu. Po kurio laiko vel ant zemes susireme jegomis ... O ka tiems i pigmejus panasejantiems zmogystoms siulytumet dar daryti tuos 9 socialines/ekonomines komos menesius tarp 2 vasaru Nidoje, negu zaisti situos graikiska-homoerotini (bet gerai uzslepta) ir rusiska-muzikiska tvaika turincius zaidimus?

Musu paveldo naciams taip pat reiktu kartais pavaziuoti keliasdesimt kilometru nuo Nidos i Rusija, Zelenogradska, kur pacioje Kursiu Nerijos prieangoje rusai nesibodedami nieko ramiai stato pseudo-klasicistinio neokico stiliaus devynauksciu daugiabuciu kompleksus. 'Seskine ant pliazo' ir tiek. Gal net blogiau uz Seskine, architekturiskai. Arba galima butu paziureti i sovietini koluki primenancius paradoksalius betoniniu griuvenu ir mediniu lusnu tvarinius Morskoje, Rybachyj ar Lesnoj kaimuose (Preilos, Pervalkos ir Juodkrantes analogus is rusiskos Kursiu Nerijos puses). Jei UNESCO del sito rusisko chaoso ir beskonybes neateme is Kursiu Nerijos saugomos teritorijos statuso, tai man sunku isivaizduoti, ka tokio ypatingai barbarisko turetu ten padaryti Lietuva, kad is jos ta statusa atimtu ...

Geriausias pavyzdys del to, kaip paveldo nacius galima sutramdyti, yra nesenai paskelbta visiskai pozityvi UNESCO ekspertu nuomone del Paupio/Architekturos parko Vilniuje. Naujos modernios statybos projektas paciame Vilniaus senamiestyje - vajezau!!! Ir ka - daugiau nei imanoma!

Remiantis analogija, neabejoju, kad bet koki is siuo metu planuojamu vystyti projektu ar ideju Nidoje (sovietinio zvejybos cecho griovima ir viesbucio statyma jo vietoje, bet kuria is tikrai puikiu keleto Agilos rekonstrukcijos koncepciju, slidinejimo trasu irengima, SPA prie juros ir t.t.) taip pat pateikus uzsienio ekspertams, pozityvi nuomone butu daugiau nei tiketina. Kad baigtusi tas pabodes veidmainiskas mosavimas UNESCO veliava, skatinciau Neringos savivaldybe bet kokiai tokiai naujai iniciatyviai ieskoti objektyvaus ir besalisko ivertinimo is uzsienio ekspertu, net jei ju darba reiktu apmoketi. Nes matosi, kad Lietuvoje del psicho-kulturiniu priezasciu vietiniai ekspertai niekada del tu visu projektu nesusitars.

/\

Sutinku su dauguma teiginių. Neringa išties yra unikali Lietuvos vieta ir ją reikėtų puoselėti labiausiai iš visų, tačiau kai kas tą puosėlijimą supranta kaip užkonservavimą su užrašais "eiti draudžiama". Čia panašiai kaip kokia močiutė, nusiperka naują sofą ir niekam neleidžia ant jos sedėti - juk gali ištepti. O dar geriau ir svečių į namus nesikviesti - taip sofa ir visą gyvenimą galės "tarnauti".

Mes turime unikalų gamtos ir architektūros kampelį, tarp dviejų vandenų ir būtų nusikaltimas jo nepanaudoti. Svarbiausia - panaudoti tinkamai. O tam reikia, kad negyvos kopos būtų aptvertos tvoromis, įrengtos stebėjimo kameros ir įvestos realios baudos už vaikščiojimą jomis. Nes dabar kai kas dėl kopų išausojimo siūlo riboti žmonių srautą į Neringą. Tačiau jeigu negyvos kopos nebus tinkamai apsaugotos - kad ir kokie nedideli turistų srautai bus, kopų vistiek neišsaugos.

O visų antra, tai žinoma reikėtų išsaugoti turimą architektūrą ir tai yra sėkmingai daroma. Tačiau kai kurių nuomone, architektūrą geriausiai išsaugoti yra apskritai uždraudžiant statybas. Tačiau naujos statybos nebūtinai gadina jau esamą architektūrą. Svarbiausia šiai vietovei yra nustatyti labai aukštus standartus, galbūt apibrėžti ribas, kuriose nauja statyba yra negalima. Tačiau kaip aukštos architektūrinės kokybės statinys, derantis prie Neringos dvasios ir nesiribojantis su Nidos senaisiais pastatais, gali pakenkti Nidai?

Neringa turi išties unikalią gamtą, tačiau jos architektūra traukia tikrai ne mažiau, nei gamta. Architektūrą mes paveldėjom iš seniau čia gyvenusių žmonių, o mūsų pareiga yra palikti kažką ateities kartoms, svarbiausia, kad mūsiškis palikimas būtų nemažiau kokybiškas ir kad neužgoštų jau stovinčių senovinių pastatų.

Taip. Ir bobute matyt dar apsauginiu celofaniniu pleveliu nuo sofos neleidzia niekam nuimti ...

Ar tu miesto miškelyje jauti mišką? Neringa praras dalį savo žavėsio. Miestelio tipo atsmosfera tvyros. Nesu prieš viešbučius, net ir daugiaaukščius dėl panoramos bet kažin kaip tie įstatymai bus sukurti, ar nebus pasipelnymo tikslais paliktų spragų.

As esu uz tai kad miskai tarp mariu ir juros aisku liktu viesomis erdvemis paciu Neringos miesteliu zonose. Bet vis delto nematau kodel negalima butu skirti nedideliu teritoriju Nidos, Juodkrantes ir pan pakrasciuose, arba kuriame nors laukiniam ruoze tarkim tarp Preilos ir Nidos, kad butu suprojektuoti sklypai ir statomos privacios vilos is juros puses. Galetu buti suprojektuota nauja gyvenviete, jei reikia. Tokiu vilu yra ir Palangoje ir jos apylinkese, po 100 metru ar net maziau nuo juros, salia kopu. Viesas biudzetas labai gerai pasipildytu is tokiu exclusive sklypu pardavimo - neabejoju, kad organizuojant konkursa paklausa tokiems skypams butu ne tik Lietuvos viduje, bet ir is uzsienio. Uz gautus pinigus Neringos savivaldybe galetu senai svajota SPA centra uz savo lesas pasistatyti, ir Agila puikiai sutvarkyti ... As manau niekam nekyla abejoniu, kad privatus sektorius pasiruoses zenklioms investicijoms Neringoje, jei tik reguliavimo aplinka butu liberalesne.

Taip dėl vienkartinio papilnėjimo biudžeto iš parduodamų sklypų visam laikui atiduokime žemę , jau taip buvo su valstybinės žemės išnuomavimu vaizdingose vietose ir ežerų pakrantėse ir pačių ežerų išnuomavimu . Gal nekartokime tų pačių bukų klaidų . Gražiai skamba tie žodžiai reguliavimo aplinka liberalesnė , juokas net paėmė

Nematau jokiu argumentu pries mano teigini, kad 10 ar 20 ha kur nors prie juros bet kur tame 40 kilometru ruoze, skirtu prestiziniu vilu gyvenvietei, tikrai nebutu 'Neringos privatizavimas', nei butu pastebimi paprasto turisto akimis.

Kas del viesuju pirkimu skaidrumo, tai sutinku, tai turi buti atlikta tvarkingai. Taciau mes del klausimo 'kaip' tai padaryti dabar cia nediskutuojame. Diskusija yra del to, ar is principo tokia politika butu efektyvi, siekant geresnio balanso tarp noro protingai vystyti Kursiu Nerija, isnaudojant privataus kapitalo potenciala ir kartu mazinant, o ne didinant, nasta mokesciu moketojams.

Dar netgi drisciau sakyti, kad bent vienas toks projektas sumazintu bendrai nekilnojamojo turto kaina visoje Neringoje, padarytu ji labiau prieinamu. Lietuvoje pastoviai skundziamasi del to, kad nekilnojamojo turto kainos nepagristai aukstos, lyginant su realia ekonomine padetim. Taip, del to kad senai bet kokiam elementaru supratima apie NT turinciam zmogui aisku, jog pagrindine priezastis, toli lenkianti visas kitas kaip faktoriu nekilnojamo turto kainose, yra biurokratiniai (iskaitant architekturinius, paveldo) apribojimai ir taisykles ir niekas kita, netgi ne reali ekonomine padetis. 'Nepagristi' skirtumai tarp zemes kainu LT ir LV pajuryje yra geriausias to irodymas. Prancuzijos (ten paprastai reikia tarp 2-3 metu leidimui statybai gauti) ir Vokietijos (kur, laikantis tam tikru principu, netgi toks institutas kaip leidimas statybai neegzistuoja!) zemes kainu skirtumai irgi puikiai tai demonstruoja.

Kažin kiek ten palengvėtų mums mokesčių našta dėl tų 40 viloms skirtų sklypų? Įstatymo išleidimo kaštai irgi siektų ne vieną mln. Slypų pardavimo kaštai, čia ne šalia esantį butą agentui aprodyti. Parengti detaliuosius planus. Ten turės būti ir kelias su komunikacijom.

Neringa kaip ir nelabai įtakoja visos Lietuvos NT.

Prancuzija turi didelį pajūrį.

Nu del tokio vieno projekto itakos NT kainom Neringoje, be abejo, neaisku, ar jis butu taip jauciamas. Reiktu daugiau tokiu reguliavimo atpalaidavimu, kol visa NT rinka pradetu pigti. Nu bet pabandom pafantazuot, bent jau, kiek toks vienas projektas atnestu i biudzeta, jei pirkimai gerai butu ivykdyti ... Taigi, jei butu skirta tarkim 20 ha prestizinei gyvenvietei prie juros kazkur tarp Nidos ir Preilos, tai ten galetu butu suprojektuoti kokie 65 padoraus dydzio (po 30 aru) sklypai. Manau vienas toks sklypas, mazu maziausia, atnestu 500,000 LTL, atmetus visas islaidas (ju nebutu tiek daug, nes kelias jau eina salia pliazo ...). Tokiu atveju biudzetas pasipildytu bent 30 M. Tokiu pinigu uztektu, kad ir Agila butu rekonstruota, ir SPA prie antro ivaziavimo prie pliazo butu pastatytas, nes pridejus ES parama dviems tokiems projektams sumoj gautusi apie 100M biudzetas ...

Kodel matai 'istatymu isleidimo kastus'? Tai uzimtu laiko, bet kastu as cia esminiu nematau.

O del FR/Vokietijos zemes kainu skirtumu - as nelyginu zemes kainu tarp kokio Rytu Vokietijos shoodkaimio ir Pietu Prancuzijos kurortu. As lyginu zemes kainas Baden Wurtenberge (turtingiausiame Vokietijos regione) ir Alzase, salia, is kito upes puses. Taigi kainos apie 30-50% didesnes Prancuzijos puseje - tiek zemes, tiek butu ...

Laikas ir yra materialūs kaštai, jau neskaitant to, kad to laiko nepanaudos kažkur svarbiau. Nauda būtų labai minimali. Neringa gamtos simbolis, ne kurorto. Ten turi būti nepaliesta laukinė gamta.

Visi pasaulio kurortai yra tokiais visu pirma del to, kad jie yra grazioj gamtoj ... Vienas kitam nepriestarauja. Kam reikalinga nevartojama gamta. Jos tiesiog gali ir nebuti tada. Del to reikalingi kurortai, kad padetu ta gamta vartoti. Neringoje pastoviai gyvena tik keli tukstanciai zmoniu, o vasara (geriausiu atveju) per viena diena maximum buna 10,000 zmoniu, iskaitant visus turistus. Absurdiskas butu teiginys, kad netgi tuos skaicius padvigubinus, parka istiktu kazkokia gresme.

Ir dar - nereikia uzmirsti, kad visa Neringos gamta nera jokiu budu ne 'laukine', o zmogaus inzinieriuota per pora simtu metu. Kitaip tariant, dabartineje Neringoje nera beveik nieko (isskyrus tiktai smeli kopose), prie ko zmogus nebutu prikises pirsto. Taigi nuo ko mes ja turim saugoti?

Yra žmonių, kurie išvis ką nors pajausti savo gyvenime ir tesugeba tik per vartojimą. Bet toli gražu dar ne visi. Šiuo atveju irgi, manau, užtektinai dar yra žmonių, kuriems kaip tik reikalinga nevartojama ar kuo mažiau „apvartota“ gamta. Todėl nešnekėkit už visus, tai, kad jums nereikalinga, nereiškia, kad niekam nereikalinga.

Dar pasikartočiau, ar miesto miškelyje jauti mišką?

Palanga numeris 2 nereikalinga.

Neringa puikiai ir atstoja savo paskirtį. Ja reikia mėgautis pamažu, bet ne vartoti Tai nėra kasmetinė vasaros atsotogų praleidimo vieta.