Gal kas žinote kada šalia šios gatvės prasidės Lidl statyba?

Jau žemė kitoje gatvės pusėje išrausta.

Čia kaip suprantu nauja iki parduotuvė stovės, įdomu kas pirmesnis atsidarys lidl ar iki?

Šiuo metu IKI išsiveržus į priekį. Vietoj Lidlo - dar telkšo pelkė - jokie darbai dar nepradėti.

Kas čia bus ?https://www.google.lt/maps/@55.50194...8i6656!6m1!1e1

Čia bus parduotuvė kodiniu pavadinimu Smėlynė:

O čia kas dar viena maisto parduotuvė?

Projekte įvardinta "prekybos paskirties pastatas su administracinėmis patalpomis". Kol kas neaišku kuo čia bus prekiaujama.

Lidl statybos Utenoje. Nuotrauka daryta 08.26

Maisto prekių parduotuvė LIDL.

Įpusėjo darbai Dariaus ir Girėno gatvės rekonstrukcijoje. Gatvė buvo viena prasčiausių Utenos mieste, matyt nemačiusi remonto nuo sovietinių laikų (kiek pamenu). Man pasirodė, kad automobilių kelias yra per siauras, o šaligatviai per daug išplatinti, žinoma vienpusiui eismui tokios gatvės užtenka.

Baigiama griauti sovietmečiu statyta kooperatyvo "Ūkinių prekių" parduotuvė J.Basanavičiaus gatvėje, jos vietoje iškils naujas "Baldų centras".

"Smėlynės" statybos prie LLDL



LIDL kyla mūrinės sienos

IKI prekybos centro statybos

Kiek girdėjau bus nauja parduotuvė Dariaus ir Girėno gatvėje.


Pačią gatvę tai dvigubo eismo galėjo padaryti, vietos tikrai būtų užtekę ir srautą nuo kitų nuimtų.

Pusė Dariaus ir Girėno gatvės rekonstruota ir jau padėtas asfaltas, ir šeštadieniais vyrai dirba

Utenoje, Kupiškio ir Aukštakalnio gatvių sankirtoje atsiras dar vienas prekybos centras.

Detalesnė informacija su brėžiniais: http://www.utena.lt/index.php/inform...156-2016-11-07

Iš pateikiamų brėžinių taip ir nesupratau ar bus pertvarkoma minėtų gatvių sankryža. Atidarius prekybos centrą šviesoforas taip ir prašosi. Kitų atveju galime laukti skaudžių nelaimių.

Naujas projektas basanaviciaus gatveja.

SMĖLYNĖS PARKO ĮRENGIMO
UTENOJE
PROJEKTO KONKURSAS
PASIŪLYMAS
1. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
2. BRĖŽINIAI 1-2
112233
2
SMĖLYNĖS PARKO ĮRENGIMO UTENOJE
PROJEKTO KONKURSAS
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1.ĮVADAS
Smėlynės parko teritorija išskirta Utenos miesto teritorijos bendrajame plane,
patvirtintame 2008-10-30 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-276 ir sudaro
apie 25 ha. Šiuo metu dalis sklypo (didesnioji dalis - pušimis užaugusios teritorijos) priskirta
valstybiniams miškams. Miškai geodeziškai pamatuoti.
Vadovaujantis teritorijos bendrojo plano sprendiniais, numatančiais šioje teritorijoje
Smėlynės parką, numatoma teikti siūlymą išbraukti miškų sklypus iš valstybinės reikšmės miškų
schemos ir suformuoti žemės sklypą Smėlynės parkui. Šiuo projektu pateikiami pasiūlymai
Smėlynės parko įrengimui.
2.BENDROJI ANALIZĖ
2.1.Reljefas. Numatomo parko teritorija - aliuvinis buvusios upės slėnis su šlaitais.
Šiaurinė dalis - smėlinga kalvota lyguma, pietvakarinė – upės slėnyje susidariusi šlapynė.
Pietinės dalies smėlinė lyguma pakyla iki 108.0-110.0 horizontalių, kalvos – iki 113.0-115.0
horizontalių. Šlapynė – 104.0-105.0 horizontalių aukštyje. Rytinio kranto užstatyta terasa –
pramoninis rajonas - 118.0-120.0 horizontalių aukščiuose, vakarinio – Smėlio gyvenamo
mikrorajono – 110.0-111.0 horizontalių aukščiuose. Pietrytinėje dalyje išsilaikiusi apie 200 m.
ilgio natūrali upės liekana su erozinio darinio elementais. Šlapynės dalis sausinta šiuo metu jau
užakusiais nutekamaisiais kanalais. Vandens perteklius per pralaidą kelyje nuteka pietų kryptimi.
2.2.Užstatymas. Vakarinėje teritorijos dalyje - Smėlio gyvenamųjų namų kvartalas. Šis
kvartalas bus pagrindinis parko naudotojas, nes daugiau želdynų teritorijų arti nėra. Tarp
kvartalo ir parko miesto bendrajame plane numatyta gatvė.
Šiuo metu parko (miško) teritorija naudojama. Gyventojai eina pasivaikščioti išmintais ir
minimaliai parengtais takais. Vyksta judėjimas per parko teritoriją nuo Smėlio kvartalo iki
„Norfos“ prekybos centro ir nuo Smėlio kvartalo iki pramonės rajono.
2.3.Inžineriniai tinklai. Numatomo parko teritorijoje pravesti magistraliniai inžineriniai
tinklai: nuo J.Basanavičias gatvės iki Aukštaičių gatvės (greta Smėlio gyvenamų namų kvartalo)
pravestos dvi lygiagrečios orinės 110 kV elektros perdavimo linijos, o per teritorijos centrinę dalį
- d500 vandentiekio bei d500 fekalinės kanalizacijos linijos.
2.4.Želdiniai. Numatomo parko teritorijos dalis apaugę želdiniais. Parko pietinėje dalyje
yra apie 40- ties metų sodintas pušynas. Šlaituose auga minkštųjų lapuočių (baltalksnių,
juodalksnių, drebulių, ievų, gluosnių medynai su kietųjų lapuočių (klevų, uosių, beržų) intarpais.
112233
3
Šlapioje dalyje – apypelkėse ir pelkėje minkštųjų lapuočių (baltalksnių, gluosnių, karklų ir kt.)
medynai.

3.KONCEPCIJA
Įvertinant Utenos miesto patirtį, aukštus pasiekimus tvarkant kraštovaizdį sukurti
Smėlynės parką – sveikam gyvenimui skirtą vietos gyventojų ir miesto svečių lankymo
kompleksą su aktyvaus bei pasyvaus lankymo zonomis ir įrenginiais, numatant bendramiestinę
prioritetinę sporto - beisbolo žaidimo kryptį ir tvarkymo priemones:
- sudaryti sąlygas miesto gyventojų ir svečių trumpalaikiam poilsiui, sveikatinimui,
įvairių sportinių ir kultūrinių renginių pravedimui, tranzitiniam praėjimui;
- sudaryti galimybę vesti suaugusių ir vaikų – gretimų mokyklų ir miesto moksleivių
sveikatinimo, miško ekosistemų pažinimo mokymo bei kitas edukacines priemones;
- sudaryti sąlygas vesti beisbolo treniruotes ir aukščiausio (tarptautinio) lygio beisbolo
renginius;
- įrengiant lankymo infrastruktūrą/aptarnavimo sistemą, išnaudoti ir išsaugoti esamas
gamtines vertybes bei jas tinkamai eksponuoti. Parko planinė struktūra projektuojama taip, kad
būtų sudaryta vienoda galimybė naudotis visiems parko lankytojams.
4.SPRENDINIAI
4.1.Parko planinę struktūrą diktuoja jo padėtis miesto urbanistinėje sistemoje: vakarinėje
dalyje parkas šliejasi prie Smėlio gyvenamo mikrorajono, rytinėje – ribojasi su pramonės rajonu,
šiaurėje –J.Basanavičiaus gatve, pietuose – Aukštaičių gatve. Nors parkas skiriamas daugiausia
Smėlio mikrorajono gyventojams, pasiekiamas ir susisiekimo infrastuktūra numatoma iš visų
pusių. Planavimą sunkina tai, kad per parką pravesti magistraliniai inžineriniai tinklai: nuo
J.Basanavičias gatvės iki Aukštaičių gatvės (greta Smėlio gyvenamų namų kvartalo ) pravestos
dvi lygiagrečios orinės aukštos įtampos elektros perdavimo linijos, o per teritorijos centrinę dalį
vandentiekio bei spaudiminė fekalinės kanalizacijos linijos. Parko plano struktūrą ženkliai
įtakoja tarp Smėlio mikrorajono kvartalo ir parko miesto bendrajame plane numatyta gatvė.
Įvertinant bendrąjame plane numatytus urbanistinius reikalavimus, reljefą, esamus želdinius
projektuojamas parko takų tinklas apjungiant: centrinėje parko dalyje pagal reikiamą pasaulio
šalių orientaciją numatomą pagrindinę beisbolo aikštelę B-1; į pietus nuo jos - beisbolo aikštelę
B-2; pietrytinėje dalyje numatomą beisbolo aikštelę B-3; rytinėje parko pusėje, bemiškėje šlaito
viršutinėje terasoje, greta esamo pramoninio rajono pastatų numatomą pastatą žiemos
treniruotėms bei beisbolo klubo pastatą; šiaurinėje parko dalyje numatomą vaikų ir suaugusiųjų
žaidimo/bendravimo ir susirinkimų aikštę bei vaikų žaidimo miestelį, pramankštos/gimnastikos
įrenginių kompleksą, vaikų žaidimo aikšteles, vaizdinės informacijos bei agitacijos įrenginius;
šiaurės vakarinėje dalyje numatoma šunų vedžiojimo ir dresavimo zoną su aptverta aikštele;
pietinėje teritorijos dalyje šlapynės ir vandens surinkimo kanalų vietoje įrengiamą kūdrą.
4.2.Parko ribos. Pritariame konkurso sąlygose nurodytoms Smėlynės parko riboms ir
plotui: logiška parko ribą šlieti prie J.Basanavičiaus ir Aukštaičių gatves lydinčių takų, vakarinę
ribą reikėtų laikyti numatomos gatvės trasą (galima parko ribą vesti glaudžiant prie Smėlynės
112233
4
kvartalo gyvenamų namų – tuomet į parką patektų energetinis koridorius), rytinę ribą logiška
vesti šlaito terasos ketera įjungiant parko infrastruktūros objetams įrengti reikalingus plotus
aukštutinėje terasoje. Reikėtų siekti, kad suteikus reikiamas naudojimo funkcijas ir sutvarkius
pagrindinį parko plotą, būtų tvarkomos parko prieigos ir jo artima aplinka. Svarbią reikšmę
reikia skirti “žaliųjų jungčių” tarp parko ir aplinkinių gamtinio karkaso zonų kūrimui ir
įtvirtinimui.
4.3.Kelių, takų ir aikštelių įrengimas. Parko takų sistema projektuojama taip, kad
sudarytų bendrą lankymo sistemą ir funkciškai apjungtų visas reikiamas pasiekti zonas ir
objektus. Privažiavimai prie parko ir įėjimai galimi iš visų pusių naudojant esamas gatves ir
privažiavimus. Takai pravedami prisitaikant prie jau funkcionaliai susiformavusių trasų,
aikštelių, reljefo. Poilsio ir žaidimų aikštelės įrengiamos terasuose ir suformuotose lygumose.
Takai – 3-1,5 m. pločio betono trinkelių, žvyro skaldinėlio ar profiliuoto ir pagerinto
natūralaus grunto. Aikštelės – žvyro skaldinėlio ar profiliuoto ir pagerinto natūralaus grunto.
Miško takai ir aikštelės pritaikomi lankymui nepažeidžiaint miško ekosistemų, įrengiant jų
konstruktyvinius profilius ir atsparumą trypimui didinantį, tako paviršių profiliuojantį frakcijuoto
žvyro sluoksnį.
Didesniuose kaip 10 laipsnių nuolydžio šlaituose įrengiami terasuoti ar kitos
konstrukcijos laiptai. Neįgaliesiems įrengiami apvažiavimo pandusai ir serpantininiai takai.
Įvertinant miesto automobilių eismo ir dviračių takų sistemą, turi būti sprendžiama
diferencijuota takų sistema derinant pėsčiųjų ir dviratininkų eismą (pėsčiųjų takų sitemos
negalima tapatinti su dviratininkų).
Naujai mumatoma automobilių stovėjimo aikštelė (apie 20 automobilių) prie žiemos
treniruočių pastato ir klubo. Parko lankytojai naudosis jau esamomis aikštelėmis, kurios šiuo
metu nėra intensyviai išnaudojamos.
4.4.Vaikų ir suaugusiųjų žaidimo/bendravimo ir susirinkimų aikštė bei vaikų žaidimo
miestelis numatomi šiaurinėje teritorijos dalyje. Išnaudojant įdubą. Amfiteatro principu galėtų
būti įrengiama vaikų ir suaugusių renginių bei žaidimų aikštė su atraktyviais ir intelektualiais
žaidimų įrenginiais, medžio dangos pakylomis ir platformomis – bendravimo aikštelėmis.
Esamoje miško aikštelėje siūloma įrengti individualaus/savito stiliaus vaikų žaidimo
kompleksą - miestelį. Prioritetai turėtų būti skiriami mediniams ar kitų natūralių medžiagų, savo
(utenietišką) stilių kuriantiems įrenginiams. Įrenginių grupės zonuojamos pagal žaidimų pobūdį
ir vaikų amžių. Žaidimų aikštelės turėtų būti išradingai komponuojamos esamose želdiniuose,
funkciškai pagrįstais želdiniais atskirtos nuo transporto koridorių.
Ateityje, įvertinant viso parko vystymo poreikius aikštėje ar prie jos galėtų būti pastatyta
parko lankytojus aptarnaujanti maitinimo įstaiga (sveiko, bet ne greito maisto kavinė).
4.5.Beisbolo aikštelės: B-1 (120 m x 120 m) kaip pagrindinė žaidybinė ir treniruočių
aikštė su tribūnomis įrengiama centrinėje parko dalyje esančioje smėlinėje terasoje. Vertinant
pagal preliminarią analizę, jos įrengimui labai tinkamos sąlygos – palyginti, lygus reljefas ir
palankios tokio pobūdžio statiniams geologinės sąlygos. Po tribūnomis gali būti įrengiamos
persirengimo ir sandėliavimo patalpos, dušinės, WC ir poilsio kambariai; B-2 (110 m x 110 m;
rezervinė) su tribūnomis gali būti įrengiama II komplekso kūrimo etape. Kadangi dalis aikštės
teritorijos organinis gruntas, įrengiant B-1 aikštę ir atliekant kitus žemės darbus, perteklinis
112233
5
gruntas galėtų būti pilamas ant išdurpinto paviršiaus sudarant reikiamą pagrindą aikštei.
Įvertinant aikštės pobūdį ir geologines sąlygas, gali būti įrengiamos lengvo tipo tribūnos. B-1 ir
B-2 aikštėms pagal nustatytas sąlygas gali būti įrengiama bendra inžinerinių tinklų (elektros
energijos tiekimo ir apšvietimo sistemos įrengimo, geriamo ir laistymo vandens tiekimo, nuotekų
šalinimo ir kitos aptarnavimo infrastruktūros įrengimo sistema); B-3 (90 m x 90 m) su tribūnomis
įrengiama pietrytinėje teritorijos dalyje prie Aukštačių ir Metalo gatvių, esamo nenaudojamo
priešgaisrinio vandens rezervuaro vietoje. Atlikus esamų lokalių požeminių inžinerinių tinklų
rekonstrukciją ir paviršiaus vertikalinio formavimo darbus, parengiamas plotas aištelės
įrengimui. Persirengimo patalpos, dušinės ir poilsio kambariai įrengiami po žiūrovinėmis
tribūnomis.
Inžinerinių tinklų ir kitos aptarnavimo infrastruktūros sistema įrengiama pagal nustatytas
sąlygas jungiantis prie esamų gretimų tinklų.
4.6.Pastatas žiemos treniruotėms (25 m x 50 m) statomas pietrytinėje teritorijos dalyje,
prie esamų pramoninių statinių prišlietoje viršutinėje terasoje, apie 10 m. pakilusioje virš parko
slėninės dalies. Terasa natūrali, neformuota, todėl gruntai stabilūs. Šlaitas apaugęs lapuočių
medžių masyvais. Privažiavimai ir priėjimai – iš rytų pusės. Šiaurinėje terasos dalyje įrengiama
automobilių parkavimo aikštelė 20 – čiai automobilių.
4.7.Beisbolo klubo pastatas galėtų būti blokuojamas prie žiemos treniruočių pastato ir
šliejamas prie vakarinės sienos. Galimybė pastatyti terasuotą priestatą su vaizdu į parką ir
aikštyną patraukli. Prieigų takai sujungtų klubo pastatą su visomis parko zonomis. Treniruočių ir
klubo statinys turėtų būti statomas šiuolaikiškų išraiškių mūro, metalo - stiklo konstrukcijų,
sudarančių vieningą komplesą su parko statiniais. Yra galimybė prisijungti prie lokalių
inžinerinių tinklų.
Pageidautina gretimų pramoninių pastatų konversija į palankių parkui sveikatinimo -
lankytojų aptarnavimo, trumpalaikio apgyvendinimo ir kitų paslaugų teikimui.
4.8.Pramankštos/gimnastikos įrenginių kompleksai išdėstomi slėninėje parko dalyje
želdiniais apsuptose aikštelėse. Kompleksuose – atestuoti, šiuolaikius reikalavimus atitinkantys
sveikatinimo įrenginiai pritaikyti visų amžiaus grupių lankytojams. Prie įrenginių gali būti
įrengiamos dirbtinės dangos.
4.9.Vaikų žaidimo aikštelės išdėstomos greta poilsio aikštelių. Aikštelės
diferencijuojamos pagal vaikų amžiaus grupes ir poreikius, prioritetai skiriami mediniams ar kitų
natūralių medžiagų vieningą stilių turintiems įrenginiams.
4.10.Vaizdinės informacijos bei agitacijos įrenginiai. Prie įėjimų į parko teritoriją gali
būti statomi vaizdinės informacijos bei agitacijos įrenginiai – metalo – medžio konstrukcijų
stendai su vieningos visam parkui išraiškos priemonėmis teikiama informacija: parko ar jo zonų
schemomis, lankymo ar apribojimų reikalavimais, krypties nuorodomis ir kt.
4.11.Stalai, suolai. Poilsio aikštelėse statomi stalai su suolais ar suolai prie takų – betono,
metalo, medžio konstrukcijų, vieningo stiliaus. Šiukšlių dėžės prie takų nestatomos – tam
skirtose aikštelėse prie masinio susitelkimo vietų statomi konteineriai (visoje teritorijoje veikia
principas “šiukšles išsinešame patys”).
4.12.Šunų vedžiojino ir dresavimo aikštelė numatoma prie šiaurinės Smėlio gyvenamo
kvartalo dalies. Aikštelė pagal šiai zonai keliamus reikalavimus aptveriama ažūrine metalo
112233
6
konstrukcijų tvora. Aikštelės aplinkoje įrengiama informacinė sistema – statomi įspėjamieji ir
apribojimus nurodantys stendai. Aikštelė papildomai želdinama dekoratyviniais medžiais ir
krūmais.
4.13.Šlapynės ir upelio tvarkymas. Šlapynės ir dirbtinų vandens surinkimo kanalų vietoje
vandens surinkimui įrengiama kūdra - tvenkinys. Tinkamas gruntas iš mineralizuojamų plotų ir
iškasamos kūdros panaudojamas devastuotų ir rekultivuojamų plotų dirvos struktūros gerinimui.
Perteklius - išvežamas. Siekiama, kad kūdos šlaitai būtų kuo natūralesni. Prieigai ir apžvalgai
įrengiama betono, metalo konstrukcijų medienos dangos aikštelė/krantinė.
Nuo kanalizuotos dalies pietrytinėje teritorijos vanduo išleidžiamas į natūralią apie 200
m. ilgio upelio atkarpą ir naujai (apie 70 m. ilgio; siekiant natūralumo) įrengta atkarpa
nuvedamas į kūdrą. Natūrali upelio atkarpa išsaugoma: valoma vaga, tvarkomi pakrantės
želdiniai, pakrantėje įrengiamos poilsio aikštelės - regyklos. Takų persikirtimuose su upeliu
įrengiami betono, metalo, medžio konstrukcijų tilteliai.
Stabiliam kūdros vandens lygiui užtikrinti įrengiama nuopila. Perteklinis vanduo per
esamą pralaidą Aukštaičių gatvėje nuvedamas į miesto paviršinių nuotekų sistemą pietų
kryptimi.
4.14.Bendrąjame plane numatytos gatvės įrengimas. Paliekama miesto bendrajame
plane numatytos gatvės tarp J.Basanavičiaus ir Aukštaitijos gatvių įrengimui reikalinga zona.
Įrengimas - pagal išduotas sąlygas ir techninio projekto reikalavimus. Kol bus įrengta gatvė,
vadovaujamasi esama situacija ir nustatytomis priemonėmis: esamų pėsčiųjų traukų zonose
įrengiamos/gerinamos prieigos į parką nuo Smėlio gyvenamo mikrorajono. Privažiavimo prie
esamų garažų ir jų aplinkos tvarkymas ir galimi pakitimai sietini su gatvės projektu: įrengiant
gatvę, keistųsi įvažiavimas į garažus, gerinama garažų architektūrinė išraiška, būtų tvarkoma
aplinka, gali būti įrengiamos atraminės sienutės, tvoros.
4.15.Smėlio gyvenamo mikrorajono gyvenamų namų teritorijos, besiribojančios su
Smėlynės parku, tvarkymas. Parkas skiriamas Smėlio gyvenamojo kvartalo gyventojų poilsiui,
jungtys labai svarbios, todėl reikėtų įrengti takus nuo svarbiausių kvartalo takų mazgų į parką.
Siekiant mažinti praėjimų per energetinį kordorių skaičių, būtina išvystyti jungiantį taką prie
gyvenamų namų, kuris tarnautų ir lokaliam/artimam poilsiui. Prie tako būtų galima įrengti
poilsio ir vaikų žaidimo aikšteles. Energetinio koridoriaus zonoje, įvertinant elektros perdavimo
linijų reikalavimus, būtina tvarkyti želdinius, esamus laikino naudojimo daržus.
4.16.Statiniai ir įrenginiai funkcionalūs, ilgaamžiai, estetiški - propaguojantys regiono
išskirtinumą ir rekreacijos patirtį. Statinių ir įrenginių formos dera prie aplinkos ir atitinka
regioninės architektūros reikalavimus. Svarbu – statinių ir aplinkos funkcionalumas, patvarumas,
ilgaamžiškumas, patogumas. Įrenginiai gaminami ir statomi pagal atestuotus gaminių katalogus
arba pagal nustatyta tvarka parengtus techninius ir darbo projektus.
4.17.Inžineriniai tinklai, apšvietimas. Inžineriniai tinklai iki parko objektų įrengiami
pagal bendrus reikalavimus. Parke turėtų būti įrengtas pagrindinių takų ir aikštelių apšvietimas
parkiniais šviestuvais. Beisbolo aikštelių buitinėse patalpose pirmame veiklos etape galėtų būti
nustatyta tvarka taikomi lokalūs inžinerinių tinklų įrengimo būdai. Patalpų šildymas – elektra.
112233
7
4.18.Paviršiaus formavimas ir tvarkymas. Siekiama, kad parko teritorijoje paviršius būtų
kuo mažiau keičiamas. Žymesni žemės darbai atliekami įrengiant žaidimų aikšteles. Polydžių ir
lietaus vanduo nuvedamas lėkščiašlaitėmis vagomis. Magistralinių tinklų įrengimo metu pažeisti
plotai rekultivuojami. Spygliuočių medžių masyvų sodinimo metu iškastos vagos
rekultivuojamos siekiant sudaryti rekreacijai tinkamą ir estetiškai priimtiną paviršių.
4.19.Medynų tvarkymas ir įrengimas. Siekiama sukurti stabilią, augimvietės ir parko
funkcinius reikalavimus atitinkančią medynų sistemą. Pirminiai medynų tvarkymo darbai jau
dabar gali būti atliekami pagal miškotvarkos projektą realizuojant miško parko sampratą.
Pakeitus miškotvarkos projektą, pagal viso parko ar jo dalių įrengimo techninius projektus.
Medynuose reikia atlikti sanitarinius, ugdomuosius ir kraštovaizdžio kirtimus.
Sanitariniais kirtimais šalinami džiūstantys, sužaloti ar sergantys medžiai. Ugdomaisiais
kirtimais šalinami neperspektyvūs grupėje ir augimvietėje bei konkuruojantys medžiai ir krūmai,
pasiekiamas funkciškai reikalingas, perspektyvus medynų skalsumas. Kraštovaizdžio kirtimais
formuojamos reikalingos erdvės, sudaromi miško sistemą ir lankytojų poreikius atitinkantys
erdvių koridoriai: tvarkomas kelkraštis - valomi prie tako augantys ir lankymo sistemoje
nepageidaujami krūmai ir žolės, lyginamas ir rekultivuojamas paviršius siekiant sudaryti augimo
sąlygas augimvietę atitinkančiai žolinei ir sumedėjusiai augmenijai; kertami menkaverčiai
krūmai atveriant tolimesnius vaizdus į vertingas medžių-krūmų grupes ar pavienius augalus bei
kitus objektus; prie poilsio aikštelių ir regyklų atliekami kirtimai siekiant sukurti jų aplinkai
reikalingas estetiškai patrauklias erdves; prie mažosios architektūros objektų sudaromos jiems
funkcionuoti ir apžvelgti reikalingos erdvės, medžių ir krūmų grupėmis formuojamos
priedangos.
Naujai įrengiamose ir papildomose medynuose sodinamos daugiausia vietinių veislių,
augimvietę atitinkančios medžių medžių ir krūmų grupės. Prie kelių ir takų medžiai gali būti
sodinami eilėmis.
4.20.Parko įrengimo modeliai. Galimi įvairūs parko įrengimo modeliai: A. parkas
įrengiamas vienu etapu naudojant savivaldybės ir paramos fondų lėšas; B. parkas įrengiamas
etapais, naudojant savivaldybės, investuotojų, numatančių įrengti beisbolo aikštynus ir paramos
fondų lėšas; C. parkas įrengiamas investuotojų lėšomis prioritetu laikant beisbolo aikštynų su
jiems tinkama aplinka įrengimą ir kt.
Manome, kad priimtiniausias – B modelis kai parkas kuriamas savivaldybės iniciatyva naudojant
perspektyvias verslo priemones, naudojant visus galimus fondus.
4.21.Darbų etapiškumas. Vadovaujantis miesto bendrojo plano sprendiniais, strateginiu
planu ir kitais dokumentais bei šio konkurso rezultatais, parengiama parko kūrimo programa,
projektavimo užduotis ir kiti projektavimui reikalingi išeities duomenys.
Rengiant techninį projektą, įvertinus galimus finansavimo šaltinius, nustatomi priimtiniausi
parko kūrimo etapai: statomų statinių etapiškumas (beisbolo aikštelės, pastatas žiemos
treniruotėms, klubas - jų inžineriniai tinklai ir kt.); etapiškas takų, poilsio ir kitų aikštelių bei
kompleksų įrengimas; visos teritorijos ar jos dalių medynų tvarkymas (sanitariniai, ugdomieji ir
kraštovaizdžio kirtimai; naujų želdinių įveisimas ir kt.).
Darbų etapus apsprendžia pasirinkta parko kūrimo strategija ir vykdomi projektai.
4.22.Inovatyvus parko naudojimas. Diskgolfas.
112233
8
Užsienio, ypač Skandinavijos šalyse populiarus žaidimas diskgolfas yra panašus į tradicinį golfą,
tik vietoje kamuoliuko ir lazdų žaidėjai naudoja skraidantį diską, o taikinys yra specialus
krepšys. Parke galėtų būti įrengtas diskgolfo aikštynas su devyniais krepšiais. Žaidimas vyksta 3
- 5 žmonių grupėmis, o žaidimo tikslas – pataikyti į visus devynis krepšius naudojant kuo mažiau
metimų. Rezultatas yra lygus metimų skaičiui. Žaidėjas kiekvieną naują metimą atlieka nuo tos
vietos, kur nusileido prieš tai mestas diskas. Trumpiausias atstumas nuo starto iki krepšio sudaro
apie 50 metrų, ilgiausias – apie 100 metrų. Bendras trasos ilgis, kurį turi įveikti žaidėjas – apie
670 metrų. Natūralias kliūtis žaidėjams sudaro medžiai, krūmai, vandens telkiniai ir reljefas.
4.23.Preliminarūs bendrieji ststinio rodikliai
Patekimo į parką kryptys, vartai, informacinė sistema 8 vnt.
Parko takai 3300 m1
/ 8200 m2
Pa Poilsio/atokvėpio aikštelės 6 vnt.
Vž Vaikų žaidimo aikštelės 3 vnt.
Vžm Vaikų žaidimo miestelis 0,15 ha
VSž Vaikų ir suaugusiųjų žaidimo/ bendravimo ir susirinkimų aikštelė 0,2 ha
Pg Pramankštos/gimnastikos įrenginių aikštelės 2 vnt.
B-1 Beisbolo aikštelė B-1(120 m x 120 m) su tribūnomis 2,1 ha
B-2 Beisbolo aikštelė B-2(110 m x 110 m; rezervinė) su tribūnomis 1,9 ha
B-3 Beisbolo aikštelė B-2(90 m x 90 m) su tribūnomis 1,1 ha
Pž Pastatas žiemos treniruotėms (25 m x 50 m) 1300 m2
Kl Klubo pastatas 500 m2
P Automobilių stovėjimo aikštelė 300 m2
Šd Šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė 0,2 ha
Kd Vandens telkinys / kūdra 0,14 ha
Sp/Lp Spygliuočių / lapuočių medžių / krūmų masyvai 6,9 ha
Įvairios paskirties ir augimviečių vejos 9,5 ha
4.24.Preliminari parko įrengimo kaina. Konkrečias kainas galima skaičiuoti
vadovaujantis techninio projekto sprendimais. Šiame etape galima pateikti tik kainas pagal
analogus:
4.24.1.parko tako įrengimas kainuoja nuo 100 iki 120 Lt/m2
(betono trinkelės), 50-70 Lt/m2
(žvyro skaldinėlis), 20-40 Lt/m2 (tako statyba esamu gruntu įrengiant profiliuojantį
frakcijuoto žvyro skaldinėlio paviršiaus sluoksnį). Įvertinant tai, kad takų dangos turi būti
diferencijuojamos pagal eismo intensyvumą ir pobūdį (pagrindiniai takai, aikštelės,
miško/lauko takai). Takų ir jų infrastruktūros (laiptai, tilteliai, pralaidos ir kt.) įrengimo kaina
- 0,7 mln. Lt;
4.24.2.elektros apšvietimo ir kitų tinklų įrengimas - 0,6 mln. Lt;
4.24.3.mažosios arhitektūros objektų ir įrenginių (poilsio, vaikų žaidimo, pramankštos
aikštelių, suolų, vaizdinės agitacijos ir informacijos stovų ir kt.) pastatymas - 0,7 mln. Lt;
112233
9
4.24.4.šlapynės, upelio natūralios vagos tvarkymas, naujos vagos įrengimas,
kūdros/tvenkinio kasimas– 0,5 mln. Lt;
4.24.5.esamų medynų tvarkymas, naujų spygliuočių ir lapuočių medžių (apie 5 tūkst.) bei
krūmų (apie 1,5 tūkst.) sodinimas, teritorijos rekultivacija, esamų vejų gerinimas ir naujų
įrengimas - 0,8 mln. Lt; Parko įrengimo kaina – 3 mln. Lt
4.25.Preliminari beisbolo aikštelių su reikalinga infrastruktūra įrengimo kaina.
4.25.1.pagal patirtį beisbolo aikščių su infrastruktūra (aikštės konstrukcijos įrengimas,
tribūnos su reikiamomis aptarnavimo patalpomis, inžineriniai tinklai, laistymo sistema,
apšvietimas ir kt.) įrengimo kaina svyruoja nuo 100 iki 150 Lt/m2
. Įvertinant skirtingą aikščių
įrengimą ir sąlygas galima teigti, kad aikščių, kurios užimtų apie 5 ha plotą, įrengimas
kainuotų nuo 5 iki 7mln. Lt;
4.25.2.žiemos treniruočių ir klubo pastatų pastatymas - 3-4 mln. Lt;
Bendra įrengimo kaina – 8-11 mln. Lt
4.26.Preliminari bendra projekto įgyvendinimo kaina – 11-14 mln. Lt

Taip pat nemazai kalbama ir apie industrinio parko steigima Utenoje.