2009 Kovo mėn. vaizdas

Sveiki visi,


atsiliepkit kas pirkote buta Sventojoj Mokyklos -Meguvos g. pas UAB "Pajurio turto investicijos"
reikia imtis kazkokiu priemoniu, nes ten isalde statybas kaip reikalas.
tel. 8620 67293

Buvęs baseinas neprarado savo pavadinimo


Birutės alėjoje statomi "Vilijos apartamentai" prieš griovimo darbus buvo iškaba su kita vizualizacija, kad pastatas bus trijų aukštų su mansarda.

Norinčiųjų statyti areną Palangoje neatsirado

Asta Kažukauskienė, www.lrt.lt
2009 balandžio mėn. 20d. 21:05

Palangos vadovai puoselėja viltis kurorte turėti daugiafunkcinią areną, tačiau paskelbus tarptautinį konkursą, norinčiųjų ją statyti neatsirado. Daugiafunkcinio sporto, kultūros ir pramogų komplekso statybų idėjos nepalaiko nei Vyriausybė, nei Europos Sąjungos paramos skirstytojai ir lėšų tokiam objektui neduota, praneša LTV naujienų tarnyba

Tačiau kurorto vadovai teigia, kad toks kompleksas miestui reikalingas .

„Suraskit Palangoje nors vieną normalią salę, kuri galėtų priimti sportininkus, kur galėtų vykti koncertai. Net apie vasaros estradą nebegalim kalbėti, ji baigia sulūžt. Bet kažkaip į Palangą, ar susitarus, ar specialiai, visai nėra investuojama“, – teigia Palangos meras Vytautas Stalmokas.

Kurorto valdžia nusprendė pati susirasti privatų arenos statytoją ir prieš porą mėnesių paskelbė tarptautinį konkursą koncesininkui parinkti. Pagal jo nuostatus, koncesininkas turėtų investuoti iki 250 mln. litų, po to 25 metus objektą valdyti. Konkurso sąlygose numatyta, kad už tai investuotojas galės pasistatyti viešbutį, kuris, pasibaigus koncesijos laikotarpiui, privatininkui ir atitektų. Tačiau norinčių dalyvauti konkurse neatsirado.

Klaipėdos valdininkai, jau besiderantys su geriausią uostamiesčio arenos koncesijos pasiūlymą pateikusia bendrove ir artimiausiu metu jau skelbsiantys konkursą arenos statytojui parinkti, sako, kad Palangai surasti patikimą investuotoją bus sunku. Koją kiša vos už dvidešimties kilometrų būsianti Klaipėdos arena.

„Reikėtų įvertinti regioninį kontekstą, nes investuotojas žiūri ne tik į koncesijos konkurso sąlygų patrauklumą, bet taip pat ir į konkurencinę aplinką. Nes žinome: kur arenos yra labiau sukoncentruotos, ten konkurencijos sąlygos prastėja“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Palangos vadovai tokios problemos neįžvelgia. Anot jų, kurorte arena būtų daugiau nei perpus mažesnė už Klaipėdos. Todėl sako rankų nenuleisiantys ir konkursą koncesininkui bandys skelbti dar kartą.

Palangoje ruošiasi statyti naują daugiabutį
Statybų štilio metu UAB „Palangos linas” rengiasi naujai investicijai – birželį Palangoje ketinama pradėti naujo daugiabučio statybas. Pirkėjus bendrovė vilios beveik perpus mažesnėmis nei vidutinės rinkos kainos, rašo „Verslo žinios”.
Donatas Bulvydas, projekto valdytojų UAB „EVEN group” konsultantas, pasakoja, kad naujajame daugiabutyje butų kainos prasidės nuo 87 tūkst. Lt. „Kvadratinio metro kaina sieks nuo 2,6 tūkst. Lt iki 3 tūkst. Lt. Manome, kad tokia kaina reali ir bus patraukli pirkėjams”, - tikina jis.
Anot rinkos specialistų, šiuo metu Palangoje už naują būstą prašoma 5 tūkst. Lt/m. kv.
Ekspertai vertina, kad statytojų kaina yra patraukli, tačiau pastebi, jog Palangoje yra daug neparduotų naujos statybos butų.
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=22023570

vz.lt berods rase kad tai turetu buti Bangu gatveje

Prasčiokiškai kartodama Vakarų klaidas, Palanga neteko žavesio
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=22157277
Irma Dubovičienė, „Valstiečių laikraštis“
2009 gegužės mėn. 16 d. 00:10

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, apžiūrėjusi vasaros sezonui pasirengusią Palangą, nusivylė. Susipažinę su kurorto bendruoju planu, specialistai negailėjo kritikos nei dabartinei miesto valdžiai, nei jos pirmtakams. Sąjunga, skatindama dialogą su visuomene, tęsia išvažiuojamųjų seminarų „Želdynų erdvė“ tradiciją.

Kyla daugiaaukščiai

„Matome labai daug numatytų plotų naujoms statyboms ir paliktus labai mažus plyšelius prieiti prie jūros“, – miesto bendrojo plano tendenciją konstatuoja prof. Vladas Stauskas.

Jau dabar naujos statybos slenka net į botanikos parką, kopas. Meilės alėjoje, buvusios kavinukės „Voveraitė“ vietoje, išdygo dviaukštis kubas. Ką kalbėti apie patį miestą, kuriame naujos prabangios vilos jau prarijo senamiestį. Galima pamiršti nesenus laikus, kai Palangos bažnyčios bokštas buvo vienintelis virš žalumos iškylantis objektas.

Komerciniai išskaičiavimai skatina statyti vis aukštesnius namus. Pvz., kaip devynaukštis S.Daukanto gatvėje. Mat butai, pro kurių langus matyti banguojanti jūra ir kopos, įgyja pridėtinę vertę, teigiama, kad jie yra patrauklesni.

Netruks ateiti laikas, kai nuo promenadų tilto galima bus grožėtis ne tik beribe jūros erdve ir saulėlydžio gaisais, bet ir urbanistiniais vaizdais kaip bet kuriame kitame Vakarų šalių kurorte. Jau dabar nuo tilto matyti prie Šventosios boluojantis statomų daugiabučių kompleksas.

Kaip tik to, kad nebūtų suardytas gamtos ir architektūros balansas, labiausiai bijojo prof. V.Stauskas – ne pasyvus pokyčių stebėtojas, o vienas kurorto projektuotojų, Palangą vadinęs nesugadintu ir gerą ateitį turinčiu Baltijos pajūrio perlu. Želdynų ir pastatų pusiausvyrą, kuri kuria miesto-sodo įspūdį, siekta išlaikyti ir sovietmečiu, ir pirmajame miesto generaliniame plane (miesto taryba jį patvirtino 1991 m.).

„Suprantami gyventojų norai atkurti žemės nuosavybę. Bet ar tikrai būta tiek sklypelių, ar tikrai tiek daug jų reikia grąžinti natūra?“ – retoriškai klausė kraštovaizdžio specialistas, įvardydamas svarbiausią priežastį, kodėl pagrindiniame Lietuvos kurorte mažėja viešųjų erdvių, želdinių.

Tiškevičiai – be konkurencijos

Palangai tenka 24,49 km jūros kranto – gerokai mažiau negu Neringos savivaldybei (45 km), tačiau būtent čia pajūris efektyviausiai išnaudojamas rekreacijai. Palangai tenka net 42 proc. visų Lietuvos poilsio namuose ir 33 proc. sveikatingumo įmonėse apgyvendinamų svečių.

Šio kurorto veidą sukūrė ir ryškiausią įspaudą paliko grafai Tiškevičiai. Juozo Tiškevičiaus nurodymu buvo pastatytas molas (1897 m. tapęs promenadų tiltu), kuris ilgainiui suformavo kranto kyšulį. Grafo Felikso Tiškevičiaus iniciatyva žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė 1897 m. įkūrė garsųjį parką.

Iki mūsų laikų šimtametis parkas, priskiriamas gražiausiems Rytų Europos gamtovaizdiniams parkams, išliko puikios formos, skirtingai nei kiti šalies dvaro parkai. Nuo suniokojimo jį išsaugojo sovietmečiu suteiktas botanikos sodo statusas, kuris leido želdinių priežiūrai įsteigti specialų padalinį. Palangos botanikos parkas iki šiol Lietuvoje yra vienintelis, turintis administraciją.

Tačiau per šimtą metų Palangoje neatsirado nė vieno kito parko. Kažkada buvo numatytas sveikatingumo parkas, tačiau jo idėja – jau pamiršta. Tiesa, kurorto vystymo planuose dabar yra miško parkas – už 2 km nuo jūros.

Pasak savivaldybės vyriausiojo architekto Svajūno Bradūno, net ir geriausių norų vedama dabartinė miesto valdžia privalo atsižvelgti į realijas – Būtingės terminalą, numatytą tiesti geležinkelį.

Sumenko rekreacinė vertė

„Kurorto iš tiesų nebėra. Yra jūrinė metropolija, miestas“, – liūdną realybę įvardija Klaipėdos universiteto Kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos planavimo katedros vedėjas dr. Petras Grecevičius.

Jis apgailestauja, kad Palanga nesugebėjo išvengti klaidų, kurias prieš 50 metų darė Vakarų šalių kurortai. Tos pačios klaidos čia pakartotos dar ir prasčiokiškai.

Beatodairiškas komercinių tikslų siekimas neišvengiamai atsiliepė miesto rekreacinei vertei. Prieš dvidešimt metų Palanga vienu metu priimdavo apie 80 tūkst. poilsiautojų, ir kas dvi savaites ši vasarotojų bazė atsinaujindavo. Dabar mieste pastatų kelis kartus daugiau, tačiau jų naudojimo procentas – nežymus.

Palangos kraštovaizdį gadina ne tik sudegusio kurhauzo griaučiai, bet ir chaotiškai vykdomos statybos. Pavienių įdomios architektūros statinių yra, tačiau pasigendama vientiso architektūrinio stiliaus ansamblių.

Pasigenda kompetencijos

Kraštovaizdžio specialistai stebėjosi Palangos valdžios (ne tik dabartinės, bet ir ankstesnių tarybų) uždarumu, siekimu viską daryti savo jėgomis. Norinčiųjų ir galinčiųjų savo žiniomis bei kompetencija prisidėti prie svarbiausios Lietuvos poilsiavietės pakanka.

Kūrybinės sąjungos atstovų įsitikinimu, Palangos savivaldybėje viena didžiausių problemų – neprofesionaliai tvarkomi želdynai.

„Siūlome miestui sudaryti miesto želdinių specialųjį planą, be to, savivaldybėje įsteigti kraštovaizdžio architekto specialybę, kuri numatyta ir pagal Želdynų įstatymą“, – oficialią visuomeninės kūrybinės organizacijos nuomonę išsakė sąjungos pirmininkas Alvydas Žickis.

Kraštovaizdžio specialistai Palangos savivaldybės administracijai taip pat patarė pasitelkti miškininkus nuolat yrančioms, neefektyviai sutvirtinamoms kopoms gelbėti.

„Valstiečių laikraštis“

Palangos tiltas laukia permainų
Jau greitai ant jūros tilto Palangoje užvirs darbai. Per porą savaičių planuojama rekonstruoti statinio prieplauką, kad šioje vietoje galėtų švartuotis pramoginiai laivai.
http://kauno.diena.lt/naujienos/ivai...ermainu-223207

O ne P/C "BIG" skardos atkeliavo prie pat jūros

pajudeje darbai prie darbo birzos

spa viesbucio "palanga" antrojo korpuso nauja statyba

dėkuj už foto. O kaip čia yra, kad viešbučio statyba dalinai iš europos sąjungos lešų finansuojama?

Taip pat įdomu ar čia tik SPA bus ar ir apgyvendinimas, nes šiaip viešbutukas toks nemažas sakyčiau.

2009 07 06. Darbo birža pabaigta.





Na ir naujas mini konteineriu terminalas arba maxima spalvu derinys nėra patentuotas - imkite ir statykite mini maximas kur širdis geidžia

Palangos „Anapilis“ – atiduotas
http://kauno.diena.lt/naujienos/liet...iduotas-228013
Tikimasi, kad viešoji įstaiga „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ parengs projektą ES paramai gauti, kad būtų restauruotos vilos „Anapilis“ bei „Romeo“ ir „Džiuljeta“.

Vilai „Anapilis“ restauruoti buvo ketinama surasti europinių lėšų, kuriomis remiami turizmo plėtros projektai, ir šis objektas buvo įtrauktas į rezervą. Tačiau ES struktūrinių fondų paramai gauti iškilo nemažai kliūčių, nes projektams remti nustatyti griežti reikalavimai. Prieš pusmetį pradėta aiškintis dėl galimybių gauti finansavimą kitais keliais.

Preliminariais duomenimis, viloms restauruoti galėtų būti skiriama apie 15 mln. litų. Jei, anot miesto vadovo, pavyktų įgyvendinti tai, kas sumanyta, būtų nauda miestui. Pasak miesto mero, nemažai Palangos jaunimo mokosi šioje ugdymo įstaigoje ir tai būtų reali pagalba.

oij oij griausim griausim

http://www.lrytas.lt/-12484350231247...u-statiniu.htm

nu, nesuprantu as ju, kodel visada reikia tuos nelegalius statinius butinai griaut, negaletu kokia kitokia bausme duot kaip bauda ar panasiai, nesuprantu as ju, sitas yra visai grazus pastatas, ir jeigu jie ji griaus, tai mano nuomone jie yra tikrai trenkti galvoje

Pajuda Šventosios pramoginių laivų uosto planai
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=23419369
Giedrius Vitkauskas, Lietuvos radijas, www.lrt.lt
2009 rugpjūčio mėn. 4 d. 14:59

Pasirašoma sutartis dėl galimybių studijos Šventojoje statyti pramoginių laivų uostą. Galimybių studiją atliks Ispanijos inžinerinių sprendimų ir konsultavimo bendrovė. Ji tai žada padaryti per metus.
Reikalingas lėšas – milijoną litų – skyrė Ispanijos turizmo ir prekybos ministerija.

Skaičiuojama, kad iš viso Šventosios pramoginių laivų uosto statybos gali kainuoti apie 200 mln. litų.

Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo, didžiąją dalį lėšų tikimasi pritraukt iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų.

E. Gentvilas mano, kad uosto statybos bus pradėtos 2013-aisiais, o baigtis – per porą metų.

"LRT.LT"

Būsimojo Šventosios uosto plėtra džiugina ne visus kurorte interesų turinčius verslininkus
http://www.lrytas.lt/videonews/?id=1...248020112&sk=1

Detaliuju planu rengimas Sventojoje, teritorijoje netoli numirusiu daugiaauksciu link Palangos puses