Sveiki, na apie Vangupes namus kaip ir aisku projektuka visai nieko o ar kas gali pasakyt kanors apie siuos namukus na labai jau baisiai domina ACIU . http://www.pajurioapartamentai.lt/ mane domina
Galiu tik tiek apie Vanagupę pasakyt, kolega rezervavęs butą, sumokėjęs rezervavimo mokestį jau metus kariauja statybininkais- niekaip nesiseka ištaisyti apdailos broko, plytelės kreivai suklijuotos, per sienas sunkiasi vanduo... Žodžiu, užkniso jį kas antrą savaitgalį iš Vilniaus į Palangą važinėt ir klausytis pasakų apie ištaisytas klaidas, o realiai matyti pakeistą plytelę, gal kitą... Tuomet belieka apsireikšt simonoms ir sekti pasakas apie '' praleista toki faina projekta''.
Kurorto simboliu tapęs Palangos jūros tiltas šiemet veikiausiai liks neapdraustas – tokios paslaugos teikti neapsiėmė nė viena iš draudimo bendrovių, į kurias kreipėsi Savivaldybė. Viešųjų pirkimų tarnyba dar gruodį septynioms žinomoms šalies draudimo bendrovėms, draudžiančioms nekilnojamąjį turtą, išsiuntė siūlymus dalyvauti konkurse apdraudžiant jūros tiltą. Tačiau teko nusivilti - nė viena iš jų nepanoro šiemet Palangai teikti tokios paslaugos.
“Vienos bendrovės nurodė neturinčios reikiamos metodikos, kitos – kitokias priežastis. Buvo ir tokių, kurios apskritai neatsakė į Savivaldybės pasiūlymą. Nebežinome, kam besiūlyti apdrausti jūros tiltą – antrą kartą kreiptis į tas pačias bendroves nebėra prasmės”, - “Vakarinei Palangai” sakė Savivaldybės administracijos Turto ir verslo skyriaus vedėja Zoja Strikaitienė.
Tarnautojos teigimu, jūros tiltas šiemet veikiausiai taip ir liks neapdraustas.
Anksčiau – „Lietuvos draudime”
Po praūžusio uragano “Anatolijus”, 2003 m. pabaigoje bendrovėje “Lietuvos draudimas” tiltas buvo apdraustas proporciniu 40 procentų draudimu su 20 tūkst. litų siekiančia besąlygine išskaita. Nuo tada jūros tiltas buvo kasmet draudžiamas šioje bendrovėje.
Pagal sutartį už paslaugą Palanga per metus mokėdavo 2 tūkst. 600 litų, tačiau bendrovė nekompensuodavo nuostolių, jei žalos padaroma mažiau nei už 20 tūkst. litų.
Teko nusivilti
Žiemą pajūryje siautėjančios audros kasmet pridaro didesnių ar mažesnių nuostolių. Palangiškiai dar puikiai prisimena, kaip prieš metus sausio pradžioje siautėjęs vėjas ir didžiulės bangos nudraskė tilto lentas, sulaužė turėklus, ir miestas buvo priverstas skaičiuoti dešimttūkstantinius nuostolius.
Tąkart po tiltą nuniokojusios audros draudimo išmoką tikėjęsi gauti miesto valdžios atstovai turėjo skaudžiai nusivilti – apskaičiavę, jog žalos padaryta už maždaug 92 tūkst. litų, palangiškiai iš draudimo bendrovės gavo išmoką, siekiančią tik 40 proc. nuostolių, iš šios sumos dar atskaičiuota 20 tūkst. litų franšizė.. Į Savivaldybės sąskaitą “Lietuvos draudimas” pernai pervedė 15 tūkst. litų.
Nenori išlygų
Pasirodo, tokia situacija netenkino ne tik Savivaldybės, bet ir draudimo kompanijos. “Nenorime ir, turbūt, neturime teisės konkuruoti su kuo mažesne kaina, darydami išlygas sutartyje”, - paklaustas, dėl kokių priežasčių “Lietuvos draudimas” šiemet nepanoro drausti jūros tilto, „Vakarinei Palangai“ sakė šios bendrovės atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopata.
Anot V.Lopatos, tiltas yra labai rizikingas objektas – tai parodė ir praėjusios žiemos įvykiai. Pajūryje siautėjančios audros gali pridaryti milijoninių nuostolių, todėl ir draudimo įmoka, bendrovės atstovo teigimu, turėtų būti iki keliolikos kartų didesnė, nei buvo numatyta iki šiol galiojusioje sutartyje su Savivaldybe.
Reikalinga didesnė įmoka
“Praėjusiais metais bendrovė Savivaldybei sumokėjo 15 tūkst. litų. Tačiau mes esame suinteresuoti, kad draudimo sutartis būtų kokybiška ir atlygintų tuos nuostolius, kurie patiriami įvykus nelaimei”, - teigė V.Lopata.
Tai padaryti, anot “Lietuvos draudimo” atstovo, galima tik dviem būdais – sutartyje numatyti ženkliai didesnę metinę draudimo įmoką, kuri vargu ar tenkintų Savivaldybę, arba siūlyti tik dalinį jūros tilto draudimą. “Tačiau mes norime užtikrinti kokybę, o ne konkuruoti žema kaina”, - sakė “Lietuvos draudimo” atstovas.
Iš posto staiga pasitraukęs aplinkos ministras Arūnas Kundrotas kaip vieną pagrindinių atsistatydinimo priežasčių įvardijo interesų grupių daromą spaudimą dėl neteisėtų statybų Palangoje.
„Pasižiūrėkite, kaip toliau plėtosis Palangos statybų reikalai“, – po atsistatydinimo mįslingai kalbėjo A.Kundrotas.
Netikėtas ministro pasitraukimas iš posto sutapo su žinia apie šiurkščius statybų pažeidimus, kuriuos kurorte nustatė Vyriausybės pavedimu sudaryta aplinkosaugos ir statybos inspekcijos specialistų komisija.
Iki tol į Palangoje augančius devynaukščius pastatus ir medinių namelių vietoje chaotiškai atsirandančius daugiabučių namų kompleksus daug metų iš Vilniaus buvo žiūrima pro pirštus.
„Palangoje ilgai buvo nepaisoma šalies teisės aktų, o statybas kurorte reglamentuojanti nuolatinė statybų komisija buvo įsivedusi savo tvarką ir vietinius įstatymus“, – „Lietuvos rytui“ teigė komisijai vadovaujanti Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė.
Sieja bendras pažeidimas
Antrą mėnesį kurorto statybų dokumentus tikrinanti Aplinkos ministerijos specialistų komisija ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija dėl dviejų neteisėtų statybų jau kreipėsi į teismą.
Dėl dar keturių komisijos patikrintų objektų gindama viešąjį interesą artimiausiu metu į teismą kreipsis ir prokuratūra.
„Visuose patikrintuose objektuose randame tą patį pažeidimą – apskrities ir savivaldybės patvirtinti sklypų teritorinio planavimo dokumentai prieštarauja Palangos generaliniam planui“, – sakė J.Juozaitienė.
Kurorte numatytų statybų ir jau pastatytų objektų aukštingumas, užstatymo intensyvumas, žemės sklypų paskirtis pažeidžia pagrindinio miesto plėtros plano nuostatas.
Tvirtinant sklypų detaliuosius planus šioje teritorijoje buvo privaloma koreguoti ir generalinio plano reglamentus.
Tačiau Palangoje tai nebuvo daroma.
Savivale aplenkė Neringą
Prokuratūros ieškinius dėl neteisėtai iškilusių pastatų Kuršių nerijoje pernai nagrinėjęs Klaipėdos administracinis teismas šiemet imsis statybų teisėtumo Palangoje.
Specialistai tvirtina, kad Kuršių nerijoje aptikti pažeidimai, palyginti su savivale Palangoje, yra tik švelnūs nukrypimai.
„Ir Neringoje, ir Palangoje buvo statoma nepaisant aukštesnę galią turinčių teritorinio planavimo dokumentų.
Tačiau Neringoje iškilusių pastatų leistinas aukštingumas buvo viršijamas vos keliasdešimt centimetrų, o Palangoje jis skaičiuojamas pastatų aukštais“, – sakė Aplinkos ministerijos sekretorė.
Pavyzdžiui, Šventojoje atsirado devynių aukštų pastatų, kai kurorto generalinis planas leidžia ne didesnius kaip penkių aukštų statinius.
Teismo bus prašoma stabdyti detaliųjų planų galiojimą šešiose Palangos ir Šventosios statybvietėse. Dar dėl aštuonių objektų komisija rašo išvadas.
Nustatyti pažeidimai buvo aptikti komisijos pasirinktinai patikrintose teritorijose.
Dabar į Palangą pusei mėnesio siunčiama Teritorinio planavimo ir statybų inspekcijos specialistų grupė, kuri tikrins visas per pastaruosius dvejus metus kurorte palaimintas statybas.
Kurortas gali sulaukti griovėjų
J.Juozaitienė nesiryžo prognozuoti, koks likimas laukia neteisėtai iškilusių statinių.
Palangos kraštovaizdį „papuoš“ įšaldytos statybos, nes teismų bus prašoma iš karto stabdyti statybos leidimų galiojimą ir pastatyto gyvenamojo ploto pardavimą.
Pernai lapkričio mėnesį priėmus Statybų įstatymo pataisas nebeleidžiama, sumokėjus baudą, įteisinti savavališkų nukrypimų nuo projektų ar jau prasidėjus statyboms koreguoti teritorinio planavimo dokumentų.
„Pagal įstatymo raidę, nuo šiol visos neteisėtos statybos turės būti griaunamos.
Tik suderinus norimo statinio dokumentus bus leidžiama statyti toliau“, – teigė J.Juozaitienė.
Pavyzdžiui, devynių aukštų pastatus Šventojoje gali tekti griauti iki penktojo aukšto.
J.Juozaitienė aiškino, kad tokiems neteisėtiems pastatams griauti Klaipėdos apskrities biudžete turi atsirasti specialių lėšų. Jos vėliau bus išieškomos iš pažeidėjų.
Palanga susirūpino architektai
Tikrinti Palangos statybas imta po Lietuvos architektų rūmų kreipimosi į šalies valdžios institucijas.
Lietuvos architektai pasibaisėjo stichiškai, nevaldomai ir be jokios kontrolės vykstančia kurorto plėtra.
Griaunami seni poilsio, visuomeniniai pastatai, kertamos pušys, o jų vietoje kyla nauji gyvenamieji namai, kurie visais parametrais keleriopai viršija nugriautus pastatus.
Architektai pažymėjo, kad komerciniai tikslai įgyvendinami nesiskaitant su visuomenės poreikiais, pažeidžiant įstatymus ir reglamentus, jau nekalbant apie įvaizdį.
„Apartamentinių viešbučių, poilsio namų ir kitokiais pavadinimais užkoduoti gyvenamieji namai užpildo vertingiausius Palangos plotus.
Pastatyti butai parduodami atvykėliams, kurie jais naudojasi tik keletą savaičių sezono metu. Kurortas iš tokio verslo neturi ne tik naudos, bet ir nemokamai prižiūri gatves ir inžinerinius tinklus.
Visi tie neteisėti veiksmai griauna nuo kurorto įsikūrimo puoselėtą ir valstybės saugomą kurortoparko įvaizdį“, – pavojaus varpais skambinta Seimui ir Vyriausybei išsiųstame Lietuvos architektų rūmų pareiškime.
Interesai – užkariauti pajūrį
Tai, kad puolimo prieš atsistatydinantį aplinkos ministrą tikroji priežastis – statybų verslo interesai pajūryje, vakar pareiškė ir premjeras Gediminas Kirkilas: „Ministras, mano požiūriu, principingai laikėsi, nes spaudimas, ypač dėl statybų pajūryje, visą laiką vyksta ir atsilaikyti prieš tokį spaudimą nėra lengva“.
Jis patvirtino ministro nurodytą vieną sprendimo atsistatydinti priežasčių – interesų kovas.
Anot premjero, konfliktai dėl statybų pajūryje, kuris yra patrauklus, o verslininkai turi daug pinigų ir ten investuoja, vyksta nuolat dėl gausių statybos reglamentų pažeidimų.
„Interesai – paprasti, interesai – užkariauti pajūrį. Ar pasikeis ministras, ateis kitas ministras, vis vien kontrolė bus“, – patikino G.Kirkilas.
Vilkinami jachtų uosto Šventojoje projektavimo ir statybos darbai neramina susisiekimo ministrą. Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius Susisiekimo ministerijoje klausėsi ministro Algirdo Butkevičiaus priekaištų dėl Šventosios uosto statybų.
Šis jachtų uostas planuojamas kaip priebėgos prieplauka.
Europos Sąjungos normatyvai numato, kad jachtoms kas 50 kilometrų turėtų būti įrengtos užuovėjos nuo audrų. Nors Šventosios uostui numatytos ES lėšos, parengiamieji darbai stringa.
Kadangi stringa jachtų uosto detaliojo plano korekcija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija negali perimti sklypo. Direkcija taip pat turi įkurti padalinį, kuris valdys jachtų priebėgos uostą Šventojoje.
„Ministras nurodė įvairioms žinyboms per mėnesį parengti veiklos planus, kas bus daroma siekiant pastatyti uostą“, - sakė V. Rinkevičius.
Nekontroliuojamos bei įtarimų keliančios statybos pajūryje tapo pretekstu į Seimą "ant kilimėlio" pasikviesti Klaipėdos apskrities viršininką Vytautą Rinkevičių.
Valdininkas parlamento Aplinkos apsaugos komitete buvo priverstas aiškintis, kodėl nėra šalinami pažeidimai, nors atliekami ikiteisminiai tyrimai.
Taip pat suglausti ausis turėtų ir nekilnojamojo turto projektuotojai, nes komitetas Architektų rūmams nurodė atimti licencijas iš tų architektų, kurie savo planais pažeidė įstatymus, galiojančias tvarkas.
"Dar rudenį buvo nustatyta, kad Šventojoje dygsta neleistino aukščio dangoraižiai, tačiau priemonių tai stabdyti nesiimta. Jei parašyta, kad leistinas aukštis turi būti 12,5 metro, kažkodėl išduodamos sąlygos statyti 30 metrų. Apskritai pajūryje - apsčiai pažeidimų, susijusių su statybomis, į neleistiną veiką reaguojama labai vangiai, delsiama", - "Vakarų ekspresui" sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.
Komiteto nutarimu Klaipėdos apskrities viršininko administracijai nurodyta šalinti visus pažeidimus bei kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri būtų įpareigota pateikti visų su nelegaliomis statybomis susijusių asmenų pavardes.
"Kol nėra nubaustas nė vienas žmogus, tol ir klesti savivalė. Reikia bausti tuos, kurie prisidirbo, nesvarbu, ar paliko darbą valstybinėje tarnyboje, ar ne", - tikino B. Bradauskas.
Jo žiniomis, pagrindiniai pažeidimai dėl statybų pajūryje - nukrypimas nuo projektų, detaliųjų planų ir neteisėtas leidimų išdavimas.
Sveiki ,
norejau labai suzinot kokiem projektam ir statyboms siuo metu yra uzdraustos ar sustabdytos statybos pajury Sventojoje Palangoje.
Butu labai smalsu gal kas zino ar turi info .
Aciu
Galiu tik tiek apie Vanagupę pasakyt, kolega rezervavęs butą, sumokėjęs rezervavimo mokestį jau metus kariauja statybininkais- niekaip nesiseka ištaisyti apdailos broko, plytelės kreivai suklijuotos, per sienas sunkiasi vanduo... Žodžiu, užkniso jį kas antrą savaitgalį iš Vilniaus į Palangą važinėt ir klausytis pasakų apie ištaisytas klaidas, o realiai matyti pakeistą plytelę, gal kitą... Tuomet belieka apsireikšt simonoms ir sekti pasakas apie '' praleista toki faina projekta''.
o kuriam čia korpuse tokia netvarka? gal pasidalintumei info ...
Jei korpusų raidės ką sako, tai C korpuse. Izoliaciją lyg ir patvarkė, bet su plytelėm tuoj metai kaip vargsta . Buvo ir gen. direktorius užsukęs- pripažino broką. Žodžiu, reikalai pajudėjo ir šią vasarą nemaža tikimybė jau gauti raktus.
Comment