Neseniai kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos prezidentas Valdas Matulis, kuris yra apskundęs Generalinės prokuratūros nutarimą teismui, stebėjosi, kad viešąjį interesą ginti atsisakę prokurorai rodo aklą užsispyrimą ir nepaiso jiems nepalankių argumentų.

Atsakydama į visuomeninės organizacijos nuomonę ir straipsnyje išdėstytus faktus prokuratūra smogė iš peties – esą visa tai yra visuomenę klaidinanti informacija.

Atrinktas Palangos „Naglio“ kino teatro architektūrinio konkursą laimėjęs projektas, laimėtoją tikimasi paskelbti balandį. Kaip BNS informavo komisijos pirmininkas architektas Marius Pranas Šaliamoras, iš viso konkurse buvo gauti septyni pasiūlymai. Anot jo, po slapto komisijos balsavimo paaiškėjo, kad atotrūkis tarp pirmosios ir antrosios vietos buvo itin nedidelis.
Kaip BNS informavo Lietuvos architektų sąjungos atstovai, nustačius konkurso eilę, viešųjų pirkimų procedūros gali užtrukti dar apie mėnesį, laimėtojus tikimasi viešai paskelbti balandį.

Nei „Marriott“ viešbučio ir SPA, nei unikalaus gydyklų komplekso, turėjusio iškilti vietoje apleistų purvo gydyklų Vytauto g. 170 – šį projektą turėjo įgyventini „Šiaulių banko“ antrinė įmonė UAB „Minera“, nei prabangaus viešbutuko su baseinu ant stogo ten, kur anksčiau stovėjo Palangos miesto savivaldybė, regis, nebus. Ko nepavyko privatiems investuotojams patiems padaryti, smogęs „kovidas“ galutinai palaidojo jų viltis.

„Kodėl jūs man skambinate? Aš jau seniai šioje įmonėje nedirbu,“ – šią savaitę „Palangos tiltui“ sakė Donatas Jurevičius, buvęs „Minera“ direktorius, kuris pasirašė sutartį su Palangos meru Š. Vaitkumi 2015 metais. Monika Rožytė, „Šiaulių banko“ komunikacijos specialistė (primenu, kad „Minera“ buvo antrinė „Šiaulių banko įmonė“ – L.J.) tokį atsiuntė atsakymą į „Palangos tilto“ paklausimą dėl gydyklų projekto Vytauto g. 170: „jokių reikšmingų pokyčių ties šiuo projektu neįvyko. Taip pat spalio viduryje paskelbėme, kad siekiant optimizuoti Šiaulių banko grupės struktūrą, UAB „Minera“ bus parduodama viešo konkurso būdu...Tikimės, kad pirkėjas bus suinteresuotas projekto vystymu ir kurorto plėtra.”

„Marriott“ komunikacijos vadybininkė Paige Mooney teigė „Palangos tiltui“, kad ji dėl Palangos „Marriott“ neturinti jokių naujienų. Kovą kita aukšta „Marriott“ tinklo komunikacijos atstovė sakė „Palangos tiltui“, kad artimiausiu laiku „Marriott“ viešbučio Palangoje statybos neprasidės. Dar daugiau – koronavirusas jas, ko gero, atidės neribotam laikui.

Kęstutis Vedeckis, „Vastint Lietuva“, Palangos „Marriott“ projekto vystytojo, direktorius žodžių į vatą „Palangos tiltui“ nevyniojo: „(Projektas yra sustojęs) dėl COVID-19 ir dalimi dėl kitų aplinkybių – bankrutavo būsimo viešbučio operatorius (nuomininkas ir „Marriott“ frančizės turėtojas) „Belvar“, kuris valdė didžiąją dalį „Vastint“ viešbučių Europoje. Reaguodama į šį iššūkį, „Vastint“ įsteigė viešbučių valdymo bendrovę Hotel Co 51, kuri perima visų viešbučių valdymą Europoje. Minėtoji bendrovė bus ir „Marriott“ projekto Palangoje nuomininkė-operatorė. Šiuo metu viešbučio projektas audituojamas siekiant išsiaiškinti ar operatoriui tinka visi funkcijų, planavimo ir veiklos sprendiniai.“

Vis tik, pagal optimistiškiausią dėlionę, „Vastint Lietuva“ 2021 metų pirmoje pusėje galėtų pradėti projekto pamatų rengimo darbus.

Kalbant apie buvusios miesto savivaldybės pastato sklypą, jį, „Palangos tilto“ žiniomis, yra įsigijęs milijonierius verslininkas iš Šiaulių, UAB „Vaivorykštės korporacijas“ vienintelis savininkas Anridas Vinkleris. Ne vienam Palangos miesto savivaldybės tarnautojui jis yra žinomas ne tik kaip šio sklypo savininkas, bet ir prabangaus „Rolss Royce“ automobilio savininkas.

„Pinigų jis turi kaip šieno. Vasarą po Palangą jis su bestogiu „rolsroisu“ važinėja. Savivaldybėje buvo kalbama, kad jis vietoje buvusios savivaldybės pastatys prabangų viešbutuką su atviru baseinu ant stogo, bet kol kas – nieko,“ – „Palangos tiltui“ sakė laikraščio patikimas šaltinis savivaldybėje.

Su A. Vinkleriu „Palangos tiltui“ susisiekti nepavyko, tačiau UAB „Tikroji vaivorykštė” laikraščio redakcijai atsiuntė tokį atsakymą raštu:„Informuojame, kad, deja, bet pasamdyti projektuotojai vėlavo atlikti darbus, o vėliau ir patys bankrutavo. Todėl turime pradėti visą projektavimo procesą iš naujo. Kitais klausimais, apgailestaujame, bet nepasisakysime.”

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Lauros Paulikienės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimas užkertant kelią neteisėto statinio statybai pajūrio juostoje Palangoje.

Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 metų liepą buvo gautas Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriuo buvo prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl galimai neteisėtai išduoto statybos leidimo pastato kapitaliniam remontui. Tokio leidimo buvo prašoma statiniui, esančiam valstybinės reikšmės miškų plotuose bei pajūrio juostos teritorijoje. Palangos miesto savivaldybės administracijos nurodytų aplinkybių pagrindu buvo pradėtas patikrinimas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atlikto tyrimo duomenimis, 134,44 kv. m ploto laikiną kavinės pastatą, esantį valstybinės žemės sklype 1995 metais įsigijo fizinis asmuo, kaip laikiną statinį, nusigriovimui. Palangos miesto savivaldybė šiam pastatui eksploatuoti 1997 m. išnuomojo 400 kv. m valstybinės žemės plotą. Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ne ilgesniam kaip trijų metų laikotarpiui. Nugriovimui įsigytas pastatas Palangos miesto apylinkės teismo 2002 metų sprendimu buvo įregistruotas kaip nekilnojamas turtas, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą. Pastato savininkui eilę metų neprižiūrint ir neeksploatuojant įsigyto turto Lietuvos Respublikai priklausančioje žemėje, pastatas sugriuvo, sudegė, o teritorija buvo apleista. Tik 2018 m. kovo 28 d. šio pastato kapitaliniam remontui Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą, tačiau leidimas buvo išduotas be teisės aktais numatyto žemės savininko – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) – sutikimo.

Prokurorė L. Paulikienė, tyrimo metu nustačiusi, kad pastatas jau daugelį metų sugriuvęs, sudegęs, apleistas bei neeksploatuojamas priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinę, pašalinti teisės pažeidimus jos kompetencijos srityje – kreiptis į teismą dėl pastato liekanų pašalinimo ir valstybinio žemės sklypo atlaisvinimo. Vykdydama prokuroro reikalavimą NŽT inicijavo civilinę bylą.

Įvertinusi visus tyrimo dėl pažeisto viešojo intereso metu gautus dokumentus, prokurorė taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti neteisėtu išduotą statybos leidimą pastato kapitaliniam remontui, nes buvo pažeisti Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai. Teismas, atsižvelgdamas į prokuratūros argumentus, prašymą tenkino. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas pastato savininko. Jo skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų balandžio 7 dienos nutartimi paliko galioti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.

– Per 10 metų Palangoje atsirado nemažai objektų. Kuris jums brangiausias?
– Be abejonės – kurhauzas. Nepaisant gausybės bylų su pastato bendraturčiais, įvairiausių trukdžių, lėšų paieškų, apie 5 mln. eurų kainavusį istorinį Palangos pastatą pavyko atstatyti. Tai užtruko net 9 metus. Vėliau atstatėme „Anapilio“ vilą, kurioje įsikūrė Kurorto muziejus. Buvo atnaujintas Birutės parkas, restauruotas Tiškevičių dvaras – Gintaro muziejus. Prisidėjo ir privatus verslas – atstatytos ir nedideliais viešbučiais virto vilos „Jūros akis“, „Komoda“.

– Kaip atsitiko, kad šalia atkuriamo Tiškevičių paveldo, kopose, kur taip net grafai savo vilų nestatė, atsirado skandalingosios dušinės?
– Nereikia užmiršti, kad ši statyba prasidėjo dar 2007 metais, kai aš jokios įtakos Palangos valdžiai neturėjau. Per visą tą laikotarpį, kai vyko ginčai ir teismai dėl šios statybos teisėtumo, ten atsirado būsimojo pastato karkasas. Vėliau po teismų sprendimų neišduoti leidimo statybai savivaldybė paprasčiausiai negalėjo, nes tokiai rekonstrukcijai buvo pritarusios visos valstybinės institucijos.

– Šalia išpuoselėto grafų palikimo priešais bažnyčią, greta Lietuvos partizanų generolui Jonui Žemaičiui skirto paminklo, nepajudinamai stovi sovietine simbolika papuoštas žuvusiems okupantų kariams skirtas obeliskas. Kodėl jis vis dar yra Palangos centre?
– Eidami į rinkimus palangiškiams žadėjome pertvarkyti šį skverą. Bet visai neseniai netikėtai paaiškėjo, kad nuo 1993 m. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos kaip kultūros paveldo objektai yra saugomi Lietuvos valstybės. Palangoje stovintis obeliskas, paminklinės lentos, amžinosios ugnies aukuras, žodžiu, visas sovietinis kompleksas, pasirodo, yra vertingosios šio saugomo objekto savybės. Be Kultūros paveldo departamento leidimo čia nieko negalime keisti<...>

– Pakalbėkime apie kurorto ateitį. Kokie nauji objektai numatomi, kas naujo atsiras artimiausiu metu? Pagaliau kur seniai žadėtas viešbutis „Marriott“?
– Didesniems projektams įgyvendinti reikia mažiausiai kelerių metų, tad pokyčių teks palaukti. Viešbutį „Marriott“ žadama pradėti statyti jau kitą mėnesį.

Gegužę prasidės Šventosios uosto žvejų infrastruktūros objektų statyba. Bangų gatvėje buvusią automobilių stovėjimo aikštelę nusipirkusi „Norfa“ čia projektuoja prekybos centrą su uždaru teniso aikštynu antrame aukšte. Rengiame uždaro dirbtinės žolės futbolo stadiono projektą. Toks maniežas turi atsirasti stadiono pašonėje prie Klaipėdos plento.

Palanga yra pasirengusi atiduoti pagarbą buvusiam Prezidentui, čia progimnaziją baigusiam ir būnant valstybės vadovu kasmet po mėnesį – pusantro atostogaudavusiam Antanui Smetonai. Jau numatyta ir vieta, kur galėtų iškilti paminklas, kurio, kaip teigiama, nebenori sostinė: skveras Birutės alėjoje šalia buvusios A. Smetonos vasaros rezidencijos – vilos „Baltoji“, esančios prie J. Basanavičiaus g. ir Birutės al. sankirtos.

Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, 2021 metais pastatydami paminklą Prezidentui A. Smetonai palangiškiai ne tik pagerbtų buvusio Lietuvos valstybės vadovo atminimą – tai būtų dar vienas gražus akcentas minint Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Juolab kad A. Smetona kartu su Edinburgo profesoriumi J. Simpsonu dalyvavo Derybinės grupės dėl Palangos grąžinimo Lietuvai darbe ir įnešė svarų didelį indėlį priimant sprendimą, lėmusį, kad šiandien kurortas su pajūrio ruožu iki Būtingės priklauso Lietuvai.

Dėl paminklo perkėlimo iš Vilniaus, kur jam buvo numatyta vieta Gedimino pr., kitapus Vinco Kudirkos aikštės, į Palangą kultūros ministras Simonas Kairys neprieštarauja. Kaip tikino meras Š. Vaitkus, neprieštarauja ir paminklo autoriai: pernai Vyriausybės skelbtą meninės-architektūrinės idėjos konkursą laimėję Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.

Iš 7 konkursui pateiktų projektų nugalėtoju buvo išrinkta knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario Prezidento portretu vaizduojanti skulptūra. Projekto autoriai sakė pasirinkę akcentuoti A. Smetonos ne politiko, o visuomenininko, kalbos normintojo, redaktoriaus, knygų ir vadovėlių leidėjo veiklą.