Būtų gerai, kad taip visada ir darytum, o tai dabar kiekvienąsyk prašyt reikia

„Lietuvos rytas“ „Būstas“ 2005.12.12
Palangoje – verslininkų ir paminklosaugininkų kaktomuša
Alvydas Ziabkus


Draudimai – iš Klaipėdos
Akivaizdžių pokyčių Palangos centrinėje dalyje poilsiautojai sulauks dar negreit.
Apleistus pastatus J.Basanavičiaus gatvėje ketinę tvarkyti verslininkai nuleido rankas paaiškėjus, kad kurorto plėtrą numatantis centrinės dalies detalusis planas dar nebus tvirtinamas.
Daugiau nei dvejus metus ruoštas pagrindinę miesto gatvę ir jos prieigas apimančios teritorijos detalusis planas centrinėje kurorto dalyje turėjo praplėsti investicijų galimybes.
Čia atskiruose sklypuose buvo numatomas didesnis užstatymo plotas, intensyvumas ir pastatų aukštingumas.
Tačiau centrinės kurorto dalies urbanizavimui prieštarauja Kultūros paveldo departamento Klaipėdos apygardos skyrius.
Pernai rudenį Seimas priėmė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kuriuo specialiesiems paveldosaugos planams yra suteiktas oficialaus ir būtino laikytis dokumento statusas.
Todėl visi valstybės saugomoje kurorto centrinėje dalyje rengiami detalieji planai neturi prieštarauti 1999 metais kurorto tarybos patvirtinto Palangos urbanistinės teritorijos paminklosauginio specialiojo plano reglamentams.
Anksčiau šis paminklosaugos specialistės vilnietės Majos Ptašek atliktas specialusis planas turėjo tik rekomendacinį statusą.
Juo Kultūros paveldo departamento specialistai iki šiol rėmėsi tada, kai to norėjo.

Reikalaujama nedidinti pastatų
Akmeniu po kurorto kaklu pakibusiame M.Ptašek specialiajame plane visas Palangos senamiestis yra suraižytas skirtingos spalvos dryžiais – paminklosauginėmis zonomis.
Jos saugo net ir tuos žemės sklypus, kuriuose stovi gremėzdiški chruščiovinės epochos pastatai.
Griežčiausioje zonoje atsidūrę namai visiškai negali būti pakeisti. Remontuojant pastatą privalo išlikti visos fasado detalės ar raižiniai.
Švelnesnės apsaugos zonoje fasadus leidžiama moderninti, tačiau naujieji pastatai privalo išlikti buvusių namų rėmuose.
Tokie apribojimai pakirto rankas kurorto bendrovės „Du broliai“ savininkui Vaidotui Jankauskui, kuris J.Basanavičiaus gatvės prieigose buvusios vaistinės pastato vietoje planuoja pastatyti modernų pastatą su restoranu antrame aukšte bei banko patalpomis pirmame aukšte.
Verslininkas jau yra pradėjęs rengti šio sklypo detalųjį planą, kuris prieštarauja specialiojo paminklosauginio plano reglamentams.
„Labai blogai“, – trumpai kultūros paveldo specialistų draudimus įvertino V.Jankauskas.
Verslininko teigimu, investuoti į dabartinį apie 120 kv. metrų ploto vieno aukšto pastatą yra beprasmiška. Vien būsimam banko skyriui reikia 300 kvadratinių metrų ploto.
Palangiškio įsitikinimu, esant tokiems apribojimams investicijos į centrinę miesto dalį sustos.
Niekas nenorės investuoti į gremėzdišką buvusios „Bangos“ kavinės pastatą, kurio nebus galima pakeisti. Liberalesnių laikų lauks visi apleistų ir sutrešusių namų savininkai.
Palangos valdininkų manymu, prieš dešimtmetį ruoštas M.Ptašek planas yra pasenęs.

Norinčiųjų rekonstruoti – daug
Prasidėjus J.Basanavičiaus gatvės rekonstrukcijai perstatyti savo kavines ir merdinčius viešbučius pageidavo beveik visi J.Basanavičiaus gatvėje nekilnojamojo turto turintys savininkai.
Palangos savivaldybėje guli beveik 20 savininkų prašymai atnaujintoje gatvėje rekonstruoti savo statinius arba tuščiuose sklypuose statyti naujus pastatus.
Bet Palangos valdžios iš pradžių juokais vertintu paminklosauginiu planu dabar mojuojantys kultūros paveldo specialistai jautriausioje ir labiausiai investicijų prašančioje J.Basanavičiaus gatvėje reikalauja visiškai nekeisti nei dabartinio užstatymo ploto, nei aukštingumo.
Dėl to žlunga verslininkų planai J.Basanavičiaus gatvėje rekonstruoti apleistą „Pajūrio“ viešbutį, o buvusį kino teatro pastatą, kuriame dabar įsikūrusi pasilinksminimo vieta „Laukinių vakarų salūnas“ paversti moderniu pramogų centru.
Šių objektų savininkai jau buvo parengę ikiprojektinius pastatų eskizus.

Planuoja statyti viešbutį
Kauniečių bendrovei „Domus Altera“ priklausančio viešbučio „Pajūris“ rekonstrukcija turėjo padėti išspręsti ir automobilių stovėjimo kurorto senamiestyje problemą.
Po visu viešbučio pastatu buvo planuojama įrengti požeminį automobilių garažą, į kurį būtų įvažiuojama iš S.Daukanto gatvės pusės.
Palei J.Basanavičiaus gatvę iki 3-4 aukštų ūgtelėjęs viešbutis ketino pailgėti į rytų pusę ir užimti sudegusios kavinės „Daisa“ vietą.
„L“ raidės formos pastato kieme buvo planuojama įrengti stiklu dengtą atriumą, kuriame turėjo atsirasti baseinas.
Į būsimą prabangų viešbutį kurorto širdyje ketinama investuoti apie 8-11 milijonų litų.

Atsirastų nauja koncertų salė
Visiškai naujas statinys buvo planuotas vietoj naktinio klubo „Laukinių vakarų salūnas“.
Palangiškio Mindaugo Zabarausko ir vilniečio Gintaro Stauskio projektuojamas naujasis pastatas žadėjo būti unikalus viduje sumanytu iš viršaus stikliniu gaubtu uždengtu amfiteatru, kuriame suplanuota apie 400 kvadratinių metrų ploto scena gali virsti ir baseinu.
Apie 4 tūkstančių kvadratinių metrų bendrojo naudingo ploto pastato terasą investuotojai norėjo uždengti stikliniu stogu.

Prioritetai neturėtų keistis
Verslo plėtrą kurorto centre suvaržiusio specialiojo plano autorė M.Ptašek „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog parengtu ir miesto vadovų patvirtintu dokumentu senąją Palangą siekiama išsaugoti ateities kartoms.
Architektės teigimu, paminklosauginis planas saugo ne vien vertingus senosios architektūros pastatus, bet ir bendrą istorinės kurorto gatvės užstatymo mastelį.
Kultūros paveldo vertybė yra ne tik pats pastatas, bet ir jį supanti erdvė.
„Istoriškai J.Basanavičiaus gatvėje formavosi nedidelių medinių vasarnamių kvartalai, todėl bet koks čia atsiradęs didesnis pastatas yra svetimkūnis“, – teigė senosios medinės architektūros specialistė.

Didesni pastatai darko kurortą
Paminklosaugos specialistė nepritaria bendrovės „Domus Altera“ planams išplėsti „Pajūrio“ viešbutį.
„Pajūrio“ viešbutis J.Basanavičiaus gatvėje ir taip yra per didelis objektas, jis nėra būdingas kurorto architektūrai“, – mano architektė M.Ptašek.
M.Ptašek prieštarauja ir buvusios vaistinės pastato didinimui.
„Priešais bažnyčią kitapus Vytauto gatvės esantis skveras niekada nebuvo užstatytas.
Sovietmečiu šio skvero kampe atsiradęs vaistinės pastatas iš pradžių tebuvo laikinai pastatytas paviljonas.
Didesnis šios vietos urbanizavimas sudarkytų šią erdvę“, – sakė architektė.
Sustojus centrinės dalies detaliojo plano rengimui, Palangos valdžia dabar karštligiškai ieško išeičių. Kurorto savivaldybė dabar yra priversta tvirtinti esamą situaciją fiksuojantį naująjį centrinės dalies detalųjį planą.
Miesto vadovai sutinka, kad Palangos centre būtų griežtai saugomi kultūros paveldo paminklams priskiriami objektai, bet menkaverčių statinių vietoje norėtų daugiau architektūrinės laisvės.
Tam reikėtų patvirtinti naują paminklosauginį specialųjį planą. Jo ruošimas užtruktų mažiausiai dvejus metus.

Gal kas žino kas yra statoma Vytauto gatvėje vietoje buvusios kavinės ''Kerpė''?Kad tai bus monstras-neabejoju. Aukštingumas viršytas-PRECEDENTAS bus. Spiaukite ir likę ''verslininkai''į paveldą.Visų jūsų noras yra už pigiau-daugiau.Įdealiausias tokio statinio pavyzdys yra ''Arena''Klaipėdoje.Kiek supratau iš Ptašek užgauliojimų- kažką panašaus norėtumėte sukurpti ir Basanavičiaus gatvėje

Apie 'Birutės Parką'

Prestižinių namų kvartalas statomas gražioje Palangos vietoje. 500m iki jūros ir 800 m iki Birutės kalno - vietos, kurios vardu pavadintas visas namų kompleksas.
Visiškai netoli stovintys Tiškevičių rūmai taip pat turi įtakos 'Birutės parko' aurai. Jūra, pušynas, puiki aplinka daro šią vietą unikalia.
Kadangi visai netoli yra senasis Klaipėdos plentas - tai puiki vieta gyventi Palangoje, o dirbti Klaipėdoje. Iki jos tik 15 min. kelio automobiliu.
Dar viena svarbi kuriamo kvartalo ypatybė - saugumas. Visa teritorija bus aptverta tvora.



http://www.birutesparkas.lt/index.htm

Oho, sakyč nemenkas plotas

Naujų rūmų statybos Palangoje
2006-01-11
http://www.takas.lt/naujienos/verslas/79878

Didžiausio Lietuvos kurorto politikai svarsto galimybę vietoje senųjų savivaldybės rūmų pastatyti naujus.

Naujo savivaldybės pastato statybą Palangos politikai įtraukė į 2006-ųjų prioritetinių darbų sąrašą, rašo dienraštis „Lietuvos žinios".

Kaip dienraščiui patvirtino kurorto vicemeras Mindaugas Skritulskas, jau parengtas detalusis sklypo, kuriame stovi senasis pagrindinis savivaldybės pastatas, planas.
Pagal sumanymą, naujai suformuotame sklype vietoje senojo savivaldybės pastato turėtų atsirasti 4 aukštų erdvūs, nauji ir šiuolaikiški savivaldybės rūmai.

Prieš naujuosius savivaldybės rūmus būtų pastatyta požeminė su cokoliniu aukštu 100 vietų automobilių aikštelė.

Politikai tikisi, kad naujos automobilių aikštelės atsiradimas išspręstų ir įsisenėjusią mieste mašinų statymo problemą.

M. Skritulskas dienraščiui patvirtino, kad artimiausiu metu savivaldybė skelbs projekto vizijos, o vėliau ir techninio projekto įgyvendinimo konkursus.

Lėšų ambicingam projektui įgyvendinti politikai tikisi surinkti pardavę nereikalingą savivaldybei nekilnojamąjį turtą bei šiuo metu savivaldybei priklausančius statinius, kuriuose įsikūrę keli savivaldybės skyriai, bus ieškoma ir kitų šaltinių.

Kurorto vicemeras dienraštį tikino, jog naujo savivaldybės pastato statybos būtinos, mat šiuo metu dauguma savivaldybės skyrių dirba skirtinguose pastatuose, išmėtytuose po visą kurortą.

„Tai nepatogu ir valdininkams, ir lankytojams", – teigė mero pavaduotojas.

Be to, M. Skritulsko įsitikinimu, centrinėje Vytauto gatvėje prieš Antrąjį pasaulinį karą pastatytas pastatas, kuriame reziduoja Palangos meras, gadina kurorto įvaizdį.
BNS

Keletas "Pajūrio rezidencijos" Daukanto g. nuotraukų iš vidaus. Foto 2005.11
5 aukštas.
Apačioje - "Baltijos ąžuolo" objekto statybos




Griaunamas senas valgyklų korpusas


7 aukštas - jau matoma ir jūra

Palanga “daigina” dangoraižį prie jūros

VIRGINIJA SPURYTĖ

Palangos valdininkai su kurorte pageidaujančiais investuoti verslininkais žaidžia katę ir pelę.

Pastarajame miesto tarybos posėdyje politikai leido bendrovei „Domus Palanga“ rengti J.Basanavičiaus gatvėje esančio sklypo detalųjį planą. Tačiau toks leidimas – bevertis. Iki šiol nėra patvirtintas centrinės Palangos miesto dalies detalusis planas. Kol nepasirašytas šis dokumentas, visos statybos kurorto centre yra nelegalios.

Užsienio investuotojai

J.Basanavičiaus gatvėje 47 numeriu pažymėtas sklypas nuo jūros nutolęs tik apie 200 metrų. Jo dydis – 47 arai. Čia anksčiau veikė „Jūratės“ valgykla, apgriuvęs pastatas riogso iki šiol.

Prieš kelerius metus šį sklypą nupirko viena vilniečių bendrovė. Ji buvo užsimojusi šalia jūros pastatyti 22 aukštų dangoraižį.

Tokie verslininkų ketinimai buvo svarstomi Statybos ir miesto ūkio komitete. „Tačiau šiam pasiūlymui vienbalsiai nepritarėme, rekomendavome net nesikreipti į miesto tarybą. Komiteto narių ir kitų kurorto politikų nuomone, senoji Palanga turi būti paskendusi želdiniuose. Nė vienas pastatas negali būti iškilęs aukščiau už medžius“, - sakė Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Dainius Želvys.

Vilniečiams buvo pasakyta, kad pritarimo iš šios kadencijos tarybos tikrai nesulauks. Sostinės verslininkai atsisakė minties statyti dangoraižį ir sklypą pardavė bendrovei „Domus Palanga“, kurią valdo kauniečių įmonė „Rentėja“.

Jos įgaliotinė Palangoje nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė teigė, kad minėtame sklype numatoma statyti viešbutį su SPA paslaugų kompleksu.

„Dabar ieškome operatorių – užsienio investuotojų, kurie sutiktų išsinuomoti pastatytą viešbutį bent 25 metams“, - sakė O.Mackevičienė.

Išsiskirs aukščiu

Tačiau ji negalėjo pasakyti, kada bus pradėtos viešbučio statybos. „Taryba leido rengti detalųjį planą, tačiau tai nieko nereiškia. Centrinės miesto dalies detaliojo plano tvirtinimas įstrigo ginčuose. Jo laukiame jau dvejus metus ir nėra vilties, kad greitai sulauksime. Tad apie statybas dar anksti kalbėti“, - dėstė verslininkė.

Paklaustas, kodėl taryba leido rengti sklypo detalųjį planą, kai nėra pasirašytas kitas dokumentas, D.Želvys buvo konkretus: „Tai, kad nėra patvirtintas centrinės miesto dalies detalusis planas, – ne miesto tarybos kaltė. Iki šiol vyksta derybos su Kultūros vertybių apsaugos departamentu (KVAD). O to sklypo detalųjį planą leidome rengti, nes tokiu sprendimu nepažeidžiame jokių įstatymų. Tačiau parengto plano dar nėra, jo ir netvirtinome. Rengiant tą planą, užsakovai turi gauti išvadas iš KVAD. Jei jos bus gautos, mes taip pat pritarsime. Laukia įdomi situacija – ar KVAD pritars konkrečiam detaliajam planui, jei nepritaria dėl centrinės miesto dalies“.

Tačiau ne visi Palangos miesto tarybos nariai pritarė J.Basanavičiaus gatvės 47 sklypo detaliojo plano rengimui. Kai kurių politikų nuomone, ten iškilsiantis pastatas bus per aukštas. Laukiama nepalankios palangiškių reakcijos.

D.Želvys ir O.Mackevičienė patikino, kad pastato aukštis turėtų siekti 18,5 metro. Pirminiame projekto variante buvo numatyta, kad aukštis turi siekti 19,5 metro. Tačiau Statybos ir miesto ūkio komitetas paprašė aukštį sumažinti vienu metru, o užsakovai neprieštaravo.

Jei bus pastatytas toks pastatas, jis vis vien bus vienas aukščiausių Palangos centre.

Dabar centrinėje miesto dalyje aukščiu išsiskiria devynaukščiame pastate įsikūrę poilsio namai „Neringos kopos“ ir penkių žvaigždučių viešbutis „Palanga“, kurio aukštis siekia 19 metrų.


www.klaipeda.daily.lt

www.delfi.lt

dziuginanti naujiena

Atrodo Palanga labai sauniai tvarkosi

Viešbutis "Gabija" Palangoje

Jau baigdinejamas.
Vizualizacija is www.hronofasadai.lt

Gal kas turi nuotrauku, kokia dabartine sio pastato stadija?

Reikia mūsų Klaipėdiečių prašyti- gal kas turės

Vasaros antroj pusej, jau buvo pradetas montuot fasadas

Nu jeigu jau tada fasada montavo, tai turbut jau turetu but baigtas. Nebent vidaus darbai liko. O del nuotrauku nezinau, gal kas ir turi

oho kiek statybu vyksta. turbut nepazinsim palangos nuvyke sia vasara ten

na tai taip niekada Palanga nenori atsilikti nuo Klaipedos

Atsakymas tiems,kurie nežino kodėl Ranga4 taip lėtai stato 'Gabija'-SUNKIAI SEKASI SUREGULIUOTI OTKATĄ-per daug kišasi užsakovas.

As kiek girdejau ten daugiau hronas nugrybaves buvo ir uztempe savo darbus dvigubai. Beje ka isireiskimas reiskia "otkatas"?

Procentas nuo projekto vertės mokamas atsakingiems valdininkams(už parašus ir pan>).