Palangoje esantys teniso aikštynai ir viešbutis perduoti savivaldybei, anksčiau juos valdžiusi Kūno kultūros ir sporto departamento įsteigta bendrovė likviduojama, tačiau pernai ji spėjo sudaryti nuostolingą apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartį, rašo „Lietuvos rytas“.

Pasak dienraščio, pernai gegužės pabaigoje į kurortą atvažiavęs premjeras Saulius Skvernelis su ministrais sutarė, kad likvidavus Respublikinę mokomąją sportinę bazę jos turtą tikslinga perduoti Palangos savivaldybei. Būtent po šio Vyriausybės žingsnio mįslingai atsirado Sporto departamento bendrovei aiškiai nuostolinga apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartis. Nuo praėjusių metų liepos viešbutis „Tenisas“ be konkurso atiduotas valdyti privačiai bendrovei „B & B Capital“.

Respublikinė mokomoji sportinė bazė bendrovei „B & B Capital“ visiems metams suteikė 25 kambarius su pusryčiais ir vakariene už 115,1 tūkst. eurų. Pagal šią sutartį už netoli jūros esančio viešbučio kambarį su maitinimu du kartus per dieną valstybės bendrovei vidutiniškai tekdavo sumokėti po 12,6 euro už parą. Už tą pačią kainą privačiai įmonei buvo perduoti dar ir 7 teniso aikštynai ir 30 valandų per mėnesį buvo leista naudotis viešbučio konferencijų sale.

Anot dienraščio, Sporto departamento įmonės skolos praėjusių metų pradžioje siekė apie 100 tūkst. eurų, dabar jau išaugo beveik iki 150 tūkst. eurų.

Trečiadienį Vyriausybė, vadovaudamasi Seimo patvirtinta Valstybės investicijų 2018-2020 metams programa, priėmė sprendimą skirti lėšų Palangos baseinui su sveikatingumo kompleksu statyti. Paklaustas, ką tai reiškia Palangai, miesto meras Šarūnas Vaitkus komentavo, jog tai geriausia šio sezono žinia – vadinasi, baseinas bus baigtas statyti, įrengti ir duris turėtų atverti jau šį gruodį.

Šiemet galėjo ir nebūti

Š.Vaitkus priminė, jog Palangos miesto Savivaldybė, suvokdama sporto ir sveikatinimo paslaugų reikšmę visai miesto bendruomenei bei tam, kad būtų galima ir ne sezono metu pritraukti į kurortą kuo daugiau svečių, derėjosi su Vyriausybe ir prašė finansinės pagalbos baseino statyboms užbaigti. Pasak mero, jau galima pasidžiaugti, kad kurortą pasieks 2,6 mln. eurų Valstybės investicijų programos lėšų. Jos buvo skirtos dar ir todėl, kad Palanga įsipareigojo ir pati skirti vietos biudžeto lėšų – 1 mln. eurų. „Jei Vyriausybė nebūtų nusprendusi padėti mums, šio Palangai itin svarbaus kurorto infrastruktūros objekto statybos galėjo užsitęsti neprognozuojamai, galimai ir ne vienerius metus“, – sakė kurorto vadovas.

Pirmųjų lankytojų tikimasi sulaukti jau gruodį. Tai bus tarytum Kalėdų dovana mūsų miesto gyventojams ir svečiams. „Šio mūsų miestui labai svarbaus objekto šiemet galėjo ir nebūti. Objektas turėjo iškilti per trejus metus, o finansuoti jo statybas buvo numatyta keliais etapais. Tačiau derybos, ilgos diskusijos su Vyriausybe ir biudžete suplanuotas nemenkas Savivaldybės prisidėjimas padėjo pasiekti rezultatų ir jau galiu su palangiškiais pasidalinti pačia geriausia šio sezono žinia –planuojama baseino duris atverti dar šiemet. Nežinau, kokius padėkos žodžius turėčiau išsakyti Vyriausybei, kuri mato ir vertina Palangos miestą, jo poreikius plėtoti turizmo paslaugas. Džiugu, kad objektas bus užbaigtas, nereikės stabdyti, atidėlioti ar skaidyti į keletą etapų statybos ir rangos darbų“, – sakė Š. Vaitkus.

Atviras miestui, vaikams, sportininkams

Meras prasitarė, jog nuolat stengiasi į gyvenimą žiūrėti maksimaliai pozityviai, tačiau ši žinia viršijo visus lūkesčius. Anot pašnekovo, baseino reikšmė yra didžiulė. Jis labai svarbus visiems miesto gyventojams, svečiams, vaikus auginančioms šeimoms. „Vaikams, gyvenantiems prie jūros, yra būtina mokėti plaukti. Jie turi turėti galimybę baseine lankytis nemokamai. Stengsimės, kad moksleiviai naujame komplekse plaukti mokytųsi kūno kultūros pamokų metu.Formuodami lanksčią miesto baseino kainodarą, atsižvelgsime į senjorų, jaunų šeimų finansines galimybes. Kartu su Savivaldybės specialistais lankomės panašiuose objektuose Liepojoje, Radviliškyje, nes norime pamatyti ir pritaikyti visa, ką geriausia turi kiti miestai“, – sakė Palangos meras Š. Vaitkus.

Anot kurorto vadovo, naujas žmonių traukos centras – baseinas – labai svarbus ne tik miestui, bet ir visiems į Palangą atvykstantiems svečiams. Tikimasi, jog treniruotis jame ar varžytis pavyks pritraukti ir profesionalių sportininkų.

Vienu metu – apie 500 žmonių

Pasak mero, naujajame komplekse numatytas didelis dvidešimties metrų pločio baseinas su 8 dviejų su puse metro pločio plaukimo takais, baseino ilgis sieks 25 metrus. Tai atitinka visus tarptautinius standartus ir leidžia organizuoti profesionalias plaukimo sporto varžybas.

Visose baseino zonose – sporto, SPA su pirtimis, baseine ir kitur – vienu metu galės tilpti apie 500 žmonių. Baseino gylis prasidės nuo 1,40 metro, o giliausioje vietoje bus 1,85 metro. Sporto renginiams stebėti bus įrengta speciali tribūna, kuri ne varžybų metu bus sustumta, o lankytojams bus pasiūlyti gultai. Virš jų bus siekiama įrengti specialias kaitrines lempas, skleidžiančias šilumą ir lengvą kūno įdegį. Panašios yra Liepojos baseino komplekse. 125 kvadratinių metrų pramoginiame baseine lankytojai galės mėgautis sūkurinėmis srovėmis, rankų, pėdų vandens masažais. 18 kvadratinių metrų baseiniukas su fontanėliais vilios mažuosius iki 3 metų amžiaus svečius, jie galės pliuškentis, kol tėveliai mėgausis sūkurinėje vonioje. Sveikatinimo procedūros neapsieis ir be pirčių komplekso. Bus įrengtos dvi garinės ir pagrindinė naujiena, ypač reikšminga sveikatinimosi procedūroms – druskų pirtis.

Palangai paskelbus ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto iki Rąžės upės žiočių, Vyriausybėje vykusiame pasitarime spręsta, kaip šį ruožą papildyti smėliu bei kokios priemonės būtų efektyviausios siekiant užkirsti kelią tolimesnei priekrantės erozijai.


Paskelbė ekstremalią situaciją

Kovo 22 d. Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė įsakymą – paskelbė ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto iki Rąžės upės žiočių. „Situacija yra problemiška. Dėl gausių kritulių bei vyravusių stiprių vėjų Baltijos jūros kranto atkarpos nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių būklė vertinama kaip kritinė – nuplauti dideli kiekiai paplūdimyje buvusio smėlio, o jūros bangos jau ardo apsauginį kopagūbrį, – komentavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus. – Visada ieškojome būdų, kaip galėtume išspręsti problemą. Suprantame, kad šiuo metu, veikdami skubiai, galime tik „užgesinti gaisrą“, stabilizuoti griūvantį krantą. Tačiau labai svarbu numatyti ilgalaikes krantų stabilizavimo bei tvirtinimo priemones, siekiant išsaugoti turimus gamtos turtus ateities kartoms“.

Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei informavo Vyriausybę apie nerimą keliančią situaciją Baltijos jūros pakrantėje. „Juk Baltijos jūra, jos krantai yra ne tik Palangos, bet ir visos valstybės. Tad turime kartu šiuo turtu rūpintis“, – teigė kurorto vadovas.

Krantams stabilizuoti reikalingos nemažos lėšos, ir Palangos miesto savivaldybei be papildomo finansavimo tai taptų ypač didelė finansinė našta. Todėl Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę su prašymu skirti finansavimą būtinosioms priemonėms, padėsiančioms stabilizuoti irstančius Baltijos jūros krantus.

Būtina ilgalaikė strategija

Praėjusios savaitės pabaigoje Vyriausybėje kanclerio Algirdo Stončaičio iniciatyva buvo surengtas pasitarimas, kurio metu svarstytos Baltijos jūros kranto tvarkymo galimybės bei ieškota tinkamiausių ir efektyviausių priemonių jam stabilizuoti. Pasitarime, be Vyriausybės kanceliarijos atstovų, dalyvavo ir Aplinkos bei Finansų ministerijų, Palangos savivaldybės bei Klaipėdos universiteto vadovai bei specialistai.

„Jei mes dabar nesiimsime reikiamų krantotvarkos priemonių, bet kokia net ir nedidelė audra gali visiškai suardyti apsauginį kopagūbrį šiame Palangos paplūdimio ruože. Džiugina Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio pasitarime išsakyta pozicija spręsti ne tik dabartinę ekstremalią situaciją, bet ir ieškoti strateginių sprendimų krantams stabilizuoti. Jis pasiūlė peržiūrėti Pajūrio juostos tvarkymo programą 2014–2020 m. bei akcentavo, kad į ją įtrauktoms krantotvarkos priemonėms įgyvendinti valstybės biudžete kiekvienais metais turi būti numatyta lėšų. Vyriausybės kanclerio nuomone, programa turi atspindėti realią situaciją bei užkirsti kelią analogiškoms ekstremalioms situacijoms, negalima vien „gesinti gaisrus“, – sakė Š. Vaitkus.

Pasitarime nuspręsta atnaujinti Pajūrio juostos tvarkymo programos 2014–2020 m. įgyvendinimo konsultacinę darbo grupę ir pavesti jai parengti galimus problemos sprendimo būdus ilgalaikėje perspektyvoje, numatant konkrečius veiksmus, lėšų poreikį ir galimus finansavimo šaltinius. Taip pat Aplinkos ministerija turės Vyriausybei pristatyti, kokia padėtis yra dabar pajūryje ir kokie galimi ekstremalios situacijos padarinių sprendimo būdai.

„Vyriausybė supranta, kad Palangos pajūryje ilsisi daugiausiai žmonių, todėl būtina imtis veiksmų paplūdimiams išsaugoti“, – kalbėjo kurorto meras. Bus sprendžiama ir dėl būtinų veiksmų finansavimo. Tikimasi darbus pradėti kuo greičiau ir iki vasaros suspėti atstatyti dabar pranykusią paplūdimio dalį.

Krantus tyrinėjantys mokslininkai erozijos priežastimi įvardija dažnesnes ir stipresnes audras bei kylantį vandens lygį, be to, visoje smėlio apytakoje jo apskritai mažėja. Paskutinį kartą Palangos paplūdimiai smėliu maitinti prieš šešerius metus.

Atlikti kranto tyrimai

Pasitarime Vyriausybėje dalyvavęs Klaipėdos universiteto mokslininkas Nerijus Blažauskas, kartu su kolegomis atlikęs ne vieną krantotvarkos studiją, taip pat išanalizavęs ir tai, kaip reikėtų stabilizuoti Palangos krantus, komentavo, jog kritinės padėties Palangos paplūdimiams atkurti siūloma panaudoti Šventojoje esantį smėlį. Jis išgautas ir sukauptas prieš kelerius metus, kuomet buvo vykdomi Šventosios uosto tam tikrų vietų, kurios buvo užneštos smėliu, gilinimo darbai.

„Pirmiausia mes analizavome ir atlikome tyrimus, ar šis smėlis tiktų Palangos paplūdimiui. Pamatėme, jog jo kokybė yra tinkama. Smėlio frakcija galbūt nėra visiškai ideali, tačiau iš esmės jis yra analogiškas tam, iš kurio suformuotas mūsų pajūrio kopagūbris. Šiuo metu, kai mums reikia suvaldyti ekstremalią situaciją, toks smėlis, kuris taip pat yra jūrinis ir švarus, yra tinkamas. Mes atlikome specialius bakteorologinius jo tyrimus, žiūrėjome, ar kokybė atitinka visus higienos reikalavimus. Viskas su Šventosios smėliu yra tvarkoje, visi mėginiai yra švarūs, tad fizine prasme jis yra visiškai tinkamas“, – pasakojo mokslininkas.

...