Didžiausio šalies pajūrio kurorto valdžia suskubo derinti biurokratinių procedūrų, kad daugybę metų akis badanti sudegusi medinė kurhauzo dalis kuo greičiau būtų pradėta tvarkyti.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus savivaldybės vardu jau kreipėsi į Vyriausybę su prašymu perduoti sunykusią medinę kurhauzo dalį miesto savivaldybei.

„Jei Vyriausybės sprendimas bus teigiamas, savo žodį tars miesto taryba. Norime kuo greičiau atstatyti sudegusią medinę dalį, todėl jau šiemet bus skirta pinigų restauraciniam projektui parengti. Medinė kurhauzo dalis bus naudojama kultūrai, joje galėtų būti demonstruojami ir gyvieji amatai, glaustis jaunimo organizacijos“, – dienraščiui sakė meras. Apeliacinę bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad Jackų šeimai priklausanti medinė kurhauzo dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn.

Palangos podukra dažnai vadinama Šventoji pagaliau sulaukė ir nekilnojamojo turto plėtotojų pripažinimo. Vien šiemet 15min skelbė apie tris naujus nekilnojamojo turto projektus. Tiesa, visi jie – krizės arba teismų aukos, taip ir nepabaigti statiniai, kuriuos prikelti žada nauji šeimininkai. Ekspertų nuomone, nauji projektai gaivina Šventąją ir vilioja aukštesnes pajamas gaunančius žmones, vertinančius ramybę...

Sudegusi ir sunykusi medinė Kurhauzo dalis grąžinama palangiškiams – trečiadienį Vyriausybė apsisprendė medinės Kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei. Kultūros paveldo departamentas įpareigotas pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą.

„Tai yra istorinė diena – Palangai ir palangiškiams grąžintas Kurhauzas. Už tai esu labai dėkingas Klaipėdos apygardos teismui, Vyriausybei ir jos vadovui Sauliui Skverneliui, Kultūros ministerijai, o ypač – Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorei Dianai Varnaitei bei pavaduotojui Algimantui Degučiui, taip pat – Palangos miesto ¬savivaldybės ir KPD juristams. Teisiniai klausimai išspręsti, dabar svarbiausia kuo greičiau restauruoti nykstančią medinę Kurhauzo dalį, kad visas istorinis kompleksas ir vėl būtų vieningas bei puoštų Palangą“, – pasibaigus Vyriausybės posėdžiui sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Dar birželio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad Palangos kurhauzo medinė dalis, priklausiusi Jackų šeimai, turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Po šios nutarties Palangos miesto savivaldybė nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad išlikę ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai svarbaus kurhauzo medinės dalies fragmentai būtų perduoti Palangos miesto savivaldybei ir kuo greičiau restauruoti.

Liepą vykusio posėdžio metu Palangos miesto taryba priėmė sprendimą, kuriuo sutinkama iš valstybės perimti išlikusius medinės Kurhauzo dalies fragmentus bei numatė lėšų šios sunykusios pastato dalies restauraciniam projektui parengti. Šių metų miesto biudžete tam tikslui skirta 10 tūkst. eurų, kitąmet bus numatyta likusi dokumentacijai parengti reikiama lėšų suma.

Palangos mero Š. Vaitkaus teigimu, pasirengimas Kurhauzo restauracijai neturėtų užtrukti. „Pasibaigus Vyriausybės posėdžiui su KPD direktore D. Varnaite aptarėme tolimesnį veiksmų planą. Nedelsiant bus skelbiamas viešasis konkursas Kurhauzo medinės dalies restauracijos ir pritaikymo projektui parengti. Projektą su statybos leidimus turėsime kitąmet, tuomet iš karto skelbsime konkursą darbams atlikti. Esame užsibrėžę tikslą kitą vasarą ar rudenį (priklausomai nuo to, kada bus parengtas techninis projektas) pradėti darbus“, – sakė kurorto meras.

Š. Vaitkus įsitikinęs, kad medinės kurhauzo dalies restauracija yra svarbi ne tik Palangai ir palangiškiams, bet ir visai Lietuvai. „Kurhauzas yra istorinis objektas, kurorto širdis – juk būtent nuo šio pastato atsiradimo Palanga pradėjo vystytis kaip kurortas. Tai buvo pirmasis Palangos viešbutis, čia vyko ir visuomenės susibūrimai, kultūros renginiai. Kad įgytume teisę restauruoti sudegusį Kurhauzą, su tuometiniais medinės pastato dalies savininkais Jackomis turėjome begalę teismų, bet pagaliau teisybė nugalėjo. Džiaugiuosi, kad šis istorinis Palangos pastatas pagaliau bus atstatytas ir ne tik vėl puoš kurortą, bet ir tarnaus visuomenei – čia vyks kultūros renginiai“, – sakė Š. Vaitkus.

Palangos miesto savivaldybė 19 amžiuje grafų Tiškevičių statyto kurhauzo medinę dalį ketina atstatyti per mažiau nei dvejus metus - Vyriausybė šios savaitės viduryje perdavė savivaldybei daug metų buvusių savininkų netvarkytą ir galiausiai nacionalizuotą pastato dalį, rašo „Lietuvos žinios“.

„Laukia greiti ir rimti darbai: sudegusios dalies atstatymas. Tikimės, kad 2019 metais džiaugsimės visu iš pelenų prikelto kurhauzo kompleksu“, - dienraščiui sakė kurorto meras Šarūnas Vaitkus.

„Jo paskirtis bus visuomeninė, jokių parduotuvių neįsileisime. Ten vyks kultūriniai renginiai“, - kalbėjo Š. Vaitkus.

Pasak jo, jau numatyta 20 tūkst. eurų objekto restauravimo techniniam projektui parengti. Atstatymui reikalingo finansavimo bus prašoma iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės iždo. Savo lėšomis prisidės Palangos miesto savivaldybė.

Daug metų vykę teisminiai ginčai tarp kurhauzo bendraturčių Palangos savivaldybės ir Jackų šeimos, regis, užbaigti. Birželio mėnesį teismas, o trečiadienį - ir Vyriausybė nusprendė, kad pastatas perduodamas kurorto žinion. Tiesa, Jackai nusileisti nežada.

Kurhauzo bendraturčiai ilgą laiką nesusitarė, kas kaltas dėl dalies apleisto pastato. Kurorto valdžia teigė, kad Jackos jau keliolika metų nerodo iniciatyvos tvarkytis, tačiau verslininkai įsitikinę, kad tvarkytis jiems trukdė vietos valdininkai.

Praėjusiais metais Palangos apylinkės teismas atmetė Kultūros paveldo departamento (KPD) ieškinį, kuriuo buvo prašoma valstybės žinion paimti dalį daugiau nei dešimtmetį neva netvarkomo Palangos kurhauzo. Tačiau šiemet vasarą Palangos meras Šarūnas Vaitkus Savivaldybės vardu kreipėsi į Vyriausybę, kad sunykusi medinė kurhauzo dalis būtų perduota kurortui.

Tokį kreipimąsi paskatino Klaipėdos apygardos teismo neginčijama nutartis, kad Jackų šeimai priklausanti medinė Palangos kurhauzo dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad už paimamą turtą Jackams priteisiama 10 tūkst. eurų kompensacija, tačiau iš Jackų kaip žalą už kultūros vertybės nepriežiūrą valstybei priteista 29 tūkst. eurų.

Verslininkas Gediminas Jacka sakė, kad bylinėjosi ir su KPD, ir su Savivaldybe, ir su Nacionaline žemės tarnyba, nes šie neleido pradėti tvarkyti sudegusios kurhauzo dalies.

„Mes neturėjome galimybių atstatyti šitą kurhauzą, o jį iš mūsų atėmė, nes mes nieko nedarėme“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo G. Jacka.

Jis teigė, kad svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl padarytos žalos, nes ekspertai anksčiau buvo nustatę, kad Jackų šeimai priklausanti kurhauzo dalis verta daugiau nei 500 tūkst. eurų, bet jie tokios kompensacijos negavo, o dar patys turėjo sumokėti.

„Palangos savivaldybė ir meras stengsis, kad kurhauzas būtų atstatytas, o visuomenei nesvarbu, kam priklauso turtas - ar Savivaldybei, ar Jackų šeimai, svarbu, kad jis būtų atstatytas. Tad nuskriausti kol kas esame tik mes“, - vakar sakė G. Jacka.

Meras Š. Vaitkus džiaugėsi, kad pagaliau bus galima sutvarkyti kurorto simboliu vadinamą kurhauzą.

„Teisingumas triumfavo, nes 15 metų nuo šio objekto padegimo vieta tikrai nekaip atrodė. Juolab kad šis pastatas yra Palangos simbolis, pastatytas 19 amžiuje. Galima sakyti, kad nuo jo ir prasidėjo kurorto vystymasis, todėl buvo gėda, kad šis simbolis tiek metų buvo apleistas, neprižiūrimas ir nesutvarkytas“, - pažymėjo Š. Vaitkus.

Jis dėkojo teismui ir Vyriausybei, kad buvo nuspręsta perduoti kurhauzą Palangos miestui, kuris kartu su KPD galėtų skubiai jį restauruoti ir pritaikyti visuomenės poreikiams.

Kitą savaitę KPD ir Palangos savivaldybė pasirašys turto perdavimo aktą, tada bus įregistruota nuosavybė. Pasak Š. Vaitkaus, nieko nelaukiant bus pradėta rengti restauracinį ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektą, mat tam pinigų kurorto Taryba buvo numačiusi iš anksto. Tikimasi, kad kitų metų vasarą projektas jau bus baigtas ir bus galima pradėti restauravimo darbus. Spėjama, kad tai galėtų kainuoti iki 2 mln. eurų.

Šventosios turizmo asociacija kelia klausimą: ką daryti su viena miesto įžymybių – skulptūrine grupe „Žvejo dukros“. Sovietmečiu kopose įkurdinta kurorto puošmena, panašu, praranda vaizdą. O ir koks tas vaizdas gali būti, jeigu keturių metrų aukščio skulptūros nematyti nė iš vienos pusės? Būtent tai šventojiškius ir paskatino pradėti veikti.

Skatina „Žvejo dukrų“ sugrįžimą

Tuo metu kai kitos bendruomenės galvojo apie savo gerovę, savo veiklos populiarinimą, Šventosios turizmo asociacija Seniūnaičių sueigos vertinimui pateikė Savivaldybei aktualų projektą. Natūralu, projektas buvo „palaimintas“, jam skirtas finansavimas. Tiesa, už tūkstantį kelis šimtus eurų projekto iki galo įgyvendinti nieku gyvu nepavyktų. „Kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtas lėšas privalome įsisavinti šiais metais, nusprendėme bent padėti pagrindą tolimesnei veiklai, – sako projekto koordinatorius Kęstutis Oginskas. – Šio projekto metu sieksime išsiaiškinti, kiek „Žvejo dukrų“ kompozicija yra svarbi šventojiškiams, kiek kurorto svečiams. Tuo pačiu metu ieškome kompetentingų specialistų, kurie galėtų teikti siūlymus, kaip išgelbėti skulptūrinę grupę“.

K.Oginskas neslepia, pasigirdo siūlymų, kad „Žvejo dukroms“ atėjo metas ieškoti kitos vietos Šventojoje. Tačiau yra ir kitokių siūlymų – skulptūrą ne tik palikti toje pačioje vietoje, kur stovi nuo 1982 metų, bet ir šią erdvę dar labiau sustiprinti, praplėsti. Sovietmečiu skulptorės Zuzanos Pranaitytės Šventajai dovanota skulptūrų kompozicija buvo matoma iš labai toli, nes statytojai ją įkurdino ant kopos viršūnės. Tačiau bėgant metams, gamta tvarkėsi vis savaip, kol galų gale skulptūrinė kompozicija tarsi pradingo kopose. Dabar tris „Žvejo dukras“ galima aptikti atsitiktinai arba specialiai jų ieškant.

Skulptūros „pasislėpė“ smėlio kopose

„Būtent ši priežastis ir paskatino vietos gyventojus imtis iniciatyvos, pradėti ieškoti sprendimų. Mat dauguma žino kelias lankytinas vietas Šventojoje, tarp kurių yra ir „Žvejo dukros“. Tačiau, kur yra ši skulptūrinė kompozicija, kaip ką rasti, iš kur geriausia prieiti, tokios informacijos nėra, – apie idėjos rašyti būtent tokį projektą gimimą pasakoja K.Oginskas. – Kai sugalvojome, kad reikia informacinių ženklų, supratome, kad reikia iškelti ir pačias skulptūras. Dabar jos atrodo tarsi kokiame sąvartyne. Vietoj to, kad skulptūros, kaip buvo autorės sumanyta, žvelgtų į jūros tolį, motų žvejojančiam tėvui, stovi kopų ir krūmų apsuptyje. Be to, anksčiau pjedestalo (gelžbetonio), ant kurio pastatytos skulptūros nė nebuvo matyti, o dabar jis iškilęs maždaug į pusantro metro aukštį“.

Šventojiškiai baiminasi ne tik dėl to, kad skulptūros tapo nematomos, kad turistai, ieškodami „Žvejo dukrų“ blaškosi kopose, braunasi per privačias ar net pasienio teritorijas, o dar ir dėl to, kad ilgainiui motulė gamta ims ir nuvers Z.Pranaitytės įstabų kūrinį. „Negalime leisti, kad pradingtų vienas iš Šventosios traukos centrų. Mano galva, reikėtų daryti priešingai – dar labiau sustiprinti turistų srautą, padaryti aiškesniu mūsų mieste po atviru dangumi gyvuojantį muziejų. Juk lankytinų objektų turime ir galime parodyti dar daugiau, – drąsiai kalba Šventosios turizmo asociacijos vadovas ir projekto koordinatorius. – Todėl į pagalbą kviečiamės uostamiestyje dirbančius ir patirties panašiuose projektuose turinčius architektus bei Klaipėdos universiteto studentus. Norime, kad jie įvertintų skulptūrų grupės situaciją, pažvelgtų į Šventąją kaip į pajūrio vietą, kuri galėtų būti patraukli turistams, o taip pat norime pakalbėti ir apie Šventosios uosto perspektyvas“.