Šventoji. 2009 Sausis
Statybos šalia Elijos. Tiesa, visiška ramuma sudarė įspūdį, kad statybos stovi

Šventoji. 2009 Sausis

Keičiamas pagrindinės gatvės grindinys. Klojamos trinkelės. Gatvė nuo "Paršelio rojaus" iki "Bezdžionių tilto" uždaryta. Atkarpa nuo centro iki buvusios "Bangos" poilsinės sutvarkyta, kita pusė skendi purve:

Ar yra sancu Pajuriui dabaig statybas?

Sventoji cia ir kaskokios uzluzusios statybos nors namas jau kaip ir pastatytas Mokyklos g

Pirkėjo košmaras – paskola už nepastatytą butą




Prieš keletą metų išpopuliarėjęs butų pirkimas tada, kai jie dar yra brėžiniuose, neša savo „vaisius". Pernai bankams „užsukus" pinigų „kranelius", ėmus smukti tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikoms, dalis daugiabučių liko nepastatyta, o kartu dalis šių butų pirkėjų liko ne tik be planuoto būsto, bet ir su nemažomis paskolomis bankams.



Vienas tokių – klaipėdietis Mindaugas (pavardė redakcijai žinoma – DELFI) kone prieš dvejus metus su viena nedidele uostamiesčio statybos bendrove pasirašęs preliminarią buto pirkimo pardavimo sutartį. „Nenorėčiau įvardyti bendrovės, nes vyksta teisminis procesas ir viskas gali atsigręžti prieš mane", – pripažino vyras, paprašytas pasakyti, iš ko tikėjosi nusipirkti būstą.

Daugiabučio statybos turėjo būti baigtos šį sausį, tačiau dar šiuo metu stovi tik „dėžutė" – namo karkasas, o viduje darbai nebevyksta. Šiuo metu darbai aikštelėje sustabdyti neribotam laikui. Priežastis – trūksta pinigų.


2007 m. rugsėjį SEB banko skyriuje gavęs geriausias sąlygas Mindaugas pasirašė kredito sutartį ir pasiskolino 50 tūkst. Lt pradiniam įnašui. Per 18 mėnesių statytojas turėjo pastatyti būstą, tačiau to nepadarė, todėl nuo sausio pašnekovas ne tik bylinėjasi su butą žadėjusia bendrove, bet ir nesusidera su banku dėl paskolintų pinigų grąžinimo sąlygų.

Kredito sutartyje su banku numatyta, kad iki šio sausio neįkeitus naujai pastatyto būsto, pradiniam įnašui paskolinta suma keičiama į vartojamąjį kreditą penkerių metų laikotarpiui pagal tuo metu banke galiojančius įkainius.

Mindaugo teigimu, šiuo metu bankas jam siūlo maždaug 10 proc. penkerių metų trukmės vartojamosios paskolos eurais palūkanas. Tačiau pašnekovas tvirtina nesutinkantis su tokio dydžio palūkanomis ir mano, kad jos turėtų būti bent keliais procentiniais punktais mažesnės, nes pinigai jau paskolinti, o jų palūkanos tuomet buvo nedidelės.

„Tuo metu mes skolinomės su kiek daugiau nei 5 proc. palūkanomis, o šiandien jie mums vienašališkai be jokių derybų verčia į 10 proc. Mane labiausiai žeidžia tai, kad jie visur skelbia, kad padės, o dabar mes esame dviprasmiškoje situacijoje: pinigų iš statybininkų negauname, nes jie jų tiesiog neturi, o bankas aklai gina savo banko įkainius, o kad sumažintumėm palūkanas, jie siūlo pirkti kitų jų produktų", – piktinosi klaipėdietis.

Jo teigimu, šiuo metu tarpbankinės palūkanų normos eurais yra nukritusios iki kiek daugiau nei 2 proc., o iš jo prašoma mokėti maždaug 10 proc. palūkanų.

Pašnekovas pripažįsta laukiantis ilgo bylinėjimosi su statybų bendrove, bet nesąs tikras dėl rezultatų, nes daugiabutį stačiusi bendrovė daug turto neturi.

„Buvo išparduota beveik 85 proc. butų, kiek žinau, tokių besibylinėjančių bus daugiau", – sako jis.

Kiekvieną vertina individualiai

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas DELFI sakė, kad kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas atskirai ir pripažįsta, kad prastėjant ekonominei situacijai tokių paskolų pakeitimų gali daugėti.

„Priklausomai nuo kliento ir banko sprendimų vertinami ir pasiūlomi galimi problemos sprendimo keliai, pavyzdžiui, klientui gali būti pasiūloma įkeisti kitą turtą, pertvarkyti paskolos mokėjimo grafiką ar performinti išmokėtą paskolos dalį į kreditą be turto įkeitimo, pavyzdžiui, įforminama vartojimo paskola. Priimant sprendimą, taip pat gali būti įvertinamos ir būstą statančios bendrovės tolesnės veiklos perspektyvos, jos galimybės užbaigti projektą", – apie galimus sprendimus kalba jis.


Banko atstovo teigimu, paskolos palūkanų norma yra apsvarstoma bei sprendimas priimamas kiekvienu atveju individualiai, bet atsižvelgiant į kliento riziką.

„Vertinama ne tik kliento paskolos grąžinimo rizika, bet ir atsižvelgiama į dabartinę situaciją rinkoje, tai yra, kokios palūkanų normos taikomos paskoloms su įkeitimu ar be įkeitimo, banko planuotų pajamų netekimo rizika ar panašiai. Jeigu klientas neįkeičia turto, bankui didėja prisiimama rizika, todėl nustatomos nebe būsto, o vartojimo paskoloms taikomos palūkanos", – situaciją aiškina J. Murauskas.

Per bumą pirkėjai prisiimdavo per didelę riziką

DELFI paprašyta pakomentuoti galimus sprendimus į panašią situaciją pakliuvusiems pirkėjams, advokatų kontoros „Regija Borenius" nekilnojamojo turto praktikos grupės vadovė Jūratė Rusteikaitė-Bakšienė sakė, kad pardavėjams nevykdant preliminariųjų sutarčių, išeitis pirkėjui yra ieškinys teismui, tačiau kartu pripažįsta, kad statybų bendrovės bankroto atveju negalima tikėtis visos sumos susigrąžinimo, nes statomas būstas ir taip jau yra įkeistas bankui.

„Jeigu bankroto byla nėra iškelta, žmogus gali į teismą kreiptis su ieškiniu dėl sumokėtos sumos grąžinimo ir netesybų, jei ji jau iškelta, pareikšti reikalavimus bankrutuojančiai statybų bendrovei, kreipiantis į jos bankroto administratorių, kaip vienas iš kreditorių. Daugiau kitokių priemonių nėra", – tvirtina teisininkė.

Jos teigimu, šiuo atveju pirkėjas prisiėmė pernelyg didelę riziką.

„Galbūt pirkėjas prisiėmė pernelyg didelę riziką pasirašydamas preliminariąją buto pirkimo sutartį, nes jis turėjo įvertinti tą galimybę, kad nebus pasirašyta pagrindinė pirkimo sutartis. Tuo metu, žinoma, buvo pardavėjų rinka ir statybininkų sutartys nebuvo labai draugiškos pirkėjams ir tada pirkėjai prisiimdavo per didelę riziką", – sakė J. Rusteikaitė-Bakšienė.

Nesulaukusių būsto tik daugės

Optimizmu netrykšta ir nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-haus" vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Jo teigimu, šiuo metu „labai daug statybų bendrovių susiduria su problemomis užbaigti projektą", todėl tokių atvejų kaip klaipėdiečio Mindaugo turėtų tik daugėti.

„Bankai mieliau žiūri į projektus, kurie yra beveik baigti, pavyzdžiui, iki užbaigimo lieka 10-20 proc. sąmatos, bet jeigu statybininkai į finansų duobę įklimpo tik pradėjus statyti pastatą, šiuo atveju yra sunkiau, nes neturint nuosavų lėšų bankas baiminasi, kad dar labiau kredituojant projektą kils didelė rizika. Problemų turi visi, nes daugumoje bankų paskolos yra susietos su turto realizacija, vadinasi, jeigu neparduodi butų, negauni iš banko pinigų statybai", – DELFI situaciją apibūdino pašnekovas.

Tai, anot jo, kelia problemų tiek statybininkui, kuris nebegali užbaigti namo, tiek žmogui, kuris per kelerius metus turi grąžinti pasiskolintą pradinį įnašą.

„Tokia situacija yra paplitusi ir, aš manau, kad tokių atvejų kuo toliau tuo gali būti daugiau, nes dabartinė situacija būstų rinkoje yra pakankamai liūdna, statybos stringa. Žmonės taip pat labai nenoriai perka būstus, kurie dar nėra baigti. Anksčiau galbūt būdavo, kad žmonėms nerūpėdavo, kaip namas atrodys, pamatydavo brėžinius ir mokėdavo pradinį įnašą, dabar jau žmonėms svarbu, kaip atrodo namas, norisi pasivaikščioti po butą", – kalbėjo S. Vagonis.

Jo duomenimis, šiuo metu Vilniuje yra maždaug 5-6 atvejai, kai daugiabučių statybos yra visiškai sustojusios. Kur kas daugiau yra tokių statybos aikštelių, kuriose darbai tebevyksta, tačiau lėčiau nei planuota.

„Kaip bus po pusmečio, tikrai sunku prognozuoti", – pripažino jis.

Palanga nori savo arenos

Palangos miesto savivaldybė jau paskelbė paraiškų konkursą daugiafunkcinio sporto, kultūros ir pramogų komplekso projektui ir koncesininkui parinkti.

Palangos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėjos Irenos Šatkauskienės teigimu, arenos nauda kurortui buvo pažymėta dar 2005 metais atliktoje galimybių studijoje.

Tikimasi, kad kompleksas padėtų išspręsti kurorto sezoniškumo problemą ir būtų naudingas sporto stovyklų organizatoriams.

"Kasmet Palangoje rengiamos sporto stovyklos, tačiau sportininkams nėra tinkamos vietos, kur treniruotis, jie važinėja į Klaipėdą. Arenoje būtų suteiktos visos sąlygos treniruotis. Be to, ne sezono metu mes negalime organizuoti rimtų renginių, didesnių koncertų, nes nėra tam pritaikytos vietos", - kalbėjo I. Šatkauskienė.

Sporto, kultūros ir pramogų kompleksui numatyta vieta - dabartinis Palangos miesto stadionas Sporto g. 3.

Planuojama, kad šios statybos kainuotų 17 mln. Lt, tačiau koncesininkas turi teisę pasiūlyti kitą kainą.

Paraiškų Palangos savivaldybė lauks iki šių metų balandžio 17 dienos.

http://www.ve.lt/?data=2009-02-24&ru...rub=1190113119

lrytas.lt Alvydas Ziabkus ("Lietuvos rytas")
2009-02-25 10:16

Už ES pinigus Palangos centre išdygo nelegalus pastatas

http://www.lrytas.lt/-12355460781234...s-pastatas.htm

ar tai reiškia, kad stadiono neliks?

užlužę....

kai kuriuose namuose, jau parketas buvo sudėtas

Birutes alejos foto

Sveiki,

norejau pasiteirauti cia besilankanciu. gal kas netycia turite graziu Birutes alejos Palangoje (po rekonstrukcijos) nuotrauku? Buciau labai dekinga

Palangos darbo biržos pastatą gali tekti griauti
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=21037705

Didžiausias absurdas būtų, kad ir kaip tas pastatas atrodytų. "Valstybė pinigų neturi"

statomas toliau:

Gelbėtojų stotis
2009 Balandis

Angaras paplūdimyje... Nejaugi tokia brangi gražesnė apdaila?

Betrūksta tik trijų iksų ant stogo

Kraupus vaizdelis, atrodo kaip kokios rekonstruotos dirbtuvės, na ko jau ko, bet skardų papludimyje tai nesitikėjau

Geros bus termo sąlygos "voblai" ir tinklams džiovint
Tikrai keistas sprendimas..

tai kad visiem nusispjaut, svarbu "babkes".

Va čia tai jo ... atsiprašau kolegos, bet ir mano močiutės šuo būtų ką nors geresnio "suprojektavęs".

Kiek pamenu, tai teturime tik 99 km itin "tausojamo" ir prižiūrimo pajūrio, bet po tokių reveransų manau reikia kam nori, kur nori ir ką nori leisti statyti pajūrio zonoje. Dar galima statyti bokšto tipo ažūrines konstrukcijas apsaugai nuo ichtiandrų ir visai nebloga idėja butų iš naujo pradėti akėti pajūrį vakarais (atsiprašau, jau per daug nugrybavau...)