Parašė Eidvis
Rodyti pranešimą
Problema ir tame, kad mes iki šiol neturime tikrai kokybiško kvartalinio užstatymo pavyzdžių. Na, Užupis, gal dar kvartalas vietoj buvusios Lietuvos kino studijos (nors irgi ne per geriausias). O kokie yra geri daugiaaukščio užstatymo pavyzdžiai? Perkūnkiemis, Šūdelka? Viršuliškių skg. kvartalas dar net nebaigtas atrodo kaip Perkūnkiemui prilygstantis būsimas getas, net sovietiniai Viršuliškių 5-aukščiai atrodo kaip geresnis pasirinkimas (jei būtų renovuoti).
Kodėl centre paklausa didesnė? Atsakymas būtų kompleksiškas, nes ir gyv. patalpų pasiūla ten gerokai mažesnė, pilna kitokios paskirties pastatų – valstybinių įstaigų, biurų, visuomeninių pastatų, daug trumpalaikės nuomos. Taip, daliai žmonių labai svarbu būti šalia kultūrinių renginių, barų, galiausiai čia pat senamiestyje gyventi yra tiesiog prestižas, už kurį norisi ir daugiau sumokėti. Bet tai tikrai nereiškia, kad gyventi ten yra geriau, ypač šeimoms, pensininkams. Prioritetai keičiasi su amžiumi, pvz. studentas būdamas labai norėjau gyventi centre, o dabar net nebegalvoju apie tai. Žaliosios zonos centre? Nėra jų itin daug – gal koks Kalnų parkas, Bernardinų sodas, Misionierių sodas, Vingio parkas. Iš bėdos gal Tauro kalnas. O jei gyveni atokiau nuo šitų objektų, tai norint normaliai pasivaikščioti jau tenka kažkur važiuoti.
Dar svarbus dalykas yra tai, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiuose labai svarbi kaimynystė, gebėjimas kooperuotis. Šitoj vietoj 30-40 butų namas visada žymiai geriau už kokių 200 butų namą. Aišku, kol daugiabutis naujas, tol viskas gerai, bet vos prisireikia didesnių darbų, tuomet paaiškėja, nieko neįmanoma padaryti, nes jokio sprendimo namo gyventojai nėra pajėgūs priimti, tuomet pastatas dūla netvarkomas ir pamažu virsta nuomininkų ir laikinų imigrantų lizdu. Sovietiniuose rajonuose, pasižyminčiuose dideliu tankumu su savo 9-aukščiais ir 13-aukščiais, tas ypač matyti – jei jie ir būtų buvę statyti perimetriniu užstatymu, situacija būtų labai panaši.
Comment