Nematau kur įžiūrite problemą. Gyvename visuomenėje. Ar norite naikinti visas paternalistines visuomenės struktūras? Pradedant nuo kokios maisto ir veterinarijos tarnybos Nu kam paternalistiškai tikrinti ar maisto gamyboje viskas tvarkinga
Gyvens žmonės, kuriems bus OK su mažiau insoliacijos, nes turės progą gyventi miesto centre su darbu pasiekiamu pėsčiomis ir transporto hube (visą Konsitucijos - Kalvarijų sankryžą būtų galima paversti didžiuliu moderniu hubu). Taip pat tokie gyventojai tą kvartalą padarytų gyvą.
Burj Khalifa nėra suprojektuotas žmonių apgyvendimui, o kaip statuso simbolis ir turistų atrakcija. Visuomet galima pasiimti tinkamesnį pavyzdį.
Gyventojų skaičius ir aukštų skaičius nebūtinai reiškia gyvumą. Kaip jau sakiau, tą labiau lemia kiti faktoriai. Triaukščių kvartalas gali būti gyvesnis ir malonesnis už 20-aukščių kvartalą.
Kad toje sankryžoje turi būti VT mazgas – tikrai taip.
Gyventojų skaičius ir aukštų skaičius nebūtinai reiškia gyvumą. Kaip jau sakiau, tą labiau lemia kiti faktoriai. Triaukščių kvartalas gali būti gyvesnis ir malonesnis už 20-aukščių kvartalą.
Kad toje sankryžoje turi būti VT mazgas – tikrai taip.
Triaukščių kvartalas tarp stiklinių dangoraižių???
MES, mes visi. Nes kai keleivis išlipa Vilniaus geležinkelio stotyje ir patraukia link senamiesčio, jis mato vilniečių miestą, jeigu norite Lietuvos miestą.
Taip, architektūros šedevrų jie beveik netuti. BET NET SU TUO KĄ TURI SUGEBA SUKURT JAUKŲ TIKRĄ MIESTĄ. O mes sėdim apsišikę su tokiu paveldu.
Tampere centras, apie Vilniaus ir Helsinkio palyginimą net nepatogu būtų kalbėti.
Ką čia ta foto norėjai pasakyti? Graži pastatų architektūra nebent.
Nes jei būtų kas pasakę, kad čia koks Ukrainos miestas būčiau nedvejojęs net. Kas čia tokio wow lenkiančo Lietuvą?
Ką čia ta foto norėjai pasakyti? Graži pastatų architektūra nebent.
Nes jei būtų kas pasakę, kad čia koks Ukrainos miestas būčiau nedvejojęs net. Kas čia tokio wow lenkiančo Lietuvą?
Klaipėda, Ukrainos uostamiestis. Prabanga ir skurdas. Gerai, kad ne pas mus taip, pas mus kaip Suomijoj.
Klaipėda, Ukrainos uostamiestis. Prabanga ir skurdas. Gerai, kad ne pas mus taip, pas mus kaip Suomijoj.
Nematau jokio skirtumo, apart fasadų aptrupėjimo, ir kad anoj goto daug geresnės architektūros pastatai parinkti.
Kai renovuoss galėsi sakyt, kad Tamperė ir net nepagalvočiau, kad netiesa.
Nesiginčiju, kad daugiau pas mus aptrupėjusių, nes ir esam kolkas mažiau turtingi.
Tu čia argumentuoji lyg kažkas būtų sakęs, kad esam vienodai turtingi?
Kalba buvo apie pasivijimą po 50- 100 metų.
Tai nelabai net eina suprasti ką tu čia bandai paneigti.
Nes gaunasi tavo "logika" - po 100 metų nepavysim Suomijos, nes dabar esame nepaviję.
Taip, architektūros šedevrų jie beveik netuti. BET NET SU TUO KĄ TURI SUGEBA SUKURT JAUKŲ TIKRĄ MIESTĄ. O mes sėdim apsišikę su tokiu paveldu.
Tampere centras, apie Vilniaus ir Helsinkio palyginimą net nepatogu būtų kalbėti.
Šiaip labai gerai, jog buvo pasirinkta Tamperė - galiu plačiau pakomentuot (teko gyventi beveik metus).
Šita gatvė vadinasi Hameenkatu, čia jų Gedimino prospekto ekvivalentas (tiesa, gerokai trupesnis ir platesnis) todėl ir reikėtų lyginti su Gedimino prospektu (specifiškai prie Lukiškių aikštės, nes dešinėj - Tamperės centrinė aikštė, suom. Keskustori). Be to, nuotrauka šiek tiek pasenus, čia 2021 atidaryta tramvajaus linija.
O šiaip jau, labai daug Vilniaus ir Tamperės bėdų yra bendros. Kaip ir Vilnius, Tamperė turi didžiulius komiblokynų rajonus, kurių didžioji dalis nerenovuoti, o tik spalvingiau nudažyti (antra nuotrauka truputį pasenusi, nes dabar yra tramvajus, kuris, deja šiek tiek užstoja vaizdą - visgi pastatai nebuvo renovuoti ar tvarkyti):
Yra ir anrekiškų statybos ekvivalentų (tiesa, ne miesto centras, 2010-2012 nauja statyba, Hervantos mikrorajonas):
O kai kurie rajonai atrodo va taip (kelias link Ylojarvi miestelio/mikrorajono)...
BET, Vilnius iš ties gauna labai daug malkų infrastruktūros planavime ir statyme (visi jų tiltai, viadukai, keliai, naujas stadionas, nauja arena, asfaltuoti ir tvarkingi šaligatviai bei apskritai miesto planavimas), VT (visiškai naujas tramvajus, taktiniai tvarkaraščiai ir maršrutų derinimas), pastatų fasadų tvarkymas miesto centre (nėra sugriuvusių namų (ar trobų) miesto centre, dar nėra ir žalių maišų ant balkonų, nes balkonų senuose pastatuose nėra apskritai). Maloni išimtis yra Vilniaus stotis - čia jau Vilnius smarkiai krauna malkų, nes Tamperės stoties interjero kažkuo geriau nei Sovietinis bomžynas nepavadinsi.
Jeigu nenorite negyvo ofisyno, tai insoliacija kaip tik aktualu, nes ten gyvens žmonės. Nebent norite, kad gatvės ir kiemai būtų tarsi gilūs tarpekliai su amžinu šešėliu.
Beje, pastatų aukštis nelabai koreliuoja su gyvybe gatvės lygyje. Gyvenamaisiais bokštais užstatyta Spaudos rūmų teritorija turbūt bus 98 % negyva.
Na kiek teko skaityti olandų tyrimus, tai "jaukios gatvės" kaip tik traktuojamos kaip tos, kur namai arti gatvės ribos ir gatvės yra kaip tarpekliai, o ne su pievutėm tarp šaligatvio ir namo.
Bet ten labiau buvo kalbama apie perimetrinio užstatymo svarbą, ne dangoraižius. Tik pas juos perimetrinis užstatymas yra 5-6 aukštai prie gatvės, o ne 2 aukštai kaip Vilniuje mėgsta.
Manau spaudos rūmų teritorijos negyvumui prideda tai kad ten yra automobilių aikštelės o ne gyvenamieji namai.
Gyventojų skaičius ir aukštų skaičius nebūtinai reiškia gyvumą. Kaip jau sakiau, tą labiau lemia kiti faktoriai. Triaukščių kvartalas gali būti gyvesnis ir malonesnis už 20-aukščių kvartalą.
Kaip suprasti „gali būti“? 20-aukščių kvartalas niekada nebus jaukus. Riba yra turbūt 5-7 aukštai, kas aukščiau, jau neigiamai veikia kvartalo gyvumą ir vaikštomumą. O 3 aukštai yra gal kiek per mažai.
PS.: Tiesa, iškart pagalvojau apie svarbią išlygą: 20-aukščių kvartalas gali būti priimtinesnis, jei gatvė plati. Atitinkamai ir 3 aukštai tinka siauroje senamiesčio gatvelėje, bet prie plačios gatvės jau neatrodys taip gerai. Santykio klausimas.
Būtent todėl ir pasirinkau pavyždžiu Tampere. Ir... gal trečias pagal dydį Suomijos miestas ir tas pagal VT, infą, fasadų būklę geriau nei Vilnius. Apie Helsinkio ir Vilniaus lyginimą kalbėti būtų žiauru ir nehumaniška. Tas pats, kas lyginti sveiką žmogų ir neįgalų.
O šiaip jau, labai daug Vilniaus ir Tamperės bėdų yra bendros. Kaip ir Vilnius, Tamperė turi didžiulius komiblokynų rajonus, kurių didžioji dalis nerenovuoti, o tik spalvingiau nudažyti
Nesu buvęs Tamperėje, bet pagal Švedijos, Danijos ir Norvegijos pavyzdžius sakyčiau, kad su Vilniumi tai neturi nieko bendo. Skandinavijoj pastatai yra prižiūrimi nuo pat jų pastatymo ir ten yra griežtai kontroliuojama ką tu gali daryti su langais, balkonais ir namų fasadais, todėl ten ir 60-70 metų senumo nerenovuoti pastatai atrodo lyg pastatyti vos prieš 5-10 metų.
Pvz štai yra 1981 metų statybos daugiabutis Vilniuje:
Štai 1964 metų statybos daugiabutis Švedijoje:
O čia dar palyginimui yra naujos statybos daugiabutis Vilniuje:
Kaip suprasti „gali būti“? 20-aukščių kvartalas niekada nebus jaukus. Riba yra turbūt 5-7 aukštai, kas aukščiau, jau neigiamai veikia kvartalo gyvumą ir vaikštomumą. O 3 aukštai yra gal kiek per mažai.
PS.: Tiesa, iškart pagalvojau apie svarbią išlygą: 20-aukščių kvartalas gali būti priimtinesnis, jei gatvė plati. Atitinkamai ir 3 aukštai tinka siauroje senamiesčio gatvelėje, bet prie plačios gatvės jau neatrodys taip gerai. Santykio klausimas.
Šiaip tai viskas gali būti gana jauku, nepriklausomai nuo aukščio. Svarbaiusia, kas ir kaip padaryta ir integruota ant žemės, visokie gatvės elementai, apželdinimai ir panašūs dalykai. Pakalnis apie tai nemažai kalbėjo, nors ir nelabai darė.
Ir tie 20 aukštų pastatai sukuria didesnį tankį, ko pasekoje yra didesnė paklausa gyviems pirmiems aukštams. Bet aišku ne visur. Betono džiunglės su mirusiu street level yra labai nefainai.
Comment