1. Man pirmas tavo duotas variantas labai stipriai gražesnis nei antras (su lenktu stogu)
2. "Timeless" dizainas yra neapibrėžta frazė, tai aišku kad skirtingiem žmonėm skirtingai atrodys. Bet daug būdvardžių taip veikia ir ne tik būdvardžių. Anyway, intencija aiški – dizainas kuris ir praėjus 30 metų, neatrodo senas.
3. Kažkada mačiau labai gerą YouTube filmuką kuris susumuoja "timeless" dizaino principus. Vienas iš principų – simetrija. Nesimetriški dalykai (veidai, medžių lapai ir t.t.) mum įgimtai atrodo mažiau gražūs. Kiti principai buvo susiję su spalvom, dekoracijom, monotonija, variacija. Viskų principų neprisimenu. Labai daug modernios Vilniaus architektūros tiesiog priverstinai bando būti nesimetriška, monotoniška, su prastais spalvų sprendimais. Palauk 10 metų ir atrodys pasenusi ir negraži. Daugeliu atveju tai ir laukti nereikia:
Yra vienas komentaras kuris tiktų į šitą temą, bet nenorėjau dubliuoti.
Ar Lietuvoje yra miestų žemėlapiai kur matosi gyventojų tankis, max aukštingumas, pajamos ir t.t.?
Tokia kaip Skandinavijoje daro. https://www.miestai.net/forumas/foru...anavimas/page7
Paskutinis taisė DJ+; 2024.01.05, 14:50.
Priežastis: Ištryniau sakinius apie veidų simetriškumą, nes reikia daug off-topic teksto kad normaliai išdėstyti.
Labai rekomenduoju, 2,6 kg įdomaus ir naudingo skaitymo:
Serge Salat – Cities and forms: On Sustainable Urbanism
Dar galėčiau rekomenduoti šiek tiek abstraktesnę:
Nikos Salingaros – Principles of Urban Structure
Jei ne iš mokslinių, tai labai įkandamos ir įdomios yra Leon Krier knygos su karikatūromis. Ten aukštingumo klausimas irgi paliečiamas:
Léon Krier – Architecture: Choice or Fate
Konkrečiai apie transporto planavimą rekomenduočiau Hermann Knoflacher, tik kad angliškai berods nėra jo knygų. Pilnai neperskaičiau, bet labai pravertė vadovėlis apie transporto planavimą: Grundlagen der Verkehrs- und Siedlungsplanung: Verkehrsplanung.
Ačiū už knygas, tačiau specifiškai kalbėjau apie highrise suteikiamą tankumą (quantitative data), o ne apie visą urbanistiką.
We document that skyscraper growth since the end of the 19th century has been driven by a reduction in the cost of height, increasing urbanization, and rising incomes. These stylized facts guide us in developing a competitive open-city general equilibrium model of vertical and horizontal city structure. We use the model to show that (i) vertical costs and benefits affect the horizontal land use pattern within cities; (ii) the causal relationship between skyscrapers and urbanization is bi-directional; and (iii) height limits reduce the size of large cities, leading to lower agglomeration economies, productivity, and urban GDP. We substantiate the model’s predictions by novel estimates of urban height gradients.
Mid- and highrise construction can achieve densities far greater than 75 dwellings per acre.
DU/AC - dwelling units per acre
Ir Manhetenas vis tiek žymiai tankesnis nei Paryžius: 28,154 residents/km2 vs 20,000/km2
Jums gali nepatikti high-rise dėl savo energetinio neekonomiškumo, metamų šešėlių ar dar begalės kitų priežasčių, bet glaudžiai sustatyti high-rise bus tankiau nei glaudžiai sustatyti mid-rise.
taccido , autorinės knygos yra prastas informacijos šaltinis, nes jos atspindi tik autoriaus, o ne viso profesionalų būrio požiūrį, tad negaiščiau laiko kiekvieno autoriaus įžvalgų analizei.
Žymiai naudingiau yra skaityti įvairių institutų sukurptus leidinius ir pageidautina, kad jie būtų ne anglakalbėse šalyse gimę. Man labiausiai patiko CROW. Gaila, kad jie nebeprieinami angliškai.
Pirmosios knygos autorius yra prancūzas, urbanistinę morfologiją tiriančio instituto prezidentas, taip pat užsiima JTO konsultavimu šiais klausimais ir pan.
Ačiū už knygas, tačiau specifiškai kalbėjau apie highrise suteikiamą tankumą (quantitative data), o ne apie visą urbanistiką.
Ir Manhetenas vis tiek tankesnis nei Paryžius: 28,154 residents/km2 vs 20,000/km2
Jums gali nepatikti high-rise dėl savo energetinio neekonomiškumo, metamų šešėlių ar dar begalės kitų priežasčių, bet glaudžiai sustatyti high-rise bus tankiau nei glaudžiai sustatyti mid-rise.
Tai faktas, kad paėmus 5 ir 100 aukštų pastatus, į antrąjį sugrūsi daugiau butų. Bet žiūrint kompleksiškai, tai nėra sprendimas netgi kvartalo mastu, ką jau kalbėti apie miestą. Būtent Serge Salat knygoje ir išsamiai nagrinėjami skirtingi užstatymo tipai, jų tankumas: Manhetenas, Pekinas, Japonijos miestai, Paryžius. Tankumas matuojamas skirtingo dydžio kvadratuose, taip pat rašoma apie eksploatacines išlaidas, insoliaciją ir t. t. ir pan. Į viską žiūrima kompleksiškai.
Dėl to Manheteno ir Paryžiaus palyginimo nebūčiau toks užtikrintas, nes norėtųsi pažvelgti būtent į užstatymo tipų tankumų palyginimus, kad būtų maksimaliai tikslu.
Bet vėlgi kartoju, kad vien į tankumą negalima žiūrėti. Pvz. tame pačiame Manhetene prastesnė insoliacija (Europoje daugelio Amerikos dangoraižių net nebūtų leidžiama statyti), didesni skersvėjai, psichologiškai irgi visai kitokia atmosfera, energijos sąnaudos garantuotai didesnės (bokštas daugiau išspinduliuoja šilumos per sienas, nei perimetre esantis pastatas).
15 minučių koncepto autorius, beje, yra Paryžiaus mero konsultantas ir pats gyvena Paryžiuje, t.y. mieste, turinčiame daugiausia transporto projektų Europoje. Pradedant nuo virš keturiasdešimt milijardų eurų kainuosiančio Grand Paris Express, baigiant naujomis tramvajų linijomis ir RER plėtra. Juokinga žiūrėti, kai lietuviški provincialai pasigavo šitą idėją norėdami pateisinti visišką savo apsišikimą VT. ‘Jei pristatysime ofisų Pašilaičiuose, centre kamščiai sumažės’ nėra 15 minučių miestais, tai yra automarozinio miesto mažai apmokamų ir alkoholį savo kabinetuose vartojančių automarozų paistalai.
Kur tos knygos? Mielai apsikeisčiau šaltiniais. Kol kas aš pateikiau skaičiavimų video, jūs kol kas nepateikėte jokios knygos.
Skaičiavimų? Bičas palygino vieno pastato pamatų plotą su sublokuotų namų su daržais plotą (toks "medium" density labiau traukia prie low density). Po skaičiukų "atskleidimo", toliau išvis jau vardijo suburbijas ir lūšnas. Pažėrė daug pašaipų, bet net neužsiminė apie jokias taisykles ar praktikas.
Tiesa neverta tikėtis, kad kas čia paims ir pateiks aiškų sulyginimą, nes tie skaičiai yra salygojami daugybės faktorių bei taisyklių, kurios skiriasi tarp atskirų šalių, miestų bei kinta laike. Taip pat ir nevengiama apeidinėti, kaip pas mus su svečių namais, kai nereikia nei parkingų, nei žaidimų aikštelių ar užskaitant svetimus žaliuosius plotus
15 minučių koncepto autorius, beje, yra Paryžiaus mero konsultantas ir pats gyvena Paryžiuje, t.y. mieste, turinčiame daugiausia transporto projektų Europoje. Pradedant nuo virš keturiasdešimt milijardų eurų kainuosiančio Grand Paris Express, baigiant naujomis tramvajų linijomis ir RER plėtra. Juokinga žiūrėti, kai lietuviški provincialai pasigavo šitą idėją norėdami pateisinti visišką savo apsišikimą VT. ‘Jei pristatysime ofisų Pašilaičiuose, centre kamščiai sumažės’ nėra 15 minučių miestais, tai yra automarozinio miesto mažai apmokamų ir alkoholį savo kabinetuose vartojančių automarozų paistalai.
Tai faktas, kad paėmus 5 ir 100 aukštų pastatus, į antrąjį sugrūsi daugiau butų. Bet žiūrint kompleksiškai, tai nėra sprendimas netgi kvartalo mastu, ką jau kalbėti apie miestą. Būtent Serge Salat knygoje ir išsamiai nagrinėjami skirtingi užstatymo tipai, jų tankumas: Manhetenas, Pekinas, Japonijos miestai, Paryžius. Tankumas matuojamas skirtingo dydžio kvadratuose, taip pat rašoma apie eksploatacines išlaidas, insoliaciją ir t. t. ir pan. Į viską žiūrima kompleksiškai.
Dėl to Manheteno ir Paryžiaus palyginimo nebūčiau toks užtikrintas, nes norėtųsi pažvelgti būtent į užstatymo tipų tankumų palyginimus, kad būtų maksimaliai tikslu.
Bet vėlgi kartoju, kad vien į tankumą negalima žiūrėti. Pvz. tame pačiame Manhetene prastesnė insoliacija (Europoje daugelio Amerikos dangoraižių net nebūtų leidžiama statyti), didesni skersvėjai, psichologiškai irgi visai kitokia atmosfera, energijos sąnaudos garantuotai didesnės (bokštas daugiau išspinduliuoja šilumos per sienas, nei perimetre esantis pastatas).
Ne butų (vienetų), o floor area/pastato užimamas plotas.
Žvelkite, aš pateikiau esamus duomenis.
Šiuo atveju kalba buvo apie highrise high density iš 16+ kvartalo formavimą didelės žemės kainos plotuose centre, konkrečiai NMC, vietoj jo palikimo negyvu ofisynu. O jūs vėl apie insoliacijas, CO2 ir t.t. -> tokiam kvartalui tai neaktualu.
Toks truputi pastebėjimas, tokie dangoraižiai kaip yra pvz Manhattene Lietuvoje negalėtu būti pastatyti kaip ir likusioje Europoje nes mes turime aukštus insoliacinius reikalavimus ir pan.
Toks truputi pastebėjimas, tokie dangoraižiai kaip yra pvz Manhattene Lietuvoje negalėtu būti pastatyti kaip ir likusioje Europoje nes mes turime aukštus insoliacinius reikalavimus ir pan.
Tai taip, bet, manau, žiūrint į NMC, tikrai yra kur tankinti ir pagal esamus. Tuo labiau, LNTPA jau seniai siūlo tuos reikalavimus mažinti didelio aukštingumo vietose.
Ne butų (vienetų), o floor area/pastato užimamas plotas.
Reikia žiūrėti ne į vieną pastatą, o plačiau. Čia kaip kažkas paimtų Burj Khalifa „pėdsako“ ir visų aukštų ploto santykį ir aiškintų, kad penkiaaukštis namas niekada neturės tiek ploto, kaip Burj Khalifa, todėl reikia visur statyti kuo aukštesnius pastatus. Laba diena.
Šiuo atveju kalba buvo apie highrise high density iš 16+ kvartalo formavimą didelės žemės kainos plotuose centre, konkrečiai NMC, vietoj jo palikimo negyvu ofisynu. O jūs vėl apie insoliacijas, CO2 ir t.t. -> tokiam kvartalui tai neaktualu.
Jeigu nenorite negyvo ofisyno, tai insoliacija kaip tik aktualu, nes ten gyvens žmonės. Nebent norite, kad gatvės ir kiemai būtų tarsi gilūs tarpekliai su amžinu šešėliu.
Beje, pastatų aukštis nelabai koreliuoja su gyvybe gatvės lygyje. Gyvenamaisiais bokštais užstatyta Spaudos rūmų teritorija turbūt bus 98 % negyva.
Ginčas apie „teisingą“ insoliaciją, aukštingumą ir tankį yra tiek pat prasmingas, kiek pirmojo urbanisto Ildefons Cerdà skaičiavimai. Dabar jo „tobulai“ suplanuotame LEixample gyvena kiek kartų daugiau žmonių? Kokius 10 kartų daugiau ir neuždūsta
Į patį tankiausią ir šlykščiausią pasaulyje buvusį kvartalą (Kovlūną), kur nebuvo jokios insoliacijos, visai mielai kėlėsi žmonės iš saulėtųjų Kinijos kaimų. Ties opera tame kvartale tankis buvo visai nedidelis
Akivaizdu, kad į aukštus pastatus galima sukišti daugiau žmonių, tačiau ar Lietuvoje tikrai TAIP reikia taupyti miestų erdvę? Nemanau. tankis yra susitarimo ir preferencijų reikalas, tad neverta dėl to laužyti iečių, nes tam, kad VT galėtų veikti, pakanka ir 2 aukštų pastatų statybos.
Reikia žiūrėti ne į vieną pastatą, o plačiau. Čia kaip kažkas paimtų Burj Khalifa „pėdsako“ ir visų aukštų ploto santykį ir aiškintų, kad penkiaaukštis namas niekada neturės tiek ploto, kaip Burj Khalifa, todėl reikia visur statyti kuo aukštesnius pastatus. Laba diena.
Jeigu nenorite negyvo ofisyno, tai insoliacija kaip tik aktualu, nes ten gyvens žmonės. Nebent norite, kad gatvės ir kiemai būtų tarsi gilūs tarpekliai su amžinu šešėliu.
Beje, pastatų aukštis nelabai koreliuoja su gyvybe gatvės lygyje. Gyvenamaisiais bokštais užstatyta Spaudos rūmų teritorija turbūt bus 98 % negyva.
Gyvens žmonės, kuriems bus OK su mažiau insoliacijos, nes turės progą gyventi miesto centre su darbu pasiekiamu pėsčiomis ir transporto hube (visą Konsitucijos - Kalvarijų sankryžą būtų galima paversti didžiuliu moderniu hubu). Taip pat tokie gyventojai tą kvartalą padarytų gyvą.
Burj Khalifa nėra suprojektuotas žmonių apgyvendimui, o kaip statuso simbolis ir turistų atrakcija. Visuomet galima pasiimti tinkamesnį pavyzdį.
Gyvens žmonės, kuriems bus OK su mažiau insoliacijos, nes turės progą gyventi miesto centre su darbu pasiekiamu pėsčiomis ir transporto hube (visą Konsitucijos - Kalvarijų sankryžą būtų galima paversti didžiuliu moderniu hubu). Taip pat tokie gyventojai tą kvartalą padarytų gyvą.
Burj Khalifa nėra suprojektuotas žmonių apgyvendimui, o kaip statuso simbolis ir turistų atrakcija. Visuomet galima pasiimti tinkamesnį pavyzdį.
Gal nereiktų išmest per langą statybos reglamentų. Visokios insoliacijos ir t.t. ne iš niekur atsirado.
Ginčas apie „teisingą“ insoliaciją, aukštingumą ir tankį yra tiek pat prasmingas, kiek pirmojo urbanisto Ildefons Cerdà skaičiavimai. Dabar jo „tobulai“ suplanuotame LEixample gyvena kiek kartų daugiau žmonių? Kokius 10 kartų daugiau ir neuždūsta
Į patį tankiausią ir šlykščiausią pasaulyje buvusį kvartalą (Kovlūną), kur nebuvo jokios insoliacijos, visai mielai kėlėsi žmonės iš saulėtųjų Kinijos kaimų. Ties opera tame kvartale tankis buvo visai nedidelis
Akivaizdu, kad į aukštus pastatus galima sukišti daugiau žmonių, tačiau ar Lietuvoje tikrai TAIP reikia taupyti miestų erdvę? Nemanau. tankis yra susitarimo ir preferencijų reikalas, tad neverta dėl to laužyti iečių, nes tam, kad VT galėtų veikti, pakanka ir 2 aukštų pastatų statybos.
Kalbėjau ne apie Lietuvą, o apie Vilnių ir tai, kad jo centras nepakankamai tankinamas. Statomi paskiri daugiaaukščiai mikrorajonuose, o dangoraižynas centre paliekamas tuščias. Kas iš tų naujų daugiaukščių mikrorajonuose, jeigu darbo vietos toliau koncentruojamos centre? Minėjau Technopolį kaip teigiamą pavyzdį. Kodėl tokių blokų kūrimasis buvo sustabdytas?
Diskuotuojama ne KODĖL atsiranda kamščių problema, o KAIP ją spręsti. Vietoj to, kad būtų nagrinėjami srautai ir ko žmonės važiuoja ir stengiamasi bendrai kelionėms sugaištą laiką minimizuoti statant/leidžiant statyti žmonių poreikiams patenkinti reikalingą infrastruktūrą (darželis, mokykla, poliklinika, ...), kalbama apie transporto pralaidumo didinimą (keliai, tramvajai, metro) kaip vienintelį sprendimą.
Kai vakarų urbanistai nagrinėja sovietinius mikrorajonus kaip 15-min cities pirmtakus, pas mus jie ne tik nemodernizuojami statant trūkstamas infrastruktūrą, bet dar ir griaunama jų pradinė paskirtis kai kurių čia besireiškiančių džiūgavimui.
Gal nereiktų išmest per langą statybos reglamentų. Visokios insoliacijos ir t.t. ne iš niekur atsirado.
Kodėl jos turi būti nefleksibilios? Žmogus pats gali savarankiškai nuspręsti, ar jam tinka gyventi centre su mažiau saulės šviesos, bet visais kitais patogumais, ar ne. Jei jau buvo leista suburbanizuotis, tai tuo labiau turi būti leista sutankėti.
Kodėl jos turi būti nefleksibilios? Žmogus pats gali savarankiškai nuspręsti, ar jam tinka gyventi centre su mažiau saulės šviesos, bet visais kitais patogumais, ar ne. Jei jau buvo leista suburbanizuotis, tai tuo labiau turi būti leista sutankėti.
Galim leist ir išvis be langų statyt būstą. Arba be saugos diržų važinėt. Gal dar nereikia gąsdinti cigarečių žala. Žmogus pats gali savarankiškai nuspręsti rizikuoti savo sveikata.
Galim leist ir išvis be langų statyt būstą. Arba be saugos diržų važinėt. Gal dar nereikia gąsdinti cigarečių žala. Žmogus pats gali savarankiškai nuspręsti rizikuoti savo sveikata.
Būstas be langų yra geriau nei jokio būsto. Žinoma, kad gali, nes valstybė nėra žmogaus savininkas.
Comment