Be jau matyto V formos gyvenamo namo, per pastaruosius 15 metu, ka Praha(1,3mln gyventoju) pasistate is aukstuminiu pastatu, tai:
2008 City tower
Pastatys tuoj postapokaliptinį ultramodernų, vienintelį pasaulyje sudužusio laivo su apželdinimu dangoraižį, šiek tiek įdomesnį už Saltoniškių dėžes ir kitą primityvizmą, taip kad neverkšlenk.
Be to yra Brno, Kauno dydžio miestas, kur irgi stato aukštybinius (tik nereik skiest apie labai didelius aplinkinius kaimus, vienkiemius ir kitas užmiesčio sodybas).
Bet šiaip tai jau John visiškai teisus. Užteks provokuot, ponas Lettered , su visokiais tavo Nursultanais, kuriuos žinai TIK dėl aukštybinių pastatų ir kalbame apie Baltijos šalis. Pavyzdžiui, aukščiau mano įkelti Talino aukštybiniai daugiabučiai („next level Scandinavia“) arba apie Kauno, Klaipėdos perspektyvas varžytis su Talinu, arba Vilniaus ateities dangovaizdį.
Šaltinis: „Colliers International“ kaip tik teikia statistika verslo ziniose apie esamus ir statomus biuro patalpų plotus sostinėse (plotas, tūkst. kv. m):
Vilnius 826+221
Talinas 750+73
Ryga 580+32
Keisti duomenys. Pagal newsec Vilnius turi mažiausiai ploto, Rygoj jau seniai virš 700 000, o Talinas lenkia tiek Rygą, tiek Vilnių, plius Rygoj šiuo metu statoma daugiau nei Taline.
Edit: pagal oberhaus irgi Rygoje 2018 pabagoje buvo 793,400, o Vilniuje mažiau - 718,300, o Taline daugiausia - 1,030,000
Keisti duomenys. Pagal newsec Vilnius turi mažiausiai ploto, Rygoj jau seniai virš 700 000, o Talinas lenkia tiek Rygą, tiek Vilnių, plius Rygoj šiuo metu statoma daugiau nei Taline.
Pernai, 2019 m. tiek pastatyta naujų biurų ploto.
Vilnius 66 tūkst. m²,
Ryga 56 tūkst. m²,
Kaunas 53 tūkst. m²,
Talinas 20 tūkst. m².
Perskaičiavus 1 gyv. pirmas Kaunas, antras Vilnius, trečia Ryga, Talinas ketvirtas.
Šiaulių būsto rinka, įskaitant antrinę, kuri sudaro arti 100%. „Todėl, nes šiaulėnai PATYS nenori naujo būsto, pageidauja tik seno, nes senas jiems labiausiai patinka“ – kaip turbūt paaiškintų Edd. Ne tai, kad investuotojai būtų atsargūs, kupini nepasitikėjimo bei nedrįstų. Jie nekalti – Šiaulių aplinka kalta.
Šiaulių nekilnojamojo turto sandorių rinka 2019 metais pademonstravo išskirtinius skaičius. Įregistruotų butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų sandorių skaičius praėjusiais metais buvo gana didelis. Mūsų mieste per praėjusius metus įregistruota 1,6 tūkst. butų pardavimų, o tai yra 9 proc. daugiau nei 2018 m. Norintys gyventi Šiauliuose būsto dažniau dairosi pačiame mieste nei už jo ribų. Mielai norėtų gyventi tiek miesto centre, tiek pietiniame rajone. Nors, kaip pastebi pašnekovas, keliais procentais yra daugiau tų, kurie visgi labiau norėtų gyventi miesto centre, nes čia yra daugiau mūrinių pastatų. Taip galbūt yra todėl, nes manoma, jog mūriniai pastatai yra ilgaamžiškesni. Šiauliečiai butus perka dažniau nei namus, nes pastarieji brangiau kainuoja. Kita vertus, brokerio teigimu, šiandien visai apsimokėtų pirkti ir namą, nes namų kainos neauga taip greitai kaip butų.„Namų kainos išlieka tos pačios ir nekyla, todėl savo klientams ir pažįstamiems patariu į tai atkreipti dėmesį. Kadangi namams nėra didelės paklausos, galima išsiderėti geresnių sąlygų“, – teigia R. Korsakas.Dažniausiai būsto dairosi 27–50 metų pirkėjai.
Penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose butų pardavimo augimo tempai buvo spartesni nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. Vilniuje per praėjusius metus įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų, Kaune – 5,2 tūkst., Klaipėdoje – 3,2 tūkst., Šiauliuose – 1,6 tūkst., Panevėžyje – 1,2 tūkst. Praėjusiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 12 tūkst. individualių gyvenamųjų namų, o vien tik paskutinįjį 2019-ųjų mėnesį – 920.
O dėl paties miesto dydžio, miestas gyventojų skaičiumi panašus į Reikjaviką, o Šiaulių apskritis su 265 tūkst. gyv. panaši į Islandiją. Reikjavikas, naujausias kvartalas.
Pries 12-14 metu gyvenom roziniam burbule, visa Klaipeda dangoraiziais uzstatyt planavom, deja tik pradejom dangoraizius statyt ir pinigai pasibaige
Nieko, bus tų pinigų, svarbu būtų ambicijos ir užsienio bankai paskolų nelaikytų užspaudę...
Mažesnių miestų nei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos jie visiškai nenori finansuoti...
Kaip tas prakeiktas Kaunas nenušluoja viso istorinio Žaliakalnio su savo trobom, ar negriauna sovietinio monolito kaip Maskvoje, pakeisdamas jį plasmasiškai atrodančiai aukštesniais daugiabučiais.
Prakeiktiems šveicarams irgi tas nedaeina, jog reikia kurti modernų miestą su normaliu skyline'u prie miesto centro. O ne kažkur toli, ar išvis be jo.
Bernas ir Ciurichas:
Nieko, bus tų pinigų, svarbu būtų ambicijos ir užsienio bankai paskolų nelaikytų užspaudę...
Mažesnių miestų nei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos jie visiškai nenori finansuoti...
Klaipėdai neduoda nes ir dabartinių dangoraižių per akis. Tokiam Pilsote iki pat šiol kokie apatiniai 9 aukštai beveik negyvenami. Bet nieko tokio juk praėjo dar tik 10 su trupučiu metų.
Vienam nursultanai, kitam šveicarai. Kažkoks DESPERATIŠKAS noras pateisinti liūdną faktą, kad didesnė dalis Kauno pagal užstatymą atrodo kaip Šilalė, o geriausiu atveju kaip Daugpilis bei Liepoja... O štai kaip atrodo šveicarų Žaliakalniai. Pas mus jau girdėtųsi duslūs vaitojimai, jei tokius, tokio aukštingumo namus, tokio tankumo kvartalus pradėtų visokių Pelėdų kalvose statyti.
Beje, šiame mažesniame už Kauną Europos mieste buvo pastatytas vienas kelių pirmųjų dangoraižių visoje Europoje.
Matai kaip atrodo pagrindinės miestų gatvės pas šveicarus? Matai kaip turėtų atrodyti normalus miestiškas Savanorių pr. Kaune?
Netgi apgailėtina Talino pagrindinė gatvė, kuri estų kalba netgi vadinasi Tartu kelias arba Tartu plentas, beveik visur atrodo miestiškiau nei Savanorių pr. nors ten daugiausiai tėra tik tipiniai stalinistiniai blokai bei keli sovietiniai daugiabučiai, tačiau bent suformuotas perimetras ir daug kur jau (did)miestiškas aukštingumas. Tiesa, čia kiek per daug asfalto, bet tas nesunkiai ištaisoma.
Ar Kaunas galėjo taip apsistatyti po carinės okupacijos?! Kai buvo draudžiama statyti aukštesnius negu 2 aukštai pastatus, nes Kaunas buvo pirmos kategorijos carinis tvirtovės miestas. Kai šalis buvo šik...je po to. Buvo statomi mediniai barakai, retas pasiturintis galėjo pasistatyti dviejų aukštų mūrinį namą, po 1930 m. tai kažkiek įsibėgėjo. Stebūklas kad Kaunas tokius viešuosius pastatus turi, žinoma, emigrantų kapitalas tam padėjo.
O jūs kalbėjote apie dangoraižius ir aukštus daugiabučius, kuriais Šveicarija per daug nepasižymi.
Kai buvo draudžiama statyti aukštesnius negu 2 aukštai pastatus, nes Kaunas buvo pirmos kategorijos carinis tvirtovės miestas.
O koks skirtumas kas buvo prieš 150 metų? Nieks netrukdo dabar bent pamėginti viršyti tvirtovės aukštį. Bet ne, ir toliau Savanorių pr. statomi dviaukščiai kioskai...
Kai šalis buvo šik...je po to. Buvo statomi mediniai barakai, retas pasiturintis galėjo pasistatyti dviejų aukštų mūrinį namą, po 1930 m. tai kažkiek įsibėgėjo.
Stebūklas kad Kaunas tokius viešuosius pastatus turi, žinoma, emigrantų kapitalas tam padėjo.
O jūs kalbėjote apie dangoraižius ir aukštus daugiabučius, kuriais Šveicarija per daug nepasižymi.
Niekam neįdomi ta nuobodi, apsnūdusi, laikrodžius ilgomis žiemomis tingiai krapštanti Šveicarija. Štai pavyzdys iš veržlios, ambicingos bei didingos Amerikos. Tulsa miestas, Kauno dydžio. Mieste 380 tūkst., visame didžiuliame regione 900 tūkst. (panašiai kaip Kauno, Marijampolės ir dalyje Alytaus apskričių kartu sudėjus, t.y. Kauno didžiajame regione). Sekundėlei įsivaizduokite, kad tas art deco bokštas yra prisikėlimo bažnyčia, tankus žemesnis užstatymas yra perimetras prie Savanorių pr., o tolėliau matomi dangoraižiai yra daugiaaukščiai Savanorių prospekte Kaune. Ar jaučiat jėgą, galią, didybę? Tokio norėčiau Kauno po kokių 10-20 metų, kad net Talinas užpavydėtų, o ne dviaukščių kioskų kaip 2020 metais.
Pažiūrėjau, kad šitas bažnitkaimis, generuoja vos ne 60 mlrd. dolerių GDP per metus. O tu, kaip didis ekspertas, į tokius dalykus atsižvelgi? Ar čia dzin? Paaiškink ir kitiems, mes irgi norim būt tokiais pačiais ekspertais.
Tu biškį pagaliau apsispręsk, ar „šveicarai nestato aukštybinių“, nes negeneruoja milijardų, ar amerikiečiai stato vien todėl, kad generuoja? Ar pasiklydai savo pozicijoje? Su tais milijardais galėjo gi viską ramiai dviaukščiais kioskais užstatyti ir vaidinti laimingus. Štai uzbekai dabar sėkmingai užstatinėja Taškentą keliasdešimt naujų daugiaaukščių, nors milijardai jiems nė nesisapnavo... Ar tau nedaeina, kad miesto užstatymą nulemia ambicingumas, ryžtingumas, noras, o milijardai ateina jau sekmdami paskui tą norėjimą gražaus dangovaizdžio... Neturtingi uzbekai pirmai panorėjo daugiaaukščių – atsirado indas investuotojas ir jiems stato. Kame bėdos?
Kaune norima statyti kioskus, vat ir viskas. Ambicijų nėr net Savanoriuose. Labai konservatyvus miestas, todėl ir KM prospekte vos keliolikos aukštų biurai. Bijoma per daug išsišokti iš tarpukario aukščių...
Comment