Nori pasakyti, lenkams yra būtinybė statyti TAI, nes jie negalėtų vietoj daugiaaukščių statyti keturių-penkių aukštų pastatėlius? Ar pats tikrai tuo tiki? ​

Dar suprasčiau jei tai būtų Singapūro dydžio šalis, tačiau ji beveik tokio paties ploto kaip Suomija ar Vokietija.

O Amsterdame kokia situacija? ​


Aišku, kad „galime“, tačiau „ne(be)norime“... ​

Jų tikrai nėra „tik keli“, o labai daug. Jokiu rinkos poreikiu negali pateisinti, pavyzdžiui, „Europos“ bokšto Vilniuje. Taip pat sėkmingai galėjo būt keturaukščiai biurai kaip šitas Geležinio Vilko g.,
​

Ar tikrai „vienintelės išimtys“? Siūlau susipažinti su esamų, statomų bei būsimų aukščiausių pastatų tose šalyse sąrašu (negalutiniu)!
https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...r_construction
https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...dings_in_Spain
https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...ings_in_Poland

Tas pats Ščecinas dabar statosi TAI. Tai bet jo, čia tai jau nesiskaito vistiek. ​ Nes Ščecinui kaip ir nereikia tų dangoraižių.

Keistokas daugelio forumiečių noras bandyti paneigti faktus, jog tų dangoraižių pilna, apsimetant, kad tai „išimtys“, „jų mažai“, „jie tik finansiniuose centruose, todėl nesiskaito“. ​

Tai kad... Tapo. Įvesk į google paveikslėlius „Vilnius“ ir pamatysi, kad bene pusė paveikslėlių yra būtent su aukštybiniais ir tik kita pusė su Senamiesčiu. Tas pats turbūt galioja ir Talinui. Rygai tiesiog nėr ką rodyt, tad jai tas negalioja. Kaune taip pat kol kas kukliai, tik KM prospektas kiek bando taisyti padėtį. Pradžia nebloga, reik tikėtis ambicingumas augs.

Atsakyk man, kodėl kažkas turėtu kišti pinigus į dangoraižių statybas Klaipėdoje jei jau dabar stovintys, prieš 10 metų pastatyti, dangoraižių butai neišparduoti? Kodėl nereiktų investuoti į penkiaukščių statybą, jei nauji penkiaukščiai Paupiuose išparduodami dar nesibaigus statybom? Ir, kodėl miestas turėtu skatinti dangoraižių statybas kai 1/3 miesto teritorijos yra laukai arba visokie garažynai?

Todėl, kad palatoj visi taip nori

Nu baik taip negražiai kalbėt, kur tavo kultūra!?

Aš tau jau paaiškinau, kodėl negalima lyginti. Šitie du miestai yra kartais didesni už Vilnių ar Kauną.

Keliskart jau minėjau (pavyzdžiui, ČIA, ČIA, ČIA, ČIA ir t.t.), kad daugiaaukščiai statomi ne dėl miesto hierarchijos, gyventojų skaičiaus, tankumo, šalies ar regiono ekonomikos dydžio ar pan., kas antrą komentarą vis vėl ir vėl kas nors pakartoja lygiai tą patį (išgalvoti statusai, rangai, miesto dydžiai ir kt.). Nors faktai yra tie, kad ne nuo miesto gyv. skaičiaus priklauso ar jame yra daugiaaukščiai, ar nėra, ne nuo šalies BVP dydžio, ne nuo BVP, tenkančio gyventojui, ne nuo...

Daugiaaukščių statymas arba nestatymas priklauso TIK nuo noro arba nenoro juos statyti, pasiryžimo juos statyti arba tokio pasiryžimo nebuvimo, ambicijų juos statyti arba tokių ambicijų atsisakymo bei panašių dalykų.

T.y. tiek uzbekai, užsinorėję gali statyti dangoraižius, tiek urugvajiečiai, tiek panamiečiai, tiek azerbaidžaniečiai, nors visų šitų šalių BVP yra panašus arba mažesnis nei Lietuvos, o Panama ar Urugvajus turi po 3 mln. gyventojų kaip ir Lietuva.

Kelios arabų šalys, darkart kartoju neskaitantiems, prieš 20 metų turėjo vos po milijoną ar kelis gyventojų, tačiau ėmėsi statyti dangoraižius, Kipras turi vos 0,8 mln. gyv. ir kt.
Islandams su 0,3 mln. populiacija tai netrukdo statyti 17 a. gyv. namų ir 17 a. biurų pastatų, joks policijos nekentėjas ACABas jiems GRIEŽTAI neuždraudžia statyti tokio aukščio trobesių nei 100 tūkst. Reikjavike, nei 30 tūkst. jo priemiesty ir t.t., joks kitas forumo didysis išmanytojas ekspertas jiems neuždraudžia nes jie neva neturi tokio poreikio, jų tankumas per mažas, per mažai gyventojų, per mažas regionas ir kt.

Galėčiau vėl ir vėl rašyti tuos pačius faktus, bet ir vėl iššoktų koks nors keistas žmogelis ir vėl kartotų kaip maldą lengvai paneigiamas nesąmones, kurių vos kelias čia ir išvardijau.


Pavyzdžiui toks žmogus, drįsęs viešai tai pasakyti, turi būti mažų mažiausiai iškeiktas,
nes anot kažkokio draudiko, NEGALIMA lyginti Vilniaus ir Barselonos arba Vilniaus ir Paryžiaus. O jei paminėsi faktą, kad Vilniuje 2003 buvo pastatytas 129 m. aukščio bokštas, kartu su antena 148 m. aukščio, o tuo metu Barselonoje tebuvo tik vos du vos keliais metrais aukštesni pastatai (po 154 m.), apskritai pasius ir labai piktai iškeiks, nes to būti NEGALI.


Nori mėtytis argumentu iš kartojimo, nes manai kuo daugiau kartų pakartosi, tuo labiau tas darysis tiesa?

Kartojimo argumentas (lot. argumentum ad nauseam) – retorikos klaida, kada kažkuo įtikinti bandoma labai dažnai ir ilgai tai kartojant. Paprastai tokią retorikos formą naudoja politikai, religiniai (ypač sektų) lyderiai. Ekstremali kartojimo argumento forma yra laikoma smegenų plovimu. Šiuo metodu remiasi ir propaganda.

Kągi, pakartokim keliskart. Tavo pasiūlyta gatves bendravimo forma.

Ė, a girdi, aš tau jau paaiškinau, kad Ryga, Liepoja, Daugpilis kadais kartais buvo didesni už Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį. Juos neva buvo draudžiama lyginti, nes prasižiojus buvo baudžiama.

Ateini čia, aš tau paaiškinau, kad visokie Dubajai, Abu Dabiai, Kuveitai, Dohos, Panamos ir kiti Limasoliai kartais buvo mažesni už Vilnių, todėl jų neva negalima buvo lyginti su Vilniumi. Vos per kelis dešimtmečius tie miestai praaugo Vilnių, tai dabar Vilnių tapo draudžiama su jais lyginti?

Kas yyyra, aš tau paaiškinau, kad visokios Lodzės prieš 100 m. buvo 3 kartus didesnės už Vilnių, nors po 10 metų bus mažesnės. Tačiau remiantis kreiva „logika“, lyginti tokius miestus griežtai draudžiama.
Beje, absoliuti netiesa, kad tik Varšuvoje statomi aukštybiniai. Lodzė būtent dabar.

Ė, kas dar neaišku, aš tau paaiškinau, kad Minskas prieš 70 metų buvo mažesnis už Vilnių. Dabar pusketvirto karto didesnis.

Remiantis tokia „logika“, „Vilnių DRAUDŽIAMA lyginti su Minsku“. Toks gana juokingas gaunasi dialogas.
– O kodėl?
–„Nūūū, nes todėl... Minskas didesnis, todėl NEGALIMA. Lukašenka irgi draudžia!“.
– T.y. draudžiama lyginti pastatomų būstų kiekį per capita ir nominalų, draudžiama lyginti pastatomų biurų plotą, draudžiama lyginti investicijų apimtis, draudžiama lyginti parkų, gatvių, aikščių įrengimo kokybę, draudžiama lyginti infrastruktūros kokybę, draudžiama lyginti architektūros kokybę, draudžiama lyginti miestų urbanistiką, draudžiama lyginti abiejų miestų skajlajiną, draudžiama lyginti gyvenimo lygį, draudžiama lyginti oro uostų keleivių skaičius, draudžiama lyginti oro užterštumą, draudžiama lyginti vandens kokybę, draudžiama lyginti šiukšlių išvežimo paslaugų kokybę, draudžiama lyginti parduotuvių asortimentą...?
–Taip, griežčiausiai draudžiama, nes Minskas pusketvirto karto didesnis. Minsko NEGALIMA lyginti su Vilniumi, o Vilniaus NEGALIMA lyginti su Talinu, nes Vilnius du kartus didesnis.
Dėl to, kad Minskas 3,5 karto didesnis, jis matyt įrodinės, kad NEGALI būti, kad Vilniuje būtų aukštesni pastatai (129 m., su antena 148 m. prieš Minsko 114 m. ir 133 m. su špiliu), nors tai yra tiesiog faktas. Palei jį, tik Minske turi būti galima statyti naujus „Europos“ biurų pastato aukščio pastatus, o Vilniuje NEGALIMA.

Kaip keliskart minėjau, yra žmogelių, kurie įtikėję rangais, statusais, primena man tokios sapalionės sovietžmogius.

Taip pat neva griežtai draudžiama lyginti ir Vilnių su Kaunu, nes Vilnius dukart didesnis. Draudžiama lyginti Vilnių su Klaipėda, nes Vilnius jau keturiskart didesnis. Visi palyginimai turi būti uždrausti, lyginantiems uždėtos baudos arba įkalinimas, arba ištrėmimas (forumo atveju – amžinas ban'as).
Gal iš antro karto tau kiek labiau paaiškėjo, kad rašai absoliutų absurdą, ar vis dar nelabai?

Tuo labiau, kokia absurdiška mintis neva Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje neva draudžiami planavimas, reguliavimas, urbanistiniai sprendimai kaip Vankuveryje, tokio planavimo PRINCIPAI (tai VISIŠKAI nesusiję su miesto gyventojų skaičiumi).

Ar tik nebūsi vystytojas, nes net per internetą jaučiu kažkokį beveik asmeninį įsižeidimą ir labai didelį įniršį.

Kalbant realybėje, gal jau ir su kumščiais pultum () su rusišku klausimu „atvičiaj“ ()? Priminė daugiau kaip 20 m. senumo bajerius Lietuvoje (būdavo tokių veikėjų gatvėse, kur kažko paklausdavo, o tada ieškodavo priekabių „atsakai man“ bei vystydavo konfliktą) ir vadinamųjų čiafsų kultūrą Angluose kur gatvėj piktai nužvelgia ir irgi eina aiškintis „a girdi, ateini čia, atsakai“. Gal derėtų kalbėti ramiau?


Stovi ne todėl, kad neišparduoti, o todėl, kad kažkas užsidėjo pernelyg didelę pelno maržą ir suraukęs antakius pasiryžęs godžiai laukti 10, 20, 50 metų kol kažkas nupirks už užkeltą kainą, nekaip parduotų pigiau. Galėtų dar brangiau bandyt iškišt, o laukt kad ir 100, 200 ar 500 metų. Kodėl gi ne. Jei yra tokių išmintingų invėstytorių, kodėl gi ne.

Tuo tarpu du dvidešimtaukščiai Šiaurinėje Klaipėdoje išgraibstyti kaip šiltos bandelės (architektūra galėjo būti įdomesnė, su daug daugiau stiklo).


O kodėl nereikėtų investuoti į naujų daugiaaukščių biurų statybas, jei jų tuščių nėra apskritai nė kiek? Kodėl nereikėtų investuoti į daugiaaukščių biurų statybas, jei nei viena stambesnė užsienio kompanija negali ateiti į Klaipėdą, nes drąsiesiems, ambicingiesiems, ryžtingiesiems investytoriams šiek tiek dreba kinkos, todėl saugiai kiša pinigus į visokius prekybcentrius?

Kodėl nereikėtų investuoti į naujų daugiaaukščių butų statybas, jei nauji dvidešimtaukščiai Dragūnuose išparduodami dar nesibaigus statybom?

Manai garažynų, laukų, kokių nors kaimo trobų nėra multimilijoniniuose miestuose? Nejaugi esi toks naivuolis? Įdedu nuorodą į keliolikamilijoninės Maskvos vaizdelius 500 m. nuo pagrindinės dangoraižių kalvos, kur su arkliu tampo medinius vežimus į trobas, kuriose nėra vandentiekio, šildomąsi malkomis, elektra lygtais yra (orinės linijos ant medinių stulpų).

Tiesa, jau griauna šitą kaimą.

Šios trobos turėjo uždėti griežtą draudimą daugiaaukščių statyboms? Tušti laukai turėjo uždrausti juos statyti? Ar garažai turėjo uždrausti statyti daugiaaukščius? Miesto valdžios turėjo būti griežtai pasisakyta, kad dangoraižiai bus statomi tik tada ir tuo atveju kai mieste neliks garažynų, trobelynų ir krūmynų? Ar pačiam nejuokinga? Kame tavo logika? Turbūt nė viename pasaulio mieste (gal tik išskyrus Portlendą, Honkongą ar Singapūrą) nėra tokios kvailos taisyklės, kad daugiaaukščius galiausiai leidžiama statyti tik panaikinus visokius tuščius laukus, apleistus garažynus ar vienaaukščius trobelynus.

Tokių kaimų gali rasti visur nuo Berlyno sodo namelių prie centro iki Madrido lūšnynų ir romų taborų. Talinas ar Ryga tai apskritai pusiau kaimai su savo medinėm trobom, tačiau vistiek stato daugiaaukščius.
​​​​​​​
Nors visą tą gretimą žolės lauką Rygoje galima buvo užstatinėt kokiais nors dviaukščiais sublokuotais ar triaukščiais Šilalės lygio nameliais kaip kad dabar Panevėžyje populiaru patapo...

Parašė VNS Rodyti pranešimą

Tai Nusrsultanas su Biškeku skaitosi siekiamybė Vilniui ir Kaunui

Parašė VNS Rodyti pranešimą

Todėl, kad palatoj visi taip nori

Savo dviaukšte kioskų urbanistika Biškekas primena Kauną (Slabodkės, Šančiofkės, Brazyklės, Savanorių pr.). Laimei, Kaunas aukštėja, tankėja, tačiau norėtųsi ir tikresnių dangoraižių (bent 20 aukštų).

Puiki diskusija vystėsi vienoje Kauno temoje. Viškai sutinku su šiuo vartotoju, kuris, priešingai nei radikalus aukščiau pacituotas veikėjas, pripažįsta faktą, kad kitu atveju miestas atrodo kaip Biškekas.

Parašė Gator Rodyti pranešimą

Nu. Nes reikia užkonservuoti miestą cariniuose arba tarpukariniuose aukštuose...

Parašė Gator Rodyti pranešimą

Kauno dydžio mieste naujamiestyje minimum 5 aukštai turi būti. Tai, kad yra pastatyta svarbių žemesnių pastatų, to nekeičia.

Parašė Gator Rodyti pranešimą

Kardinaliai menkina miestą toks mini pastatas, atrodo ne kaip 300k, o 30k miesto centre.

Naujamiesty, taip, minimum 5 aukštai turėtų būt, gal net kokie 6-7, o kitur, kai kuriose zonose galėtų įvesti minimalų net ir 9 ar daugiau aukštų, aukštybinių zonų su pavyzdžiui min. 15 a.

Beje, turint omeny, kad pernai Kaune pastatyta 53 tūkst. kv. m. biurų, o „Europos“ bokštas Vilniuje tėra 17 tūkst. kv. m., vos per metus Kaune galėtų būt pastatomi maždaug trys apie 30 aukštų biurų pastatai arba keturi-penki 20 aukštų. Per dešimtmetį galėtų susiformuoti gražus dangovaizdis prie Nemuno kairiajame krante arba Savanorių prospekte, arba kitapus Neries už Piliamiesčio, arba...

Tuomet ir Talinas būtų su naujuoju, puikiuoju Kauno debesoviazdžiu aplenktas, o estai kauniečiais žavėtųsi. ​
Tačiau ambicijų, veržlumo, noro kol kas nesimato, jų beveik nėra. ​ Jei Senukų biuras čia visos keturišimtaitūkstantinio Kauno galimybės, tada tai nežinau. ​ Manau, kad tikrai ne. ​

Beje, ar Taline yra kokių nors kvailų aukščio ribojimų, pavyzdžiui, centre? Nekalbu apie ribojimą pagal aukščiausią bažnyčią, tačiau kvartalų užstatymą, pavyzdžiui 2, 3, 4 aukštai?
Rygoje tikriausiai centre laikomąsi senojo aukščio apribojimo, apie 26-30 metrų, kas mūsų laikais pagal aukšto aukštį, būtų kokie 9 aukštai? ​

Londone, Niujorke, Hongkonge statomi daugiaaukščiai dėl brangios žemės, būsto/biurų trūkumo ir didelių NT kainų, Vilniuje tokios problemos nėra.
Kodėl lyginat Vilnių su kažkokių atsilikusių ar diktatūrų šalių sostinėmis, o ne kokiu civilizuotu ir turtingu Helsinkiu?
Ofisai gražiai turi atrodyti gatvės lygyje, o ne iš drono.













Tai vis tik Vilniaus biurų architektūra pažengė per paskutinius keliolika metų, ar ne?

Helsinkyje statoma. Tačiau brangiai ir kokybiškai, nes yra money. Biškeką turėjau omenyje labiau dėl Kauno. Biškeke bus statoma pigi tufta, nes nėra daug money. Kaune irgi nėra money. Tai statyt bilenką ką Natkevičius per 5 min. nupieš galima, bet ar gerai tai? Vilniuje irgi visi norit geros architektūros, kuri kainuoja. Pigių dėžių po 100 m. Avulis ten primėtytų mišką, tik leiskit.

Va būtent. Esu panašiai rašęs kai pesimistai aiškino, kad Kainas nepavežtų pagal poreikį tokio aukšto pastato.
Drąsiai.
Tik reikia dviejų dalykų: nustumt nuo kelio visokius "negalima aukšto statyt, nes užgoš kažką" ir ambicingo vyatytojo, kuris suprastų elementarų dalyką, kad nors ir aukštas kainuoja brangiau per kvadratinį metrą, tas pastatas būtų neabejotinas nr1 mieste (nei vienam miestiečiui net adreso nereiktų sakyt, jis žinotų ji kaip tv bokštą vilniuje visi žino) ir nuomos kaina atmuštų tą skirtumą.

Koks šių debeskrapščių likimas? Ar ir toliau bijoma leisti juos statyti? Juos pastatęs Kaunas galėtų gerokai pakutenti nervus Talinui, o estus galima būtų pa-trolinti, jog mūsų gražesni.




Talinas, naujausi gyvenami keliolikaaukščiai.
​

​

O tuos Šančiuose jau pastatė? Kažkaip riedėjau pro Šančius, nemačiau. Gal krūmai per aukšti buvo. Ai nepastatė dar. Nedaskaičiau posto

Tema kaip ir "Baltijos valstybių sostinių palyginimas", o ne "Dangorėžiai - kuo ilgesnis, tuo kiečiau". Reiktų atskiros temos kurioje googleLT diskutuotų su dangoraižistu, manau būtų įdomu.

Kad googlius ilgam, ar net su visam užblokuotas, dar neseniai antrą paskyrą buvo susikūręs, bet ir tą užblokavo

O tai gal dabar galim atblokuoti googlių ? Kadangi jau suradom jam lygų oponentą, tai galės neutralizuoti vienas kitą

Na, mielas cherrypickeri, būk malonus, papasakok mums išsamiau apie civilizuotą Helsinkį. Tai statoma DABAR, jau pusė iškilo.


KALASATAMA RESIDENTIAL AND BUSINESS DISTRICT, Helsinki, Finland

Ko ten dar suomiai nestato? Dabar privaryk dešimt sakinių litanijų kiek ten milijonų gyventojų ir kodėl jau staiga negalima lyginti.

Kas trukdo lygint? Tiesiog reikia pripažinti, kad neturėdami daugiau dangoraižių, nei latvio, nei esto nenustebinsime ir jie galės tiesiog pagrįstai juoktis iš mūsų didmiesčių, kur Kauno pagrindiniame Savanorių prospekte stato visokius dviaukščius paviljonus, kioskus, Vilniuje visokias keliaaukštes Saltoniškių dėžiškes, Klaipėdoje kažkokius išskydusius kotedžus 15 km. nuo miesto, o biurų projektus išvis bijo statyti. Tai estas pagrįstai juoksis, kad Tartu kiečiau už Kauną, Klaipėdą, Talinas už Vilnių, o latvis lygins Kauną, Klaipėdą su Liepoja, Daugpiliu, o Rygą kels aukščiau Vilniaus.

Beje, lenkai anksčiau juokdavosi iš Vilniaus, Kauno vadindami miesteliais, mažais miesteliais. Pas lenkus yra terminas wielkomiejskosc (DID-miestiškumas), kurį apsprendžia pastatų aukštis, tankumas, užstatymo tipas (perimetras), modernių pastatų kiekis ir panašūs dalykai. Lenkai juokdavosi iš mūsų didmiesčių, kad tai kažkokie kaimeliai (aš tai pavadinau „Šilalės lygiu“), nes užstatymas juokingas, mastelis mažas, nėra didelio tūrio, didelio aukščio, tankiai sustatytų pastatų. Kartą radau vieną lenkų temą apie miestų palyginimus. Jų patyčios prieš Lietuvos didmiesčius buvo tikrai žiaurios. Daugelis minėjo, kad tai maždaug kokio Elko lygis, ne daugiau, neva gauna net nuo Liublino, sakė, jog esame provincialai, anot jų „nykštukinė šalelė“, „juokingi miesteliai“, neva esame „provincialaus mąstymo“ ir kt. Ir tai šitaip žiauriai tie lenkai matyt darė, lygino gana pagrįstai jei net šiame forume yra pilna veikėjų, kurie užpuls su žiauriu mobingu, patyčiomis bei keiksmais kiekvieną, kuris pasisako prieš Šilalės lygio urbanistiką mūsų didmiesčiuose.

Taip jau yra. Kiečiausi yra didesni, įspūdingesni, didingesni dalykai. Niekam neįdomūs kokie nors dviaukščiai Nepalo namukai, bet Niujorko dangoraižiai daug kam įdomūs.
Jei nestatysime aukštų pastatų, tai ne tik, kad Kaunas ir Klaipėda neaplenks Talino, o dar ir Vilnius gaus nuo Talino ir netgi nuo Rygos pagal skajlajiną.

Kaip sakoma bet kur Amerikoje — SIZE MATTERS. Ar turi įrodymų, kad Latvijoje, Estijoje žmonės būtų visiškai kitokie nei amerikiečiai ir mąstytų absoliučiai priešingai?

Vaje, kaip netikėta, eilinė, dar viena argumentacijos klaida. Nes argumentų tiem pateiktiem faktam tiesiog neturi.

Helsinkis tik dabar statosi, kai galėjo statyti 70-80s. Tai vadinama racionalumu ir pragmatiškumu, kai: pradeda trūkti vietos, atsiranda daugiau pinigų ir žinių statyti ne beleką, ir ne bele kur. Galima vaizduoti ir statyti belekiek ir belekur, o išlaidos viršys gaunamas pajamas, ir tavo dangoraižiai stovės tušti arba pustuščiai, kaip tai yra ne vienoje rytietiškai mąstančioje šalyje.

Klausimas dangoraižistui, kuris miestas "kietesnis"?

Pchenjanas:


ar Ženeva:


Tiesiog parašyk kuris asmeniškai tamstai yra "kietesnis" ir tiek, nereikia jokių ilgų paplaukusių ir nelogiškų litanijų ar citatų ne į temą iš wikipedijų. Tiesiog bandau išsiaiškinti ant kiek tas dydis tamstai svarbus ir koks santykis su kokybe.

O diskutuoti ir lyginti galima daug ką, tik šioje temoje turėtų būti Baltijos valstybių sostinių palyginimas, o dabar pernelyg daug offtopico, jis bus iškeltas.

Man labai panašu į tai: per 16 šio forumo egzistavimo metų sugriuvo labai daug planų ir idėjų, kurios kažkada buvo labai gyvos ir daugelį viliojančios. Ne viskas buvo pastatyta, ko norėjome, ne viskas buvo pastatyta taip, kaip norėjome, buvo viena krizė, dabar išgyvename antrą. Kai sudūžta daug vilčių, ar tik neatsiranda noras ginti esamą "status quo", atseit "čia viskas gerai, taip ir turi būti" ir netgi pulti tą, kuris primena, kad gali būti ir kitaip - nes pasąmonėje, savo pasisakymais ir iliustracijomis jis tarsi aitrina neužgijusią žaizdą. Lengviau yra užsipulti "aitrintoją", negu pripažinti, kad daug kas nepavyko, daug dėl ko buvo nusivilta - bet tai nereiškia, kad jau reikia viską pamiršti, susikuklinti ir nesiekti to, kas buvo siekiama! Jau jeigu net NMC architektūrinės kalvos nužudymas darosi priimtinas, tai be komentarų...

Labai panaši situacija, kai santykiuose nudegęs žmogus, ar apskritai nesugebėjęs sukurti santykių (nors ir labai to norėjęs) pradeda visiems aiškinti, kad "vis tiek tie vyrai/moterys yra nieko gero". Psichologinė savigyna ir saviguoda, bet ji nieko nesprendžia, niekuo nepadeda - tik įtvirtina esamą problemą ir įcementuoja ją. Problemos sprendimas visada prasideda nuo pripažinimo, kad ne viskas yra gerai.

Aišku, dangoraižisto valia, kaip jis atsakys į šį klausimą, bet aš jo vietoje net neatsakinėčiau. Nes pats klausimo pateikimas yra labai tendencingas - visi žinome, kokią reputaciją turi Šiaurės Korėja, ir kokią Šveicarija. Pavyzdžių galima rasti tikrai kitokių, pvz. palyginti Ženevą su tuo pačiu Frankfurtu, arba Seulu (bent jau P. Korėja, o ne Š.) bet kai pasirenkamas Pchenjanas - nemanau, kad tai be jokios išankstinės minties, tiesiog atsitiktine tvarka paimti miestai.