Sveiki, Šiauliuose pastebėjau virš daugiabučių penkto aukšto plokštės esti kažkokių tai skylių. Kiek apsidaręs Google žemėlapiuose užmačiau jų ir kituose miestuose, tad klausiu, ar jos atlieka kokią tai paskirtį ar žiojėja dėl vaizdo?

Ventiliaciniai kanalai.

Nežinau ar tinkama tema, bet...

Kadangi daug keliauju po Švediją/Daniją ir specialiai užsuku į miljonprogrammet rajonus, naturaliai pradėjau lyginti kodėl pas juos tų rajonų centrai (Skandinavijoj "Centrum" yra rajono vieta, kurioje yra susikaupusi komercija, dažniausiai aplink kažkokią aikštę ar alėją. Geriausias pavyzdys iš Vilniaus būtų Šeškinėje) gyvi ir panašūs į miestą, o pas mus nykūs ir depresyvūs, kuriuos pamatęs iškart nori "nuvaryt į miestą" vietoje to, kad leisti savo laisvalaikį tame rajono centre.

Todėl iškylo klausimas: kodėl Lietuvoje (Rusijoj ir panašiose šalyse) nauji prekybos centrai statomi absoliučiai be jokių langų kaip kažkokios fakin kazinkės, o seni sovietiniai PC, kurie iš esmės dažnai būna ne ką prastesni už to laiko švediškus ir daniškus, pertvarkomi į tokias pat "kazinkes" užklijuojant langus nepermatomom reklamom? Ar tam yra logiškas paaiškinimas? Suprantu, kad logiškiausias yra "taip gali išspaust max naudingo ploto", bet toli gražu ne visada taip yra, labai dažnai tai yra daroma tiesiog dėl darymo ir už tų užklijuotų langų ar sienų yra tiesiog prekybinės patalpos, kurios be problemų galėtų būti matomos per langą. Ar čia yra kažkokia psichologinė postsovietinių valstybių tautų trauma, ar kas?

Tuo tarpu toje pačioje Lietuvoje Lidl statosi parduotuves (ne visas, bet daugumą) su viena pilnai stikline siena ir vaizdas tampa nepalyginamai geresnis ir gyvesnis.

Taip yra daroma dėl to, kad prekybininkams bendru atveju langai nereikalingi.

Esu pasidaręs tokią išvadą.

Spoksojimo kultūra, kurią labiausiai jaučia amerikiečiai.

Amerikiečiai pastebi tos kultūros požymius net Vokietijoje, tai net neįsivaizduoju kaip jie turėtų jaustis į Rytus nuo Vokietijos.
Vokiečiai jei spokso tai mandagiai, su susidomėjimu. Rytų europiečiai gali žiūrėti ir bala žino ką galvoti, pvz. pašaipus spoksojimas, ar noras kažką iš tavęs paimti (pvz. išmaldos/cigarečių/žiebtuvėlio prašymas).
Patys vokiečiai man nepasirodė dideli spoksotojai, jie kaip germaniškos kalbos atstovai artimesni amerikiečiams.

Tai daro įtaką mūsų urbanistikai. Priemiesčiuose dygsta didelės tvoros ir krūmai ne tik dėl to, kad bijo vagių, o elementariai bijo spoksotojų.
Praktiškai net iš savo gyvenimo pastebiu kaip kaimynai pasistato nepermatomas medžių ir krūmų eiles nuo savo pačių kaimynų, apie kuriuos patys žino, kad egzistuoja mažesnė nei 1% tikimybė, kad dairysis ar nebus ko pavogt. Nors neatmetu, kad tokios tvoros dar atsiranda, nes kaimynai jaučia, kad vienas kito nevaibina

Mikrorajonai irgi susikūrę tokį įvaizdį, kad tai kokie nors vagių lizdai. Palik kažką matomo, tai kažkas ateis pavogs... arba užpuls.
Jei bus koks atviras stiklas, tai būtinai išdauž, etc.

Duodu 80%, kad čia grynai 1980-90-ųjų perestroikos viešumo-glasnost' ir "pats sau architektas" mišinio trauma.
Spėju net žmonių tarpusavio santykiai, iš tų laikų pasirinkti gyvenimo keliai, stipriai veikia žmonių santykius. Neįsivaizduoju kokie gali būt kaimynai, jei vienas kažkada buvo 90-ųjų verslininkas bachūriukas su visuo tuo šleifu iki dabartinių laikų (jei ne kažkas baisesnio), o kitas koks nors akademikas ar mokslininkas niekada nesikišęs į tą biznio darymą ir pan. dalykus.

Iš tiesų viskas paprasčiau. Prekybininkams nereikalinga nekontroliuojama šviesa, prekybos centrų savininkams - padidintos išlaidos šildymui ir kondicionavimui. Dėžė be langų - win win tiek komerciniu, tiek klimato kaitos požiūriu.

O psichologinės problemos reiškiasi kiek kitai pavidalais. Pvz. triedimu interneto forumuose.

Seniai man jaučiu būtum įkalęs permabaną

Puiki išvada. Kažin kodėl Vakarų ir Šiaurės Europoje durniai stato tuos langus, kuria jaukias erdves ir t.t.

Kai kalbat apie gyvenamuosius projektus, tai dar galima suprasti argumento point'ą, bet kalbant apie verslą, bet kuris verslas to ir siekia - būti matomas ir rodyti savo prekes/paslaugas. Kalbant apie saugumą - nakčiai nėra problemų tuos langus uždengt apsauginėmis žaliuzėmis, kas Skandinavijoje ir yra daroma.

Komerciniu požiūriu labai naudinga neturėti langų. Dėl ko joks kazino neturi langų arba jie uždengti? Tam, kad nežinotum, koks paros metas, kiek valandų, kad neskubėtum išeiti. Imam, kokį „Akropolį“, žmonės ten važiuodavo (gal ir dabar važiuoja) grynai praleisti laiko, nebūtinai vien pirkti. Apsidairo prekių, suvalgo bandelę, nueina pažaisti žaidimų automatais ir kuo daugiau laiko šūdmaliauja, tuo daugiau šansų, kad dar užsuks pavalgyt ar vitrinoj netikėtai pamatys ir užsimanys prekės. Kuo geresnės apyvartos, tuo lengviau pasiimti didesnę nuomą.

Jei pažiūrėjęs filmą, pažaidęs boulingą ar pačiuožinėjęs ant ledo per langą pamatytum, kad jau tempsta – daug didesnė tikimybė, kad jau „reikia varyt namo“, nes vaikas nevalgęs, nes pamokos neruoštos ir jau vėlu.

Atrodytų, kad maisto krautuvė bent galėtų turėti langus, kaip „Lidl“, bet paprastai visos maisto krautuvės dar turi bent po porą parduotuvių, į kurias irgi galėtum neužeiti, pamatęs, kad jau temsta arba niaukiasi ir tuoj lis, tad reikia nešti šikną kuo skubiau namo. „Lidl“ gi neturi jokių vaistinių, kirpyklų, pašto skyrių, gyvūnų krautuvėlių ir picerijų savo pastatuose. Ar Lietuvoj būtų naudinga turėti vitrininius langus? Ne, nes vis tiek visos prekyvietės yra apsuptos parkingų. Kas ten matys ką nuo šaligatvio prie gatvės.

Vakarų ir Šiaurės Europa yra plati sąvoka. Toje pačioje "vakarų Europoje" esu matęs ne vieną prekybos centrą aklinu ar beveik aklinu fasadu.
Tiesiog dažnas prekybos centras turi vidines gatves ir erdves į kurias ir atsiveria parduotuvės.

Nesakau, kad man patinka tie aklini fasadai, atvirkščiai - dažniausiai jie šlykštūs:
Bremen – „Google“ žemėlapiai

Todėl fainiausi sprendimai, kai prekybiniai pasažai yra kvartalų viduje, paslėpti už tikrų pastatų fasadų.

Ne, tai jūs čia tikriausiai kalbat apie prekybus centrus turint omeny tokius kaip Panorama, Akras ir t.t., aš gi kalbėjau apie "rajoninius", tai yra Maxima/Rimi/Iki/Norfa + vaistinė, kepyklėlė, gėlių parduotuvė, aludė, kurie laisvai gali apseiti be šitų aklinų sienų ir net atvirkščiai stipriai laimėtų nuo jų nebuvimo.

Perimetrinio užstatymo beveik užtenka.
Perimetrinis užstatymas padaro kokį pusę darbo.
Dar reikėtų normalios gatvių struktūros, lengvo priėjimo ne vien nuosavu automobiliu ir dar kelių dalykų kuriuos kiti geriau įvardins. Mano mintys dabar kiek kitur.

Pagyvenk mieste su perimetriniu užstatymu ir gatvės lygio komercija ir savo kailiu pajausi aišku kodėl mūsų miestai yra dideli miegamieji rajonai.
Nepatyrus savo kailiu galbūt yra sunku apčiuopti skirtumą.
Stokholmas, Kopenhaga, Amsterdamas, Barselona, Niujorkas, Shenzhen ir t.t.
Esu ilgesnį laiką gyvenęs trijuose iš išvardintų. Skirtumas su Vln ar Kns yra žiauriai didelis.

Aš ir taip žinau, kad perimetrinis kažkiek geriau, tik neidentifikuoju tiksliai dėl ko, man tiesiog miestiškiau atrodo, bet ar patiems gyventojams kvartale geriau jei būtų perimetrinis? Turbūt, kad kiemas atrodytų privatesnis?
Bet dėl ko tada vystytojas to nepadaro jei būsimiems pirkėjams tai geriau?

Ir šiaip aš labiau norėjau pasakyti, kad po tokių "tragiškai" galvojau bus 5-10 dalykų sąrašas, o pasirodo 1 blogo dalyko sąrašas tik - nėra perimetrinio.

My bad.
Šiaip yra daugiau negu vienas.

Būtų gerai jeigu ttttt, John, Obi-Wan Kenobi, VLR, Creatium, Silber418, taccido ir kiti (visų atmintinai neprisimenu) kurie gerai išmano miestų planavimą, įvardintų likusius.

1. Perimetras
2. Uzdaras kiemas su zaidimu aikstele.
3. Medziagiskumas bent kazkiek kitoks (apzeldintos sienos, medis, klinkeris, betonas)
4. Architektura skirtingiems pastatams skirtinga... na bent spalvas skirtingas parinktu
5. Komplekso akcentas galetu but kazkoks vienas aukstesnis, dominante.
6. Kazkaip nematau kaip tas viskas bus susisieje su tvarkoma krantine, kaip automobiliai privaziuos. Yra gi projektai.
7. Idomiai ... pastatai dideja i upes puse , o as siulyciau priesingai didet turi i miesto puse, plius terasuot. (laabai geri vaizdai ir populiarus dalykas butu pirkimui). Nebet kazkokia insoliacijos problema.

Labai geras atsakymas.

Va miestukas Skandinavijoje kuris yra daugiau nei 5x mažesnis už Kauną.
Ta pati vieta skirtingais rakursais:





1. Ganėtinai timeless architektūra
2. Smagios spalvos, ne vien ruda, tamsiai pilka ir juoda. Ir šito miestuko klimatas atšiauresnis nei Lietuvos.
3. Nėra nenaudojamų pievų kurios neatlieka jokių funkcijų. Šiuo atveju max išnaudotas plotas iki krantinės, o ne paliktos pievos šunims šikt.
4. Perimetrinis užstatymas
5. ...

---

Photo credit: Meta Fauler, Scott Dunn.

yra begale galimu variantu, o cia vos ne ant paint pabraize ir se imkit

Tu keistenybes kaip visada rašai, lygink šitą su Kauno senamiesčiu, o ne Šančiais.

Ar rajonus apart senamiestį reikėtų traktuoti kaip antrarūšius, kuriems nereikėtų taikyti jokių aukštesnių standartų?
Beje, ar senamiestyje išvis leistų 5-6 aukštus su ryškiom spalvom?

Nelinkėčiau jokiam Kauno rajonui, kad kažkoks beprotis pristatytų kičinio spalvoto art nouveau. Tada tai būtų ne antrarūšis, o trečiarūšis rajonas.

Tu rodai senus pastatus, visiškai kitoj pasaulio vietoj, kur buvo visiškai kita architektūros raida ir užstatymo logika.
​​​​