Man tai nesuprantama kodėl daugiabučius laukuose stato, kai nupirkti sklypą geresnėje Gargždų vietoje kainuotų pirkėjui kokius 50 eur už kvadratą būsto kainos.
Net didesniuose miestuose paskaičiuoji, kad vietoj kokių Užliedžių Kaune jei statytum Kaune ir dar neblogoj vietoj šalia miesto VT, tai kainuotų max 100 eur kvadrtatui daugiau. O parduotum minimum už 150-200 eur už kvadratą brangiau.

Tiesiog kvailystė statyti daugiabutį laukuose vien dėl šios priežasties.

durni tie vystytojai

Šiaip dalis lietuvių kažkodėl vis dar mėgsta laisvo užstatymo miegamuosius rajonus laukuose. Nes kitaip paaiškinti paklausą tokiems rajonams, nesvarbu ar jis statomas prie Gargždų, ar tai yra Pilaitė prie Vilniaus, yra sunku.

Tai kaina.

Pvz Užliedžiai po 800 kvadratui gali paimti naują butą.
Kauno ribose jau minimum 1200 kvadratui.

Tuo tarpu žemės kainą ivertinus Užliedžiuose savikaina gautųsi gal tik 100-150 kvadratui mažiau.

Vadinasi vystytojas net parduodamas miesto ribose už 1100 eur bus konkurencingiausias palyginus su rinkos kana 1200. Ir papildomai dar uždirbs 200 eur kvadratui daugiau nei Užliedžiuose (kur su tais 800 kvadratui neturės kainos pranašumo kaip miesto ribose 1100 vs 1200)

Nežinojau, kad pijokai, rūkytojai, besilinksminantys iki ryto, o dieną miegantys universitetų student(autoj)ai bei neretai kokius nors vėjus pašnekanti vietinė bei samdyta užsienyje profesūra apsprendžia, ar mieste reikia dangoraižių, ar ne. Čia Estijoje tai vyksta, rimtai?

Juokingokas argumentas, nuo perskaitymo iki šiol juokiuos.

Išduosiu paslaptį: ne universitetuose sprendžiama apie privačias investicijas į miestą, o biznierių (kurie tikrai įprastai nebūna kažkokie lektoriai, akademikai, profesoriai), turtingojo miesto elito arba šalies turtuolių, didžiųjų įmonių, prilaikančių kapitalą, formaliuose ir neformaliuose pokalbiuose.

Universitetai dažnai tėra biudžeto siurbėlės, o ne dangoraižių statytojai, o universitetų maži spinofai, sukuriantys verslą, dar neteko girdėt, kad tokios estiškos įmonės būtų pastačiusios Tartu daugiaaukščių.

O gal... Nejaugi studentai perka naujus butus Tartu? Vėl skamba juokingai.

Šiauliai didesni už Tartu, o regionai panašūs. Pakartoju statistiką:
Dėl „rangų“, kuriuos ypač mėgsta rusai velikoderžavninkai ir sovietžmogiai.... susirask kokį žmogelį iš Rusijos ir su juo pakalbėk apie miestus. Jis tau būtinai pašūkaus apie rangus, miestus-milijonierius, sostines, antrus pagal dydžius ir pan. Rangais ypač tikėjo sovietžmogiai, kur net lėšos miestams būdavo skirtomos pagal rangus. Atrodo nesi nei rusas, nei gyveni Sovietų Sąjungoje, bet rangais vis dar tiki... Priminsiu, kad prieš kurį laiką čia keli žmogeliai įrodinėjo, kad ir dangoraižiai statomi tik pagal miestų rangus. Sunku išvaryti iš savęs Sovietų Sąjungą, tiesa?

Dabar dėl „antro pagal dydį“. Noriu priminti, kad antras pagal dydį miestas kokioje tai Estijoje ir antras pagal dydį miestas kurioje nors Kinijoje gali „truputį“ skirtis??? Nereikia Kinijos.Pavyzdžiui, Lenkijos antras miestas yra Krokuva su 750 tūkst. gyv. (1 milijonas su priemiesčiais), nori pasakyti Tartu su 90 tūkst. (110 su priemiesčiais) lygiavertis Krokuvai? Nejuokink.

Palyginam konkrečiai Estiją ir Lietuvą demografiškai.
Lietuvoje gyvena 2,8 mln., Estijoje 1,2 mln. Pagal registrus jie prirašinėja 1,3 mln., bet ir Lietuvoje pagal registrus 3,0 mln. Be to, lietuvių naujųjų emigrantų yra gal 600 000 (pas juos kasmet užsieny dar gimsta 6-12 tūkst. vaikų), kai estų naujųjų emigrantų gal 20 000, o jei dar paskaičiuotume senuosius, tada 1,3 milijono prieš gal vos 100 tūkst. Taigi, globali Estija yra trigubai, net keturgubai mažesnė už globalią Lietuvą, todėl šitaip žemintis prieš kažkokį Tartu ir sakyti, kad Šiauliai neturi absoliučiai jokių šansų prilygti kažkokiam Tartu yra truputį graudoka?

Tiesiog turi pripažinti, kad dabartinė (tiksliau pastarųjų 20 metų) keista situacija kai Šiauliai lygiuojasi į Šilalę ir lyginant su Šiauliais išaukštinami visoki Tartu, yra truputį nenormaloka... Ir tai būti NETURĖTŲ. Tai kažkokia anomalija, keistenybė, kuriozas...

Nustebau, kad vieno didžiausių JAV greitojo maisto tinklų vadovas, multimilijonierius ir šaunus vyrukas yra lietuvės sūnus. Gal netgi iš kokių Šiaulių ar Šiaulių apskrities, gal kokio Pakruojo, visiškai nenustebčiau. O gal yra tokių žmonių ir iš Panevėžio, Alytaus, Marijampolės? Tai tų miestų merai, jei tokie faktai tvirtintųsi, turėtų asmeniškai skambinti, pristatyti miestus, kviestis aprodyti, maldauti, kad investuotų. Gal net kokią garbės pilietybę suteikti, jei Šiauliuose įkurtų kokį Jimmy Johnes Europos submarinų biurą. Ar skambinti į JAV, pasakoti milijardieriams kaip 1 amerikietiško cento monetą sukūrė šiaulietis, kaip Frenkelio batus pardavinėjo Niujorke, kuriais visi miestiečiai 1900 metais avėjo, o tada kviesti investuoti. Ieškoti žydų palikuonių iš Šiaulių, gyvenančių Amerikoje ir panašiai. Tai kad tokių galimybių galima vos per 3 minutes prigalvoti daugybę kai yra ambicijų padaryti kažkokį ten Tartu, išpuoselėjant Šiaulius ar Panevėžį, papuošiant keliais dangoraižiais.

Kodėl nenori dangoraižių? Dangoraižiai Šiauliuose BŪTINAI reikalingi. Taip, galbūt ne 20 ar 30 aukštų, tačiau visuotinai sutarkime, kad mes Lietuvoje vadiname dangoraižiu viską, kas gana aukštai stovi, pavyzdžiui Vilniaus Hanner pieštuką, 15 aukštų, 55 metrai ar panašiai metrų. Tai nejaugi norėtum, kad ir po 20 ar 30 metų aukščiausias Šiaulių centro pastatas būtų XX a. 7 deš. (prieš gal 50-60 m. pastatytas) viešbutis, o apskritai aukščiausias pastatas kaip bažnytkaimy būtų religinis? Tai tik tokios ambicijos? Tik priminsiu, kad yra ir dar vienas miestas Lietuvoje, kuriame ir 2050 metais NEABEJOTINAI taip pat aukščiausias pastatas išliks bažnyčia. Išduoti paslaptį koks? Ogi ŠILALĖ.


Šiaip net turi panašumų su Šiauliais: yra bažnyčia, yra keli keliaaukščiai, yra privatūs 1 a. namai, yra centre ežeras. Tik ar tai jau būtų DIDMIESČIO etalonas?

Šilalėje ir 2020 metais, ir 2040 metais, ir 2060 metais aukščiausias pastatas išliks bažnyčia, iš tų laikų, kai žmonės keliaudavę su arkliais, pasišviesdavo žvake, o maudydavosi kartą per metus (na gerai, gal kartą per mėnesį) ir vaikščiodavo riebaluotais plaukais ir nešvariom rankom, nes muilo dar mažai būdavo ir tas buvo apybrangis. Tai įsivaizduok, tais laikais pastatė didžiulį „dangoraižį“, tik jo paskirtis buvo ne gyvenamoji, komercinė, o visiems susirinkus gražiai melstis skirtas pastatas. Su tuo yra viskas gerai, bet kodėl Šiauliuose turi likti aukščiausiu XVII a. pastatas, o iš civilinių pastatų – SOVIETINIS viešbutis, bet kaip rašai, tikrai nereikia nepriklausomos Lietuvos laikais, su mūsų moderniomis technologijomis, su mūsų finansinėmis galimybėmis, su mūsų ambicijomis, pastatytų keliolikos aukštų pastatų, bent jau kaip kažkokiame (ta prasme, niekuo neįpatingame mieste, kuris tikrai nėra ypač garbintinas bei ypatingas palyginus su Šiauliais) Tartu? Tada tikrai nekas. Net tarpukariu Šiauliuose statė KAUNIETIŠKUS pastatus, 3-4 aukštų, didmiesčiui tinkamus, o juk tai buvo prieš 90 ir daugiau metų...

Tik patikslinu - Suomijoje oficialiai gyvena apie 50000 emigrantų iš Estijos, Švedijoje apie 10000.

Nereikia, nes nereikia. Kaip sakiau, šiuo metu mieste pilna laisvų sklypų, kur galima pristatyti moderniausių būstų ir biurų nestatant dangoraižių. Statyt vardant statymo beprasmiška. Pvz. Pchenjanas turi savo ryugyong dangoraižį bei krūvą aukštybinių pastatų, bet nemanau, kad dėl to Pchenjaną ar šiaurės Korėją galima pavadint modernia XXI amžiaus šalimi. O kad Šiauliuose auksciausias pastatas yra senas tarybinis viešbutis tai tikrai ne kažką. Nes per aukštas Ir atgyvenes. O ar mieste galėtų atsirast naujų aukštesnių nei 5 aukštai pastatų? Žinoma, tik manau, kad 8-10 aukštų pilnai patenkintų norus. Aukštesnių nereikia. Palikim dangoraižius didesniems miestams.

“Išduosiu paslaptį: ne universitetuose sprendžiama apie privačias investicijas į miestą, o biznierių (kurie tikrai įprastai nebūna kažkokie lektoriai, akademikai, profesoriai), turtingojo miesto elito arba šalies turtuolių, didžiųjų įmonių, prilaikančių kapitalą, formaliuose ir neformaliuose pokalbiuose.”

Tai pagal tamstos geležinę logiką “Achema” Jonavoje jau seniai turėjo pastatyti dangoraižį.

Iš visai kitokio teiginio pasidarei tokias haliucinogenines „išvadas“... Dar nelegalizavo šiaip...

​

O dėl „Achemos“ dangoraižio: kodėl gi ne. Tik ne Jonavoje, o geriau Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Čia Kaip „Maxima“ dangoraižis. Toks galėjo būti prie „Akropolio“, bet persigalvojo, o vėliau nusižemino Naugarduko gatvėje iki septynaukščio lygio. Universitetų dangoraižiai statomi ypač retai, nors irgi būna. Deja, estams apie universitetų dangoraižius telieka tik svajoti, bet verslininkų privačios įmonės kelia daugiaaukščius netgi Tartu. Teoriškai be abejo ir Jonavoje galėtų statyti, kodėl gi ne, jei tik norėtų.



Tai sklypų pilna ir Berlyne, Londone ar Niujorke. Ir ką? Nėra tokios taisyklės, kad aukštesnius kaip 30 m. (40, 50 m.) pastatus galima statyti TIK TADA, kai mieste NEBĖRA laisvų sklypų.

Nes būtent tą ir siūlau.

Reductio ad Pyongyangium jau galima prilyginti Reductio ad Hitlerum. Kai nėra kaip išsivartyti kai potencialu visiškai lygiaverčiai Tartu miestui Šiauliai beviltiškai stagnuoja, visada galima prisiminti Š. Korėją.

Tą ir turiu omeny. Ir šiaip neįspūdingas pastatas, ir panoramos miesto centre nekokios. Bus GRAUDU, jei toks pats vaizdelis bus ir 2030, 2040, 2050 metais, tik labiau pašluotas, padažytas, patinkuotas. Ką tai primena? Būtent! Bažnytkaimį arba mažą rajono centrą kaip ŠILALĖ.


8-10 aukštų čia Marijampolės, Mažeikių, Jonavos, Alytaus, Utenos ir pan. miestų aukščiai. Pavyzdžiui Telšiai, Kėdainiai yra gana gausiai užstatyti devynaukščiais. Vistik Lietuvoje Šiauliai yra vienas vos iš penkių didmiesčių. Nors juose galėtų būti BENT JAU keliolikaaukščiai. Tik pagalvokit, Šiauliuose pirmieji keliolikaaukščiai pastatyti jau net prieš 40-45 metus. Ir jei šios ribos niekas neviršytų, po 10, 20, 30 metų bus taip, kad sovietai-komunistai, būdami tecnologiškai bei morališkai atsilikę, prieš 50, 60, 70 metų (2-3 žmonių kartas) statė aukštesnius pastatus, didesnio mastelio nei antra-trečia nepriklausomos Lietuvos karta. Tai būtų žiauriai nuviliantis vaizdelis... Švelniai tariant.

Specialiai pažiūrėjau dabartinį Šiaulių BP. Yra vietų, kur leidžiama aukštesnių nei 9 a. pastatų statyba: Tilžės g., Dubijos gatvės tęsinys (miesto vidinis aplinkkelis) ir kitur. Tikėkimes, naujųjų 10+ aukštų pastatų neteks laukti ilgus metus, dešimtmečius, šimtmečius, tūkstantmečius...

Beje, prieš keliolika metų būta kur kas daugiau ambicijų ir drąsesnių vizijų. Panevėžys tuo metu pasvajodavo apie kad ir nedidelius, vistik, dangoraižius. Tuo metu Panevėžys su 130 tūkstančių gyventojų buvo net didesnis už šimtatūkstantinį Tartu, kur jau buvo iškilęs tiek banko keturiolikaukštis, tiek ir gyvenamasis Tigutornas. Dabar net tokių vizijų nėra. Vien kažkokie vienos šeimos kotedžai, kiosko ar dviejų dydžio biuriukai, Hesburgeriai, degalinės ir Norfos... Panevėžys virsta antruoju Pandėl... Pasvaliu. Buvęs mūsų penktasis didmiestis...

Kuo Pasvalys nuo Šilalės skiriasi, ar nuo Prienų?
Vienus Šiauliams, kitus Panevėžiui taikai.
Mano pasiūlymas - keli vystytojai turėtų kooperuotis ir savo mažus sudėtį į vieną aukštą.

Privalumas - tas aukštas iškart tampa nr 1 landmark ir automatiškai klientų trauka nukonkuruoja visus kitus projektus.
Tad yra ir ekonominė logika.

dangoraižistas, nebandei kreiptis pas psichologą dėl dangoraižių manijos, nes jau pradėda neraminti visos tos diskusijos. Išsikalbėtum pas speciailstą, užuot čia pakoldes rašęs.

Man tai primena didybės maniją. Stalinas irgi Maskvoje 1947 - 1953 pristatė dangoraižių, Hitleris svajojo apie perstatytą Berlyną su milžiniška Volkshalle.

O šiaip manau, kad kiekvienas turi vienokį ar kitokį savo miesto/šalies viziją, bet ją ginti kaip vienintelę ir nenuginčijamą tiesą tai... Čia jau primena visi aplinkui durniai išskyrus mane.

https://en.wikipedia.org/wiki/Gigantomania

Tai taip masto rusai. Gaila neradau Varlamovo keliu dienu senumo storiu. Madaug kazkokioj Rusijos provincijoj dangoraizis ala Dubai style, aplink garazai, kazkokios chalabutkes, neasfaltuoti keliai, purvynai. Kraupu. Bet uztat turi Ruselio provincialo galvoj vis arciau Dubajaus.

Taip atrodo provincialaus miesto FR panorama:


Austrijoj:


Taip turi buti ir pas mus. Laikai, kai orientavomes i Rusijos provincijos ala BIZNES CENTER pseudo dangoraziukus baiges.

Man šitas primena Šnipiškes aišku čia ne kaimas, o švento Petro Burgas

Man dar keista, kaip dangoraižistas nepateikė Grozno pvz. kaip siekiamybės imperiniai nostalgiškai didybei (LDK) pabrėžti. [edit: VYČIO VĖLIAVA]

Mažaaukštės ir nelabai tvarkingos "dvasingos" statybos egzistavimas mieste dar nėra priežastis nestatyti aukštybinių pastatų. Pavyzdžių toli ieškoti mums patiems nereikia, *cough cough* Vilniuje yra tokių rajonų *cough cough*

Čia rimtai taip tiesmukai mąstai ar šiaip tiesiog toliau trolini? Universitetai nestato dangoraižių ir taškas? Niekaip neišmąstai toliau kuo universitetai prisideda prie tavo dangoraižių atsiradimo? Kas antras užsienio investuotojas Vilniuje ar Kaune vis mini kad pasirinko investuoti čia nes yra universitetai kurie parengia kvalifikuotą darbo jėgą kurios jiems reikia. Ta kvalifikuota darbo jėga paskui dirba ofisuose, kurie galimai yra “dangoraižiai”, o jei lieka dirbti savo mokslų mieste, tai ir gyvena kažkur, vėlgi didesnis potencialas daugiabučiams.

Kitas dalykas, kad dangoraižiai visiškai nebūtini, ypač mažesnių, miestų vystymuisi. Pavyzdžiui koks Umeå Švedijoje turi apie 90 tūkstančių gyventojų, stipriai auga, turi universitetą, visai neblogą ekonomiką (pramonė, įmonių headquarteriai, R&D) ir atrodo taip.