Preliminariais skaičiavimais, įrengti požeminę perėją kainuos apie 2 mln. Eur. Šiemet bus pradėtas rengti projektas, o kitąmet turėtų prasidėti ir statybos darbai. Kretingos rajono savivaldybė pateikė paraišką šiemet gauti iš valstybės rezervo 0,5 mln. Eur projektavimo ir parengiamiesiems darbams, kurie vyktų etapais.

Išvien su perėjos statyba nuo stoties po 200 m į abi puses – Bajorų ir geležinkelio viaduko link – turės būti įrengtos garso izoliacinės sienelės. Bendras jų ilgis Kretingos mieste sieks apie 600 m. Kretingos rajono savivaldybė prie sienelių įrengimo darbų taip pat turės prisidėti savomis lėšomis – 7 proc., arba 189 tūkst. Eur. Mero žodžiais, „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat įsipareigojo šiemet galutinai sutvarkyti perėją ties laidojimo namais, kur Savivaldybė buvo įsipareigojusi ir jau prieš kelerius metus už savo lėšas įrengė žmonių pramintą „šaligatvį į niekur“.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/klaiped....d?id=86591789

Kretingoje planuojama iš centrinės miesto dalies iškeldinti policijos komisariato darbuotojus ir pastatyti naują pastatą priemiestyje. Projektui ketinama skirti virš 1 mln. Eur.

Į naują 1.000 kv. m ploto pastatą persikeltų 50 Kretingos pareigūnų. Kol kas nėra aišku, kur tiksliai galėtų būti statomas naujas komisariatas.

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė ir rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais ir kretingiškiais pasidalino gera žinia: sulaukus lėšų iš Europos Sąjungos fondų, atsirado galimybė Kretingos mieste modernizuoti apšvietimą. Jeigu viskas seksis sklandžiai, iki 2023 metų Kretingoje bus modernizuoti 1 tūkst. 254 neefektyvių šviestuvų, 19 valdymo spintų. Bendra vykdomų projektų vertė – 1 mln. 403, 83 tūkst. eurų.

Svarbiausia, kad pirmasis esamo apšvietimo modernizavimo etapas jau pamažu įsibėgėja, ir per šį etapą 40 proc. viso miesto apšvietimo bus pakeista nauju, tai yra taupančiu energiją. Projektas bus įgyvendintas per 2021–2022 metus. G. Liobikienė tvirtino, kad jau pasirašyta projekto finansavimo sutartis, įvykdyti 6 iš 7-ių viešieji pirkimai, o rangovai artimiausiu metu pradės Panevėžio gatvės apšvietimo atnaujinimo darbus – šioje gatvėje bus įrengtas visiškai naujas apšvietimas. Pasirašyta sutartis ir valdymo spintoms pakeisti – 19 spintų bus naujos ir modernios. Be šių, laukia dar daug naujų darbų: iš projektinių lėšų Dvaro ir Grafų Tiškevičių gatvėse naujais bus pakeisti 14 senų apšvietimo stulpų, iš rajono biudžeto lėšų – įrengtas naujas apšvietimas.

Neefektyvūs 582 natrio šviestuvai į LED šviestuvus bus pakeisti Briedžių, Geštautų, J. Basanavičiaus, J. Jablonskio, Jurginų, Klaipėdos, Laisvės, P. Vileišio, P. Paulaičio, Paupio, S. Daukanto, Šeduvos, Šiaulių, J. Šimkaus, Šventosios, Taikos, V. Kudirkos, Žalgirio, Žaliojoje, Žilvičių gatvėse, Guobų, Medžiotojų ir Topolių akligatviuose, Malūno take. Visiškai naujas apšvietimas bus įrengtas Ąžuolų ir Šermukšnių akligatviuose, Geležinkelio, Pasieniečių gatvėse, šiuo metu vyksta darbų pirkimo procesas apšvietimo sistemai modernizuoti ir naujam apšvietimui įrengti Akacijų ir Topolių akligatviuose, J. Basanavičiaus, Liepų, Parko, Sodų, Trakų, Tenžės gatvėse.

„Apšvietimo modernizavimo darbai numatyti ir Tiekėjų gatvėje, tačiau pirkimas dar nepaskelbtas, – patikslino G. Liobikienė, kuri pasidžiaugė dar viena galimybe modernizuoti Kretingos miesto apšvietimą. – Kovą teikėme dar vieną paraišką, kad galėtume vykdyti ir antrąjį apšvietimo sistemos modernizavimo etapą, ir jau turime gerų žinių – paraiška patvirtinta ir finansavimas bus gautas.“

Per antrąjį projekto vykdymo etapą nauju energiją taupančiu bus pakeistas beveik visas likęs miesto gatvių apšvietimas: visiškai naujas įrengtas Nemuno, Nidos, Laukų, Baisogalos, Jauryklos, Jazminų, Kartenos, Kauno, Kranto, Krekenavos, Naujojoje, Pajūrio, Pervažos, Uosių, Vyšnių, Rožyno, Tvenkinio ir Melioratorių gatvėse, natrio ir gyvsidabrio lempos į LED šviestuvus pakeistos Akmenės, Audėjų, Balandžių, Bangų, Darbininkų, Dobilų, Dupulčių, Gluosnių, Kapų, Karšėjų, Kaštonų, Klevų, Konstruktorių, Kosmonautų, M. Valančiaus, Malūno, Marių, Medelyno, Muitinės, Neringos, Palydovų, Pasienio, Plungės, Ramunių, Rūtų, Sukėjų, Telšių, Vandens, Verpėjų, Žvaigždžių, Pievų, Žvejų, Jūros, Kalno, Slėnio gatvėse.

„Svarbiausia, kad mus palaikė Kretingos rajono savivaldybės taryba – vienbalsiai pritarę mūsų parengtam projektui, politikai uždegė žalią šviesą išskirtinai Kretingos miestui svarbiam projektui“, – neabejojo projekto autorės G. Liobikienė ir V. Turauskaitė.

Gaisrą dėl kamine užsidegusių suodžių prieš Velykas patyrę Kretingos miesto Klaipėdos g. renovuojamo 76-o namo gyventojai bijo: nėra garantijos, kad nelaimė nepasikartos, juolab kad patys statybininkai atviri: „Degsit dar dešimtis kartų.“

„Sunku protu suvokti: 100-mečio senumo mūsų daugiabutis pirmąkart per savo gyvavimo istoriją kapitališkai remontuojamas, o, kaip Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pripažino, ir toks raštas buvo išsiųstas bendrovės „Kretingos komunalininkas“ renovacijos projektų vadovui Kęstučiui Motijauskui, avarinės būklės kaminai palikti likimo valiai“, – „Pajūrio naujienoms“ dėstė Birutė Malakauskienė.

Jos žodžiais, statybininkai pasielgė kaip liepta pagal projektą: virš stogo kyšančius vėjo papučiamus kaminus apskardino, ir tiek žinių. O kas tuose kaminuose giliau, niekam nerūpi. Pašnekovė teigė pati krosnių kuru nekūrenanti, yra įsirengusi šildymą dujomis, kai kurios šeimos turi sistemą „oras–oras“, tačiau įtampa dėl galimų gaisrų nė vienam nėra maloni.

Kaip atsitiko, kad, renovuojant tokį seną daugiabutį, į projektą liko neįtraukti kaminai? Už daugiabučių namų renovaciją atsakingas bendrovės „Kretingos komunalininkas“ atstovas Kęstutis Motijauskas į šį klausimą atsakė taip pat klausimu: kodėl problemos gyventojai nekėlė tuomet, kai renovacijos projektas buvo aptariamas pačiuose pirmuosiuose susirinkimuose? Dabar „išsimiegojo“, bet jau šaukštai – po pietų, nėra kaip rangovą priversti atlikti papildomus darbus, už kuriuos apmokėti nenumatyti pinigai.

Toks K. Motijausko komentaras gyventojas Birutę Malakauskienę, Vidą Palionienę ir Zofijos Alšauskienės dukrą Daivą ir nustebino, ir papiktino. Jos kaip susitarusios tvirtino, kad problema seniai buvo keliama. Pašnekovių nuomone, renovacijos projektų vadovas tikriausiai bus pamiršęs savo juokelius vieno susirinkimų metu: „Jeigu kaminas toks netvirtas, tai koja paspirsim, nugriausim ir atstatysim“, – atkartojo Daiva. Anot jos, keista, kaip avarinė kaminų būklė pro akis galėjo praslysti renovacijos projektuotojui?

Bet bendrovės „Altanas“ direktorius Antanas Valatka paaiškino, kad projektuotojo pareiga yra vadovautis projektavimo užduotimi, investiciniu planu. „Šiuo atveju kaminų kapitalinio tvarkymo plane nebuvo numatyta, o kas su jais blogai, išryškėjo statybos darbų metu“, – sakė jis.

Įmonės „Techkonsta“ atstovas Edgaras Šiuparis teigė, jog jam, kaip techniniam renovuojamo namo prižiūrėtojui, taip pat svarbu, kad būtų paisoma projektinių sprendinių, kad kokybiškai būtų atliekami darbai, kuriuos pateikė užsakovas. Anot E. Šiupario, namo renovacijos projektas parengtas toli gražu ne šiandien ir ne vakar. Kokia kaminų būklė buvo prieš dvejus metus, nebeįmanoma pasakyti. Kad būtina remontuoti, fiksuojama dabar, o projekte to nenumatyta.