"Cities like Hong Kong do not have any supertall buildings". Tas kanalas turi tikrai mač kredibiliti dangoraižių srityje

O koks poreikis buvo Klaipėdoje, kad ten pastatė 13 (!!!) 18+ aukštų pastatų, kai Kaune 0? Butų Klaipėdoje parduodama mažiau, bet net ne lygus rezultatas 13 vs 13, bet 13 vs 0, kas visiškai neadekvatu.

Labai ačiū už nuorodą @99

Greitai peržvelgiau raštliavas, pasirodė daug biurokratijos ir mažai turinio.
Nežinau ar juoktis ar verkti kad viso plano šerdis yra Prisikėlimo bažnyčios matomumas. Ne skirtingų miesto dalių sujungimas, paslaugų pasiūla ir t.t., o bažnyčios matomumas. Nereikia stebėtis jeigu rezultatai atitinkami.

Paskui žemėlapyje papaišytos zonos kur leis aukštybinius, bet nėra jokių konkrečių skatinimo priemonių, kokybės reikalavimų, bendros vizijos, ar apskritai kokios tai logikos. Nepastebėjau ir planų gerinti viešąjį transportą ar bendras erdves. Toks vaizdas kad papaišė zonas kurios netrukdo Jos Didenybei ir Jos Ekselencijai baltai bažnyčiai, o tada kas norit tas statykit be jokio bendro plano ar koncepcijos. Jeigu taip yra, tai gal tik džiaugtis reikia kad aukštybinių pastatų neatsiradinėja.

Aukštybinių pastatų žemėlapį manau galime susumuoti šioje nuotraukoje:
Atidarius pačia nuotrauką naujam lange galima priartinti, nes pikselių daugiau nei pakankamai.


Dar yra kita, kuri kaip ir apie tą patį, bet kaip ir ne.
Kaip ir pridera biurokratijai.

Tai nebuvo jokio poreikio, neskaitant to, kad visiems dangoraižiai atrodė kaip nepaprasta naujovė ir kažkoks sėkmingo kapitalizmo įsikūnijimas. Vidury Klaipėdos iki dabar pilna didelių apleistų sklypų, apleistų teritorijų, kurias pirma reikėjo gentrifikuot, o ne pastatyt keletą spyglių atsitiktinėse vietose.
​​​​
Beje, man Kauno KM naujieji ofisai atrodo žymiai solidžiau nei po visą miestą išbarstyti Klaipėdos daugiaaukšciai - pigokos architektūros 00s reliktas.

Su 2005-2008 ambicjon gavom neblogą krizę. O šiaip statyt aukštybinius pastatus kai aplink yra apleisti laukai ir parkingai yra neracionalu. Atsiranda vienas didelis pastatas, kuriame koncentruotas visas gėris, o aplinkui- šiukšlynai. Gauname kažkokią kvazi-Ryga, kur dalis labai gražiai atrodo, o visą kitą apleista. Klaipėdos problema, kad aukštybiniai pastatai buvo statomi kur pasitaiko ir nekoncentruojant, kaip Vilniuj, taip nesukuriant kažkokio business distric, kur ir toliau būtų galima kažką sistemingai vystyt. O ir pačioj Klaipėdoj ir taip daug tuščio ploto pačiam miesto centre, kur vien dangoraižiais neužstatysi.

Realiai pagal tuos planus aukštybiniams pastatams skirta Savanorių pr. dalis, tiksliau jos dalis, kuri gaunasi miesto pakraštyje. Kaip gyvenamąjai paskirčiai visiškai nepatraukli vieta.
Mano asmenine nuomone tai labai geras variantas būtų aukštybinius statyti ten kur dabar Kauno grūdai stovi ir aplinkinėse teritorijose, gautųsi kažkas panašaus į Vilniaus NMC. Ten būtų labai patraukli vieta tiek gyventi tiek dirbti - puikus vaizdas į Naujamiestį/Senamiestį, patogus susisiekimas su centru, ypač žinant planus statyti pėsčiųjų tiltą į Nemuno salą, koncertų rūmų projektą.
Ir jei ten leisti statyti aukštus pastatus atsirastu paskata išmėžti visus Kauno grūdus ir kitus lušnynus toj pakrantėj.

Miesto planas visiška gėda. Dabar tikrai pasidarė aišku, kad pats miestas trukdo statyti aukštybinius pastatus, o paklausa tikrai yra.
Man atrodos, kad čia kažkoks kaunietiškas aukščio kompleksas. Dar ne taip senai temoje ,,Projektai Kaune” keletas forumiečių skundėsi, kad miesto centre buvo statomas 6 aukštų pastatas Naujamiestyje…
Keisčiausia tai, kad prieš beveik 100 metų, būdama visiškame skurde, Kauno valdžia buvo žymiai liberalesnė, nafik griovė visą carinį šudą kiek tik įstengė, vietiniai architektai jau darė vizijas kaip Kaunas taps Europos New York’as ir net žiniasklaida 6 aukštų pastatus vadino “dangoraižiais”. Kodėl? Miestas turėjo ambicijų. Norėjo naujos sostinės. Ką tokiu atveju gavome? UNESCO paveldo Naujamiestį.
Šiaip tikrai liūdna pagalvoti, kad Prisikelimo bažnyčia turėjo būti simbolis, kad miestas (bei visa šalis) veržiasi į priekį, atgimsta ir seka naujausiomis pasaulio tendensijomis. Aiški miesto kryptis buvo jau nustatyta. Bet kažkaip visuomenė sugebėjo regresuoti ir vėl prisirišti prie miesto-kaimo įvaizdžio. Prisikėlimo bažnyčia tapo liniuotė visam Kaunui. (Donelaičio gatvės tvartų renovacijos mane vimdo kiekvieną kartą pro ten praeinant).

Visiškai sutinku

Krizė nesusijusi su mūsų ambicijom, o su ninja (no income no job - please here is your mortgage) paskolomis JAV

O kad laukuose dangoraižiai, žinoma blogai. Bet kalbant apie pvz kokią nors Kaune vietą prie Piliamiesčio, būtų fantastiška.

Prie NYC, Čikagos, Bostono pridėčiau Filadelfiją, San Franciską ir dar kelis miestus. Pagal dabartinius standartus kai vertinamas ekologiškai ir socialiai darnus iki ~6 aukštų užstatymas ir juodinami dangoraižiai šiems miestams nėra taip lengva konkuruoti su Amsterdamu, kuris centre turi nulį big city feeling ir jautiesi kaip dideliam kaime (nesakau kad tai blogai, man pavyzdžiui tai idealus miestas), bet jei žiūrėsi kas geriausiai derina livability su tradicinio dangoraižiais apstatyto didmiesčio samprata, tuomet būtent šie JAV miestai bus tarp lyderių šalia Melburno, Londono, Vankuverio, Toronto.

Pagal šį kriterijų net Baltimorė (geras miestas su santykinai nemažai bėginio transporto pagal JAV standartus, istorinių pastatų, geru užstatymu, tik vis dar didokas nusikalstamumas) lenkia visus Kinijos didmiesčius, kur tarp ikoninių dangoraižių gatvės lygyje dažnai galima stadionus sutalpinti. Vašingtonas dangoraižių neturi dėl reguliavimo, bet šiaip yra nuostabus miestas ir net Europoje galima rasti ne vieną miestą, kuriam reiktų iki jo pasitempti.

Žinoma tuo pačiu JAV turi ir galybę blogų ir labai blogų miestų, bet padėtis po truputį taisosi, kai kuriuose miestuose net labai sparčiai, kur keičiami zoningo ir parkavimo minimumų reikalavimai, plečiamas viešasis transportas, vykdomos konversijos, daugiau parkingų verčiami patraukliu užstatymu, atsiranda šiuo metu "missing middle" užstatymas, miesto greitkeliai perkeliami po žeme arba svarstoma išvis juos nugriauti, sporto arenos statomos/perkeliamos į centrą, ir visą tai duoda rezultatą - žmonės grįžta gyventi iš priemiesčių atgal į centrą. Tarp sparčiausiai besikeičiančių galima paminėti Mineapolį, Denverį, Sietlą, Portlandą. Atlanta irgi jau juda teisinga linkme nors jai kelias vienas ilgiausių nusimato iš šių miestų.

Ironiška jog didžiausią potencialą greitai konversijai turi tokie itin automobilizuoti miestai kaip Hiustonas ir Dalasas, kurie prasidėjus kėlimosi į nuosavus namus bumui pragriovė ištuštėjusius daugiabučius downtowne bet neužleido atsivėrusių erdvių suburbijoms, o įkūrė masyvius parkingus.

Taip pat yra tokių miestų kaip Sinsinatis, kur pokyčiai vis neįsibegėja, bet nepaisant pergyvento miesto greitkelių bumo yra išlikęs didelis istorinis potencialas autentiškuose downtown kvartaluose nuo kurių galima atsispirti ir jau dabar būtų vienas tų miestų kuris gali maloniai nustebinti netyčia į jį užklydus. Net LA šiuo metu stato turbūt daugiausia naujų metro linijų visoje šalyje, jau greit sugrįš streetcar'as į downtowną, kuris vertinant izoliuotai yra visai neblogas.

Būtent. Štai kaip atrodo padorus vidutiniškai didelio submilijoninio miesto vaizdas.

Necituosiu nes ilga žinute, bet themanual

Kiek žinau, NT krizę Lietuvoje sukėlė pagrinde lietuviški faktoriai. Lietuvoje buvo labai daug NT spekuliacijos ir nemažai tos spekuliacijos, kaip ir JAV, buvo paremta blogomis paskolomis.

Žinau konkrečių atvejų prieš pat 2007/2008 krizę, Žaliakalnyje už butus lūšnelėse siūlė po 300 - 500 tūkst. litų. Žvėryne dar daugiau, bet sumų nebeatsimenu. Žvėrynę dabar vėl kosmosą kainuoja (nemanau kad šį kartą burbulas), o Žaliakalnyje tokių kainų nebepasikartojo iki dabar, nors NT kainos Lietuvoje labai stipriai paaugo (infliacija, pakilęs įperkamumas ir t.t.).

Niekada neužteks kiaušų mūsų politikams nugriauti chruščiofkes. Geriau "parenovuoti" ir užkoncervuoti dar 50 metų.

Atsakingiau, racionaliau, adekvačiau ir tvariau yra statyti daugiaaukščius pastatus negu kurti suburbijas ir poto jas išlaikyti.

Jeigu nėra poreikio, kaip paaiškinti Kaunoramą?

Na čia jau labai supriešinti kraštutinumai. Arba dangoraižiai arba sodybinio tipo užstatymas.

Puiku, kad JAV juda tinkama linkme, nors ir skirtingais greičiais. Matyt, čia priklauso nuo populizmo lygio. Automobilis, dangoraižiai, suburbija sukėlė iškreiptą urbanizmo įspūdį lietuviui. Gali net nesuprasti, kad tokia plėtra negerai ir vedanti į nebūtį, "nes tokia plėtra yra nuostabiojoje amerikoje, ji viską daro tobulai".

Spėčiau, kad ateitis priklauso bėginiam transportui ir nedidelio tūrio jaukiems daugiabučiams su šiek tiek nuosavų namų Nuosavas automobilis išliks, bet daugiau kaip pagalbinė priemonė, kai kitos priemonės savo užduotį atlieka ne taip kokybiškai, o tos kitos priemonės turi atlikti užduotį max kokybiškai

Viskas priklauso nuo šalies ir miestų tankumo, Lietuvoje kažin, ar yra logika tiesti bėgius į visus miestelius, net Kaune kažin, ar kada atsiras bėginis transportas, tik Vilniuje yra jam logika, nors ir čia po koronos vyksta didelė suburbanizacija.
Dirbant ofisinį darbą sunku suvokti, bet apie pusė piko metu važinėjančių transpoto priemonių yra komercinės paskirties ar naudojamos ne asmeninėms reikmėms, o darbui.

Išvis, nuo nepriklausomybės atkūrimo, Amerika buvo etalonas. Viskas Amerikoje gerai, viską imam ir kopijuojam. Iki dabar, pastebiu, kartais koks tūlas lietuvis, nuvažiavęs į ameriką nusistebi, kodėl dažnokai vietiniai nemėgsta Reigano ar Bušo Jr., arba kad su medicina ten nieko gero, kad nėra viešojo transporto ir pan.

Estai ėmė ir nukopijavo skandinavus. Lenkai kopijavo vokiečius. O mums Adamkus laimę atvežė. Tai matyt kažkiek ir idėjos apie urbanizmą iš to suformuotos.

O ar tik ne sodybinio tipo užstatymas šiuo metu dominuoja Kaune ir Vilniuje?
Vilniuje jau turbūt nebe, bet Kaune toliau garbinamas Kavenski
Tiem kas ne iš Kauno – Kavenski tai priemiestinių kotedžų ir kartoninių namukų dievas.

Kaži ar miesteliai jau tokia ateitis Geriau pasidžiaukite augimu Vilniuje šių miestelių dėka

Didieji miestai, apjungti bėginiu transportu, va čia tai ateitis

Lietuvoje reiktų tvarkingo geležinkelių tinklo, žiedu jungiančio Vilnius-Kaunas-Tauragė-Klaipėda-Telšiai-Šiauliai-Panevėžys-Vilnius. Per vidurį perkirstų greitoji tarptautinė vėžė Rail Baltica.

Klaipėdoje, Kaune galėtų atsirasti tramvajus. Koks Panevėžys neaišku ar tiek augs, kad jam būtų poreikis. Miestai patogūs vystyti dviračiams, pasipirtukams, užtenka ir autobusų. Šiauliai ant klaustuko

Pasakysiu tiek apie "suburbizaciją". Čia yra Amerikos pokario urbanizmo "dovanėlė", vedanti mus į nebūtį Jei greitesniu metu sustosime, šį juodą procesą sustabdysime.