Parašė Dovydas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Urbanistika Lietuvoje ir pasaulyje
Collapse
X
-
Paskutinis taisė Lettered; 2020.01.07, 11:30.
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąAš čia, aišku, ironizuoju. Bet realybėje Vilniuje tarp taškų dažnai galima nukeliauti greičiau nei kituose didmiesčiuose. Ir daugumoje atvejų tai galima padaryti greičiausiai automobiliu. Kas ten vyksta apart to (tarša, parkavimas, hipodinamija, resursai ir t.t.) , neaptarinėsime.
Parašė Sula Rodyti pranešimąVienu aspektu tik norėčiau paoponuoti dabartiniam "darniam" naratyvui. Vis gi žmonija yra technogeninė civilizacija. Delfinai neturi galimybės keliauti greičiau nei teikia jų fizinės galimybės. Visgi su dviračiu net ir į artimiausias planetas nenukeliausime. Automobilistai yra akligatvis, bet tiesiog tokia raida. Jų neliks vystantis visuomenei. Sorry už filosofiją
Comment
-
Ispudingas ir Utrechto atvejis
https://www.youtube.com/watch?v=zHzWe4VHLHU
Idomu, jog ir pas olandus buvo masine automobilizacija 1970-ais. Priimti drasus sprendimai leido pakeisti miesto veida.
Amsterdamas:
https://www.lonelyplanet.com/article...-parking-spots
Vilniuje dar toli iki pesciuju/dviraciu viaduko per Narbuto g., kur dirba tukstanciai Y kartos darbuotoju ir potencialiu dviratininku. 'Statyk ir vaziuok' aikstele Antakalny speju irgi nejuda. Kaune zadejo pestiesiems atverti Griunvaldo g. esancia karine teritorija, bet kazkaip viskas nutile.
ps: Kauno savivaldybes atsakymas del Griuvaldo g. teritorijos:
Laba diena, reikalus stabdo Krašto apsaugos ministerija, kuri turi sutvarkyti kai kuriuos biurokratinius formalumus susijusius su sklypu bei jame esančiais pastatais, kad ta erdvė būtų sutvarkyta ir pritaikyta miestiečių poreikiams. Tad dar teks metus kokius palaukti, tačiau projektas nėra pamirštas.Paskutinis taisė Sklansky; 2020.01.07, 16:16.
- 1 patinka
Comment
-
Transporto sritis yra gana plati, tad patarčiau pasirinkti asmenybei derančią kryptį. Tiesa, jeigu tai ne kelių projektavimas, tiesimas ar transporto politikos formavimas, bijau, kad gali tekti ieškoti sėkmingos karjeros galimybių užsienyje. Mūsų susisiekimo industrija yra gana archajiška, didžioji dalis resursų vis dar skiriama gatvėms ir keliams tiesti, manant, kad tai išspręs susisiekimo problemas. Tiesa ta, kad pačios problemos nėra gerai išanalizuotos ir suprastos – nuo to siūlyčiau ir pradėti.Человека, облеченного властью и использующего эту власть в угоду собственных называют самодуром.
Comment
-
Žurnalas „Structum“
Miestų planavimo tendencijos: ne žmogus arčiau miesto, o miestas arčiau žmogaus
https://www.15min.lt/verslas/naujien...us-973-1325534
Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo, laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, išnyko prieš penkmetį. Vėliau tokį modelį pakeitė „20 minučių miesto“ koncepcija, kurios idėja – visų gyventojui reikiamų paslaugų nuo namų ir darbovietės pasiekiamumas. Dabar viskas dar labiau keičiasi ir kuriasi miestai mieste. Taip ne tik sumažinamos spūstys, bet ir pagerinama priemiesčių aplinka. Daugybė tyrimų rodo, kad gyventojai labiau vertina namus, nuo kurių pėsčiomis lengvai galima pasiekti darbovietę, vaikų mokyklas, sporto klubus ar viešąsias paslaugas. Kūrėjai ir planuotojai skatinami įsivaizduoti miesto vietas, kuriose dizainus būtų galima sujungti į suderinamą mišraus naudojimo modelį, kad būtų sukurtas „miesto kaimas“ arba „miestas mieste“. Psichologai ir sociologai jau patvirtino, kad tokie dariniai sukuria tapatumo jausmą, skatina gyventojus įsitraukti žmogiškuoju mastu ir sukuria kaimynystės lojalumą verslui.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimą
Ties 8min paairodo yra Šilainių sodai iki šiol.
Kaip jie išliko neapstatyti kai daug prastesnėse miesto ir net rajono vietose esančiuose soduose pristatė gyvenamųjų namų?
Comment
-
Parašė RokasLT Rodyti pranešimą
Spėju, kad nebuvo spėta, nes Šilainiai SSRS gyvavimo pabaigoje buvo pradėti vystyti 1980 m. Treti Šilainiai užbaigti 1989 m., o visi Šilainiai 1991-92 m.(?)
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąTai, kad sovietmečiu gyvenamųjų namų nelabai statė soduose. Aš kalbu apie dabartinius laikus kai kas met simtai jei ne tūkstančiai namų soduose dygsta.
Comment
-
Nežinau, kur tiksliai paklausti, tad klausiu čia.
Gal kas žinot arba numanot ką nors apie ekonominį atsiperkamumą rekonstruojant senus, bet vis dar naudojamus pastatus padidinant jų plotą. Labai konkrečiu būdu. Yra senas, dar nuo tarybinių pastatas, vieno aukšto, kokių 600 kv/m2 ploto. Jis yra naudojamas, tarkim ten įsikūrusi kokia firma ar kelios. Tada investuotojas kreipiasi į pastato/patalpų savininką(-us) su tokiu pasiūlymu: savininkai perduoda investuotojui laikinai valdyti pastatą, šis įsipareigoja atlikti pastato rekonstrukciją padidinant jo plotą, pvz. pastatant papildomus 2-3 aukštus, o viskam pasibaigus investuotojas atgal atiduoda jau iš esmės naujo pastato analogiškai turėtą plotą, o sau pasilieka naują. Minėtame pavizdyje vieno aukšto 600 kv/m2 pastatas virsta 2000 kv/m2 pastatu, iš kurių 600 kvadratų atiduoda atgal, o naujų 1400 kvadratų lieka investuotojui. Iš pirmo žvilgsnio turėtų būti win-win-win situacija. Originalus sąvininkas už dyką gauna savo patolpų rekonstrukciją ir pakyla jų vertė, investuotojas gauna tarsi sklypo naujoms patalpoms analogą už dyką, o miestas tokiu būdu atsinaujina pakeisdamas senus atgyvenusius pastatus naujais. Bet ar tai vyksta? Nes žvelgiant kiek tokių potencialių kandidatų yra miestuose, tai panašu, kad nelabai. Jei nevyksta, tai kodėl? Neatsiperka? Kažkokie ribojimai? Susitart neina?
- 1 patinka
Comment
-
Kauniečiai ir apskritai lietuviai nesupranta šito apie gatvių platinimą ir darymą greitkeliais, nes tai yra kontraintuityvu:
https://youtu.be/DVycwO-n6xA
Prieš 30 metų jų svajonė buvo kuo didesnis namas (ne gražesnis, ne jaukesnis, ne patogesnis, ne ekologiškesnis, ne ryjantis mažiau laiko, darbo, pinigų), o dabar – kuo platesnė sankryža ir kuo didesnis asfalto laukas parkingui, ir kuo daugiau fejerverkų, spalvų, garso, lempučių ant namų ir eglutės, kuo daugiau kuo brangesnių dovanų per žiemos šventes.
Ir, aišku, kartais jie nenori sutikti, kad pagal vystymąsi ir turtą yra dešimtmečiais atsilikę nuo Vakarų visuomenių, nes sutikimas liūdina.Paskutinis taisė manometras; 2020.12.26, 12:55.ПТН ПНХ
«Русский военный корабль, иди нахуй!»
Comment
-
-
Parašė SoulMulticast Rodyti pranešimą
neverta net nuorodos deti i siuos du klounus
Comment
-
Gal buvo išdiskutuota šiam forume, bet šių temų nesekiau.
Du paminėti momentai:
1) greitoji pagalba/policija/kariuomenė nepravažiuos per susiaurintas gatves
Čia galima pažiūrėti rimčiau, iš kitos pusės, ar tam gali būti pritaikomi pvz. dviračių takai?
2) jei platini pagrindines miesto gatves, tai platink kiek nori, vis tiek užsikiš, bet jei išplatinsi šonines gatveles, tada miestas atsilaisvins
Turbūt turima omeny, kad automobilistai daro shortcut'us, išskaido kamščius ir greičiau atsiranda namuose.
Mąstau, kad nieko gero platinti ir mažesnes gatveles, nes tas šonines gatveles galima traktuoti kaip pagrindinių gatvių nutolusias dalis, ir netgi jas platinant rezultatas gali gautis tas pats kaip su magistralinėm gatvėm.
Esminis trūkumas su šiuo mąstymu, tai potencialiai ramesnių gatvių užkimšimas automobiliais. Gyvenimas prie tokios gatvės darosi ne toks jaukus.
Trečias punktas Lietuvos influenceriams nuo PoDV
3) JAV ne visur auksu žiba, ypač nemažai bėdų yra su urbanistika, kenčia miestų finansai, vystosi turtinė nelygybė, etc.Paskutinis taisė PoDV; 2021.11.01, 19:51.
- 2 patinka
Comment
Comment