Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Urbanistika Lietuvoje ir pasaulyje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Stato, pvz. Smilgos. Peterburge aukštesni, logiška, nes ir miestas 10 kartų didesnis, bet urbanistika ten pagal tą video matosi žymiai geresnė, pirmuose aukštuose komercinės patalpos, metro ir pan., tuo tarpu Vilniuje tik automobilio stovėjimo aikštelės, dalis net neasfaltuotos. Žodžiu pagal miesto planavimą turim teisę kritikuoti nebent kokias Afrikos valstybes ar centrinę Aziją, visiškai atsilikę esam šiuo klausimu.
    Deja taip. Net naujuose mažaaukščiuise projektuose daromos labai vaikiškos klaidos planavimo požiūriu. Iki šiol niekaip neišmokstama žmoniškai daryti pėsčiųjų infrastruktūros, gatvės prie statybviečių skęsta purve dėl neplaunamos technikos, nėra vieningų aplinkos tvarkymo standartų ir šiaip viskas atrodo chaotiška. Situaciją gal šiek tiek bandoma gerinti paskutiniais metais, bet klaidos ir blogi sprendimai visvien daromi.
    Kažkas minėjo, kad "kinai ir rusai" daro distopiją. Tikiu, kad Rusijoje reikalai blogi, bet Kinijoje, bent jau 1st tier miestuose tokio jovalo, koks daromas Vilniuje, nerasi su žiburiu. Ten yra standartai, jų laikomasi, veikia puikus VT, infrastruktūra statoma adekvačiai ir šaligatviai bei aplinka yra tvarkinga ir adekvati. Bijau, kad mes neturime jokių šansų kada nors prisivyti kinus šiuo požiūriu. Mus gelbėja nebent tai, kad mūsų didžiausias miestas yra 0.5 milijono, o ne 25.
    ​​

    Comment


      Girdėjau, kad projektuotojai (nežinau ar visi, ar dauguma, ar kai kurie) )pasirašo 80+ val. darbo savaitei, apsikrauna tais projektais, ir tai labai viską gadina, nes krenta darbo kokybė. Kitokių priežasčių tokiam nesužiūrėjimui neįsivaizduoju.

      Paskui eina statybininkų kultūra, kuri jaučiu nekažką po 90-ųjų pagerėjus. Pvz. nesugebama pakloti laikinų praėjimų, kur vyksta remontai.

      Ir iš vis manau, kad SSRS urbanistika buvo labai prasto lygio (gal net viena prastesnių pasaulyje tuo metu), daugeliu atveju ta stagnacija liko visur, nesakyčiau, kad Maskva ir Pyteris turi gerą urbanistiką (gal tik šį bei tą), išskyrus ES teritorijoje atsidūrusius vokiškus-skandinaviškus buv. SSRS miestus ir tai tik iš dalies
      Paskutinis taisė PoDV; 2019.12.13, 17:18.

      Comment


        Parašė PoDV Rodyti pranešimą
        Ir iš vis manau, kad SSRS urbanistika buvo labai prasto lygio (gal net viena prastesnių pasaulyje tuo metu), daugeliu atveju ta stagnacija liko visur, nesakyčiau, kad Maskva ir Pyteris turi gerą urbanistiką (gal tik šį bei tą), išskyrus ES teritorijoje atsidūrusius vokiškus-skandinaviškus buv. SSRS miestus ir tai tik iš dalies
        Gal nebesiplėskim. Betrūksta dar, kad koks Al1 šitą užmatytų.

        Comment


          Truputis apie Amsterdamą. Pažabojant autimobilizmą, buvusios gatvės tampa visai kitos paskirties erdvėmis, tame tarpe ir vaikų žaidimo aikštelėmis:
          https://youtu.be/ybFG-GyS_38

          Comment


            Parašė Ginthus Rodyti pranešimą
            Truputis apie Amsterdamą. Pažabojant autimobilizmą, buvusios gatvės tampa visai kitos paskirties erdvėmis, tame tarpe ir vaikų žaidimo aikštelėmis:
            https://youtu.be/ybFG-GyS_38
            a tu girdz neaiskink cia, vaziuok i vienkiemi gyvent jei reik kad vaikai tau gatvej zaistu. Gatve turi but masinoms, ubagas negali sau tackos nupirkt dabar aiskina kitiems kaip gyvent. Verkslentojai atsilupeliai, viskas blogai jiems. Kareiviu gatve daro 7 juostu tai vel blogai. Nedaro gatves vel blogai.

            Comment


              Parašė PoDV Rodyti pranešimą
              Girdėjau, kad projektuotojai (nežinau ar visi, ar dauguma, ar kai kurie) )pasirašo 80+ val. darbo savaitei, apsikrauna tais projektais, ir tai labai viską gadina, nes krenta darbo kokybė. Kitokių priežasčių tokiam nesužiūrėjimui neįsivaizduoju.
              Kaip projekuotojas (tik kiek kitoje srityje) galiu pasakyti, kodėl nesužiūrima. Iš esmės visi šie dalykai dažnai būna skirtinguose šaltiniuose. Įmonės su pasenusiomis pažiuromis neinvestuoja į naujas sistemas, kur visa info būtų vienoje vietoje ir tokios konfilktinės situacijos matytusi automatiškai. Projektuotojai su dideliu stažu irgi nelabai entuziastingi naujovėms

              Tai čia labiaupraktiškai, jei patyręs projektuotojas netyčia betirkinddamas užmato nesutapimą ir pataiso dauguma atveju, tai gerai, bet žmonės ne robotai - nesužiurėjimai tokioje sistemoje kasdienybė. Apkrovimai visur didžiuliai ir tikrai neprisideda prie kokybės irgi.

              Comment


                Perskaičiau kaip mato Vilniaus vystimąsį vyr. architektas
                https://www.delfi.lt/verslas/verslas...hp?id=83173279
                ir po to pasiklausiau ir pažiūrėjau, kokie pokyčiai padaryti Belgijoje. https://youtu.be/sEOA_Tcq2XA


                Manau, išvadas, ar realiai Vilniuje kažkas pasikeis artimiausius 10 metų, nesunkiai kiekvienas gali pasidaryti pats. Mano nuomone, šansai tikrai nedideli.
                Человека, облеченного властью и использующего эту власть в угоду собственных называют самодуром.

                Comment


                  Aiskus bendros vizijos nebuvimas. Kazka padarysim ten, kazkoki projekta uzbaigsim, kazka pradesim. Viskas fragmentiskai, o is tu fragmentu gausis kazkokia nepilna, neaiski puzle. Lyderystes trukumas, sovietinis dar tas Vilniaus vyr. architektas...

                  Comment


                    Parašė Sklansky Rodyti pranešimą
                    Aiskus bendros vizijos nebuvimas. Kazka padarysim ten, kazkoki projekta uzbaigsim, kazka pradesim. Viskas fragmentiskai, o is tu fragmentu gausis kazkokia nepilna, neaiski puzle. Lyderystes trukumas, sovietinis dar tas Vilniaus vyr. architektas...
                    Tai kad vizija per trisdešimt metų dar niekad nebuvo tokia aiški, tiek iš naujo BP, Paupio rajono konversijos, stoties ir Šnipiškių rajono konversijos planų. tiek iš Ukmergės g. rekonstrukcijos studijos, Šiaurinės g. preliminaraus projekto pakeitimų, deklaruojamo naujų VT juostų ir dviračių takų tiesimo, netgi stadiono vietos.

                    Jeigu dar nesupratot tai apibendrinsiu: toliau vystoma ir tankinama centrinė miesto dalis (ne parkų sąskaita beje, ką rodo žaliųjų erdvių tvarkymas ir pačio Pakalnio pozicija) vietoj to, kad viskas būtų iškelta į pakraščius (dar labiau skatinant žmones judėti automobiliu ir keltis gyventi į visokius laukus kur nėra infrastruktūros) ir gerinamos sąlygos rinktis ne automobilį, o alternatnatyvias transporto priemones, kad būtų patogu visiems tankiam centre gyventi.

                    Taip pat vizijos užribiuose nepaliekami ir žmonės be infrastruktūros (ką būtų galima lengvai daryti prisidengiant jog patys kalti), geriausias to pavyzdys Perkūnkiemis, kur bent trys sklypai paimami visuomenės reikmėms (parkeliui, darželiui, mokyklai).

                    Problema yra ne vizijos nebuvimas, o tai kad daug kam labai nepatinka ta vizija, galima tik pasidžiaugti, jog daugeliu atveju racionalus protas nugali.

                    Comment


                      Tai kad klausimų kelia ne pati vizija, o įgyvendinimo tempai.
                      Panašiai jeigu Vilniaus Dūmos vyr architektas 1912 m. planuotų kokiais 1950-1960 m. pertvarkyti Pohulianką, ar urbanizuoti tas pačias Šnipiškes.

                      Comment


                        Parašė themanual Rodyti pranešimą

                        Tai kad vizija per trisdešimt metų dar niekad nebuvo tokia aiški, tiek iš naujo BP, Paupio rajono konversijos, stoties ir Šnipiškių rajono konversijos planų. tiek iš Ukmergės g. rekonstrukcijos studijos, Šiaurinės g. preliminaraus projekto pakeitimų, deklaruojamo naujų VT juostų ir dviračių takų tiesimo, netgi stadiono vietos.
                        Na kaip minimum tada ta vizija nera aiskiai iskomunikuota, kad kiekvienas vilnietis ja zinotu, suprastu, diskutuotu ir dalyvautu jos igyvendinime, kaip tam Gento pavyzdyje. Vizija kabinetine, o lies tai visu miestieciu gyvenima.

                        Comment


                          Parašė Sula Rodyti pranešimą
                          Tai kad klausimų kelia ne pati vizija, o įgyvendinimo tempai.
                          Panašiai jeigu Vilniaus Dūmos vyr architektas 1912 m. planuotų kokiais 1950-1960 m. pertvarkyti Pohulianką, ar urbanizuoti tas pačias Šnipiškes.
                          Tempai yra kokie yra ir dėl to kaltos ankstesnės miesto valdžios, kad nebuvo vizijos arba ta vizija buvo įkūnijama visokiom oro linijom. Viskam reikia pinigų, o įgyvendinant didesnę dalį vizijos pinigus suneša privatus sektorius, tačiau miesto valdžia, nors ir nevaldo tų pinigų, turi ir privalo juos nukreipti taip, kad ta vizija būtų įgyvendinta.
                          Jeigu ankstesnės valdžios nebūtų failinusios, tai Šnipiškės, Užupio lušnynai, Paupys ir stoties rajonas jau seniai būtų užstatyti ir sutvarkyti. Bet kažkodėl daugiabučiais buvo apstatytas Perkūnkiemis, Ozo parkas, Lazdynėliai, Visoriai, Santariškės, Antakalnio galas ir pan.
                          Galit stumt kiek norit ant pakalnių, šimašių ir t.t. bet retrospektyvoj šitos miesto valdžios indėlis jei ir nebus pats masyviausias per miesto istoriją, tai bent bus tas, kuris ne šiaip apsuko vėžimą į teisingą pusę, bet praktiškai išgelbėjo nuo nugarmėjimo į prarają.

                          Comment


                            Jei gaus dar kokias penkias kadencijas ir įgyvendins bent dalį ką iki šiol prižadėjo - galbūt ir taip.

                            Comment


                              Parašė AudriusV Rodyti pranešimą
                              Perskaičiau kaip mato Vilniaus vystimąsį vyr. architektas
                              ir po to pasiklausiau ir pažiūrėjau, kokie pokyčiai padaryti Belgijoje https://youtu.be/sEOA_Tcq2XA
                              Įspūdingas video, ačiū.

                              Gente dvriačių kelionių skaičius padidėjo nuo 22% iki 35%. Tai yra apie 60% padidėjimas per 7 metus.
                              Vilniaus judumo plano ambicijose siekiamas dviračių kelionių padidėjimas yra nuo 0,7% iki 10%. Tai yra 1330% padidėjimas per 12 metų. Kieno planai ambicingesni?

                              Vilniuje yra nerealūs dvriačių takai, naujutėliai, platūs, tiesiog kiekveino dviratininko svajonė, bet mieste nėra dviratininkų. Šiandien mačiau tik vieną dviratininką.
                              Rytoj važiuoju į Dubliną, kur dviračių takų beveik nėra, bet dviratininkų yra šimtą kartą daugiau negu Vilniuje. Kodėl taip yra? Todėl, kad Vilniuje automobiliams nėra taip blogai kaip Dubline. Gyvenu ir dirbu centre, iki darbo 4km kartais einu pėsčiomis - dar nėra buvę, kad piko metu mane mašina būtų aplenkusi. Pėsčiomis Dublino centre visada greičiau negu automobiliu. Apie dviratį jau net nekalbu.

                              Aš vyr architekto interviu išgirdau, ką norėjau išgirsti: bus plečiamos ir branginamos parkavimo zonos, Kalvarijų, Narbuto g. bus ištisinės A juostos. Vadinasi, miesto infrastruktūros projektai yra plėtojami tinkama linkme, t.y. nereikia statyti jokios naujos infrastruktūros. Reikia keisti infrastruktūrą miestiečių galvose. Tai daug didesnis ir sunkesnis darbas negu pastatyti viaduką. Tikrai ne per vieną kadenciją toks darbas padaromas. Užtruks tiek, kiek Mozei užtruko pervesti žydus per dykumą - kol pasikeis miestiečių karta.
                              Paskutinis taisė Dovydas; 2020.01.07, 00:03.

                              Comment


                                Parašė Dovydas Rodyti pranešimą

                                Šiandien mačiau tik vieną dviratininką.
                                Gal nes žiema?

                                Comment


                                  Sausio 1-ą dviratininkų mačiau beveik kaip vasarą Ir šiandien mačiau daugiau nei vieną (o du bet ilgai ir nevažinėjau, o ir judėjau tolyn nuo centro). Faktas, kad mažai, bet po truputį daugėja, dar prieš kelis metus per visą žiemą pamatydavai tik kelis ekstremalus. O šiaip tai po takų nebuvimo didžiausia problema, kad daugiabučių gyventojai dažnai neturi kur saugiai ir patogiai laikyti dviračio.
                                  Tikiuosi, jog nutiesus artimiausiems porai metų numatytus takus bus imtasi įrenginėti dviračių saugyklas. Aišku idealu būtų kaip kokioj Danijoje palikti dviratį prirakintą tiesiog prie stovo lauke, bet tikimybė, kad jo nepavogs laikant ilgesnį laiką turbūt mažesnė lyginant su tikimybe pamatyti premjerą minantį pedalus į darbą.

                                  Comment


                                    Parašė themanual Rodyti pranešimą
                                    Sausio 1-ą dviratininkų mačiau beveik kaip vasarą Ir šiandien mačiau daugiau nei vieną (o du bet ilgai ir nevažinėjau, o ir judėjau tolyn nuo centro). Faktas, kad mažai, bet po truputį daugėja, dar prieš kelis metus per visą žiemą pamatydavai tik kelis ekstremalus. O šiaip tai po takų nebuvimo didžiausia problema, kad daugiabučių gyventojai dažnai neturi kur saugiai ir patogiai laikyti dviračio.
                                    Tikiuosi, jog nutiesus artimiausiems porai metų numatytus takus bus imtasi įrenginėti dviračių saugyklas. Aišku idealu būtų kaip kokioj Danijoje palikti dviratį prirakintą tiesiog prie stovo lauke, bet tikimybė, kad jo nepavogs laikant ilgesnį laiką turbūt mažesnė lyginant su tikimybe pamatyti premjerą minantį pedalus į darbą.
                                    Šiaip tai turim bent vieną Vyriausybės ministrą, kuris žiemą kasdien mina pedalus į darbą ir ne tik. Apskritai dėl dviratininkų žiemą, tai augimas yra didelis. Manyčiau, visų pirma, dėl infrastruktūros atsiradimo, kurios anksčiau tiesiog nebuvo. Bendra dviračių takų ir šaligatvių infrastruktūros situacija Vilniuje tebėra labai prasta ir miestas tebėra nepatogus ir nesaugus tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, bet progresas yra pakankamas, kad posakis If you build it, they will come įgautų prasmę. Belieka tikėtis, kad takų ir šaligatvių plėtra nesustos.

                                    Comment


                                      Parašė Dovydas Rodyti pranešimą

                                      Vilniuje yra nerealūs dvriačių takai, naujutėliai, platūs, tiesiog kiekveino dviratininko svajonė, bet mieste nėra dviratininkų. Šiandien mačiau tik vieną dviratininką.
                                      Rytoj važiuoju į Dubliną, kur dviračių takų beveik nėra, bet dviratininkų yra šimtą kartą daugiau negu Vilniuje. Kodėl taip yra? Todėl, kad Vilniuje automobiliams nėra taip blogai kaip Dubline. Gyvenu ir dirbu centre, iki darbo 4km kartais einu pėsčiomis - dar nėra buvę, kad piko metu mane mašina būtų aplenkusi. Pėsčiomis Dublino centre visada greičiau negu automobiliu. Apie dviratį jau net nekalbu.
                                      Išeina taip, kad judėjimo iš taško A į tašką B Dubline vidutinis greitis yra apie 5 km/h?
                                      Atstumas nuo namų iki darbo Vilniuje yra 20 km. Šį atstumą dažniausiai įveikiu per 25-30 min net su vilnietiškais pseudokamštukais. T.y. 40-50 km/h. Pėsčiomis būtų apie 4 val. Važiuojant VT - 1 val. 20 min.-1 val. 30 min. Dviračiu, nesikankinant, panašiai. Vid. greitis 13-15 km/h.
                                      Vadinasi Vilnius yra pažangesnis už Dubliną.

                                      Comment


                                        Parašė Sula Rodyti pranešimą

                                        Atstumas nuo namų iki darbo Vilniuje yra 20 km. Šį atstumą dažniausiai įveikiu per 25-30 min net su vilnietiškais pseudokamštukais. T.y. 40-50 km/h. Pėsčiomis būtų apie 4 val. Važiuojant VT - 1 val. 20 min.-1 val. 30 min. Dviračiu, nesikankinant, panašiai. Vid. greitis 13-15 km/h.
                                        Vadinasi Vilnius yra pažangesnis už Dubliną.
                                        Jei atstumas 20km, tai Dubline pirmus 16-17 km nuo namų įveiktum panašiai, kaip ir Vilniuje - per 30 min. Bet priartėjęs prie centro prieigų likusius 3-4 km centre įveiktum irgi per 30min, vid greitis 6-7km/h. Viešasis transportas tave lenktų, nes A juostų tinklas yra neblogas, geresnis negu Vilniuje, nors ir ne ištisinis. Esu matęs pažeidėjų, važiuojančių autobusų juosta, bet labai retai, ne kiekvieną dieną juos matau. Pasiekus centrą greitesni pėstieji tave lenktų tarp bet kurių taškų A ir B centre. Todėl tu iš namų stengtumeisi pasiekti traukinuko ar tramvajaus stotelę, o ne važiuoti automobiliu. Be to, nuvažiavęs turėtum automobilį kažkur parkuoti. Pvz rajone prie mano darbo dauguma parkavimo vietų rezervuotos, kolegos sakė, kad kaina apie 500€/mėn. Jei neturi nusipirkęs asmeninės parkavimo vietos, tai sunkiai rasi kur priparkuoti.

                                        Vilnius yra vairuotojų rojus - pats greičiausias ir patogiausias transportas yra automobilis, visur beveik nemokamas parkavimas. Ar tai reiškia, kad Vilnius pažangesnis?

                                        Comment


                                          Parašė Dovydas Rodyti pranešimą

                                          Jei atstumas 20km, tai Dubline pirmus 16-17 km nuo namų įveiktum panašiai, kaip ir Vilniuje - per 30 min. Bet priartėjęs prie centro prieigų likusius 3-4 km centre įveiktum irgi per 30min, vid greitis 6-7km/h. Viešasis transportas tave lenktų, nes A juostų tinklas yra neblogas, geresnis negu Vilniuje, nors ir ne ištisinis. Esu matęs pažeidėjų, važiuojančių autobusų juosta, bet labai retai, ne kiekvieną dieną juos matau. Pasiekus centrą greitesni pėstieji tave lenktų tarp bet kurių taškų A ir B centre. Todėl tu iš namų stengtumeisi pasiekti traukinuko ar tramvajaus stotelę, o ne važiuoti automobiliu. Be to, nuvažiavęs turėtum automobilį kažkur parkuoti. Pvz rajone prie mano darbo dauguma parkavimo vietų rezervuotos, kolegos sakė, kad kaina apie 500€/mėn. Jei neturi nusipirkęs asmeninės parkavimo vietos, tai sunkiai rasi kur priparkuoti.

                                          Vilnius yra vairuotojų rojus - pats greičiausias ir patogiausias transportas yra automobilis, visur beveik nemokamas parkavimas. Ar tai reiškia, kad Vilnius pažangesnis?
                                          Aš čia, aišku, ironizuoju. Bet realybėje Vilniuje tarp taškų dažnai galima nukeliauti greičiau nei kituose didmiesčiuose. Ir daugumoje atvejų tai galima padaryti greičiausiai automobiliu. Kas ten vyksta apart to (tarša, parkavimas, hipodinamija, resursai ir t.t.) , neaptarinėsime.

                                          Vienu aspektu tik norėčiau paoponuoti dabartiniam "darniam" naratyvui. Vis gi žmonija yra technogeninė civilizacija. Delfinai neturi galimybės keliauti greičiau nei teikia jų fizinės galimybės. Visgi su dviračiu net ir į artimiausias planetas nenukeliausime. Automobilistai yra akligatvis, bet tiesiog tokia raida. Jų neliks vystantis visuomenei. Sorry už filosofiją

                                          Comment

                                          Working...
                                          X