Kitoje temoje išsiaiškinom, sklypas yra Gariūnų g. 48 arba 66 (vieta ta pati, sklypo numeris keičiasi). Va: https://citify.eu/lidl-gariunu-g/

O aš galvojau kad statys kadaise buvusios Tokvilos vietoje. Ten dabar viską gražiai nulygino.

Ir kur gi ta "buvusi tokvilos" vieta?

Ten, kur dabar nugriauta buvusi degalinė ir pastatai už jos, Savanorių g. 278.

O, net nežinojau, kad ten buvo tokvila. Tikrai tą vietą sutvarkė prieš gerą mėnesį ir įdomu ką darys. Bet apie prekybos centrą toje vietoje net minties nebuvo - mano nuomone ne pati tinkamiausia vieta parduotuvej.

Toje vietoje planuojamas "2612_Paslaugų paskirties pastatas (pirtys, grožio salonai, autoservisai, plovyklos ir t.t.)" ~6500 m2 ploto. Gal koks naujas tokvilos ar kito pardavejo autosalonas?

o apie Klaipeda pakalbėkim tik 3 atidaryti Lidl, gyventoju apytiksliai 148 500, ar ne per mažai tokiam miestui parduotuviu?

o Gargžduose ar bestatys

Lidl Gariūnuose manau bus kultinė vieta apyvartos požiūriu.

Kažkas seniai lygtai pamenu buvo paskaičiavęs, jog apytiksliai turėtų būti vienas Lidlas/ 20k-30k gyventojų ar kažkas tokio. Pagal tokią logiką Klaipėdoj galėtų atsirasti dar kokios 3 grubiai parduotuvės, viena jau kažkas rašė bus Liepojos gatvėj ir dar pamenu buvo planai Šiaurės prospekte, bet ten panašu užstrigo ir nieko nebus greitu metu. Apskritai Klaipėdos miesto ,,forma" tokia įdomi, kad miestas ištįsęs labai, taigi gaunas jog pietiniam rajone kur daug daugiabučių ir jau yra dvi parduotuvės, tarytum palei gyventojų tankumą žiūrint būtų galima pastatyti trečią parduotuvę, bet tada ji būtų per arti kitų dviejų. Kita parduotuvė galėtų būti maždaug tame rajone tarp stoties ir studlendo kažkur, nes ten būtų paklausos. Dar vienas toks įdomus variantas - pastatyti Lidl ant Palangos plento ties įvažiavimų į Liepų gatvę maždaug, nes ten būtų pravažiuojantis srautas, bet taip pat ir šalia tie augantys privačių namų rajonai Ginduliai ir Mazūriškiai.

Gargžduose yra pasiūlytas tas planas dėl stoties teritorijos pertvarkymo, bet manau artimoj perspektyvoj nieko ten nesusitars.

"Lidl" pradeda smarkiau plėstis Latvijoje, tai klausimas ar nesumažės plėtros tempai Lietuvoje.

"Logistikos centrą Rygoje pernai spalį praėjusi statyti „Lild“ skelbė planuojantis pirmąsias parduotuves Latvijoje atidaryti 2020 metais – iškart ne mažiau kaip 10 parduotuvių įvairiuose šalies miestuose."

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1194228?copied

Naujas, ketvirtas Lidlas Klaipėdoje planuojamas šiaurinėje miesto dalyje Liepojos g. 3.

Plačiau https://www.atviraklaipeda.lt/2019/1...pe8WAQ3D_WYBAw

Prekybos gigantas LIDL domisi plėtra Jurbarke

Tik 10 tūkst. gyventojų turintis miestas.
https://www.mlaikas.lt/naujiena/vers...ovghhYRQZYkp7Y

Lyg ir dar nebuvo minėta šioje temoje. Kvepia nauju Lidl'u Vilniuje, Ukmergės g. 256 (ex SBA/Berry baldų pastate).

Šaltinis: darbo skelbimas

Oho. Nuo tos vietos yra net trys Lidl parduotuvės 1-1,5 km atstumu

Perdirbėjų pagalbos šauksmas: gelbėkite mus nuo „Lidl“

Trys Lietuvos grūdų, mėsos ir paukštienos gamintojus ir perdirbėjus vienijančios asociacijos oficialiai kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą prašydami apginti jų interesus kovoje su „Lidl“ prekybos tinklu.

Šio kreipimosi nepasirašė „Pieno centras“ – beveik visus didžiuosius pieno perdirbėjus vienijanti organizacija. Dokumente rašoma: „Tinklai turi praktiškai vienodas sąlygas rinktis prekę lietuvišką ir gerieji mažmeninės prekybos lietuviškos kilmės maisto produktais pavyzdžiai turėtų būti sektini visiems prekybos tinklams ir būtent todėl, kad Lietuvoje yra gamybos galimybės, yra vartotojų norai ir prioritetai, ir visai neaišku, kodėl daliai prekybininkų neišeina tiekti daugiau lietuviškų produktų ir jie pakeičiami analogiška importine produkcijas? Kalbame ne apie išskirtinius produktus, o masinio vartojimo, kurių kainos yra tokio pačio lygio, kaip ir analogiškos kokybės produktų ir tai nepriklauso nuo kilmės.

Reiškia, Lietuvos pirkėjas kainoje neišlošia ir kainos dėl įvežamų produktų lentynose praktiškai nesumažėja, o žala Lietuvos ekonomikai bendrai didėja, nes mažėjant gamybai bei perdirbimui Lietuvoje, prarandama labai ženkli pridėtinė vertė, neįdarbinami žmonės, nemokami atlyginimai, nemokama visa eilė mokesčių.

Produkto kilmės vieta nėra tik šiaip neutrali informacija etiketėje, ji neša savyje ekonominę naudą arba nuostolį šaliai.“

Šis kreipimasis taikomas „Lidl“ tinklui ir tuo pačiu giriama „Maxima LT“ politika.

Prašo paramos

„Į susitikimą Žemės ūkio ministerijoje buvo pakviesti tiek „Lidl“, tiek prekybininkų asociacija, tačiau nė vienas iš jų neatėjo. Manome, kad šis klausimas yra valstybės lygmens. Norime palaikymo. Pavyzdžiui, atnaujinti ženklo, kuris žymi Lietuvoje pagamintą produkciją, kūrimą ir kad jis turėtų visą lydinčiąją ir palaikomąją sistemą“, – ko siekia aiškina Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.

Jis sako, kad parama tokiam ženklui galėtų būti ir tai, kad nuostata dėl lietuviškų produktų pirkimo atsirastų viešųjų pirkimų sąlygose – perkant maistą kariuomenei, mokykloms. Verslas ženklą naudos kai atsiras pridėtinė vertė.

„Turime 3 ar 4 ženklus, bet nė vienas iš jų neveikia“, – konstatuoja E. Mackevičius. Kitas dalykas, apie kurį buvo mėginta diskutuoti, tai „Lidl“ poveikis perdirbėjams. E. Mackevičius sako, kad šis tinklas orientuojasi į pigesnį mėsos produktų segmentą.

„Turėtų duomenis surinkti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, galbūt kitos institucijos, kad būtų įvertinta tikras tinklo lietuviškumas. Tai vadinamos minkštosios priemonės, nes valstybė negali imtis jokio griežtesnio reguliavimo. Jie ką nori, tą daro, o mes turime rasti būdus pasiekti, kad pirkėjas rinktųsi mūsų produktus. Mūsų gamintojams tinklas kol kad nėra parankus“, – dėsto E. Mackevičius ir neslepia, kad norėtų didesnio valstybės palaikymo, kad importinės prekės būtų tik išskirtinės prekės, o ne identiški mūsų gamintojų produktai.

Neatitinka reikalavimų

Valdas Lopeta, prekybos tinklo komunikacijos vadovas, sako, kad griežtai laikosi konkurencijos teisės reikalavimų, ES nuostatų. „Mūsų saugos ir kokybės reikalavimai dažnai yra aukštesni už rinkos standartus, juos vienodai taikome visiems savo tiekėjams, nepriklausomai nuo produkcijos kilmės šalies.

Daliai Lietuvos tiekėjų teko papildomai investuoti, kad jų gaminama produkcija atitiktų mūsų keliamus reikalavimus ir atsidurtų mūsų lentynose. Džiaugiamės, kad per trejus veiklos metus partnerysčių su Lietuvos tiekėjais ir gamintojais skaičius nuosekliai augo ir tebeauga toliau.
Jau turime nemažai sėkmės istorijų, kai su mumis pradėjusiems dirbti gamintojams ir tiekėjams atsivėrė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkos“, – aiškina V. Lopeta.

Jis pateikia ir pavyzdžius. „Varėnos pienelio“ produkcijos eksportas, pradėjus bendradarbiauti su „Lidl“, išaugo beveik tris kartus.

„Reklaminėje kampanijoje būtent tai ir akcentuojama: atsakingas požiūris į produkcijos kokybę ir saugą yra svarbiausias raktas, siekiant sėkmingos partnerystės su „Lidl“. Pačiose parduotuvėse rasti lietuvių gamintojų produkciją yra nesudėtinga, nes daugelis produktų žymimas specialiu „Pagaminta Lietuvoje“ ženklu.

Asortimente nuolat siūloma ir pačių Lietuvos gamintojų, ūkininkų prekių ženklais pažymėta produkcija. Lietuvių gamintojų teikiamos produkcijos santykis, palyginus su iš kitų šalių atvežama produkcija, nuolat kinta, nes kas savaitę peržiūrime ir pildome asortimentą“, – tikina V. Lopeta.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/agro/agroverslo....d?id=82813887

Nesuprantu, kodėl prekybininkai privalo pardavinėti lietuviška produkcija. Taip, gal tai nelabai patriotiška ir nepadeda šalies gamintojų ekonomikai. Bet šalyje kol kas liberalus kapitalizmas.

Maniau, kad Lidlas perdirbėjams taiko kokius nors neteisėtus reikalavimus, o čia tik paveršklenimai, kad neperka pakankamai vietinės produkcijos. Kokią nori, tokią ir perka - Lietuvos perdirbėjų pajamos ir gerovė nėra Lidlo interesas. Susidaro vaizdas, kad užuot investavę į efektyvumo ir kokybės didinimą, mėgsta paspekuliuoti lietuviško produkto sąvoka ir sužaisti pirkėjų emocijom.

Be to abejoju ar tikrai ta pati kaina, nes lidlas reklamuoja LT gamybos prekes ir jomis pritraukia klientus, tad jei už tas pačias kainas gautų lietuvišką, jas ir imtų.

Į kainą įeina ir tokie dalykai kaip pirkimas iš vieno tiekėjo kažkokio produkto, kas daug patogiau nei pirkti visur iš vieno, o būtent Lietuvoje paskitą gamintoją užsakinėt.

Nupirktas pigus straipsnelis, kuris padarys LIDL'ui gerą reklamą

Šiaip Lidl'e tikrai pakankamai daug lietuviškų maisto produktų, čia dar klausimas, kuriame tinkle procentaliai daugiau, ar Maximoje, ar Lidle.

Kai kam Lidlas pradeda stipriai gadint gyvenimą. Kai nesugebi konkuruot, griebiamasi paskutinio argumento - patriotizmo.
Demagogija. Ta pati Maxima laivais plukdo praktiškai visą pram prekių asortimentą iš Kinijos.