O aš manau, kad viską valdo ufonautai iš paralelinės visatos. Tiesa, neturiu įrodymų, bet taip galvoju ir nors tu ką.

Apie gamybos kaštus šiuo atveju niekas nekalba. Čia labiau reiktų kalbėti apie antkainius ir maržas, nes gamybos kaštai tiek brandinėms prekėms, tiek own-brand prekėms teoriškai turėtų būti identiški. Tiesiog brandinių rpekių atveju, dalis prekės kainos nusėda būtent to prekės ženklo savininkų kišenėje t.y. iš esmės pas trečiuosius asmenis, kurie nebūtinai ką nors gamina ar parduoda, o tik leidžia naudotis savo ženklu.

Kiti prekybos tinklai irgi turi savo rpekės ženklus ir jie taip pat pigesni, tačiau Lidl'o paprastai būna dar pigesni (nors ir ne per pusę) arba elementariai geresni.

Jeigu jie pirktų tik perteklinę produkciją, negalėtų užtikrinti stabilumo. Dabar gi bet kur Europoje bet kuriame Lidl'e rasi daugybę tų pačių prekių. Dėl ko toks argumentas tiesiog atkrenta, kaip nepagrįstas.

Kitas dalykas antrarūšė produkcija. Geriausia padaryti elementarų ragavimo testą, prieš tai perskaičius produkto sudėtį. Tuo, beje, naudojais ir pats Lidl. Parduotuvėse prikabinėta reklaminių plakatų su aklo testavimo rezultatais. Aišku, tai tik reklama, bet tokie testai tikriausiai buvo daromi ir jie kone 100% atitinka mano paties asmeninę patirtį.

"Antrarūšiai" produktai paprastai naudojami tų pačių tradicinių supermarketų jų value segmento prekėms (tavo minėta Optima). Esmė ta, kad Lidl'as net neturi "value" segmento arba jis yra nepastebimas. Čia ir visas įdomumas, kad Lidl/Aldi visada buvo kone išimtinai "mid-range" segmentas pagal prekių kokybės lygį t.y. tas pats segmentas, kaip ir dauguma mums visiems puikiai žinomų prekių ženklų.

Paskutiniu metu jie pradėjo eksperimentuoti ir su premium segmentu t.y. "aukščiausios kokybės" prekėmis, kurios, aišku, yra brangesnės, bet visvien ne tokios brangios, kaip atitinkamos "brand'inės" prekės.

Na diskutuoti ką nors toliau šia tema jau būtų šiek tiek būrimas iš kavos tirščių, nes visus argumentus kaip ir šidėstėm. Palauksim ir sužinosim.

Visgi, jeigu reiktų statyti pinigus, statyčiau už tai, kad įvyks nemažas persistumdymas Lietuvos prekybos centrų rinkoje. Aišku, su sąlyga, kad Lidl'as atidarys ne vieną ar dvi parduoruves, bet vykdys rimtą plėtrą t.y. viena parduotuvė 20000 žmonių. Manyčiau per kelis metus būtų galima galvoti apie 10% rinkos dalį. Čia toks mano pranašavimas.

Taip, bet ta pelno marža dažniausiai siekia kelis procentus. Tik su prabangos prekėmis aukštesnės, bet ir tai, jei tai nėra kažkoks masinis produktas, nuo kurio ir keli procentai siekia dešimtis milijonų.

John. As neteigiau, kad prekes prastesnes kokybes. To nezinau, nes nesu emigrantas, o keliuajant vienas ar du uzsukimai neuztektinas laiko tarpas susidaryt nuomone apie prekes.
Tiesiog kazkas parase uzsukes, kad "nieko ypatingo ir geresnio nera". As atsakiau, kad tai nera ypatingas ar geresnis tinklas, tai yra mazu kainu tinklas.
Apie prekiu kokybe visiskai nieko nekalbejau, tuo tarpu tu argumentavai man butent pagrinde apie kokybe. Is to galima daryt isvada, kad tu apie batus, as apie ratus kalbejom

Gator, gal tiesiog neteisingai supratau. Iš tavo pasakymo buvo galima daryti prielaidą, kad turi kažkokių konkrečių žinių ar bent jau apsipirkinėjimo patirties. Dabar išsiaiškinom, kad ne.

Kuo tai susiję su emigrantais (kuriuos tu mini kone kiekvienoje temoje), turbūt net neverta klausti.

Gal tiesiog Reiktų privengti diskusijų tomis temomis, apie kurias neturi žinių, patirties ir neturi ką apie tai pasakyti, nes gali susidaryti įspūdis, kad tiesiog nori patrolinti.

Tiesą pasakius, nelabai supratau, ką čia norėjai pasakyti.

Kaip suprantu, mes čia lyg ir aiškinomės, kodėl Lidl/Aldi prekės yra pigios. Labiausiai tiėktinos priežastys yra kelios: pirkimas dideliais kiekiais, galingos derybinės pozicijos, savo prekės ženklai. Kitaip tariant, taupymas kaštams įvairiose tiekimo grandinės vietose ar net ištisų grandinės dalių eliminavimas ir tikrai ne "antrarūšė" kokybė ar "perteklinės prekės". Tai čia turbūt ir viskas, ką reiktų paskayti šia tema.

Ir vel nesupratai, nors aiskiai kalbejau.
Zmogus parase, kad "nera nieko ypatingo", matyt galvodamas, kad cia ateina kazkoks bling bling tinklas. As atrasiau, kad tai yra pigiu kainu tinklas, tad nieko ypatingo ir nereikia tiketis. Kur cia patrolinimas?
Kaip tai kuo deti emigrantai? Juk as nebudamas emigrantu negaliu Lidle prekintis, kad ivertint kokybe prekiu. Logiska? O kelioniu metu esu pora kartu uzsukes, todel kompetencijos patvirtinti faktui, kad tai pigiu prekiu tinklas turiu. Ka ir padariau. Nesuprantu kuriuje vbietoje cia trolinimas pagal tave

Tai yra netgi labai ypatinga, nes ateina iš esmės visiškai naujos koncepcijos prekybos tinklas, kuris sukels jei ne revoliuciją, tai bent jau didelį sujudimą prekybos tinklų rinkoje.

O nebūdamas emigrantu gali prekintis, kur tik nori. Paklausk Lenkijoje apsipirkinėjančių lietuvių . Šiais laikais nėra nei sienų, nei muitų, nei jokių kitų (gal išskyrus finansinių) trukdžių keliauti ir prekintis kur tik širdis geidžia, ką daugelis ir daro.

Kaip bebūtų, esminis punktas tas, kad geriausia yra privengti temų ir diskusijų, kuriose neturi ką pasakyti, kad po to nereiktų aiškintis iš kur ištraukei vieną ar kitą teiginį.

Gakejau prideti prie "nesu emigrantas" ir tai, kad nesu tas, kuris vietoj tevynes sbiudzeto del keliu litu remtu uzsienio valstybe (Lenkija tavo pavydyje). Butum buves tada patenkintas?

Trecia karta kartoju - zmogus apsilankes tam tinkle nieko ypatingo ar geresnio nepamate. Jis buvo teisus. Ten nera nieko ypatingo ar geresnio, nes tai yra pigiu kainu (ar mazu kastu) tinklas. Faktas.
Taip, pats tinklo atejimas yra ypatingas. Taip, tai, kad jie sugeba tos pacios kokybes prekes parduot pigiau irgi ypatinga. Bet ne apie tai buvo jo pasisakymas ir mano replika. Tu apie batus, mes apie ratus kalbejom. Aisku gal jau?

Mano replika, visų pirma, buvo apie "prastas" prekes. Keista, kad to nebemini.

Svieziu ir kokybisku maisto produktu ten tikrai nebus. Ir siaip, kokia cia konkurencija Maximos ir kitiems prekybos centrams, jei, tarkim, Kaune pastatys kelias pasiures atokiuose Kauno vietose?

Čia gali būti vienas trukdis jiems, kad lietuviai iš esmės apsiperka beveik kiekvieną dieną po darbo, o ne savaitgaliais dideliais kiekiais visai savaitei. Dėl to lidlui teks prie šito taikytis ir sukurti tankų parduotuvių tinklą (kad ir ne tokį, kokį dabar turi kokia nors Maxima). Čia ir klausimas, kokią parduotuvių išdėstymo taktiką Lidlas dažniausiai naudoja ir kiek linkęs verslo modelį pritaikyti prie vietos sąlygų.

Mano nuomone, tokie Prisma dėl to ir suklydo, kad iš pradžių įsivaizdavo, jog užteks didmiestyje pastatyti po vieną didelę erdvią parduotuvę ir visi važiuos į jas apsipirkti iš viso miesto.

Lidlo parduotuvės paprastai būna 500-1500kv.m. ploto. Jos gali būti tiek prekybos centre, tiek vietinės reikšmės centrinėje gatvėje, tiek ir kokiame užkampyje t.y. absoliučiai bet kur, kur tik jie mato galimybes daryti savo biznį. Manau, prieš statydami parduotuvę, jie gana rimtai paskaičiuoja, kokią potencialią "rinką" jie ten aptarnaus ir kiek žmonių būtent iš aplinkinių kvartalų ir rajonų ten važiuos.

Su darbo valandomis irgi būna įvairiai. Pavyzdžiui, UK Lidl'ai dažniausiai dirba iki 8-9 vakaro. Vienas kitas iki 22val.

Lenkijoje prie Lidl'ų darbo laiko galima drądsiai pridėti dar bent vieną valandą t.y. iki 22-23val. vakaro.

Manyčiau, kad jie ne tik taikosi prie vietinės rinkos, bet traktuoja kiekvieną rinką individualiai ir tik išsiaiškinę, kaip viskas veikia, atidarinėja parduotuves. Taip kad dėl to tikrai nematau reikalo rūpintis, nes jie tikriausiai labai gerai supranta, kur eina, ko siekia ir kaip viską darys.

Va tai ir norėjau sužinoti (kadangi su Lidlu kažkaip vistik nepavyko susidurti nors ir buvau šalyse, kur jis yra ). Kadangi jei tai būtų amerikietiško stiliaus "savaitgalio apsipirkimui" pastatytos parduotuvės kaip Prisma (kur gal ir būtų neblogai, bet buvau tik porą kartų, nes iki jos man geri 7 km ir iki jos reikia važiuot ), tai niekam nebūtų gerai.

Apsipirkinėjimo kasdien pliusas tas, kad nereikia išmesti tiek maisto, kaip vakariečiams Prismos klaida ta, jog jie galvojo, kad bus daug kvailių, kurie pirks pas juos sviestą brangiau dėl to, kad tai "skandinaviška kokibė"
Norint konkuruoti su Maxima teks tikrai pasistengti, nes dabar jų ant kiekvieno kampo ir netgi XX dydžio nemažai pastaraisiais metais atidaryta gerose vietose, manau nėra kvaili ir supranta, kokie žaidėjai planuoja į rinką ateiti, ruošiasi
Beto ir nuolaidų sistema gera, padaro trečdalio nuolaidą kokiems makaronams ar aliejui, ir gali keliems mėnesiams nusipirkti, ko reikia.

Del sito sutinku, kad per smarkiai parasiau. Galejau parasyt "ne premium" prekes. Kadangi kalba nebuvo butent apie prekiu kokybe per daug rinkdamas ta budvardi negalvojau. Tiesiog replikuodmas i jo praesima, kur tikejosi kazko oho, norejau parasyt, kad tai yra neisvaizdus mazu kainu tinklas be jokiu bling bling dalyku.

Norėjau pasakyti, kad tavo minėtų kainų, žemesnių 50-80%, Lietuvoje nebus. Tiesą pasakius, tai yra nesąmonė.

Ne, maxima netaupo, taškosi pinigais, apart to, kad gamintojai verkė, kad maxima spaudžia juos.

Apskritai, kai dabar maisto kokybė gan prasta, daug pakaitalų ir chemijos, norisi pirkti tik brangesnę, bet kokybiškesnę. Man nesvarbu, ar tai maxima ar IKI, as žinau kokie prekės ženklai man patinka, juos ir perku, jų kaina nepriklauso nuo tinklo, nebent labai minimaliai.

Kad abstrakčiai nediskutuoti, reiktų kalbėti apie konkrečius prekių ženklus.

Šiaip tai ten yra ir nemažai premium kategorijos (po "Deluxe" prekės ženklu) prekių, įskaitant saldumynus, rūkytos mėsos gaminius, vynus, sūrius. Kol kas tai gana naujas dalykas, bet faktas tas, kad Lidluose galima nusipirkti aukščiausios rūšies produktų, už kuriuos žmonės yra pasirengę mokėti daugiau, negu už mid-range kategorijos produktus.

Lietuvoje, beje, produktų segmentacija yra kur kas mažiau aiški. Kartais išvis sunku suprasti, kokiai kategorijai priklauso prekė. Gal Lidl'as ir čia įneš aiškumo.

Vienas dalykas, kuris yra labai aiškus, kad Lidl'o (kartu su Aldi) produktų kokybės/kainos santykis yra be konkurencijos geriausias tokiose rinkose kaip UK (Vokietijoje gal dar galima prirašyti Netto supermarketus). Lietuvoje irgi nėra jokių priežasčių būti kitaip.

John'as tradiciškai savo asmeninę nuomonę pateikia kaip vienintelę ir neklaidingą, beveik kaip KKP plenumo rezoliuciją. Pvz. tai, kad Vokietijoje be "discounterių" kitokių supermarketų "nelabai ir yra" yra aiškus kliedesys, bet paskaičius John'ą tuo galima beveik patikėti

Pastebėjimas dėl britų snobizmo ir to snobizmo nebuvimo Vokietijoje gal ir turi šiokį tokį pagrindą, bet irgi tik iš dalies. Realiai snobizmo Vokietijoje yra per akis ir dar prieš kelioliką metų Vokietijoje "discounteriuose" pirkdavo tik ta pati publika kaip ir JK, o kokiam gydytojui ar inžinieriui kelti koją į Aldi ar Lidl buvo elementariai gėda. Situacija pasikeitė dėl realių gyventojų pajamų mažėjimo Vokietijoje - pirkti "normaliuose" supermarketuose pasidarė elementariai per brangu.

Kaip tai atsispindi skaičiuose? Turiu omeny rinkos pasiskirstymą.