Parašė andyour
Rodyti pranešimą
Apie gamybos kaštus šiuo atveju niekas nekalba. Čia labiau reiktų kalbėti apie antkainius ir maržas, nes gamybos kaštai tiek brandinėms prekėms, tiek own-brand prekėms teoriškai turėtų būti identiški. Tiesiog brandinių rpekių atveju, dalis prekės kainos nusėda būtent to prekės ženklo savininkų kišenėje t.y. iš esmės pas trečiuosius asmenis, kurie nebūtinai ką nors gamina ar parduoda, o tik leidžia naudotis savo ženklu.
Kiti prekybos tinklai irgi turi savo rpekės ženklus ir jie taip pat pigesni, tačiau Lidl'o paprastai būna dar pigesni (nors ir ne per pusę) arba elementariai geresni.
Jeigu jie pirktų tik perteklinę produkciją, negalėtų užtikrinti stabilumo. Dabar gi bet kur Europoje bet kuriame Lidl'e rasi daugybę tų pačių prekių. Dėl ko toks argumentas tiesiog atkrenta, kaip nepagrįstas.
Kitas dalykas antrarūšė produkcija. Geriausia padaryti elementarų ragavimo testą, prieš tai perskaičius produkto sudėtį. Tuo, beje, naudojais ir pats Lidl. Parduotuvėse prikabinėta reklaminių plakatų su aklo testavimo rezultatais. Aišku, tai tik reklama, bet tokie testai tikriausiai buvo daromi ir jie kone 100% atitinka mano paties asmeninę patirtį.
"Antrarūšiai" produktai paprastai naudojami tų pačių tradicinių supermarketų jų value segmento prekėms (tavo minėta Optima). Esmė ta, kad Lidl'as net neturi "value" segmento arba jis yra nepastebimas. Čia ir visas įdomumas, kad Lidl/Aldi visada buvo kone išimtinai "mid-range" segmentas pagal prekių kokybės lygį t.y. tas pats segmentas, kaip ir dauguma mums visiems puikiai žinomų prekių ženklų.
Paskutiniu metu jie pradėjo eksperimentuoti ir su premium segmentu t.y. "aukščiausios kokybės" prekėmis, kurios, aišku, yra brangesnės, bet visvien ne tokios brangios, kaip atitinkamos "brand'inės" prekės.
Comment