Prabangaus „Radisson Blu Hotel & SPA Nida Marina“ viešbučio projektą stabdo paskolų kraną užsukę Lietuvoje veikiantys bankai, 15min sakė Neringos meras Darius Jasaitis. Tokią informaciją jam perdavė į susitikimą pirmadienį atvykęs projektą planuojančios įmonės „Marina Nida“ valdybos narys Gintautas Bertašius...

Po kelis mėnesius trukusių darbų galutinai nugriautas prieš pusę amžiaus statytas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro (KTIC) „Agila“ pastatas.

Šiuo metu jo vietoje statybininkai atlieka žemės kasimo darbus, netrukus bus pradėta statyti požeminė naujo pastato dalis, liejami pamatai. Požeminiame aukšte numatyta įrengti tualetus, dušus, grimo kambarį, repeticijų salę, universalią orkestro duobę. Šių patalpų plotas bus 1378 kvadratiniai metrai.

Naujasis kultūros ir turizmo židinys visu tūriu iškils dar šiemet. Planuojama, kad vidaus įrengimo darbai bus vykdomi kitais metais...

„Atvykęs į Nidos paplūdimį nustėrau – mediniai takeliai nuimami, pilamas žvyro ir molio mišinys, klojama naftos kvapo plastmasė! UNESCO saugomoje Kuršių Nerijos apsauginėje kopoje, takelyje į paplūdimį!“, – naujais takais piktinasi festivalio „Kaunas Jazz“ įkūrėjas Jonas Jučas, šiomis dienomis lankantis unikalią Lietuvos pajūrio vietovę. Tuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai sako, jog esamas vaizdas nėra baigtinis ir takai visai kitaip atrodys jau kitą savaitę, kuomet bus užbaigti darbai, be to, jų nereikės keisti mažiausiai penkerius metus...

Valstybinė kultūros paveldo komisija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybė Seimui pateikė birželio mėnesį vykusios konferencijos rezoliuciją, kurioje konstatuota, kad Kuršių nerijos, UNESCO pasaulio paveldo vietovės, išsaugojimo ir darnaus teritorijos vystymo užtikrinimo garantas galėtų būti atskiras Kuršių nerijai skirtas įstatymas.

Neringoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Kuršių nerija mums ir pasauliui“ dalyvavo Kuršių nerijos likimu susirūpinę šalies valstybinių institucijų ir Neringos gyventojų atstovai. Patirtimi dalinosi UNESCO saugomų ir į Kuršių neriją panašių užsienio teritorijų atstovai.

Tarptautinio forumo metu išryškintos metų metais Kuršių neriją lydinčios problemos, kurias būtina spręsti norint išsaugoti šią unikalią vertybę.

Seimui pateiktoje rezoliucijoje prašoma pavesti Vyriausybei inicijuoti koncepcijos ir įstatymo, skirto Kuršių nerijai, parengimą. Į įstatymo rengimo darbo grupę prašoma įtraukti valdžios institucijų, visuomenės atstovus ir įvairių sričių specialistus. Rezoliucijoje pažymima, kad pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kai UNESCO pasaulio paveldo vietovėms apsaugoti ir gyvenimui jose harmonizuoti priimami specialūs įstatymai, į kuriuos perkeliamos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatos.

Prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos Lietuva prisijungė 1992-aisiais, taip įsipareigodama saugoti Lietuvoje esantį pasaulio kultūros ir gamtos paveldą bei užtikrinti, kad būtų imamasi veiksmingų priemonių jam išsaugoti ir pristatyti.

Kuršių nerijai, įrašytai į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir turinčiai Pasaulio paveldo komiteto įteisintą išskirtinę visuotinę vertę, autentiškumą ir vientisumą, turėtų būti taikomi būtent šią konvenciją įgyvendinantieji, o ne bet kuriai kitai vietovei skirti bendrieji ar tipiniai reglamentai.

Vienas didžiausių iššūkių Kuršių nerijoje - saugomos teritorijos, tarptautinio kurorto ir vietos bendruomenės tikslų suderinamumas. Teritorijos apsaugai ir darniam vystymui grėsmę kelia nesutarimai, kylantys dėl čia veikiančių skirtingų institucijų ir jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nesuderinamumo. Tai kelia daug keblumų pasidalijant kompetencijas. Nesusikalbėjimas ir skirtingos interpretacijos - didžiulis trukdis darniam Kuršių nerijos vystymui.

Rezoliucijoje pažymima, kad iki šiol trūksta aiškios Kuršių nerijos gyventojų ir svečių švietimo politikos apie šios UNESCO pasaulio paveldo vietovės svarbą bei atsakingų institucijų požiūrio į suteikto pasaulio kultūros paveldo vertybės statuso reikšmę.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, įvertinus Kuršių nerijos pasaulinę reikšmę, pasaulio paveldo specifiką ir išskirtinumą, šiai vietovei būtinas nuolatinis tikslinis finansavimas iš valstybės biudžeto. Dėmesys atkreipiamas ir į Kuršių nerijos transporto srautų reguliavimo, sezoniškumo, socialines, ekonomines, ekologines, apsaugos ir kitas problemas.

Rezoliucijoje taip pat prašoma Vyriausybės atsižvelgiant į užsienio šalių gerąją patirtį sudaryti nuolatinę ekspertų tarybą prie Vyriausybės, kurioje būtų aptariami vietovės valdymo ir kiti aktualūs klausimai.

Dėl galimo sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo vykdant Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie tai Neringos savivaldybę informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbų rangovo ir įmonės, teikusios objekto statybos techninės priežiūros paslaugas, veiksmų. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbų sutartį Neringos savivaldybės administracija sudarė 2018-ųjų metų balandžio 24-ąją. Šių metų kovo mėnesį pradėtų rekonstravimo darbų metu buvo atlikti pastato ardymo darbai (pastatas visiškai nugriautas). Po šių darbų turėjo būti pradėti pastato statybos darbai.

Naujuosius 2020-uosius metus Neringa pradeda džiugia žinia – netrukus bus tęsiami Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastato rekonstrukcijos darbai. Praėjusių metų pavasarį pradėti pastato rekonstrukcijos darbai, įgyvendinami ūkio subjektų grupės, atstovaujamos bendrovės „Irdaiva“, sustojo dėl darbų rangovo sutarties nevykdymo.

Atlikus Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastato ardymo darbus, ne tik nebuvo vykdomi pastato statybos darbai, bet ir kilo pagrįstų abejonių dėl darbų rangovo faktiškai atliktų darbų kiekio bei planuojamų darbų apimties.

Neringos savivaldybei rangovo paaiškinimuose bei pateiktuose dokumentuose buvo matoma, kad ne tik neketinama atlikti visų numatytų rangos darbų, bet ir galimai padidinama kitų rangos sutarties etapų kaina. Abejones dėl atliktų rangos darbų kiekių ir kainų pavirtino atliktas objekto statybos auditas.

Visa tai įvertinusi, Neringos savivaldybės administracija priėmė sprendimą nutraukti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbų sutartį. Dėl galimo sukčiavimo, piktnaudžiavimo padėtimi ir dokumentų klastojimo vykdant Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbus pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Neringos savivaldybės abejones dėl bendrovės „Irdaiva“ ketinimų tęsti pastato rekonstrukcijos darbus patvirtino tai, kad praėjusių metų rudenį ši statybos įmonė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (bankroto byla jau iškelta).

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ yra vienintelis kurorto kultūros centras, kuriame yra tokio dydžio uždaro tipo salė. Tai viešajam interesui tarnaujantis objektas, kuriame vyksta dauguma kurorto renginių, festivalių, tarptautinių iniciatyvų.

Atsižvelgiant į planus atsinaujinusio pastato duris atverti 2021-aisiais metais, kuomet Neringa neš Lietuvos kultūros sostinės titulą, Neringos savivaldybė suskubo pradėti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinančias rekonstrukcijos darbų tęstinumą.

Atsižvelgiant į viešojo pirkimo rezultatus, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbų sutartis 2020 metų sausio 3-ąją pasirašyta su ūkio subjektų grupe, kurią sudaro bendrovės „Gilesta“ ir „Imstata“. Pagrindinis partneris – „Gilesta“.

Sutarties kaina – daugiau kaip 6 mln. eurų su PVM. Darbų atlikimo terminas – 18 mėnesių nuo statybvietės perdavimo rangovui. Tęsiant rekonstrukcijos darbus, 1969-aisiais statytą kino teatrą „Agila“ bus siekiama pritaikyti šiandienos poreikiams, įrengiant 500 vietų žiūrovų salę (vietoje 286), padidinant salės plotą nuo 360 kv. m iki 1020 kv. m.

Salė turės modernias transformavimo priemones, kurios leis ją panaudoti įvairiems renginiams ir iniciatyvoms – kinui, ekspozicijoms, kūrybinėms industrijoms (vizualinio stacionaraus meno dirbtuvėms, scenos / kino meno dirbtuvėms ir kt.), konferenciniam turizmui.

Nidoje atsiras galimybė organizuoti didelius renginius su 3000 stovimų vietų. Neabejojama, kad rekonstruotas pastatas prisidės prie sezoniškumo mažinimo Neringoje.

Šią savaitę prasidėjo Urbo kalno kraštovaizdžio formavimo darbai, dar labiau atskleisiantys šio istorijos ir gamtos paminklo miško grožį.

Kaip informuoja Neringos savivaldybė, šie darbai vykdomi pagal patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą, kuris buvo suderintas su atsakingomis institucijomis.

Kraštovaizdžio formavimo kirtimų tikslas – vizualiai išryškinti estetiniu, gamtiniu ar kultūriniu požiūriu vertingą kraštovaizdį bei jo elementus. Šiuo metu vykstančių darbų metu šalinami menkaverčiai krūmynai ir kiti medynai, sudarant kuo palankesnes sąlygas augti perspektyviems medžiams. Darbai bus vykdomi keliais etapais.

Artėjančią savaitę taip pat prasidės ir Urbo kalno infrastruktūros tvarkymo darbai, tęsiant ES ir Neringos savivaldybės biudžeto lėšomis įgyvendinant projektą „Neringos savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio gerinimas“. Planuojami infrastruktūros darbai bus įgyvendinami pagal projekto metu parengtą techninį projektą, numatantį Urbo kalno ir gretimos aplinkos sutvarkymą. Šio projekto rengime aktyviai dalyvavo ir visuomenė.

Numatomų įgyvendinti rangos darbų metu bus atnaujinama ir vystoma takų infrastruktūra, tvarkomi laiptai, apšvietimas.

Kraštovaizdžio–Urbo kalno tvarkymo pirmojo etapo darbų atlikimo sutartis, atsižvelgiant į viešojo pirkimo konkurso rezultatus, sudaryta su UAB „Madaris“. Sutarties vertė – 711 499, 02 eurai (su PVM). Darbai turės būti atlikti per aštuonis mėnesius.

Urbo kalnas yra viena iš pirmųjų vietinių gyventojų apželdintų kopų Kuršių nerijoje. Bene ryškiausias šio gamtos paminklo simbolis – Nidos švyturys. Urbo kalnas pasižymi savo išskirtine reljefo forma, čia yra daug žmonių pramintų miško takelių, o pakloti kietos dangos takai jungia Nidos gyvenvietę su regioniniu keliu ir veda į Nidos paplūdimius.

Atliktus tvarkymo darbus Urbo kalno teritorijoje bus padidintas estetinis kraštovaizdžio patrauklumas, pagerinta kraštovaizdžio apžvalga, sudarytos sąlygos jo pažinimui, vietos vertybių pristatymui, matomumo didinimui, apsaugoti ir sutvarkyti želdiniai, padidinta informacijos sklaida apie išskirtinį Neringos kraštovaizdį.

Nuo vasario Neringoje pradedamos taikyti įvažiavimo mokesčio lengvatos geltonaisiais autobusiukais atvykstantiems moksleiviams, o per šventes – visiems lankytojams.

Tačiau vasaros sezono metu patekti į Neringą kainuos brangiau.

Nemokamai į Kuršių neriją įvažiuoti bus galima lengvaisiais automobiliais per Visų šventųjų dieną ir Vėlines lapkričio 1 ir 2 dienomis, taip pat minint Pasaulinę turizmo dieną paskutinį rugsėjo penktadienį ir šeštadienį, per Stintapūkio šventę vasarį ir Žiobrines balandį.

Mokykliniai geltonieji autobusai į Neringą nemokamai galės įvažiuoti birželio 1–19 dienomis bei spalio 21–31 dienomis.

Nepaisant lengvatų, artėjantį vasaros sezoną birželio 20–rugpjūčio 20 dienomis lengviesiems automobiliams įvažiavimas brangs dešimčia eurų: nuo buvusių 20 iki 30.

Įvažiuoti autobusams, turintiems iki 30 sėdimųjų vietų, kaip ir anksčiau, bus galima sumokėjus 20 eurų, didesniems autobusams – 70 eurų.

Ne sezono metu, likusius dešimt mėnesių įvažiavimas lengviesiems automobiliams ir iki 30 vietų autobusams, kaip ir iki šiol, kainuos 5 eurus.

Kaip BNS sakė Neringos meras Darius Jasaitis, iki šiol moksleivių grupės nemokamai autobusais būdavo įleidžiamos tik atskiru administracijos direktoriaus leidimu, jei kreipdavosi dėl to patys. Lengvatomis norima paskatinti tiek moksleivių, tiek kitų asmenų lankymąsi per miesto šventes.

„Pagalvojome, kad Neringa, kaip biologinę, geografinę laboratoriją moksleiviai turi pamatyti nemokamai. O per šventes – pagalvojome, kad pritrauksime daugiau dalyvių, o ne tik savo kieme šventę švęsime“, – tvirtino savivaldybės vadovas.

Anot jo, vietos politikai diskutuoja ir dėl galimybių nemokamai Neringoje leisti lankytis ir daugiavaikėms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms su vadinamąją šeimos kortele.

„Bet sprendimų nėra, neįsivaizduojame, kaip tai reikėtų daryti techniškai – kaip vykdyti kontrolę, kaip vesti apskaitą tokių kortelių“, – sakė meras.