Apie 9 tūkst. kv. m ploto viešbutyje ketinama įrengti 90-100 kambarių. Investicijos į šį projektą sieks apie 20 mln. eurų

Neringos savivaldybė puoselėja planus sutvarkyti Nidoje esantį Urbo kalną ir į kraštovaizdžio formavimo procesus kviečia įsitraukti visuomenę. Ketvirtadienį Neringos savivaldybėje bus pristatytas visuomenės dalyvavimas kraštovaizdžio formavimo programoje ir galima teikti siūlymus Urbo kalno teritorijos su prieigomis sutvarkymui. Viešajame svarstyme dalyvaus istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

Urbo kalnas yra viena iš pirmųjų vietinių gyventojų apželdintų kopų Kuršių nerijoje. Bene ryškiausias šio gamtos paminklo simbolis - Nidos švyturys. Tai antrasis švyturys šiame kalne. Pirmasis aštuoniabriaunis susprogdintas Antrojo pasaulinio karo metu. Iki šių dienų yra išlikęs senąjį švyturį ir jo prižiūrėtojo namelį jungęs akmenimis grįstas takas.

Urbo kalnas pasižymi savo išskirtine reljefo forma, čia yra daug žmonių pramintų miško takelių, o pakloti kietos dangos takai jungia Nidos gyvenvietę su regioniniu keliu ir veda į Nidos paplūdimius.

Urbo kalno tvarkybos darbais būtų sprendžiamos esamos problemos - atnaujinama ir vystoma takų infrastruktūra, apšvietimas. Pašalinus menkaverčius medžius ir krūmus, pasenusius kalnapušynus norima įrengti apžvalgos aikšteles Nidos panoramoms apžvelgti. Norima tvarkyti ir mažąją architektūrą - atnaujinti suoliukus, šiukšliadėžes, informacinius stendus. Puoselėjami planai pagal galimybes atkuri istorinius želdinius, nustatyti ir pažymėti senojo švyturio vietą bei įprasminti senąjį, akmenimis grįsta taką. Atliktus tvarkybos darbus teritorija būtų pritaikyta pažintiniam poilsiui.

Neringos savivaldybės administracijos specialistų nuomone, planuoti teritoriją reikia taip, kad būtų išsiryškintas teritorijos kraštovaizdžio savitumas, nebūtų pažeidžiamas jo ekologinis stabilumas. Projektuojant reikia siekti gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo tikslų, istorinių faktų atskleidimo, todėl reikalingas įvairių sričių specialistų ir kurorto bendruomenės bendradarbiavimas.

Urbo kalno ir gretimos aplinkos teritorijos sutvarkymo darbams atlikti bus siekiama gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

Vienas didžiausių pastaraisiais metais įgyvendintų projektų Neringoje - pastatyti inžineriniai statiniai, skirti žvejybos laivams nuleisti į Baltijos jūrą ar iš jos ištraukti, kainavę daugiau kaip 3 mln. eurų. Nidos žvejai sako, kad jais kol kas naudotis negali, nes jų valtys per mažos, o Juodkrantės viskas yra "po spyna". Naudos kol kas tik tiek, kad dabar kur kas lengviau privažiuoti prie jūros ir nebereikia valčių tempti per kopas.

Valdžios atstovai tikina, kad viskas padaryta gerai. Be to, tas žvejybos iškrovos vietas pamėgo poilsiautojai ir turistai.


Geriau burliokai?

Šiauriniame paplūdimyje, priešais pirmąjį įvažiavimą į Nidą, pastatytas įrenginys kainavo 1,675 mln. eurų. Juodkrantėje, Žaliajame kelyje, už kapinių, - 1,676 mln. eurų. Išlaidas padengė parama iš Europos Žuvininkystės fondo bei valstybės biudžeto lėšos.

Obejektų atidarymo renginio metu buvo kalbama apie tai, kad žvejams bus sudarytos sąlygos kokybiškai vykdyti veiklą, pagerintos jų darbo sąlygos, sudarytos prielaidos žvejybos verslo plėtrai ir konkurencingumui didinti ir kad šie objektai padės žvejams dirbti civilizuotomis sąlygomis. Jiems esą nebereikės patiems valčių traukti iš šaltos jūros, tikėtasi ne tik ekonominės naudos, bet ir teigiamo poveikio žvejų sveikatai. Džiūgauta, kad toks objektas atsirado ir Juodkrantėje.

"Lapkričio 3 dieną Juodkrantėje ant Baltijos kranto pastebėjau štabelius skaldytų akmenų, per gervės nasrus iki pat jūros tįsojo nerūdijančio plieno lynas, apipustytas smėliu, o jūroje plūduriavo buja. Smėlyje braidė varnos, aplink - jokio darbo požymio. Pasirodo, šis mokslo, technikos ir inovacijų šedevras pusmetį ramiai rymo pajūryje net nepradėjęs darbų. Susidarė įspūdis, kad dėl šių investicijų nesuka galvos nei aukščiausieji, nei žemesnieji pareigūnai. Jeigu šie du objektai nuo pastatymo dienos dar neištraukė nė vieno laivo iš Baltijos bangų ir nebuvo iškrautas nė vienas kilogramas žuvų, gal ekonomiškiau būtų buvę jiems išleistus pinigus padėti į banką ir už palūkanas samdyti burliokus", - rašoma redakcijai adresuotame laiške.

"norėtume pažymėti, jog teisinėje valstybėje teismų sprendimai turi būti vykdomi. Taikos sutartys teisės aktuose numatytais atvejais yra įmanomos, tačiau dėl jų turi derėtis bylos šalys“, – teigė Vyriausybės kanclerė Minda Dargužaitė.

Prieš dvejus metus Nidoje ant Kuršių marių kranto esantį jachtų prieplaukos pastatą įsigiję verslininkai planuoja jį kapitaliai suremontuoti, o viduje įrengti ištisus metus veikiančią kavinę ir ilgai laukiamą, itin reikalingą laivybai su Kaliningrado sritimi muitinės ir pasienio postą. Jei pavyks sėkmingai atlikti biurokratines procedūras, statybos turėtų prasidėti jau šių metų rudenį. Atnaujintas pastatas duris atvertų kitų metų vasaros pradžioje.

Neringos savivaldybė sulaukė pasiūlymo specialiu žibintu apšviesti nakties apgaubtą ryškiausią Nidos gyvenvietės simbolį - Parnidžio kopą.

Kaip atrodo žibinto spindulio išryškintas kopos fragmentas bus galima išvysti visą artėjantį savaitgalį. Jei šį pasiūlymą palaikys Neringos gyventojai ir svečiai, svarstoma galimybė neintensyvia šviesa išryškinti visą, į Nidos gyvenvietę žvelgiančios kopos siluetą.