Neringos savivaldybė šiemet planuoja skelbti atvirą vadinamojo Nidos oro uosto operatoriaus parinkimo konkursą, nes pati suprato nesanti pajėgi tokį objektą paruošti eksploatavimui ir jį valdyti, rašo "Lietuvos žinios". Galimybe atgaivinti orlaivių tūpimo ir nusileidimo taką Bulvikio rage rimtai svarsto Palangos oro uosto vadovybė.

"Išties domimės Nidos oro uosto infrastruktūros plėtojimu. Šį oro uostą matome kaip puikų bendrosios ir verslo aviacijos tašką: jis galėtų būti naudojamas mažiems ir individualiems orlaiviams kilti bei tūpti, jiems stovėti aerodrome", - teigė Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis.

Neringos meras Darius Jasaitis patikino, kad Vyriausybė jau yra juridiškai perdavusi savivaldybei valdyti aerodromo pakilimo taką.

Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojai, norėdami pasivaikščioti netoli Pervalkos esančio Naglių gamtinio rezervato pažintiniu taku, nuo šios vasaros turės pirkti bilietus, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Suaugusiam asmeniui vienkartinis bilietas kainuos 2 eurus, nepilnamečiai bus leidžiami nemokamai.

Anot parko direktorės Aušros Feser, surinkti pinigai daugiausia bus skirti esamiems ir naujiems pažintiniams takams, aplinkai tvarkyti, aplinkosaugai ir gamtos tyrimams.

„Apmokestinant lankymąsi rezervato pažintiniame take siekiama dviejų tikslų: gauti papildomų pajamų parko aplinkosauginei, turistinei infrastruktūrai gerinti ir pamėginti sureguliuoti didžiulius į Mirusias kopas einančių bei jas žalojančių žmonių srautus", - „Lietuvos žinioms“ sakė parko vadovė.

Neringos meras Darius Jasaitis žada siūlyti tarybai vietoje planuoto 50 eurų įvažiavimo mokesčio sezono metu įvesti 20 eurų rinkliavą.

„Lietuvos žinioms“ Neringos vadovas sako, kad tokį siūlymą savivaldybės politikams pateiks gegužę.

„Šis tarifas galiotų tik du mėnesius per patį vasaros sezono piką - nuo birželio 20-osios iki rugpjūčio 20 dienos. Visą kitą laiką išliktų 5 eurų įvažiavimo mokesčio dydis. Be to, siūlysiu iki 20 eurų padidinti rinkliavą tik lengviesiems automobiliams“, - teigė jis.

Meras taip pat sakė, kad bus siekiama rasti teisinių būdų kovoti su piktnaudžiaujančiais išimtimi dėl mokesčio - kai kurios mokesčio nemokančios Neringoje veikiančios įmonės registruoja ir keliasdešimt automobilių, nors naudojasi vos keliais.

Šiuo metu automobiliams įvažiavimo į Neringą rinkliava siekia 10 eurų.

Panašu, kad Klaipėdos gatvėse pernai pasirodžiusi egzotiška transporto priemonė "tuktukas" šį vasaros sezoną važinės ir Neringos gatvėmis.

Beje, šiame kurorte su panašia paslauga konkuruoti ketina net du vežėjai. Tiesa, jei vienam jų pavyks įveikti visus biurokratinius trukdžius, mat, pavyzdžiui, elektroninį "tuktuką" mūsų šalyje sunku įteisinti.

Nedideli, ant motorolerio bazės sukonstruoti taksi, kitaip dar vadinami "tuktukais", uostamiestyje pradėjo važinėti per praėjusią Jūros šventę. Ir nors, pasak šią naujovę į Lietuvą atvežusio verslininko Haroldo Dalangausko, iš pradžių ne vienas ir pirštu prie smilkinio pasukiojo, žmonės gretai pamėgo tokį transportą.

...

Ši smagi transporto priemonė kaipmat suviliojo ir kitus miestus. Pasak verslininko, ja domėjosi ir druskininkiečiai, o su Nidos meru jau praktiškai sukirsta rankomis.

"Aš irgi tikiuosi, kad jau šią vasarą "tuktukai" važinės ir Nidoje", - patvirtino Neringos meras Darius Jasaitis.

Tiesa, pasak jo, čia H. Dalangausko planuojamiems atvežti 3 "tuktukams" gali tekti konkuruoti su 2 elektriniais, kuriuos į Neringą norėtų atvežti vokiečių verslininkai.

"Manau, kad visiems pakaktų darbo, jei tik vokiečiams pavyks įveikti biurokratines pinkles. Atrodytų, siekiame ekologijos, tad elektrinės transporto priemonės turėtų būti sutinkamos išskėstomis rankomis, bet paaiškėjo, kad tokių elektra varomų "tuktukų" kol kas mūsų šalyje neįmanoma įteisinti", - pasakojo D. Jasaitis.

Visgi meras tikisi, kad nors keli "tuktukai" ateinančią vasarą padės išspręsti Nidoje susisiekimo problemą.

"Aš ir pats mielai jais važinėsiu. Pavyzdžiui, atvyksta svečiai, sėdi į "tuktuką", aprodai gražiausias vietas. Manau, kad ir vairuotoju visai būtų smagu dirbti", - svajojo meras.

Beje, artimiausiu metu Nidoje planuojama skelbti konkursą naujai paslaugai teikti. Norima, kad aplink Nidą nustatytu grafiku važiuotų elektromobilis, kuriuo poilsiautojams būtų patogiau pasiekti norimą objektą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) gamtininkai primena, jog pavasaris - geriausias laikas stebėti migruojančius paukščius, ir kviečia išbandyti šią unikalią pramogą pamaryje.

Šeši paukščių stebėjimo bokšteliai vaizdingose Kuršių nerijos vietose - Bulvikio, Ožkų, Pervalkos, Žirgų raguose ir Bulvikio bei Karvaičių įlankose - pastatyti pernai. Šiais metais bokšteliuose įrengti pažintiniai stendai, supažindinantys su Kuršių mariose perinčiais, migruojančiais ir žiemojančiais sparnuočiais. Kiekviename bokštelyje aprašytos skirtingos paukščių rūšys: didysis kormoranas, pilkasis ir didysis baltasis garnys, ausuotasis kragas, jūrinis erelis, gulbė nebylė, urvinė antis ir kt.

Bokštelius surasti paprasta važiuojant dviračių taku nuo Nidos iki Pervalkos arba žingsniuojant pažymėtu pamario pėsčiųjų taku. Parko specialistai prieš savaitę surengė du bandomuosius pėsčiųjų žygius nuo Nidos iki pirmojo paukščių stebėjimo bokštelio, kuriuose dalyvavo keletas dešimčių smalsuolių.

Pasak KNNP Turizmo ir informacijos skyriaus vedėjos Jolitos Gedžiuvienės, besidominčiųjų paukščių stebėjimo galimybėmis kasmet sulaukiama vis daugiau, ši pramoga ypač patraukli svečiams iš užsienio.

"Tad tikrai organizuosime ir daugiau žygių, į kuriuos bus įtrauktas ir paukščių stebėjimas", - žadėjo pašnekovė.

Šiuo metu Kuršių nerijoje stebėti paukščius galima tik su savo žiūronais, tačiau dar šį sezoną parkas tikisi apsirūpinti ir paukščių stebėjimui reikalingais optiniais prietaisais.

Neringos gyventojai ir svečiai kviečiami išreikšti nuomonę renkant Kuršių nerijos nacionalinio parko paukštį.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos sudarytame sąraše – 25 kandidatai. Sparnuočius šiam sąrašui siūlė gamtininkai, kultūros paveldo specialistai. Sąrašui pateiktos paukščių rūšys, kurios yra labiausiai paplitusios Kuršių nerijoje, čia dažniau sutinkamos, susijusios su vietos tautosaka, papročiais, pasakomis, dainomis, yra lengvai atpažįstamos ir žinomos.

Gyventojai ir kurorto svečiai kviečiami balsą atiduoti už paukštį, kuris labiausiai asocijuojasi su Kuršių nerija. Balsavimas vyks iki balandžio 22-osios.

Balsavimo rezultatai bus skelbiami minint Kuršių nerijos nacionalinio parko 25-ių metų įkūrimo sukaktį.

Štai vieno namo nuvertimas, viešojo intereso gynimas apsiverčia į visų svečių, Neringos poilsiautojų poilsiavimą sąvartyne”, – pasakoja D. Jasaitis.

Neringos gyventojai nuo liepos gali gauti galimybę nemokamai keltis keltais ne tik lengvaisiais, bet ir kitais automobiliais. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė atitinkamoms Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms. Dėl jų priėmimo bus balsuojama vėliau.

Jeigu Seimas pataisas priims, Neringos mieste ir Smiltynėje gyvenantys žmonės nemokamai keltis galės ne tik su lengvaisiais automobiliais, motociklais bei mopedais, bet ir kitomis transporto priemonėmis - autobusais, krovininiu transportu ar automobiliais su priekaba. Dabar už tai jie turi mokėti.

Pataisų autorius socialdemokratas Arvydas Mockus BNS teigė, kad dėl tokios lengvatos valstybė nepraras daug pajamų.

„Dabar jie daro ant įmonių fiktyvias sutartis dėl transporto panaudos, nes dabar UAB-ai ir kitos įmonės su savo transportu gali nemokamai keltis. Va taip jie ir nemoka, todėl valstybei nuostolio nebus“, - teigė A.Mockus.

Neringos gyventojai nuo liepos galės nemokamai keltis keltais ne tik lengvaisiais, bet ir visais kitais automobiliais.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas: 68 Seimo nariai balsavo už, susilaikė 9 parlamentarai.

Seimui priėmus šias pataisas, Neringos mieste ir Smiltynėje gyvenantys žmonės nemokamai keltis galės ne tik su lengvaisiais automobiliais, motociklais bei mopedais, bet ir kitomis transporto priemonėmis - autobusais, krovininiu transportu ar automobiliais su priekaba. Dabar už tai jie turėjo mokėti.

Kurorto savivaldybės taryba pritarė, kad nuo birželio 20-sios iki rugpjūčio 20-osios įvažiavimo mokestis, lyginant su dabartiniu, padvigubėtų - siektų ne 10 eurų, kaip buvo numatyta iki šiol, bet 20 eurų.

Tuo laikotarpiu už namelį ant ratų reikės mokėti nebe 20 eurų, o 30 eurų.

Meras Darius Jasaitis BNS pirmadienį sakė, jog naujomis kainomis, kurios patvirtintos praeitą savaitę, tikisi ne atbaidyti turistus, o paskatinti juos patekimui į Neringą vietoj nuosavų automobilių rinktis kitas transporto priemones.

„Sakyti, kad ribojame turistus, tikrai tai netiesa, mes laukiame ir norime turistų kuo daugiau, tačiau tikrai nebegalime niekaip susitvarkyti su didžiuliu lengvųjų automobilių antplūdžiu būtent šituo laikotarpiu - nuo Joninių iki Žolinės. Tuos du mėnesius bandome riboti, kaip daro ir visas pasaulis. Kitoks būdas būtų iš viso neleisti automobiliais patekti“, - aiškino meras.

Jis sakė, kad šis sprendimas gali būti peržiūrimas, jei būtų pastebėta, kad neužpildomos turimos automobilių statymo vietos.

„Mes turime parkavimo vietų iš viso gal 1 tūkst., o per dieną atvyksta 5-6 tūkst. automobilių ir mes tiesiog nepajėgūs su jais susitvarkyti (...). Jeigu atsitiks taip, kad jau niekas nebeatvyks arba sumažės tiek, kad net turimos aikštelės neužsipildys, tikrai kviesiu neeilinę tarybą ir svarstysime, ką toliau daryti“, - žadėjo meras.

Iki birželio 20-osios ir po rugpjūčio 20-osios įvažiavimo į Neringą mokestis lengvajam automobiliui lieka 5 eurai.

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu linksniuotas Neringos vardas. Kai kuriuos politikus piktina tai, kad keldama vadinamąjį ekologinį mokestį kaimyninė savivaldybė surinktas lėšas esą naudoja ne ekologijai skatinti, o sotesniam gyvenimui.

Suabejojo efektyvumu

Anot Klaipėdos miesto tarybos nario Simono Gentvilo, Neringos savivaldybė jau nusprendė, kad šią vasarą norintieji automobiliu pasiekti valstybės saugomą Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją turės labiau paploninti pinigines.

Vadinamasis ekologinis mokestis nuo birželio 20-osios iki rugpjūčio 20-osios lengvajam automobiliui sieks 20 eurų.

Įskaičiuojant ir kelto išlaidas, šeimai kelionė į Neringą automobiliu atsieis apie 35 eurus.

S.Gentvilas skaičiavo, jog, palyginti su rinkliavos dydžiu, galiojusiu iki 2012 rugsėjo 1 d., dabartinė rinkliava padidėjo 7 kartus, o suminė vartotojų kainų pokyčių infliacija tarp 2012 m. gruodžio ir 2015 m. gruodžio buvo tik 3,3 proc.

Dar labiau politikas abejojo surenkamų lėšų panaudojimo efektyvumu.

„Aš esu už tai, kad Neringa gali nusistatyti bet kokio dydžio mokestį. Esu ir už ekologiją, tačiau kai sakoma, kad šis mokestis renkamas tam, kad įvažiuotų mažiau automobilių, o pinigai yra nukreipti ekologiškoms priemonėms, tai nėra tiesa“, – įvertino S.Gentvilas.

Politikas teigė, kad Neringos savivaldybė septintadalį savo biudžeto lėšų išleidžia biurokratinio aparato išlaikymui bei 50 proc. kompensuoja gyventojų šilumos bei vandens sąskaitas.

Sąlygas, surinktas lėšas naudoti ne su ekologija susijusioms išlaidoms dengti, anot S.Gentvilo, šiuo metu sudaro ir tai, kad Neringos savivaldybė esą nėra pasitvirtinusi ekologinės rinkliavos lėšų panaudojimo tvarkos aprašo.

Plūs sunkvežimiai?

S.Gentvilas pripažino, kad yra pasirengęs už patekimą į šį gamtos perlu tituluojamą kraštą mokėti ir dar daugiau, tačiau norėtų matyti, jog sumokėti pinigai investuojami į ekologišką infrastruktūrą.

„Visi, kurie atvažiuoja, moka mokestį. Ir tie pinigai nukeliauja ne ekologijai, o sotesniam gyvenimui“, – tvirtino politikas.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu jau priimta, kad neringiškių sunkvežimiai bei autobusai nemoka už kelionę keltu.

Esant tokiai tvarkai, esą iškyla grėsmė, jog logistikos bendrovės bandys registruotis Neringoje ir taip kiek sumažins kelionės išlaidas.

Kreipsis į Vyriausybės atstovą

Politikas nuomonę apie situaciją Neringoje ne tik išsakė vakar posėdžiavusiems tarybos nariams, bet ir nusprendė kreiptis į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje.

Bus prašoma užtikrinti, jog Neringos savivaldybė būtų įpareigota pagrįsti ekologinės rinkliavos apskaičiavimo metodiką bei patvirtinti ekologinės rinkliavos panaudojimo tvarkos aprašą.