Vakar vykusiame Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdyje buvo apkalbėtas ir pasmerktas Neringos ir Palangos siekis drastiškai didinti vietines rinkliavas. Žinia, Neringos meras pareiškė, jog šiemet sezono metu iki 10 eurų padidintas įvažiavimo mokestis nesumažino automobilių srauto, todėl kitą sezoną jį esą reikėtų padidinti iki 50 eurų. Tačiau tokie planai papiktino kaimynines savivaldybes.

...

"Kokios yra konkrečios idėjos? Jeigu į Neringą siūlome važiuoti visuomeniniu transportu, kažkur reikės palikti automobilius. Ar Klaipėda suinteresuota tapti automobilių stovėjimo aikštele, kad į Neringą svečiai keltųsi nemokamai?" - klausė Kretingos meras.

Šilutės meras Vytautas Laurinaitis užtarė Neringos poziciją, primindamas, kaip Neringa "kenčia nuo kruizinių laivų turistų, atvykstančių iš Klaipėdos autobusais, paliekančių tik šiukšles ir nieko neperkančių, nes Klaipėdos gidai juos nukreipia gintarą pirkti tik uostamiestyje".

"Galvojame apie keltus, kurie keltų iš Šilutės rajono pamario vietovių į Neringą", - savo alternatyvą pateikė Šilutės vadovas.

...

Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Dovydas Mikelis priminė, jog Neringos savivaldybė, pakeitusi vos 9,6 km asfalto dangos, sumokėjo 5 mln. litų vien "Smiltynės perkėlai" už medžiagų transportavimą.

"Savivaldybei priklauso 48 kilometrai kelio dangos, kurią turime prižiūrėti. Iš kokių lėšų, jeigu gauname tam tik 49 tūkstančius eurų pagal Vietinių kelių vystymo programą? Neringos kurorte yra 78 automobilių stovėjimo vietos, o vasaros mėnesiais mes savaitgaliais sulaukiame 3 tūkstančių automobilių. Mes nuo jų dūstame. Statyti automobilių stovėjimo aikšteles nei požemines, nei daugiaukštes mums neleidžia įstatymai", - argumentavo Neringos savivaldybės atstovas.

Mero pavaduotojas tikino, jog 50 eurų rinkliava - žurnalistų "išpūstas" skaičius, praleidžiant tai, jog atvykimas į kurortą viešuoju transportu neapmokestinamas. Rinkliavos nemoka ir elektromobilių savininkai. Tiesa, 2014 m. tokių buvo tik 7.

...

Neringos meras Darius Jasaitis susirūpino, kad Kuršių nerijoje nebūtų iškirsti dideli plotai miško, kaip numatyta 2013-2022 metų miškotvarkos projekte. Jam pritaria ir Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas. Jis žadėjo, kad tokią grėsmę Neringos miškams keliantis projektas bus peržiūrėtas.

D. Jasaitis, susitikęs su A. Baranausku, aptarė bendradarbiavimą prižiūrint didžiulį nerijos miškų ūkį.

"Nemažai klausimų kelia galiojantis miškotvarkos projektas, kuriame numatyta iškirsti gana didelius miško plotus. Tačiau juk ten jau yra susiformavęs dirvožemis, o ne smėlis, tad jei šie plotai po kirtimų nebebus prižiūrimi, jie apaugs krūmynais. Kyla klausimai - kaip juos prižiūrėti, kas turi prižiūrėti ir galiausiai - kiek tai kainuos? Gal geriau reikia diskutuoti su mokslininkais ir keisti šį projektą?" - nuogąstavimus išreiškė D. Jasaitis.

A. Baranauskas priminė, kad miškotvarkos projektas buvo patvirtintas 2013 metais, kai Neringos miškus valdė Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Tik šiemet kovą miškai buvo perduoti urėdijos žinion.

"Matyt, tas projektas buvo padarytas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko užsakymą. Nežinau, kodėl parkas taip norėjo, ar jiems erdvių reikėjo daugiau, ar medžių per daug. Bet mes tikrai nežadame aklai jo vykdyti ir pulti viską kirsti. Inicijuosime miškotvarkos projekto tikslinimą. Su steigėjais - Generaline urėdija - jau šiek tiek kalbėjome šiuo klausimu. Jiems irgi nelabai suprantama, kodėl reikėtų šitaip elgtis", - pasakojo A. Baranauskas.

Pasak jo, projektą tikslinti turėtų valstybinis Miškotvarkos institutas.

...

"Dešimties metų projekto įgyvendinimo laikotarpiu numatyti ypač didelės apimties darbai, skirti kultūrinio kraštovaizdžio vertybių palaikymui - tai gamtinę brandą pasiekusių kalnapušių kirtimas, miško lydimo kirtimai formuojant palves, ragų atvėrimai. Panašios apimties darbai nebuvo atliekami ištisus dešimtmečius - anksčiau buvo tik sodinama ir vengiama ką nors iškirsti. Tačiau prieš šimtmetį sodintos kalnapušės jau baigė savo biologinio amžiaus ciklą, jos yra pasenusios, peraugusios, nudžiūvusios. Milžiniški gaisrai - tai viena pasekmių, nes sausi, seni kalnapušių miškai tampa parako statine", - tokie esminiai motyvai, kodėl Neringos miškai turėtų būti retinami, pateikiami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje.

Pagal projektą kirtimai suplanuoti ir medynais baigiančiose užželti nykstančiose pilkosiose kopose.

...

Nidoje kompleksą "Nidos seklyčia" valdanti bendrovė "Robala" per metus turės nugriauti svečių namų, konferencijų centro pastatus ir stoginę. Taip neskundžiama nutartimi nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), atmetęs įmonės ir Neringos savivaldybės skundus.

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad pagrindiniai komplekso savininkai yra Vokietijos verslininkai ir jie nusiteikę kreiptis į Strasbūro teismą.

"Bendrovės teiginiai, kad prokurorų prašymas nugriauti statinius nėra proporcinga priemonė viešajam interesui apginti, yra atmestini, nes statiniai, kurie neatitinka urbanistinio architektūrinio draustinio teritorijos užstatymo, struktūros, tradicijų ir išorinių autentiškų pastatui elementų, mažina teritorijos vertingąsias savybes. Nagrinėjamu atveju privataus intereso gynimas neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač dėl to, kad valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą šioje teritorijoje", - rašoma praėjusią savaitę priimtoje teismo nutartyje.

Teismas taip pat atmetė Neringos savivaldybės argumentus, jog pastatai yra pripažinti atitinkančiais Nidos kultūrinį paveldą, todėl negali būti griaunami.

"Argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas, jis paneigiamas įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinti administraciniai aktai - sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo, projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, kurie buvo pagrindas įregistruoti statinius. Nurodomas įrašas viešame registre laikytinas formaliu, neatitinkančiu realios faktinės padėties ir negali būti kliūtimi šalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius", - rašoma teismo nutartyje.

Teismas paliko galioti praėjusių metų vasarį Panevėžio apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriuo "Robala" įpareigota per vienerius metus nugriauti svečių namų pastatą, konferencijų patalpą, jungtį tarp jų ir jungtį su restoranu, taip pat stoginę. Visi šie pastatai pastatyti 2004 metais per rekonstrukciją.

Į teismą dėl statinių griovimo kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra, remdamasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sprendimu. Pastaruoju neteisėtais pripažinti ir panaikinti šių pastatų Lomiškio g. 1 detalusis planas, projektavimo sąlygos, statybos leidimas bei pripažinimo naudoti tinkamais aktas.

Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą. O 2004 m. per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc. tiek į ilgį, tiek į plotį, tiek į aukštį, taip pat pristatyta stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa, sujungta su svečių namais - tokie statiniai nebūdingi saugomai teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį.

...

Ketinama pradėti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Tačiau kol kas niekas negali pasakyti, ar po jų šiame unikaliame gamtos kampelyje bus leista statyti SPA, baseinus ar kitus turistams patrauklius infrastruktūros objektus.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos informavo apie pradedamą nacionalinio parko tvarkymo plano dalies tikslinimą.

"Šis planas pagal galiojančius teisės aktus buvo patvirtintas ne taip ir seniai - 2012 metais. Tačiau, suprantama, gyvenimas nestovi vietoje, tad matome, kad kai kuriuos aspektus reikėtų aptarti iš naujo", - paaiškino VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis.

Pasak jo, kalba eina tik apie galimus urbanizuotos Kuršių nerijos teritorijos tvarkymo plano dalies pokyčius.

...

"Manau, pavasariop užvirs pačios karščiausios diskusijos. Dabar bandoma kalbėtis su savininkais, Savivaldybe. Reikalinga plati ir išsami diskusija. Kuršių nerija nėra paprastas objektas, kurio likimą galėtų nuspręsti susėdę trise. Turi būti paisoma ne tik gyventojų, bet ir Vyriausybės, UNESCO interesų. Viskas turi būti labai pasverta ir apskaičiuota, tam ir pasamdyti ekspertai", - kalbėjo A. Stanislovaitis.

Apie tai, kad minėtas planas turi būti koreguojamas, Neringos valdžia kalbėjo kone prieš dvejus metus. 2014-ųjų vasarą kurorto meras Darius Jasaitis "Vakarų ekspresui" aiškino, kad aštuonerius metus derintas ir 2012-aisiais patvirtintas dokumentas pasmerkė Neringą myriop.

"Turistams nebeužtenka vien kopų ir ramybės. Kelis savaitgalius su svečiais Nidoje ilsėjęsis kaliningradietis trečią savaitgalį skambina man ir klausia, kur jis dar galėtų svečius nuvesti, išskyrus tuos du restoranus, kuriuose jau buvo. Ir ką aš jam dar galiu pasiūlyti? Neturime nei SPA, nei baseino, nei kitų pramogų", - tuomet apgailestavo D. Jasaitis.

Pasak jo, jei čia veiktų bent vienas padorus SPA kompleksas, baseinas, funkcionuotų aerodromas, būtų suteikta galimybė pramogauti jūroje greitaeigiais kateriais, į Nidą turistai sugrįžtų ne vien tik dėl unikalios gamtos, kuri esą dažnai nebėra faktorius, garantuojantis jų antplūdį.

"Kai australams pasiūlėme pasižvalgyti kopose, jie pasižiūrėjo kreivai - o kur keturračiai, su kuriais jie galėtų po tas kopas pasivažinėti… Žinoma, mes kopų turime per mažai, kad leistume jas niokoti, apie tai negali būti net kalbos. Tačiau reikia pripažinti, kad dabartinis gamtos saugojimas – gerokai perdėtas ir paralyžiuoja Neringos vystymąsi”, – tuomet apgailestavo D. Jasaitis.

Tačiau pagrindinis šio dokumento rengėjas - VSTT - prieš porą metų į jokius kompromisus nėjo. Tuomet laikinai šiai tarnybai vadovavusi Rūta Lapinskienė laikėsi ankstesniosios vadovės Rūtos Baškytės pozicijos bei akcentavo, kad Kuršių nerija privalo išlikti ramaus poilsio zona. Ji priminė, kad aukščiausiu valstybės lygmeniu patvirtintuose strateginiuose dokumentuose yra nurodyta, jog Kuršių nerija yra "ramaus poilsio gamtoje, sanatorinio gydymo teritorija", tad esą dviračio išradinėti nereikėtų.

Kuršių nerijoje niekaip nepavyksta iš mirties taško išjudinti reikalų dėl natūralių požeminių gamtos lobių panaudojimo žmonėms sveikatinti ir kurorto sezoniškumui mažinti – visi bandymai privilioti verslininkų, kad šie įkurtų geoterminio vandens ir dumblo gydyklas, kaskart griūva, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

„Klaipėda gali pasigirti požeminiais karšto mineralinio vandens telkiniais, o mes turime ne tik jo, bet ir didžiules gydomojo dumblo sapropelio sankaupas. Deja, dėl drakoniškų įstatymų ir suvaržymų šie gamtos ištekliai taip ir lieka nepanaudoti. Siekis pajūryje, prie Nidos, pastatyti Jūros terapijos centrą irgi kol kas neduoda norimų rezultatų“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Pasak mero, jūros terapijos centrui įkurti savivaldybė yra numačiusi ir žemės sklypą pajūryje, prie centrinio Nidos pliažo. Tačiau dėl itin griežtų įstatymų ir verslui daromų barjerų Kuršių Nerijos pusiasalyje norinčiųjų investuoti neatsiranda.

2014 metais atliktoje Jūros terapijos studijoje atskleista, kad Neringoje taikoma labai daug griežtų apribojimų ir reikalavimų, todėl Jūros terapijos centras negalėtų būti kuriamas kaip sanatorija, reabilitacijos ar gydomojo SPA centras. Lieka vienintelis galimas jūros terapijos oazės variantas - gydykla, bet joje negalėtų būti teikiamos apgyvendinimo paslaugos – tik maitinimo.