Neringos savivaldybės taryba posėdyje ketvirtadienį pasirinko kryptį norimam steigti jūros terapijos centrui - norima, kad jis teiktų ne tik sveikatinimo, bet ir apgyvendinimo paslaugas

"Pavyzdžiui, yra namas su naujai pastatyta stikline veranda. Kuršių nerijai stiklinės verandos niekada nebuvo būdingos. Tai kodėl ji dabar turi būti įteisinta?"

Smiltynėje ir Kopgalyje pradedamos formuoti naujos erdvės poilsiautojams - brūzgynais virtęs miškas taps tvarkingu parku. Iš viso planuojama sutvarkyti maždaug 70 hektarų teritoriją, rašo „Lietuvos žinios“.

Bus atvertos prie jūros esančios kopos, atidengti Antrojo pasaulinio karo paminklai, įrengtos naujos atokvėpio aikštelės su suoliukais, stalais, legaliomis laužavietėmis.

Neseniai buvo sudaryta speciali darbo grupė, kurios tikslas - išplėtoti ir įgyvendinti Smiltynės miško parko idėją. Pasitelkti Klaipėdos universiteto mokslininkai, istorikai, Botanikos sodo darbuotojai, miškininkai, kraštovaizdžio specialistai.

Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) atstovų, neatmetama galimybė, kad prie senųjų miško takelių bus įrengtas apšvietimas.

„Viskas priklausys nuo finansavimo. Tačiau naujų poilsiaviečių tikrai bus. Dabar yra viena legali laužavietė Smiltynėje, bet ji atoki, todėl norime turėti vieną arčiau žmonių“, - tvirtino KNNP vadovė Aušra Feser.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sako, kad ministerija elgsis pagal premjero sudarytos grupės rekomendacijas dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje įteisinimo, ir tikisi šį klausimą užbaigti per pusmetį.

Minėta darbo grupė, kuriai vadovavo premjero patarėja Jūratė Juozaitienė, praėjusių metų pabaigoje nutarė, kad dėl statybų, vykdytų Kuršių nerijos nacionaliniame parke „pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus“, būtų „tikslinga siūlyti Aplinkos ministerijai teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir pateikti Vyriausybei atitinkamą Vyriausybės sprendimo projektą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo“.

„Apie statinius kol kas galiu pasakyti labai paprastai - rengiame Vyriausybės nutarimą, Vyriausybė šiuo nutarimu paves Aplinkos ministerijai parengti tvarkymo plano pakeitimus, tada darysime darbus ir, manome, tokiu būdu išspręsime tas problemas“, - šią savaitę BNS sakė ministras K.Trečiokas.

Penktadienį šis Vyriausybės nutarimo projektas jau pateiktas derinti suinteresuotoms suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.

2012 metų birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, iš galbūt neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius). Kitus objektus siūlyta tobulinti, sudarius taikos sutartis.

Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas Juodkrantėje.

Šią savaitę kelias dienas Kuršių nerijoje viešėjo tarptautinė UNESCO ekspertų delegacija, vertinusi Rusijos priekaištus Lietuvai.

Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, Kuršių nerijos apsauga Rusija susirūpino pernai pavasarį. Rusijos Federacijos nuolatinės atstovės UNESCO Eleonoros Mitrofanovos skunde Pasaulio paveldo centrui nurodoma, kad Lietuva be jokių poveikio aplinkai vertinimo studijų UNESCO saugomoje teritorijoje ėmė statyti SGD terminalą, nori plėsti uostą Kuršių mariose ir tiesti tiltą į neriją.

Į pamarį šią savaitę atvykęs UNESCO Pasaulio paveldo komiteto tarptautinis ekspertas Tarnas Fejerdy tikrino Rusijos priekaištus. Jokių preliminarių komentarų ar išvadų po savo vizito T. Fejerdy neišsakė, tai daryti jam draudžia pareiginės instrukcijos. Iki vasario pabaigos jis turės parašyti ataskaitą ir ją pateikti Pasaulio paveldo centrui. Šis parengs savo pastabas ir rekomendancijas, jei jų bus.

Pasak dienraščio, Lietuvos pusė tikisi, jog išvados bus palankios Lietuvai. „Jau dabar galiu pasakyti, kad ekspertas įsitikino, jog Rusijos signalai dėl grėsmių Kuršių nerijai tebuvo politinė manipuliacija ir propagandiniai žaidimai. Žinoma, lauksime išvadų, bet jos neturėtų būti neigiamos“, – sako ekspertų delegaciją lydėjęs Aplinkos ministerijos (AM) Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento vadovas Vidmantas Bezaras.

Viešai svarstant Kuršių marių pakrantės, esančios už laivų kapinių iki Neringos savivaldybės ribų, detaliojo plano sprendinius gyventojai išreiškė nepasitenkinimą per arti jų namų suplanuotu dviračių taku. Pageidavimų turi ir AB "Smiltynės perkėla" bei Klaipėdos irklavimo centras.

Didžiąją dalį šios 30 ha teritorijos sudaro miškų ūkio sklypai. Čia numatoma įrengti pažintinius dviračių ir pėsčiųjų takus, sujungsiančius jachtklubą su antrąja Smiltynės perkėla, poilsio ir sporto aikšteles, teritorijos apšvietimo tinklus, apžvalgos aikšteles (regyklas) ir atokvėpio vietas, gerinti esamų dviračių ir pėsčiųjų takų dangų kokybę etc. Siekiant išvengti kopagūbrio šlaitų erozijos, šlaituose prie marių (pėsčiųjų takų trasose) numatoma įrengti lauko laiptelius.

Takai turės būti rengiami nekeičiant kraštovaizdžio pobūdžio esamų miško takų trasose, išlaikant susiformavusius vingius, nuolydžius.

Statyti kokius nors pastatus nenumatoma, nes teritorija yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP), tad ji turi gana daug apribojimų. Detaliojo plano viešojo svarstymo metu kalbėta apie tai, kad KNNP planas yra svarbesnis dokumentas nei miesto bendrasis planas, todėl į siūlymus padidinti užstatymą ar aukštingumą nebuvo atsižvelgta. Tačiau jūrinio paveldo parko bei jachtų uosto infrastruktūros statiniai visgi planuojami.

...

Kovo pradžioje Vyriausybė oficialiai perdavė Neringoje esančius oro uosto statinius kurorto Savivaldybės nuosavybėn. Jau žinoma, kad administruoti Nidos lauko nusileidimo aikštelę siekia du operatoriai.

Siekdami pritraukti turistų oro keliu ir taip sumažinti automobilių srautą, neringiškiai tvarko turimą lauko nusileidimo aikštelę.

Kovo pradžioje Vyriausybė nutarė perduoti Neringos savivaldybės nuosavybėn šiuo metu patikėjimo teise valdomą dispečerinę bei oro uosto statinius: 1 632 kv. metrų ploto lėktuvų stovėjimo aikštelę, 25,8 tūkst. kv. m ploto kilimo-tūpimo taką, jo kelkraščius (6 271 kv. m) bei lietaus nuotekų vamzdynus.

Pasak kurorto mero Dariaus Jasaičio, šis Vyriausybės sprendimas prisidės prie Savivaldybės planų dėl susisiekimo su Neringa oru plėtojimo.

"Jau turime du operatorius, kurie nori administruoti lauko nusileidimo aikštelę. Vienas, ne paslaptis, yra Palangos oro uostas, kitas - didelė, rimta privati kompanija iš Vilniaus. Abu jie yra pristatę galimybių studijas, kaip įsivaizduoja alternatyvaus atvykimo į Kuršių neriją vystymą mažinant automobilių srautą", - pasakojo D. Jasaitis.

Pokalbininkas pabrėžė, jog sieks lauko nusileidimo aikštelei gauti aerodromo statusą.

"Lauko nusileidimo aikštelė - tik pavieniams privatiems lėktuvėliams nusileisti, o mes norime priimti iš Druskininkų, Palangos dienai, dviem ar kelioms dienoms atvykstančius turistus", - argumentavo D. Jasaitis.

Nidos lauko nusileidimo aikštelėje leistis nedideliems lėktuvams buvo uždrausta po 2001 metais įvykusio incidento, kai kildamas lėktuvėlis patyrė avariją. Tąkart teigta, kad kilimo-tūpimo takas neatitinka saugumo reikalavimų. Tikimybė, kad Nidoje vėl galės leistis ir kilti nedideli lėktuvai, atsirado 2013 metais - gavus gamtosaugininkų pritarimą šalinti menkaverčius medžius.

Neringoje norima visuomenei atverti ir jos poreikiams pritaikyti Neringos garbės piliečio – dailininko Eduardo Jonušo – dirbtuves.

Kaip pranešė Neringos savivaldybė, ketinama suburti iniciatyvinę grupę, kurios tikslas - rasti tinkamiausią būdą E.Jonušo dirbtuvės išsaugojimui ir jos pritaikymui.

...