Beveik mėnesį, birželio 25 – liepos 22 dienomis, Neringoje vykusios mokomosios praktikos metu Kuršių nerijos dirvožemio, paviršiaus ir augmenijos tyrimus atliko Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros geografijos 3 kurso studentai.

Mokomieji – tiriamieji darbai buvo atliekami Kuršių nerijos Alksnynės – Juodkrantės – Pervalkos ruože. Praktikos metu itin detaliai tyrinėta iki šiol didesnio tyrėjų dėmesio nesulaukusi Kuršių nerijos dirvožemio danga. Anot mokslininkų, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog Kuršių nerijoje tėra tik smėlis, tačiau šių tyrimų metu išryškėjo, jog ši teritorija pasižymi gana didele dirvožemių įvairove, o kai kurie jų yra unikalūs ir nesutinkami niekur kitur Lietuvoje.

„Kuršių nerijos pusiasalis daug vertingesnis nei gali atrodyti“, - teigia mokslininkai. Tyrimų metu Juodkrantės apylinkėse buvo atrasti itin vertingi, savo natūralumu ir dirvodaros procesų raiškumu pasižymintys jauražemiai. Tyrinėjant Juodkrantės sengirę paaiškėjo, jog tai viena iš nedaugelio Lietuvos girių, išsaugojusių natūralius, žmogaus nepaveiktus dirvožemius. Naglių rezervato teritorijoje buvo atrasti glaukonitiniai smėlžemiai - unikalūs dirvožemiai Lietuvoje, būdingi tik Kuršių nerijos teritorijai.

Mokslininkai pastebėjo, kad kai kuriuose vietose po daugiau nei metro storio dirvožemiu, tikėtina, slepiasi ir legendinis, pašto vežimus pradangindavęs klampsmėlis.

Tyrimų metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama detaliems Kuršių nerijos paviršiaus struktūros morfologiniams tyrimams. Jų metu nustatyta paviršiaus morfometrinė struktūra bei remiantis įvairaus laikmečio topografiniais žemėlapiais nagrinėti paviršiaus pokyčiai - supustymai bei išpustymai, nustatytos vietos, patiriančios didžiausią neigiamą lankytojų poveikį.

...

Palangai apsisprendus įvesti 5 eurų įvažiavimo mokestį, jį nuo 10 iki 50 eurų bandys didinti ir Neringa.

50 eurų mokestis galiotų vasaros sezono metu, ne sezono metu galiotų tas pats 5 eurų mokestis, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“

„Pamatėme, kad automobilių srautai sezono metu, net ir įvedus 10 eurų mokestį, nemažėja. Priešingai, automobilių šiemet tik padaugėjo. Todėl savivaldybės tarybai teiksiu pasiūlymą didinti rinkliavą už automobilį iki 50 eurų. Dūstame nuo mašinų, bet žmonės plūsta jomis po vieną, du mašinoje", - dienraščiui sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Meras spekuliacijomis pavadino verslininkų nuogąstavimus, kad dėl tokio žingsnio gali sumažėti poilsiautojų ir nukentės vietinis verslas.

„Kas norės, atvyks viešuoju transportu. O dabar mašinos teršia orą, užkemša visus kaimelių kiemus, nebegalima laisvai praeiti“, - sakė D.Jasaitis.

Nuo kitų metų pavasario planuojama pradėti eksploatuoti Nidos aerodromą - jau užlygintos pakilimo tako duobės, iškirsti lėktuvams trukdę medžiai, belieka gauti Civilinės aviacijos administracijos (CAA) leidimą, rašo „Lietuvos žinios“.

„Pašalinome beveik visas fizines kliūtis. Artimiausiu metu kviesime specialistus ir tikimės, kad bus išduotas leidimas leisti naudoti Nidos kilimo ir tūpimo taką. Paskyrus jo administratorių orlaiviai galės pradėti leistis ir kilti“, - teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas teigė, kad leidimą suteikti didelių kliūčių neturėtų kilti, tačiau jis tvirtino, jog Nidos kilimo ir tūpimo takas nei oro uostu, nei aerodromu negalės vadintis, nes tam neturi nei būtinos, infrastruktūros, nei skrydžių koordinatoriaus. Realiausias variantas takui suteikti lauko aikštelės statusą - tai reikštų, kad orlaivio pilotas, apsukęs ratą aplink Bulvikio ragą ir įsitikinęs, kad pakilimo take nėra kliūčių, pats priimtų sprendimą leistis.

Nuo 1970-ųjų iki 1975 metų iš Nidos į Palangą, Kauną ir Vilnių reguliariai skraidė „An-2“ tipo lėktuvai. Atkūrus nepriklausomybę Nidos aerodromu beveik nustota naudotis, o nuo 1999 metų uždrausta jį eksploatuoti, kaip neatitinkantį saugos reikalavimų - aukšti medžiai auga per arti kilimo ir tūpimo tako. Tiesa, 1998-aisiais į jo rekonstrukciją dar sugebėta investuoti apie 1,6 mln. eurų.

Nepaisant didelių poilsiautojų Neringoje srautų, šią savaitę pristatytas naujas, turistus, matyt, dar labiau pritrauksiantis objektas - Mėnulio laikrodis. Nors šiai idėjai realizuoti jau sukurtas detalusis projektas ir vizualizacijos, tačiau svarbiausio - lėšų - tam dar nėra.

Projekto autorius prof. dr. Libertas Klimka pasakojo, kad ši idėja kilo dar 1995 metais, kai jis kartu su architektu Ričardu Krištopavičiumi ir skulptoriumi Klaudijumi Pūdimu ant Parnidžio kopos pastatė Saulės laikrodį.

"Kai montavome laikrodžio stelą, kartu su geodezininku visą naktį vaikščiojome Parnidžio kopa ir bandėme nustatyti šiaurės-pietų kryptį. Tai buvo nuostabi naktis - švietė pilnatis, kurioje mirgėjo marios. Pamenu, tai buvo kažkas magiško", - įspūdžiais dalinosi etnokosmologas L. Klimka.

Rašydamas knygą apie saulės laikrodžius, profesorius sužinojo, jog mėnulio skalės saulės laikrodžiuose buvo įrengiamos tik Lietuvoje ir Prancūzijoje. L. Klimka manantis, kad tai buvo tikra retenybė, sąlygota reikalingų subtilių astronominių stebėjimų ir žinių. Juk kelią, kurį saulė praeina per metus, mėnulis praeina per mėnesį. Taigi kiekvienam mėnesiui, taip pat ir dylančiam bei augančiam mėnuliui, reikia atskirų mažesnių skalių.

Šio projekto realizavimas dėl brangių medžiagų (Mėnulio laikrodį reiktų gaminti iš granito) kainuotų apie 100 tūkst. eurų. Tačiau nors Neringos savivaldybė bei architektai idėją palaiko, mecenato kol kas neatsirado.

Teigiama, kad Mėnulio laikrodis priviliotų astronomijos žinovus, turistus bei tiesiog romantikos ištroškusius poilsiautojus - juk taip esą būtų galima pajusti magišką gamtos galią. Mėnulio fazių stebėjimas buvo įprastas ir mūsų etninėje kultūroje, kadangi pagal jas buvo planuojama daugybė lauko darbų.