Didžiules viltis pritraukti į kurortą lengvaisiais lėktuvais keliaujančių turistų puoselėjusi Neringa gavo netikėtą žinią iš Lietuvos kariuomenės. Jos vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pasirašė nuo kovo 30-osios įsigaliosiantį įsakymą, kuris neleis eksploatuoti prie Nidos esančio orlaivių kilimo ir tūpimo tako, pranešė „Lietuvos žinios“.

„Buvo pakeistas įsakymas, susijęs su skrydžiais pasienio zonoje, o visa Kuršių nerija į ją ir patenka. Pagal naują tvarką, nebebus išduodami leidimai grupiniams, sportinio, rekreacinio, pramoginio ir panašaus pobūdžio skrydžiams. Kitaip tariant, Nidos oro uostą bus galima uždaryti. Jau rengiame kreipimąsi į Krašto apsaugos ministeriją, Vyriausybę, prašysime pakeisti minėtą įsakymą, Neringai pritaikant išimtį“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Lietuvos kariuomenės vado atstovo spaudai majoro Mindaugo Neimonto teigimu, keisti tvarką reikėjo imantis papildomų saugumo priemonių: „(...) būtina taikyti papildomas priemones, susijusias su civilinių skrydžių organizavimu pasienio zonoje, ypač besiribojančioje su ne Europos Sąjungos šalimis. Todėl ne tik Kuršių nerijos teritorijoje (Nidoje), bet ir visoje Lietuvos pasienio zonoje civilinių orlaivių skrydžiai yra ribojami, išskyrus valstybės funkcijų vykdymą, paieškos ir gelbėjimo darbus.“

Bulvikio rage esantis vadinamasis Nidos oro uostas neveikė nuo 1999 metų. Tačiau pernai iškirtus aukštus medžius, perdažius kilimo ir tūpimo taką, įrengus vėjarodes, nuo birželio, gavus Civilinės aviacijos administracijos leidimą, čia ėmė leistis lėktuvai. Pernai vasarą jų buvo per 40 – ir iš Lietuvos, ir iš užsienio.

Kitas į pasienio zoną patenkantis nusileidimo takas Druskininkuose turi aerodromo statusą, o virš jo įsteigta oro eismo zona. Čia civiliniams orlaiviams leistis bei iš jo kilti ir toliau bus leidžiama. „Kuriozas tame ir yra, jeigu yra aerodromas, kariuomenės vado įsakymas negalioja, jis galioja tik lauko nusileidimo aikštelėms“, – piktinasi Neringos meras D. Jasaitis.

Aviatoriai sako, kad kariuomenės vadas iki kovo 30 d., kol dar įsakymas neįsigaliojęs, galėtų jį pataisyti.

„Kad tas įsakymas nebūtų taikomas ne tik aerodromams, bet ir lauko aikštelėms, kurios yra pasienio zonoje, jeigu norime, galime ir konkrečiai įrašyti – Nidoje“, – siūlo Lietuvos aeroklubo prezidentas.

Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas sako, kad tuo atveju, jei kariuomenės vadas nekeistų savo įsakymo, vienintelė išeitis Nidos lauko aikštelės statusą keisti į aerodromo, tik tokiu atveju virš jo būtų oro eismo zona, ir kariuomenės vado draudimas jau negaliotų.

Nidos lauko aikštelei suteikti aerodromo statusą, pasak A. Šumsko, keblumų nekiltų, nes jau dabar aikštelė įrengta pagal visus aerodromams taikomus reikalavimus.

Trūksta tik trijų dokumentų ir klausimas būtų išspręstas per dvi savaites.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/transpor....d?id=74022330

Pelėsiais ir kerpėm apaugę vadinamieji Sabonio boteliai greitu metu gali būti prikelti naujam gyvenimui. Bendrovė „Preilos uostas“ planuoja rekonstruoti namelius ir pastatyti uostą aptarnausiantį administracinį pastatą. Jei viskas klostysis gerai ir bus gauti visi reikalingi leidimai, nameliai bus apgyvendinti per dvejus metus.

„Jie nėra apgyvendinti. 2005 metais kai kurie nameliai buvo įrengti ir iki dabar jie tokie yra, taip ir palikta. Niekas ten nedaroma, net žolės negalima pjauti“, – komentavo pašnekovas.

Smarkiai mažėjančias didžiąją Parnidžio kopą Nidoje ir Naglių gamtos rezervato smėlio kopas bandoma gelbėti smėlio gaudyklėmis, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

„Pernai atsižvelgdami į mokslininkų rekomendacijas ant Parnižio kopos sustatėme pirmąsias smėlio sieneles, kitaip dar vadinamas smėlio šukomis. Mums buvo svarbu išsiaiškinti, ar šis principas veikia. Ir tai iš tikrųjų veikia - kur buvo gaudyklės, ten smėlis užsilaikė, o kur dar papildomai dėjome šakų, net kopelės supustytos“, - sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Naglių rezervate buvo įrengtos kelių rūšių smėlio gaudyklės. Siekiama išsiaiškinti, kurios jų veikia efektyviausiai. Metų pabaigoje tikimasi parengti ilgalaikę kopų tvarkymo programą.

Teigiama, kad per 10 metų kopų viršūnės Nidoje sumažėjo maždaug penkiais metrais.

Po mėnesio Neringa ketina griausmingai paskelbti vasaros sezono pradžią. Pirmąjį birželio savaitgalį kurorte netrūks aktyvių pramogų, džiugins išskirtinė kultūrinė programa. Gyventojai turėtų atsipūsti, praėjusiais metais įvažiavimo mokestį kilstelėjęs kurortas šiemet dar labiau jo nedidins.

Neringa nusprendė, kada ir kaip paskelbs sezono pradžią. Šiemet kurortas vasarą pradės birželio pradžioje – 2–4 d. festivaliu "Sveika, Neringa".

"Sezono atidarymo formatą paliekame tokį patį, koks ir buvo pernai, – vyks daug sporto renginių. Tačiau tobulėjame, nes bus ir koncertų", – apibendrino Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Kurorto gyventojams bei svečiams koncertuos Kaliningrado simfoninis orkestras, pristatysiantis išskirtinę programą. Nidos uoste pasirodymą surengs Leon Somov & Jazzu.

Dienomis susirinkusieji bus kviečiami aktyviai leisti laiką – žaisti lauko tenisą, dalyvauti bėgimo, orientavimosi ir kitose įvairiose rungtyse.

Neringos meras tvirtino, kad šiemet kurortas lankytojus pasitiks ir kiek atsinaujinęs.

"Mes tvarkomės nuolat. Atverta daug įvairių erdvių ir vietų, kurių anksčiau nebuvo galima matyti. Pavyzdžiui, kalnas Preiloje. Ant jo galima užlipti, pažiūrėti kraštovaizdį. Tokių erdvių yra daug", – dėstė D.Jasaitis.

Kurorte nuolat tvarkomi takai, atsirado naujų vaikų žaidimų aikštelių, treniruoklių, teniso stalų.

Praėjusiais metais įvažiavimo mokestį į saugomą Neringos teritoriją kilstelėjęs kurortas šiemet rinkliavos didinti neketina.

"Palikome taip, kaip pernai. Iki birželio 20 d. – 5 eurai automobiliui, iki rugpjūčio 20 d. – 20 eurų, paskui – vėl 5 eurai", – dėstė D.Jasaitis.

Pašnekovas pripažino, kad padidinus mokestį atvykstančiųjų nesumažėjo.

D.Jasaitis pridūrė, kad nuolat stengiamasi atvykstantiesiems pasiūlyti alternatyvių kelionės būdų. Viliamasi, kad šiemet sėkmingai pradės kursuoti keltas Šilutė–Nida, kuriuo galės plaukti 100 žmonių, o reisai vyks kasdien.

Poilsiautojai savo automobilius galės palikti Šilutėje, keltu pasiekti Nidą ir vėliau grįžti atgal.

Šiandien sukanka lygiai 60 metų, kai Nidoje ir Juodkrantėje buvo sušvelnintas sustiprintas pasienio zonos režimas ir šios gyvenvietės pamažu vėl pradėjo vertis turistams.

Sugriežtintą pasienio zonos statusą Nidai ir Juodkrantei 1946 m. liepos 26 d. suteikė Sovietų sąjungos Ministrų taryba. Jis buvo sušvelnintas 1957 m. gegužės 10-ąją, kai Kuršių neriją administravęs Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas priėmė atitinkamą sprendimą.

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad šiuo metu Neringoje egzistuojantis „režimas“ yra baisesnis nei sovietmečiu. Nuo ko neriją saugojo sovietai, esą bent jau buvo aišku, o nuo ko dabar ji saugoma, merui nesuprantama.

Kad Neringa yra mirštantis kurortas, mano ir ilgamečiai jos gyventojai. Istorikai kartu konstatuoja, kad kurorto infrastruktūra šiais laikais dar nėra pasiekusi net to lygio, kokį turėjo XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje.

...